Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-334/2022

                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10407-2022

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

 (S)

                    PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                           2022 m. gruodžio 22 d.

                                                    Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Gapučio, Valdo Petro Meidaus ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Donatai Petraško,

dalyvaujant 

prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,

nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta R. S. galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 27 d. 12.40 val. iki 2022 m. kovo 28 d. 11.25 val., t. y. 1 para ir laikoma, kad R. S. neatlikta bausmės dalis 29 (dvidešimt devynios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymo priėmimo dienos – 2022 m. kovo 28 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta konfiskuoti iš R. S. valstybės nuosavybėn automobilio „Mercedes Benz Vito“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 2660 eurų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       R. S. pripažintas kaltu už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2022 m. kovo 27 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (12.40 val. jam buvo nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o 12.55 val. – 2,22 promilių neblaivumas).

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir skirti jam piniginę baudą, jos sumokėjimo terminą atidedant ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui. Taip pat prašo sumažinti konfiskuotiną automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą iki 2000 Eur ir sutrumpinti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones iki vienerių metų. Prašo atlikti įrodymų tyrimą, prideda dokumentus (charakteristika, pažyma apie gyvenamąją vietą, motinos pensijos gavėjo pažymėjimas).

3.       Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir teismui nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, kas leido teismui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Dėl to, anot apelianto, teismas turėjo pripažinti dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

3.1.                      Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir bausmės nebaigęs atlikti (baudos pilnai nesumokėjęs) (BK 27 straipsnis). Nurodo, kad nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas 2020 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu (BK 301 straipsnio 1 dalis) ir nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 2811 straipsnio 1 dalis) skiriasi tiek savo pavojingumu ir tiek pažeidžiamais teisiniais gėriais. Pirmu atveju nusikalstama veika susijusi su valdymo tvarka, o šiuo atveju – su transporto eismo saugumu. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino ir to, kad aptariamą veiką jis padarė dėl neatsargumo, t. y. įvykio dieną jis netinkamai įvertino alkoholio poveikį jo organizmui. Dar apeliantas nurodo, kad baudą sumokėjo iš dalies ir šiuo metu baudos išieškojimą tęsia antstolė N. B.. Pažymi, kad teismo skirta bauda nebuvo savalaikiai sumokėta dėl susidariusio įsiskolinimo Lietuvos žemės ūkio bankui, kurio įsiskolinimą perėmė kitas kreditorius, su kuriuo šiuo metu pasiektas susitarimas abipusiu nuolaidų būdu dėl faktinio skolos dydžio ir jo padengimo. Apeliantas žada artimiausiu metu padengti esamą nesumokėtos teismo skirtos baudos likutį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą.

3.2.                      Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Emprekis“ pažyma, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio ir dėl to, neteisingai nustatė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nurodo, kad UAB „Emprekis“ neužsiima individualiu automobilio įvertinimu, todėl bendrovės pateikta pažyma neatspinti realios transporto priemonės vertės. Anot apelianto, nusikalstamos veikos padarymo metu šio automobilio vertė nebuvo didesnė nei 2 000 Eur, kadangi jis naudojamas darbinėje veikloje, jo būklė nėra gera, akivaizdūs kėbulo korozijos požymiai ir pan. Be to, apeliantas mano, kad visos (2 660 Eur) sumos konfiskavimas, atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, turimus finansinius įsipareigojimus (išieškojimus) pažeistų proporcingumo principą. Dėl to, tikslinga iš R. S. išieškoti dalį, t. y. 2 000 Eur, konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

3.3.                      Apeliantas taip pat nurodo, kad jis išsituokęs, šiuo metu gyvena su savo vieniša 81 metų amžiaus ligota motina, rūpinasi ja, kadangi kitų vaikų, kurie galėtų ja pasirūpinti, neturi, todėl net ir trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas) gali padaryti nepataisomą žalą nuteistojo artimajam žmogui – motinai. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui, priimant nuosprendį nebuvo žinomos ir dėl to nebuvo įvertintos. Mano, kad jam paskirta bausmė – areštas turėtų būti pakeista į baudą, nustatant ilgesnį nei 2 mėnesių sumokėjimo terminą.

3.4.                      Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) inžinieriaus pareigose ir jo darbas visada susijęs su kelionėmis, išvykomis ir retai kada vyksta ofiso patalpose. Teigia, kad teismas nustatydamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 2 metams, savo sprendimo jokiais pagrįstais argumentais nemotyvavo. Mano, kad jam turėtų būti skirtas minimalus, t. y. 1 metų, uždraudimas naudotis specialia teises - teise vairuoti transporto priemones.

4.       Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė R. S. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apelianto skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. S. apeliacinis skundas

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo arešto bausmę pakeisti bauda, taip pat prašo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų ir sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 2000 Eur. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokių nuteistojo prašymų nėra pagrindo.

6.       R. S. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 2811 straipsnio 1 dalis), už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 45 parų areštą, kurį vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir jam paskyrė galutinę bausmę – 30 parų.

7.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. S. skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas jos trukmę, bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taipogi, apylinkės teismas pagrįstai į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 parą) ir nustatė, kad R. S. neatlikta bausmės dalis - 29 paros arešto.

8.       Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. S. atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo jis kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui; į jo asmenybę – teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs (1 t., b. l. 103-109), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 127-129), Psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 134), dirbantis. Teismas taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir bausmės nebaigęs atlikti, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 

9.       Nors nuteistasis teigia, kad jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir padėjo išaiškinti šią veiką, o tai, apelianto vertinimu, yra dar viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti atsakomybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma:pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, o antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020). Todėl remiantis teismų praktikoje suformuota pozicija, tai, kad R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes laikytina viena, ta pačia, baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad būtent visiškas kaltės pripažinimas ir nusikalstamos veikos aplinkybių atskleidimas leido apylinkės teismui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.

10.       Nuteistasis nesutinka ir su teismo nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y. kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Čia reikia pažymėti, kad recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, t. y. toks asmuo yra recidyvistas. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (LAT kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Tai reiškia, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. S. skundžiamuoju nuosprendžiu inkriminuotą tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, ir neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs baudos, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad R. S. naują nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. Tai, kad šiuo metu paskirtą baudą apeliantas sumokėjo (2 t., b. l. 80), nepaneigia aplinkybių tinkamo vertinimo, kad R. S. aptariamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už BK 301 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs paskirtos baudos, dėl to laikomas, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistas. Tai, kad R. S. padarytomis tyčinėmis nusikalstamomis veikomis buvo kėsinamasi į skirtingus teisinius gėrinius, nusikaltimo recidyvo konstatavimui reikšmės neturi. 

11.       Apeliantas taip pat teigia, kad skirdamas bausmę, apylinkės teismas neįvertino to, kad aptariamą veiką jis padarė dėl neatsargumo, t. y. netinkamai įvertino alkoholio poveikį jo organizmui. Tačiau atsižvelgus į tai, kad, kaip nurodė pats apeliantas, įvykio dieną jis jautėsi labai pagiringas, todėl dar užėjo į barą išgerti degtinės, neabejotinai rodo, jog jis puikiai suvokė savo fiziologinę būklę ir sąmoningai pasirinko vairuoti automobilį būdamas prastos savijautos, t. y. esant neblaiviam, todėl manyti, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl neatsargumo, nėra jokio pagrindo.

12.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas, skirdamas ne sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, o arešto bausmę ir jos trukmę nustatydamas BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam tokios bausmės vidurkiui, taip pat nustatydamas galutinę bausmę (įskaitant ir laikinojo sulaikymo laiką), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam R. S. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta ar neproporcinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis byloje nenustatyta. Šios teismo išvados nekeičia ir R. S. skundo teiginiai, jog jis išsituokęs, šiuo metu gyvena su savo vieniša 81 metų amžiaus ligota motina, rūpinasi ja ir net trumpalaikis laisvės atėmimas (areštas) gali padaryti nepataisomą žalą nuteistojo motinai. Šiuo atveju pažymėtina, kad R. S. elgėsi itin neatsakingai ir lengvabūdiškai, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, todėl akivaizdu, kad dabar apeliantas turi prisiimti dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes. Nors R. S. teigia, kad jis vienintelis asmuo, kuris rūpinasi savo motina, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Z. S. reikalinga nuolatinė ir nepertraukiama priežiūra (neįgalumas, liga ir pan.) nepateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, apie prižiūrimą motiną R. S. nenurodė, o iš paties apelianto pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos (2 t., b. l. 68) matyti, kad savo gyvenamąją vietą kartu su savo motina (Z. S.), R. S. deklaravo tik apeliacinio skundo surašymo dieną, o tai rodo ne tik R. S. nenuoširdumą, bet ir apelianto tendencingumą siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Be kita ko, skirti švelnesnės bausmės rūšies – baudos, nėra pagrindo dar ir dėl to, kad R. S. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo sprendimu paskirtos bausmės - baudos. Taipogi, pasak paties apelianto, jis vis dar turi finansinių įsiskolinimų. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas advokatas pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog apeliantas sumokėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą (2 t., b. l. 80), tačiau pastebėtina, kad minėtą baudą, apeliantas sumokėjo po daugiau nei 2 metų nuo nuosprendžio priėmimo dienos, kas leidžia vertinti, jog paskirtos bausmės- baudos R. S. veiksmingumas nebuvo įgyvendintas ir neatliko bausmės paskirties nubausti ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.  Todėl neabejojama, kad šiuo atveju paskyrus baudą, atsižvelgiant į apelianto finansinę padėtį ir jo galimybę ją įvykdyti,  bausmė- bauda neužtikrintų bausmės paskirties nubausti, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo.  Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas padarė tinkamą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant R. S. arešto bausmę, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į nuosprendyje tiksliai išnagrinėtas ir nurodytas aplinkybes.

13.       Skundžiamu nuosprendžiu R. S. taip pat paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės nuosavybėn transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 660 Eur.

14.       Pagal teismų praktiką, BK 2811 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų. Aptariamu atveju R. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – pirmu tikrinimu 2,16 promilių, o antru – 2,22 promilių girtumas. Akcentuotina tai, kad šis kiekis daugiau kaip penkis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors dėl tokių jo veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau šie R. S.veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių ir paties kaltininko sveikatai ir gyvybei, ypač atsižvelgus į tai, jog nebuvo jokios būtinybės vairuoti, o tai neabejotinai rodo nuteistojo didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui paskirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas (2 metai), kuris yra žymiai mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas jos vidurkis (3 metai), atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, negali būti vertinamas kaip aiškiai per ilgas ar neproporcingas, priešingai, toks terminas neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (BPK 1 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnis). Tuo tarpu tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingų nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar apeliantas privalo prisiimti dėl to kilsiančias neigiamas pasekmes.

15.       Kaip minėta, R. S. paskirtas ir turto konfiskavimas, konfiskuojant valstybės nuosavybėn transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 660 Eur. Apeliantas neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, tačiau nesutinka su teismo nustatyta konfiskuotino automobilio rinkos verte. Čia svarbu pažymėti, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, konfiskuotino turto vertė įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

16.       Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (LAT nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamoje byloje pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) (kategorija (duomenys neskelbtini), kėbulo tipas – (duomenys neskelbtini), darbinis tūris – 2 148 cm3, variklio galia – 80 KW) pagamintos laikotarpiu nuo 2003-2007 m., vidutinė rinkos vertė yra 2 660 Eur su PVM (1 t., b. l. 26). Kitų duomenų, galinčių turėti reikšmės spendžiant konfiskuotino turto vertę (pavyzdžiui, individualaus transporto priemonės įvertinimo) byloje nėra pateikta, kaip ir nėra duomenų, rodančių, kad transporto priemonės vertė buvo ženkliai mažesnė. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas savo apeliaciniame skunde, o tik deklaratyviai nurodė, kad transporto priemonė naudojama darbinėje veikloje, jos būklė nėra gera, yra akivaizdūs kėbulo korozijos požymiai. Visgi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog šiuo atveju automobilio vertė 2022 m. kovo mėn. su PVM buvo 2 660 Eur. Tai yra objektyvūs duomenys, dėl kurių teisėjų kolegijai abejonių nekyla, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai būtent tokią sumą ir nusprendė konfiskuoti iš kalto asmens – R. S..

17.       Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės - konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - proporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcinga. Aptariamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, jo asmenybę, finansinius įsipareigojimus, konfiskuotino automobilio vertę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama visa minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 2 660 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nelaikytina neproporcinga siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Skunde apelianto nurodomos aplinkybės dėl konfiskuojamo automobilio vertės, turimų finansinių įsipareigojimų, teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, kurios leistų daryti išvadą apie taikomos priemonės neproporcingumą. 

18.       Taigi, remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti R. S. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                       Algirdas Gaputis                                        

                                               Valdas Petras Meidus

                                                                                                               Danutė Švitinienė