(S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 4 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

sekretoriaujant Militai Balandienei, 

            dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

            nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės  ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

      Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1530,75 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. 

      Ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2024 m. birželio 24 d. daugiabučiame  name, esančiame(duomenys neskelbtini) dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo buvo apgadintas butas (duomenys neskelbtini) Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įvykio metu buvo apdraudęs butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0395395). Ieškovui, kaip buto draudikui, minėtos sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Todėl, sureguliavęs žalą, išmokėjo iš viso 153,75 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore pagal 2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Būtent atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų (tame tarpe ir nuotekų vamzdyno) priežiūrą įvyko draudžiamas įvykis. Atsakovė neužtikrino, kad Daugiabučio namo vamzdynas būtų pralaidus, tinkamai veiktų.  Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

       Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2024 m. birželio 24 d. butas adresu (duomenys neskelbtini)  buvo užlietas dėl kitos, nei nurodo ieškovas, priežasties. Butas užlietas dėl namo gyventojų netaisyklingo naudojimosi nuotekų sistema, kurią užkimšo higieninėmis ar kitomis priemonėmis. UAB ,,Grinda“ darbuotojai per pravalą užsikimšusią vietą išvalė.  Atsakovas tinkamai vykdo namo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūrą, kurios duomenimis namo nuotekų sistema yra be trūkumų. Nuotekų stovai yra valoma elektrine freza, kuri įstrigusius daiktus sumala ir dėl to atsakovas tokių įrodymų surinkti ar pateikti ieškovui ar teismui negali. Ieškovo prielaida dėl atsakovas neužtikrino, kad daugiabučio namo vamzdynas būtų pralaidus ir tinkamai veiktų niekaip nėra pagrįsta. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2024 m. birželio 25 d. apžiūros aktas Nr. 34601. Ieškovas tokio pobūdžio ginčuose turi pareigą įrodyti priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis) ir žalą (CK 6.249 straipsnis). Ieškovas šios pareigos neįvykdė, nes jo pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina, kad pastatas, kuriame yra trečiojo asmens butas, yra su trūkumais ar yra priežastinis ryšys. Žalos priežastis nėra susijusi su atsakovės netinkamu veikimu ar neveikimu, nes nuotekos į butą pateko pro 2 buto klozetą dėl nuotekų sistemos užkimšimo, kurią UAB „Grinda” darbuotojai išvalė pro pravalą rūsyje. Atsakovė nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu. Aplieto buto remontas paskutinį kartą bus darytas 2023 metais, todėl apskaičiuojant remonto darbų kainą taikytinas nusidėvėjimo (3.5 proc. už metus). Šiuo atveju ieškovas 2024 m. gruodžio 4 d. el. laišku paaiškino, kad nusidėjimą taiko ne visais atvejais ir pateikė UAB „Mintim“ parengtą sąmatą, kurioje nėra nurodyti SISTELA sistemos atliktinų ar atliktų darbų kodai, kiekiai ir vienetai ir jų kainos. Duomenų apie užlietą spintą, WC spintelę, kurių remontui paskaičiuota 520,30 Eur suma nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie užlietas duris, kurių apvadų kaina yra 70,25 Eur, o montavimo darbų kaina 35 Eur, skalbinių dėžė, kurios kaina 39,99 Eur. Vanduo buto tualete pateko pro klozetą, todėl nėra aišku, kodėl keistini vonios kilimėliai. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovas žalos dydžio apskaičiavimo teisingumo neįrodė, todėl prašė teismo atsižvelgti į atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes.

    Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigos atlyginti dėl jos veiksmų kilusią žalą. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka reiškia atsakovei kaip draudžiamojo įvykio metu buvusiai daugiabučio namo administratorei, buvusiai atsakinga už daugiabučio namo inžinerinių tinklų ,nuotekų sistemos priežiūrą.  

     Nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir draudėja R. U. 2024 m. sausio 2 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0395395/2024, pagal kurią laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d. ieškovė buvo apdraudusi draudėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)  

      Ieškovė gavo draudėjos buto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkės R. U. pranešimą, kad  2024 m. birželio 24 d. užlietas butas, tualete sugadinta spintelė, vonioje sugadinta skalbinių dėžė, svarstyklės elektroninės, kilimėliai vonios ir tualeto sugadinti ir koridoriuje buvęs kilimas su apatiniu guminiu paklotu. Taip pat sugadintos koridoriuje grindys ir tualeto ir vonios durų apvadai, laminatas, sugadinta spinta koridoriuje, apačia išpūsta. Patvirtinimui pateikė 19 vnt. foto nuotraukų. Ieškovė, nustačiusi, kad butas aplietas dėl netinkamai prižiūrimo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio užsikimšimo, kurio metu buvo apgadintas butas Nr. 2, paskaičiavo apdraustam turtui padarytus nuostolius – iš viso 1530,75 Eur ir išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

     Įstatymas numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

          Įstatymu taip pat nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

           Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

             Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, tenka pareiga rūpintis tinkama pastato bendrojo naudojimo išorinių konstrukcijų priežiūra, atlikti periodinius stebėjimus bei užtikrinti susidėvėjusių elementų savalaikį keitimą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis). Todėl, būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti namo  bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

            Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynų priežiūrą, t. y. atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, netinkamai vykdant savo tiesiogines pareigas, dėl 2024 m. birželio 24 d. įvykusio draudžiamojo įvykio atsirado žala draudėjai, kuomet buvo apgadintas jos butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) .

       Kaip matyti ir iš pateikto atsakovės atsiliepimo, byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė. Tačiau atsakovė ginčija, jog žala atsirado dėl jos  kaltės. Nurodė, kad 2024 m. birželio 24 d. butas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo užlietas dėl namo gyventojų netaisyklingo naudojimosi nuotekų sistema, kurią užkimšo higieninėmis ar kitomis priemonėmis. UAB ,,Grinda“ darbuotojai per pravalą užsikimšusią vietą išvalė. Iš UAB ,,Grinda‘‘ apžiūros aktas Nr. 34601, matyti, kad UAB ,,Grinda‘‘ 2024 m. birželio 24 d., 19.44 val., atliko kanalizacijos valymą su el. frezu, ir nustatė, kad 2 bute kyla kanalizacija, koridoriuje užlietos grindys. Nurodė, kad gedimas įvyko bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose, kanalizacija užsikimšo dėl gyventojų netaisyklingo naudojimosi nuotekų sistema. Atsižvelgiant UAB ,,Grina‘‘ apžiūros akto išvadas, teismo vertinimu, būtent atsakovės pareiga ir yra užtikrinti inžinerinių tinklų priežiūrą, kad namo nuotekų sistema veiktų  be trūkumų kiekvieną dieną, t.y. jos pareiga yra ir tinkamai informuoti namo gyventojus dėl taisyklingo naudojimosi nuotekų sistema, o reikalui esant, rašytinai įspėti dėl atsakomybės už avarijų kilimą, atlikti periodinius nuotekų sistemos valymus, o ne kanalizacijos nuotekų valymą atlikti jau po įvykio, ko pasekoje ir atsirado žala. Viena vertus, iš atsakovės pateikto atsiliepimo bei apžiūros akto matyti, kad užsikimšo fekalinės kanalizacijos tinklai, ir kalti vartotojai.  Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės vertinimu, kad ji neturi pareigos atlyginti tuo atveju atsiradusios žalos.

       Reglamento 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti Reglamento 84 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai. Reglamente nurodoma, kad įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus, be kita ko, siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (Reglamento 11 punktas); profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.2–12.3, 12.5 papunkčiai). Atsižvelgdamas į šias teisės aktų nuostatas, teismas sprendžia, kad neužtikrindama bendro naudojimo vamzdynų pralaidumo, administratorė negali teigti, jog tinkamai vykdo jai pavestą bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą, nes tinkamas vamzdynų pralaidumas yra neatsiejamai susijęs su minėtų Reglamento tikslų įgyvendinimu.

       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas), žalos nurodytam butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Laikytina, kad atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo bendro naudojimo nuotekų vamzdynų, kad namo vamzdynas būtų pralaidus, profilaktiškai savalaikiai neužtikrino tinkamos jų būklės, priežiūros ir tvarkymo. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė, kurios profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, nepalaikydama vamzdyno pralaidumo nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių pašalinti grėsmę ir išvengti žalos, kas kvalifikuojama kaip atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

      Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. 

      Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį).

      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas (2018 m. gegužės 23 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 48)).

           Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1530,75 8 Eur žalos atlyginimą. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo fotonuotraukomis, 2024 m. liepos 8 d. UAB ,,Mintija‘‘ nuostolių apskaičiavimu-remonto sąmata, buto planu, mokėjimo nurodymais. Iš pateiktų įrodymų, draudimo išmokos detalizacijos, patikslintos detalizacijos matyti, kad nuostolius sudaro: grindų danga - 196,88 Eur (mokėjimo nurodymai 1989, 2015); grindų dangos pristatymas 18 Eur (skaičiuoklė); grindų dangos demontavimas 50 Eur (pagal lokalinę sąmatą); grindų dangos (grindjuosčių) montavimas 120 Eur (pagal lokalinę sąmatą), šiukšlių išvežimas 100 Eur (pagal lokalinę sąmatą), aliuminio juosta LW30 17,98 Eur (Senukų kvitas ), papildomos medžiagos 39 Eur (lokalinė sąmata, Senukai kvitas, Ermitažo kvitas), grindjuostės 20,92 Eur (Ermitažo kvitas), durų apvadai 70,25 Eur be PVM (Mano durys el. pasiūlymas), durų apvadų montavimas 35 Eur, transportavimas 20 Eur, patalpų valymas 20 Eur, KT Spintos ir WC spintelės remontas 520,3 Eur (pagal SF VG 0499), skalbinių dėžė 39,99 Eur (Ikea kvitas), kilimėlis prie durų 5,99 Eur (Ikea kvitas), svarstyklės 21,99 Eur ( mokėjimo nurodymas 386), kilimėliai voniai, 2 vnt. 20 Eur (Pepco kvitas), koridoriaus kilimas 24,79 Eur be PVM (Ikea pasiūlymas Lobbak) (iš viso 1341,09 Eur, išskaita  - 60 Eur) bei patikslinta išmoka: 5,98 Eur už priemonę nuo pelėsio, 100,00 Eur OSB demontavimas, 120 Eur OSB sumontavimas, 23,68 Eur OSB plokštė (iš viso 249,66 Eur). Iš viso 1530,75 Eur žalos. 

          Atsakovė nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu. Teigia, kad aplieto buto remontas paskutinį kartą darytas 2023 metais, todėl apskaičiuojant remonto darbų kainą taikytinas nusidėvėjimo (3.5 proc. už metus).  Ieškovė nurodė, kad nusidėjimą taikė ne visais atvejais, taikė skaičiuotėje, o priemokoje netaikė. Kaip matyti, atsakovė nepateikė į bylą savo sudarytos preliminarios lokalinės sąmatos.  Akivaizdu, kad atliekant bute remonto darbus, perkant medžiagas, susidarė nemaža žalos suma. Atsakovė ginčijo žalos dydį, tačiau objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paskaičiuota ir atlyginta nuostolių suma yra per didelė, į bylą nepateikė.

           Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tuo pačiu nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginta daugiau nei jis realiai patyrė žalos, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita.

          Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais, nurodytų darbų realumu ir jų kaina, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog žalos dydis yra mažesnis nei ieškovės paskaičiuota ir atlyginta suma. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, byloje esančius bei tirtus įrodymus, ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas laiko pagrįstu, todėl tenkina, iš atsakovės priteisiant 1530,75 Eur žalos atlyginimą (CPK 178, 185 straipsniai).

           Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 35 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteisiamos 35 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

            Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, juridinio asmens kodas 121462961, 1530,75 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt eurų 75 ct) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1530,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                                     Gražina Gudžiūnienė