Civilinė byla Nr. e2-5483-1134/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25521-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;
3.1.7.6; 3.2.6.5; 2.6.10.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKMCOMPANY“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Paysera LT“ dėl žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „SKMCOMPANY“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Paysera LT“ 2000 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį verslo klientams (toliau – Sutartis). Tarp šalių pasirašytoje sutartyje yra nurodoma, jog atsakovė yra ne bankinė finansų įstaiga, vykdanti elektroninių pinigų leidimo veiklą. Pagal šią sutartį, ieškovei neterminuotam laikotarpiui atsakovės sistemoje buvo atidaryta banko sąskaita. Atsakovė suteikė galimybę ieškovei įnešti, pervesti, laikyti savo sąskaitoje pervedimams skirtas lėšas, atlikti vietinius ir tarptautinius lėšų pervedimus, mokėti įmokas, gauti lėšas į sąskaitą, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas operacijas, tiesiogiai susijusias su lėšų pervedimais (sutarties 4.2 punktas). Kaip nurodoma, automobilių prekyba besiverčianti ieškovė ir „HK serwis transport“, sutarė, jog ieškovė parduos, o „HK serwis transport“ pirks dvi transporto priemones: i) vilkiką Mercedes-Benz Actros; ii) vilkiko priekabą Kässbohrer. Šiuo pagrindu ieškovė „HK serwis transport“ išrašė 2022 m. rugsėjo 29 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SKM 22/071, 1000 Eur dydžio avanso sumai ir 2022 m. rugsėjo 29 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SKM 22/072, 1000 Eur dydžio avanso sumai ir pateikė jas apmokėti. 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimu „HK serwis transport“ atstovas M. M. atliko 1000 Eur dydžio avansinį mokėjimą už vilkiką Mercedes-Benz Actros ir 1000 Eur dydžio avansinį mokėjimą už vilkiko priekabą Kässbohrer. Tačiau, pasak ieškovės, atsakovė savo neteisėtais veiksmais, be ieškovės žinios 2022 m. spalio 5 d. pavedimu grąžino siuntėjui (M. M.) 1000 Eur dydžio vertės avansą už vilkiką Mercedes-Benz Actros ir 2022 m. spalio 5 d. pavedimu siuntėjui grąžino 1000 Eur dydžio vertės avansą už vilkiko priekabą Kässbohrer. Kaip nurodoma, atsakovė be jokio teisėto pagrindo nurašė pinigines lėšas (2000 Eur), dėl ko ieškovė dėl atsakovės kaltės patyrė 2000 Eur žalos. Atsakovė taip pat pateikė pranešimą, jog pervedimai buvo grąžinti siuntėjui ieškovės reikalavimu. Tačiau būtent, anot ieškovės, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, be faktinio ar teisinio pagrindo grąžinus mokėjimą siuntėjui, ieškovė yra laikoma patyrusi 2000 Eur žalos.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai – teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 2000 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 443 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė UAB „Paysera“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutinka su priteista skola ir prašo preliminarų sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. į ieškovės Paysera sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėtojas M. M. (M. M.) (toliau – mokėtojas) atliko toliau nurodytus piniginių lėšų pervedimus Nr. 581283439, Nr. 581285700 po 1000 Eur; bendra mokėjimo operacijų lėšų suma – 2000 Eur. Mokėjimų pervedimų įskaitymas – sustabdytas, pirminiams mokėtojo duomenims (vardui, pavardei) sutapus su sankcionuoto asmens duomenimis. Kaip nurodo atsakovė, ieškovei išsiųsta užklausa, prašant pateikti papildomą informaciją apie mokėtoją, tame tarpe, mokėtojo asmens tapatybės dokumentą; 2022 m. spalio 3 d. ir 2022 m. spalio 4 d. gauta dalis prašytos informacijos, atitinkamai 2022 m. rugsėjo 29 d. išankstinės PVM sąskaitos-faktūros Nr. SKM 22/071 ir Nr. SKM 22/072. 2022 m. spalio 5 d. elektroniniu laišku ieškovė informuota, kad mokėjimo pervedimai jos prašymu bus grąžinti siuntėjui. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. spalio 5 d. atliktas mokėjimo pervedimų grąžinimas mokėtojui (mokėjimų grąžinimų ID: 582270824, 582270866). 2022 m. spalio 5 d. ieškovės atstovas susisiekė su Paysera Klientų aptarnavimo skyriumi, nurodydamas, jog piniginių lėšų grąžinimo įvykdyti neprašė. 2022 m. spalio 5 d. ieškovės atstovui perskambinus, šis pasakęs, kad mokėtojo supratimu, pinigai – pas pardavėją, t. y. pas ieškovę; prekės – atiduotos; pinigus už avansinius mokėjimus mokėtojas grąžinti atsisako. Bendrovė pažymi, jog ieškovė visų duomenų, tame tarpe, ir visų dokumentų, galinčių pagrįsti mokėtojo atliktų piniginių operacijų teisėtumą, nepateikė. Anot atsakovės, jog negalėdama tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, atsakovė galėjo pasinaudoti ne tik Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams (toliau – BMPS) nustatyta teise sulaikyti klientės lėšas iki papildomos informacijos pateikimo, bet ir jas grąžinti pirminiam lėšų siuntėjui (BMPS 12.1.6 papunktis). Taigi šiuo atveju neegzistuoja sutartinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga – neteisėti veiksmai, atsakovei veikus BMPS nustatytų kompetencijų ribose. Antra, pasak atsakovės, iš ieškovės atstovo buvo gauta informacija žodžiu, kad prekės mokėtojui – perduotos, taigi jis patyręs žalą, neturėdamas nei avansiniais mokėjimais pervestų piniginių lėšų, nei prekių. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė, grįsdama neva patirtą žalą, jokių dokumentų, išskyrus išankstines PVM sąskaitas-faktūras Nr. SKM 22/071 ir Nr. SKM 22/072, nepateikusi. Kitaip tariant, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovei nurodytas aplinkybes, jog prekės iki avansinių mokėjimų grąžinimo buvo perduotos „HK serwis transport“, atitinkamai patiriant ir turtinį nuostolį. Taip pat nurodė, jog tuo atveju, jeigu tarp ieškovės ir „HK serwis transport“ buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu prekės „HK serwis transport“ buvo perduotos iki avansinių mokėjimų atlikimo (arba laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 5 d.), gavusi šias prekes, „HK serwis transport“ turėjo galutinai su ieškove atsiskaityti. Tačiau nagrinėjamu atveju iš mokėtojo, kaip „HK serwis transport“ atstovo/įgaliotinio (nors jokie jo atstovavimo pagrindą įrodantys dokumentai į bylą nepateikti), jokie kiti mokėjimai už prekes negauti.
6. Ieškovė UAB “SKMCOMPANY” atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašo palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.
7. Nurodė, kad ieškovei pavedimą atlikęs asmuo M. M. buvo įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą ir atsakovei galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pervedamų lėšų kilmės, atsakovė turėtų pateikti šiuos duomenis pagrindžiančius rašytinius įrodymus, ko, šiuo atveju, ji nepadaro. Pasak ieškovės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. spalio 4 d. ieškovė, kaip to reikalauja sutarties 2.13 punktas ir Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtinti finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai) 57 punktas, atsakovei buvo suteikusi visą turimą informaciją apie sandorį, todėl atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo nurašyti lėšas nuo ieškovės sąskaitos. Kaip atsiliepime nurodė ieškovė, ji atsakė į atsakovės klausimą: „kokie ryšiai jus sieja su lėšų siuntėju?“, ieškovė atsakė: „tai mūsų autovežis. Aš jo nepažįstu“ (versta iš rusų k.). Į atsakovės klausimą: „kokia yra šio pavedimo paskirtis/priežastis?“, ieškovė atsakė: „tai avansas už autovežį“ (versta iš rusų k.). Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo vardas, pavardė“, ieškovė atsakė: „M. M.“. Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo gimimo data“, ieškovė atsakė: „1977-03-21”. Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo gyvenamosios vietos adresas“, ieškovė atsakė: „(duomenys neskelbtini)”. Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo pilietybė“, ieškovė atsakė: „Lenkija“ (versta iš lenkų k.). Be kita ko, ieškovė atsakovės prašymu pateikė su sudarytu sandoriu susijusius turimus dokumentus – išankstines 2022 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. SKM 22/071 ir Nr. SKM 22/072. Ieškovės teigimu, ji atsakovei pateikė visą turimą informaciją ir dokumentus, susijusius piniginių lėšų pervedimu (Sutarties 2.13 punktas), todėl anot ieškovės, akivaizdu, jog ieškovė dėjo maksimalias pastangas atsakovę informuoti apie sudaryto sandorio aplinkybes ir su ja bendradarbiavo. Tuo atveju, jei atsakovė manė, jog ieškovės pateiktos informacijos jai nepakanka, atsakovė privalėjo kreiptis į ieškovę dėl papildomos informacijos suteikimo, tačiau to nepadarė ir savo neteisėtais veiksmais vis tiek atliko ieškovei priklausančių lėšų pervedimą į jų siuntėjo sąskaitą, dėl ko ieškovė patyrė žalos, kadangi kita sandorio pusė dėl atsakovės kaltės atsisakė jį sudaryti. Pažymėjo, jog pirkėjas atsisakė pirkti prekes vos tik atsakovė grąžino į jo sąskaitą sumokėtą užstatą. Tuo metu, kai įvyko atsakovės neteisėtai atlikta finansinė operacija, transporto priemonės buvo gabenamos pirkėjui, todėl ieškovei teko pakeisti planus ir susigrąžinti jas atgal. Dėl šių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė dar ir papildomų transportavimo išlaidų. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose vis apeliuoja į faktą, kad ieškovė kitų duomenų, patvirtinančių sandorio sudarymo aplinkybes, išskyrus išankstines sąskaitas-faktūras už prekes, nepateikia, tačiau atsakovė turėtų suprasti, jog negali reikalauti iš ieškovės pateikti dokumentų, kurių ji objektyviai su kita sandorio šalimi sudariusi nebuvo.
8. 2023 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2023 m. kovo 10 d. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 6 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais.
9. Iki minėtos datos (2023 m. kovo 6 d.), teisme nebuvo gauti kitų prašymai, paaiškinimai ar samprotavimai, todėl teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ieškovės pateiktu ieškiniu ir atsiliepimu į prieštaravimus, atsakovės prieštaravimais bei pateiktais įrodymais.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SKMCOMPANY“ ieškinį atsakovei UAB ,,Paysera LT“ dėl žalos priteisimo, 2023 m. kovo 10 nutartimi nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti ir sprendimą šioje civilinėje byloje priimti ir paskelbti 2023 m. kovo 15 d. 15.30 val.
Teismas
konstatuoja:
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas. Ieškinys tenkinamas visiškai
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės, teismo argumentai ir motyvai
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. kovo 3 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Bendrąją mokėjimo paslaugų sutartį verslo klientams. Tarp šalių pasirašytoje Sutartyje yra nurodoma, jog atsakovė yra ne bankinė finansų įstaiga, vykdanti elektroninių pinigų leidimo veiklą. Pagal šią Sutartį, ieškovei neterminuotam laikotarpiui atsakovės sistemoje buvo atidaryta banko sąskaita. Atsakovė suteikė galimybę ieškovei įnešti, pervesti, laikyti savo sąskaitoje pervedimams skirtas lėšas, atlikti vietinius ir tarptautinius lėšų pervedimus, mokėti įmokas, gauti lėšas į sąskaitą, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas operacijas, tiesiogiai susijusias su lėšų pervedimais. Automobilių prekyba besiverčianti ieškovė ir „HK serwis transport“ sutarė, jog ieškovė parduos, o „HK serwis transport“ pirks dvi transporto priemones: i) vilkiką Mercedes-Benz Actros; ii) vilkiko priekabą Kässbohrer. Šiuo pagrindu ieškovė „HK serwis transport“ išrašė 2022 m. rugsėjo 29 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SKM 22/071, 1000 Eur dydžio avanso sumai ir 2022 m. rugsėjo 29 d. išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SKM 22/072, 1000 Eur dydžio avanso sumai ir pateikė jas apmokėti. 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimu „HK serwis transport“ atstovas M. M. atliko 1000 Eur dydžio avansinį mokėjimą už vilkiką Mercedes-Benz Actros ir 1000 Eur dydžio avansinį mokėjimą už vilkiko priekabą Kässbohrer. Tačiau, atsakovė 2022 m. spalio 5 d. pavedimu grąžino siuntėjui (M. M.) 1000 Eur dydžio vertės avansą už vilkiką Mercedes-Benz Actros ir 2022 m. spalio 5 d. pavedimu siuntėjui grąžino 1000 Eur dydžio vertės avansą už vilkiko priekabą Kässbohrer. Atsakovė taip pat ieškovei pateikė pranešimą, jog pervedimai buvo grąžinti siuntėjui ieškovės reikalavimu.
13. Kaip galima spręsti iš atsakovės UAB „Paysera LT“ byloje pateiktų prieštaravimų, atsakovė nuo pareikšto reikalavimo ginasi tuo, jog 2022 m. rugsėjo 30 d. atliktų mokėjimų pervedimų įskaitymas buvo sustabdytas, nes pirminio mokėtojo duomenys (vardas, pavardė) sutapo su sankcionuoto asmens duomenimis. Atsakovės teigimu, ieškovė visų duomenų, tame tarpe, ir visų dokumentų, galinčių pagrįsti mokėtojo atliktų piniginių operacijų teisėtumą, nepateikė. Negalėdama tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, atsakovė galėjo pasinaudoti ne tik Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams (toliau - BMPS) nustatyta teise sulaikyti klientės lėšas iki papildomos informacijos pateikimo, bet ir jas grąžinti pirminiam lėšų siuntėjui (BMPS 12.1.6 papunktis). Taigi šiuo atveju neegzistuoja sutartinės atsakomybės taikymo būtinoji sąlyga - neteisėti veiksmai, atsakovei veikus BMPS nustatytų kompetencijų ribose. Be to, ieškovė, grįsdama patirtą žalą, jokių dokumentų, išskyrus išankstines PVM sąskaitas-faktūras Nr. SKM 22/071 ir Nr. SKM 22/072, nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovei nurodytas aplinkybes, jog prekės iki avansinių mokėjimų grąžinimo buvo perduotos „HK serwis transport“, atitinkamai patiriant ir turtinį nuostolį.
14. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
15. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų atsisakiusi prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.
17. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
18. Taigi civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (netinkamas prievolės vykdymas arba jos nevykdymas) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad byloje dėl žalos atlyginimo būtent ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
19. Pagal 2022 m. kovo 3 d. Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties verslo klientams 8.1 punktą, mokėjimo operacija laikoma autorizuota tik tada, kai mokėtojas duoda sutikimą. Sutikimas gali būti patvirtinamas raštu, elektroniniu parašu, klientui suteiktu slaptažodžiu, kodais ir (arba) kitomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis. Sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją arba kelias mokėjimo operacijas taip pat gali būti duodamas per gavėją arba mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją. Visais šiame būdais patvirtintas sutikimas laikomas kliento (mokėtojo) tinkamai patvirtintu, turintis tokią pačią teisinę galią kaip ir tokio kliento (jo atstovo) pasirašytas popierinis dokumentas (sutikimas), yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė sprendžiant Paysera ir kliento ginčus teismuose bei kitose institucijose, ir klientas neturi teisės ginčyti Paysera įvykdytos mokėjimo operacijos, jei mokėjimo nurodymas buvo patvirtinas sutikimu, kuris pateiktas šiame punkte nustatytu būdu. Sutarties 8.2 punktu šalys numatė, kad kliento (mokėtojo) sutikimas pateikiamas iki mokėjimo operacijos įvykdymo. Klientui (mokėtojui) ir Paysera susitarus mokėjimo operacija gali būti autorizuota, t. y. gautas tokio kliento sutikimas, po mokėjimo operacijos įvykdymo. Pagal Sutarties 14.1 punktą, kiekviena Sutarties šalis yra atsakinga už visas baudas, netesybas, nuostolius, kylančius kitai šaliai dėl kaltosios šalies padaryto Sutarties pažeidimo.
20. Taigi vadovaujantis aukščiau nurodytomis minėtos Sutarties nuostatomis, atsakovė neturėjo teisės be ieškovės sutikimo kontroliuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančių pinigų naudojimo. Sutarties 8.1 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad lėšos iš kliento sąskaitos gali būti nurašomos su jo sutikimu, duotu numatytomis tapatybės patvirtinimo priemonėmis, arba, tam tikrais atvejais, gavus kliento sutikimą po mokėjimo operacijos įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškovė gavusi 2000 Eur dydžio mokėjimą į sau priklausančią sąskaitą, tapo šių piniginių lėšų savininke ir nuo šio momento, disponuoti sąskaitoje esančiais pinigais galėjo tik savo iniciatyva. Ieškovės teigimu, jokio sutikimo dėl piniginių lėšų nuskaitymo nuo savo sąskaitos ieškovė atsakovei nebuvo davusi nei prieš 2022 m. spalio 5 d. mokėjimo operacijos atlikimą, nei po jos atlikimo. Priešingų įrodymų byloje nėra.
21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu pateiktuose prieštaravimuose nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. mokėjimų pervedimų įskaitymas buvo sustabdytas, kadangi mokėtojo duomenys sutapo su sankcionuoto asmens duomenimis. Atsakovės teigimu, ieškovei pavedimą atlikęs asmuo M. M. buvo įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą ir atsakovei galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pervedamų lėšų kilmės. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė, nors CPK 178 straipsnio 1 dalimi aiškiai numatyta, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
22. Atsakovė savo teiginiams pagrįsti taip pat remiasi Lietuvos banko valdybos 2015 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 03-17 patvirtintų Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (toliau – Nurodymai) 57 punktu, pagal kurį finansų rinkos dalyvis (šiuo atveju, atsakovė), vadovaudamasis savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis ir vertindamas kliento keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, privalo imtis priemonių, skirtų kliento keliamai rizikai valdyti (mažinti) (pavyzdžiui, apriboti kliento atliekamas operacijas, naudojamas paslaugas ir produktus pagal nustatytus limitus ir kriterijus ir kita), tais atvejais, kai klientas vengia arba atsisako finansų rinkos dalyvio prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją, nurodytą teisės aktuose. Atsakovė taip pat nurodo, kad vadovaujantis Sutarties 2.13 punktu, atsakovė turi teisę pareikalauti iš kliento papildomos informacijos ir (arba) dokumentų, susijusių su klientu ar jo atliekamomis operacijomis ir turi teisę sustabdyti operacijos vykdymą klientui iki tol, kol klientas pateiks papildomą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusią su sustabdyta operacija; taip pat, atsakovė turi teisę pareikalauti iš kliento užpildyti ir periodiškai atnaujinti kliento pažinimo anketą ir jei klientas per atsakovės nustatytą protingą terminą nepateiks papildomos informacijos ir (arba) dokumentų, atsakovė turi teisę sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą klientui; atsakovė turi teisę pareikalauti, kad pateikiamos dokumentų kopijos būtų patvirtintos notaro ir (arba) išverstos į bent vieną iš atsakovei priimtinų kalbų; visi dokumentai ir informacija parengiami bei pateikiami kliento sąskaita.
23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. spalio 3 d. ieškovė, kaip to reikalauja Sutarties 2.13 punktas ir Nurodymų 57 punktas, atsakovei buvo suteikusi visą turimą informaciją apie sandorį, todėl teismas visiškai pritaria ieškovės argumentams, jog atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo nurašyti lėšas nuo ieškovės sąskaitos.
24. Pažymėtina, jog į atsakovės klausimą: „kokie ryšiai jus sieja su lėšų siuntėju?“, ieškovė atsakė: „tai mūsų autovežis. Aš jo nepažįstu“ (versta iš rusų k.). Į atsakovės klausimą: „kokia yra šio pavedimo paskirtis/priežastis?“, ieškovė atsakė: „tai avansas už autovežį“ (versta iš rusų k.). Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo vardas, pavardė“, ieškovė atsakė: „M. M.“. Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo gimimo data“, ieškovė atsakė: „1977-03-21”. Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo gyvenamosios vietos adresas“, ieškovė atsakė: „(duomenys neskelbtini)”. Į atsakovės klausimą: „lėšų siuntėjo pilietybė“, ieškovė atsakė: „Lenkija“ (versta iš lenkų k.). Be kita ko, ieškovė atsakovės prašymu pateikė su sudarytu sandoriu susijusius turimus dokumentus – išankstines 2022 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. SKM 22/071 ir Nr. SKM 22/072.
25. Taigi, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovė atsakovei pateikė visą turimą informaciją ir dokumentus, susijusius piniginių lėšų pervedimu (Sutarties 2.13 punktas). Bylos duomenimis, ieškovė dėjo maksimalias pastangas atsakovę informuoti apie sudaryto sandorio aplinkybes ir su ja bendradarbiavo. Tuo tarpu atsakovė, kuri, be kita ko, vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją ir užtikrina mokėjimo oparacijų teisėtumą, vertindama, jog ieškovės pateiktos informacijos jai nepakanka, privalėjo kreiptis į ieškovę dėl papildomos informacijos suteikimo. Tačiau to, kaip patvirtina bylos medžiaga, nepadarė ir savo neteisėtais veiksmais vis tiek atliko ieškovei priklausančių lėšų pervedimą į siuntėjo sąskaitą, dėl ko ieškovė patyrė žalos, kadangi, kaip nurodė ieškovė, kita sandorio pusė dėl atsakovės kaltės atsisakė jį sudaryti. Ieškovės teigimu, pirkėjas atsisakė pirkti prekes vos tik atsakovė grąžino į jo sąskaitą sumokėtą užstatą. Tuo metu, kai įvyko atsakovės neteisėtai atlikta finansinė operacija, transporto priemonės buvo gabenamos pirkėjui, todėl ieškovei teko pakeisti planus ir susigrąžinti jas atgal.
26. Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
27. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).
28. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 2000 Eur žalą. Minėtas aplinkybes patvirtina tarp šalių 2022 m. kovo 3 d. sudaryta Bendroji mokėjimo paslaugų sutartis verslo klientams, 2022 m. rugsėjo 29 d. Išankstinė sąskaita faktūra Nr. SKM 22/071, 2022 m. rugsėjo 29 d. Išankstinė sąskaita faktūra Nr. SKM 22/072, 2022 m. spalio 6 d. sąskaitų išrašai bei atsakovės pranešimas ieškovei ,,Informacija apie pavedimą ID581283439“, 2022 m. spalio 3 d. ir 2022 m. spalio 4 d. Pervedimo informacija. Tarp atsakovės kaltų, neteisėtų veiksmų, t. y. 2022 m. spalio 5 d. atsakovės atliktos finansinės operacijos, nuskaitant nuo ieškovės sąskaitos 2000 Eur sumą ir ieškovei kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (Sutarties 8.1, 8.2, 14.1 punktai), todėl, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 2000 Eur žalos atlyginimą, yra pagrįstas. Dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. preliminaraus sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteistas 2000 Eur dydžio žalos atlyginimas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis).
29. Kaip nepagrįstus atmetus atsakovės atsikirtimus dėl pagrindinio ieškovės reikalavimo, nepakeista paliekama ir kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. preliminaraus sprendimo dalis dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2022 m. gruodžio 30 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
31. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Ieškovė, teikiant ieškinį, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį, 20 Eur vertimo išlaidos ir 400 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kaip minėta, nurodytos bylinėjimosi išlaidos jau priteistos preliminariu teismo sprendimu; ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė patyrusi kitų (papildomų) bylinėjimosi išlaidų po preliminaraus sprendimo priėmimo.
34. Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (tuo labiau atsakovė nenurodė jų patyrusi) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SKMCOMPANY“, juridinio asmens kodas 302906043, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paysera LT“, juridinio asmens kodas 300060819, 2000 (dviejų tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 443 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paysera LT“, juridinio asmens kodas 300060819, valstybei 6,64 Eur (šešių eurų ir 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marina Vladimircevienė