Civilinės bylos Nr. e2-674-196/2017 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00138-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTKALIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-3271-852/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus komercinio arbitražo teisme atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTKALIS“ pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti UAB „BALTKALIS“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose, įmonės kasoje bei pas trečiuosius asmenis, 2198468,96 EUR sumoje.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 19 d. yra pateikusi Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – ir VKAT) ieškinį dėl 2 108 053,93 Eur žalos ir 90 415,03 Eur minimalių nuostolių palūkanų forma priteisimo iš atsakovės UAB „BALTKALIS“. Paaiškino, kad pateiktu ieškiniu ieškovė įrodinėja atsakovės solidarią atsakomybę su UAB „Arvi fertis“, kurios atžvilgiu ieškovė jau yra pateikusi ieškinį Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-1499-254/2017). Teigia, kad šiuo metu yra vykdoma arbitrų skyrimo procedūra, bylos nagrinėjimo (ar parengiamojo posėdžio) data VKAT nėra paskirta. Teigia, kad remiantis Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi arbitražo teismo proceso šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Be to, Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento 34 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad šalis gali savarankiškai kreiptis į bet kurios šalies kompetentingą valstybės teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus arbitražo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Toks šalies kreipimasis į valstybės teismą iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios ar jo metu ir valstybės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra nesuderinami su arbitražiniu susitarimu. Ieškovė paaiškino, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei yra didelė. Teigė, kad atsakovės įsipareigojimai 2015 m. pabaigoje sudarė 86 proc. įmonės turto. Nurodė, kad atsakovės turtinės padėties pablogėjimą pagrindžia atsakovės vengimas atsiskaityti su kredito įstaigomis ir kitais kreditoriais. Teigia, kad atsakovės priešpriešiniai reikalavimai ieškovei yra nepagrįsti. Taip pat yra nepagrįstas atsakovės vengimas vykdyti atsiskaitymus AB SEB bankui, atsakovė neatsiskaitymą grindžia vien formaliu ieškinio Vilniaus komercinio arbitražo teismui pareiškimu. Atsakovė yra pradelsusi piniginių prievolių vykdymą tretiesiems asmenims. Teigia, kad atsakovė UAB „BALTKALIS“ ir UAB „Arvi fertis“ yra per šių juridinių asmenų dalyvius susijusios įmonės. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog veiksmai ieškovės atžvilgiu iš esmės yra vieno subjekto nesąžiningas veikimas, siekiant išvengti prievolių ieškovei vykdymo.
3. Atsakovė UAB „BALTKALIS“ pateikė rašytinius paaiškinimus į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė šį prašymą atmesti. Teigia, kad ieškovė siekia nesąžiningai įgyti spaudimo priemonę tarp šalių kilusiame ginče. UAB „BALTKALIS“ yra patikima, stabilios finansinės padėties įmonė. Atsakovės turtas siekia daugiau nei 28 000 000 Eur ir vien tik nuosavo kapitalo suma sudaro daugiau nei 4 000 000 Eur. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sukels didžiulę finansinę žalą. Nors atsakovės finansinė padėtis stabili, tačiau jos apyvartinių lėšų kiekis yra optimizuotas, t. y. įmonė turi tiek pinigų, kiek reikia vykdant įprastinę komercinę veiklą. Kadangi UAB „BALTKALIS“ yra vienintelė techninės druskos tiekėja, aptarnaujanti 100 proc. valstybinės reikšmės kelių, turto arešto pritaikymas sutrikdytų techninės druskos, šiuo metu barstomos keliuose, tiekimą ir pažeistų viešąjį interesą

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės UAB „BELOR“  prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino; ieškovės UAB „BELOR“ reikalavimams, pareikštiems Vilniaus komerciniame arbitraže, užtikrinti bendrai neviršijant 2 198 468,96 Eur sumos, areštavo atsakovei UAB „BALTKALIS“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti; nesant ar esant nepakankamai turto, nutarė areštuoti atsakovės lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 2 198 468,96 Eur sumos, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove.
5. Teismo vertinimu, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus komercinio arbitražo teisme ieškovė yra pateikusi ieškinį atsakovei ir kad šio ieškinio pagrindu yra pradėtos arbitravimo procedūros.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 108 053,93 Eur žalai atlyginti, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 90 415,03 Eur dydžio sumą minimaliems nuostoliams atlyginti (prievolė solidari su UAB „Arvi fertis“ prievole, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1499-254/2017). Teismo vertinimu, ieškinio turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta tik Vilniaus komerciniam arbitražui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės. Teismas konstatavo, kad šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimus.
7. Teismas iš ieškinio turinio nustatė, kad prašoma priteisti suma yra 2 198 468,96 Eur. Teismas akcentavo, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o prašoma priteisti suma (2 198 468,96 Eur) laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas iš pateikto UAB „BALTKALIS“ balanso nustatė, kad atsakovės turto didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto. Taigi, įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga ieškovės pareikštiems Vilniaus komerciniame arbitraže reikalavimams užtikrinti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą, turtines teises, bei lėšas 2 198 468,96 Eur sumai. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, teismas sprendė, kad pirmiausia areštuotini atsakovės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšos. Teismas atsakovei UAB „BALTKALIS“ leido iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui, atsiskaityti su ieškove.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „BALTKALIS“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės UAB „BELOR“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nutartį leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

1. Ieškovės UAB „BELOR“ ieškinys Vilniaus komercinio arbitražo teisme yra grindžiamas atsakovės UAB „BALTKALIS“ sukeltais nuostoliais. UAB „BELOR“ pripažįsta, kad reikalauja priteisti skolą iš UAB „Arvi fertis“ Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2-1499-254/2017. Atsakovės žiniomis, UAB „Arvi fertis“ ginasi nuo šio UAB „BELOR“ pareikšto ieškinio ir su UAB „BELOR“ reikalavimais nesutinka. Ieškiniu Vilniaus komercinio arbitražo teismui UAB „BELOR“ prašo iš UAB „BALTKALIS“ priteisti tą pačią skolos sumą – 2 198 468,96 Eur, tačiau ją pateikia teismui kaip UAB „BALTKALIS“ sukeltus nuostolius. Be to, kad UAB „BELOR“ siekia prisiteisti tą pačią sumą ir iš UAB „Arvi fertis“, ir iš UAB „BALTKALIS“, ši suma nėra egzistuojantis UAB „BALTKALIS“ įsipareigojimas (prievolė). Ieškovės nurodytų nuostolių suma nėra patvirtinta jokiais objektyviais dokumentais ir ją turės UAB „BELOR“ arbitraže įrodyti. Atsakovė UAB „BALTKALIS negali būti atsakinga už kito asmens mokėjimo prievoles (jeigu tokia prievolė apskritai egzistuoja). Be to, UAB „BELOR“ reikalavimas grindžiamas ne sutartyje aiškiai numatyta netesybų suma, bet tariamai UAB „BELOR“ patirtais nuostoliais.

Dėl šalių interesų pusiausvyros

2. Ieškovės UAB „BELOR prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pateiktas, siekiant užtikrinti ieškovės UAB „BELOR“ palankaus Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą. Vilniaus komercinio arbitražo teisme jau yra pateiktas UAB „BALTKALIS“ ir UAB „Arvi fertis“ ieškinys prieš UAB „BELOR“ dėl 4,7 mln. Eur dydžio nuostolių atlyginimo. Siekdamas užtikrinti šį galbūt UAB „BALTKALIS“ palankų arbitražo teismo sprendimą, UAB „BALTKALIS“ 2016 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios laikinosios apsaugos priemonės Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos (civilinės bylos Nr. e2-1499-254/2017). UAB „BELOR“ 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi tenkino UAB „BELOR“ atskirąjį skundą ir pats panaikino savo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pripažindamas, kad UAB „BELOR“ turtui pritaikytas areštas suvaržo UAB „BELOR“ ūkinę komercinę veiklą, dėl ko laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo UAB „BELOR“ veiklą bei nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „BELOR“ būtų ėmusis veiksmų paslėpti ar sunaikinti turimą turtą. O skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nevertino analogiškų UAB „BALTKALIS“ pateiktų argumentų ir įrodymų, kad UAB „BALTKALIS“ turto – piniginių lėšų ir kito trumpalaikio turto – areštas sutrikdys UAB „BALTKALIS“ ūkinę komercinę veiklą, dėl ko UAB „BALTKALIS“ patirs didelių nuostolių, todėl šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo UAB „BALTKALIS“ veiklą; kad UAB „BELOR“ nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „BALTKALIS“ būtų ėmusis veiksmų, kuriais mažintų savo turimo turto masę. Taigi, skirtingai nei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartyje, skundžiamoje nutartyje tas pats Vilniaus apygardos teismas visiškai nevertino aplinkybių, dėl kurių tarp tų pačių šalių ir tame pačiame ginče laikinąsias apsaugos priemones buvo atsisakyta taikyti. Taip teismas nesilaiko Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. nutartimi tapo nesąžiningos šalies įrankiu, iškreipė ginčo šalių pusiausvyrą, suteikė nepagrįstą pranašumą vienai iš ginčo šalių, nors analogiškomis aplinkybėmis ir dėl analogiškų priežasčių UAB „BALTKALIS“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.

Dėl turto arešto padarinių

4. Turto arešto pritaikymas UAB „BALTKALIS“ turtui sutrikdys UAB „BALTKALIS“ ūkinę komercinę veiklą, tai sukels įmonei didelių nuostolių, dėl ko UAB „BALTKALIS“ finansiniai įsipareigojimai išaugs ir sukels itin rimtą grėsmę UAB „BALTKALIS“ mokumui. Tokiu būdu pritaikytu turto areštu bus pasiektas priešingas rezultatas, nes, sukėlus įmonei nemokumo būseną, būsimo teismo sprendimo vykdymas bus ne apsaugotas, bet priešingai – apsunkintas arba išvis pasidarys nebeįmanomas. 
5. Remiantis UAB „BALTKALIS“ 2015 m. balanso duomenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „BALTKALIS“ turėjo 579 tūkst. Eur vertės pastatų, 69 tūkst. Eur vertės kitos įrangos. Esant 2 198 468,96 Eur turto arešto apimčiai, o nekilnojamo turto (įkeisto hipoteka) vertei esant 579 tūkst. Eur, turto areštas bus taikomas ir kitam turtui – trumpalaikiam turtui, o esant jo nepakankamai ir UAB „BALTKALIS“ sąskaitose esančioms lėšoms. Kadangi didelę dalį 28,1 mln. Eur turto vertės sudaro išankstiniai apmokėjimai – 24,1 mln. Eur, yra didelė rizika, kad turto areštas bus pritaikytas ne tik kilnojamam turtui ir turtinėms teisėms, bet ir lėšoms. Tai reiškia, kad nors skundžiama nutartimi teismas nurodė pirmiausia areštuoti nekilnojamus, kilnojamus daiktus ir turtines teises, ir tik jų nepakankant – pinigines lėšas, yra didelė tikimybė, kad areštas bus pritaikytas trumpalaikiam turtui: atsargoms ir lėšoms.
6. Atskirojo skundo padavimo dieną, antstolis yra pritaikęs visose kredito įstaigose esančiose UAB „BALTKALIS“ sąskaitose esančių lėšų areštą – visos UAB „BALTKALIS“ banko sąskaitose esančios lėšos yra areštuotos 2 198 468,96 EUR apimtimi, todėl jokie atsiskaitymai su tiekėjais ir kitais kreditoriais yra negalimi.
7. Piniginių lėšų, 2015 m. balanso duomenimis, UAB „BALTKALIS“ turėjo 239 tūkst. Eur. Tai reiškia, kad pritaikius UAB „BALTKALIS“ turtui areštą, yra didelė tikimybė, kad bus areštuotos visos UAB „BALTKALIS“ lėšos. Pasekmės, pritaikius UAB „BALTKALIS“ piniginėms lėšoms ir atsargoms turto areštą, gali sukelti realų ir akivaizdų pavojų atsakovės ūkinės komercinės veiklos tęstinumui. Pritaikius areštą lėšoms, strigs apmokėjimai kreditoriams, įskaitant įmonės tiekėjus, dėl ko tiekėjai gali atsisakyti tiekti UAB „BALTKALIS“ prekes – techninę druską, kuri žiemą Lietuvoje barstoma keliuose. UAB „BALTKALIS“ taip pat turi įsipareigojimų ir kredito įstaigoms ir kas ketvirtį turi atlikti piniginius mokėjimus. Dalis 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. vasario 25 d. mokėjimų turi būti vykdoma techninės druskos, žiemą barstomos keliuose, tiekėjai OAO „Belaruskalij“ bei kitiems paslaugų tiekėjams, kurių paslaugos yra būtinos, kad UAB „BALTKALIS“ galėtų tinkamai funkcionuoti ir vykdyti įsipareigojimus savo klientams – tiekti valstybinius ir regioninius kelius prižiūrinčioms savivaldybės ir valstybės įmonėms techninę druską.
8. Atsakovė UAB „BALTKALIS“ lygiai taip pat kaip ir UAB „BELOR“ be prekybos technine druska verčiasi ir didmenine trąšų prekyba, taigi yra toje pačioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, kurie konkuruoja tarpusavyje. Ieškovės vykdomas plataus masto puolimas inicijuojant teisminius procesus prieš UAB „BALTKALIS“ ir UAB „Arvi fertis“ yra siekis eliminuoti UAB „BALTKALIS“ iš rinkos. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ypač prekių atsargų, lėšų areštas yra itin varžanti įmonės veiklą priemonė, kurią pritaikius UAB „BALTKALIS“ gali būti sukeltas nemokumas, todėl galėtų būti iškelta bankroto byla ir taip įmonė būtų pašalinta iš rinkos. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šios reikšmingos aplinkybės nevertino.
9. Atsakovė UAB „BALTKALIS“ turi nuosavą 112 geležinkelių vagonų parką, kuriais šiuo metu iš trečiųjų šalių (Ukrainos, Baltarusijos) į Lietuvą yra gabenama druska. Vagonai į trečiąsias šalis yra gabenami naudojantis laikinojo įvežimo procedūra. Pritaikius šiems geležinkelio vagonams areštą, yra didelė rizika, kad vagonai nebeatitiks prekėms, kurioms gali būti taikoma laikino įvežimo procedūra, nustatytų kriterijų, todėl bus sutrikdytas tiek techninės, tiek maistinės druskos tiekimas į Lietuvą, o tai sukeltų skaudžių padarinių visos valstybės mastu. Turto arešto pritaikymas sukeltų grėsmę stabiliam Lietuvos kelių priežiūros sistemos funkcionavimui, nes sutrikdytų techninės druskos, barstomos keliuose, tiekimą ir pažeistų viešąjį interesą. Taigi pritaikytas turto areštas ne tik sutrikdytų vienos įmonės veiklą, bet pažeistų viešąjį interesą, nes areštavus atsakovės prekių atsargas, tarp kurių yra ir techninė druska, skirta žiemą keliams barstyti, būtų pakirsta bet kokia UAB „BALTKALIS“ galimybė toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą – tiekti techninę druską savivaldybių ir valstybės įmonėms.

Dėl atsakovės sąžiningumo

10. Ieškovė UAB „BELOR“ nepateikė absoliučiai jokių duomenų, kad UAB „BALTKALIS“ būtų ėmusis veiksmų, kuriais slėptų, perleistų, įkeistų turimą turtą ar kitaip jį apsunkintų. Belor savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių net neteigia, kad UAB „BALTKALIS“ būtų ėmusis tokių veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl atsakovės finansinės padėties

11. Nors UAB „BALTKALIS“ turto arešto pritaikymas sukels jai skaudžių padarinių, nes yra didelė tikimybė, kad turto areštas gali būti pritaikytas trumpalaikiam turtui – įmonėms atsargoms ir piniginėms lėšoms, tačiau tai nereiškia, kad UAB „BALTKALIS“ finansinė padėtis yra prasta.
12. Ieškovė UAB „BELOR“ galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui grindė iš esmės vienintele aplinkybe – didele ieškinio suma pareikšta UAB „BALTKALIS“. Pažymėtina, kad ieškinio suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą
13. Skundžiamoje nutartyje teismas paaiškino, kad UAB „BALTKALIS“ finansinė padėtis nėra gera ir dėl to yra grėsmė būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui, nes iš UAB „BALTKALIS“ balanso matyti, kad didžiąją dalį UAB „BALTKALIS“ turto sudaro trumpalaikis turtas; o UAB „BALTKALIS“ trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto vertės. UAB „BALTKALIS“ nesutinka su tokia teismo išvada.
14. Aplinkybė, kad didžiąją įmonės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, savaime nereiškia, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta ar toks turtas gali būti ir bus lengvai perleistas. UAB „BALTKALIS“ savo veikloje nereikalinga turėti daug nekilnojamo ar kito ilgalaikio turto. Pagrindinės UAB „BALTKALIS“ tiekiamos prekės – NPK trąšos bei techninė ir maistinė druska, kuri yra trumpalaikis turtas, nes per vienerius metus yra parduodamos UAB „BALTKALIS“ klientams. UAB „BALTKALIS“ yra suinteresuota vykdyti normalią ūkinę veiklą – pardavinėti NPK trąšas bei tiekti techninę ir maistinę druską. Pažymėtina, kad vien su valstybės ir savivaldybių įmonėmis šiuo metu sudarytų sutarčių vertė viršija 14 mln. EUR ir iki šiol šiuos įsipareigojimus UAB „BALTKALIS“ tinkamai vykdė. Tačiau tokia įmonės turto struktūra, kai didžiąją dalį turto sudaro trumpalaikis turtas, savaime nereiškia prastos įmonės finansinės būklės.
15. Aplinkybė, kad UAB „BALTKALIS“ trumpalaikiai įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto vertės, taip pat savaime nereiškia, kad UAB „BALTKALIS“ finansinė padėtis yra prasta. Pačios UAB „BELOR“  iš 18 377 034 EUR turto sumos net 17 886 193 EUR sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai. Taigi UAB „BELOR“ trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net ne pusę, bet beveik visą, t.y. net 97 proc. visos turto masės. Tačiau nepaisant to Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 2 d. UAB „BELOR“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
16. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „BELOR“ nesąžiningai klaidina teismą teigdama, kad UAB „BALTKALIS“ yra nemoki, nes jos įsipareigojimai 2015 m. pab. sudarė 86 proc. įmonės turto, dėl to, anot UAB „BELOR“, UAB „BALTKALIS“ yra nemoki Įmonių bankroto įst. 2 str. 8 d. prasme. Esminis kriterijus vertinant nemokumą yra ne trumpalaikių įsipareigojimų ir turto santykis, bet pradelstų mokėjimų suma. Todėl teismas negalėjo padaryti išvados, kad dėl trumpalaikių įsipareigojimų ir turto santykio, UAB „BALTKALIS“ finansinė padėtis yra prasta.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „BELOR“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

1. Ieškovė, teikdama Vilniaus apygardos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išdėstė esmines faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas VKAT pareikštas ieškinys. Be to, ieškovė teismo vertinimui pateikė ir paties ieškinio nuorašą, kartu akcentuojant, jog ieškinyje yra išsamiai pagrindžiamos visos būtent atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.
2. Ta aplinkybė, kad ieškovė analogiško dydžio reikalavimą yra pareiškusi su atsakove susijusiai įmonei UAB „Arvi fertis“ (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1499-254/2017), nereiškia ieškovės ieškinio atsakovei nepagrįstumo, nes ieškovės ieškinys yra grindžiamas solidarios atsakomybės atsakovei ir UAB „Arvi fertis“ taikymu, kas nulemia tokio paties dydžio reikalavimo reiškimą abiem solidariems atsakovams.

Dėl šalių interesų pusiausvyros

3. Nors atsakovė apeliuoja į tai, jog analogiškame ginče tarp šalių teismai yra atsisakę tenkinti atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui, tačiau pažymėtina, kad vienas esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų yra jų taikymo individualumas. Kitaip tariant, teismai apie poreikį taikyti ar netaikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones privalo spręsti kiekvieną kartą atskirai. Be to, precedentų formavimas yra galimas ir leistinas aukštesnės instancijos teismams aiškinant sąlygas, kurios yra reikšmingos sprendžiant šį klausimą, tačiau tai nereiškia, jog analogiško dydžio piniginis reikalavimas yra pagrindas teismams laikinąsias apsaugos priemones taikyti visais atvejais.
4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6872-232/16, UAB „BELOR“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos dėl to, jog teismas prima facie nustatė, jog UAB „BALTKALIS“ gali būti skolinga UAB „BELOR“ 2 108 053,93 Eur; teismas akcentavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Vadovaudamasis šiuo principu, teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas UAB „BELOR“ yra neproporcinga priemonė, neleistinai apsunkinsianti įmonės veiklą. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovės (UAB „BELOR“) turtinė būklė yra gera, o UAB „BALTKALIS“ neįrodė atsakovės siekio sumažinti savo turto vertę. Taigi teismas, išanalizavęs individualias instituto taikymo aplinkybes, padarė išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar netaikymą.
5. Atsakovės minimą bylą ir šią bylą sieja tik panaši reikalavimo suma, o visos kitos klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymui išsprendimui reikšmingos aplinkybės yra priešingos. Pavyzdžiui, šioje byloje pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie itin sunkią atsakovės turtinę būklę, atsakovės piktybišką veikimą prieš sklandų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, sąmoningą teismo klaidinimą dėl esminių atsakovės veiklos aplinkybių. Taigi nėra pagrindo nagrinėti atsakovės atskirąjį skundą taikant tariamą analogiją su kitoje civilinėje byloje išspręstu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi abiejų bylų aplinkybės esmingai skiriasi.

Dėl turto arešto taikymo padarinių

6. Nors atsakovė nurodo, kad jos turto areštas iš esmės trikdo įmonės komercinę veiklą, tačiau atsakovė nuo pat skundžiamos nutarties pateikimo vykdyti piktybiškai nebendradarbiauja su antstoliu, nevykdydama antstolio teisėtų reikalavimų, trukdydama vykdymo procesui. Atsakovė pati, savo neveikimu, piktybiškai vengdama bendradarbiauti su antstoliu bei patikslinti turimo turto sąrašą bei lėšų likučius sąskaitose, nesudaro prielaidų antstoliui tikslinti areštuotus objektus ir taip sumažinti atsakovės turto arešto apimtis. Tai pagrindžia 2017 m. vasario 14 d. antstolio A. N. patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti atsakovės skundą Nr. 0157/17/00362.
7. Kaip matyti iš antstolio dar 2017 m. vasario 3 d. priimto patvarkymo dėl turto arešto bei areštuoto turto įkainojimo, antstolis prašė UAB „BALTKALIS“ per 5 (penkias) dienas nuo patvarkymo gavimo atvykti į antstolio kontorą bei dalyvauti areštuoto turto įkainojime. Tame pačiame patvarkyme antstolis konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas sudaro 2 198 468,96 Eur, kartu pažymint, jog „pateikus antstoliui turto, kurio vertė būtų pakankama nutartyje nurodytam išieškotojo reikalavimui užtikrinti, apribojimai gali būti koreguojami“. Nors minimas patvarkymas pareiškėjo buvo gautas tą pačią dieną, tačiau iki 2017 m. vasario 20 d. atsakovė antstoliui nepateikė jokių duomenų apie areštuotose sąskaitose esančių lėšų likučius ar kitą realų UAB „BALTKALIS“ turtą, taip pati sudarydama kliūtis turto arešto apimčiai sumažinti.
8. Atskirajame skunde atsakovė skundžiasi ir tuo, jog, vykdydamas skundžiamą nutartį, antstolis gali areštuoti ir įmonės veikloje naudojamus vagonus, kas apribotų atsakovės galimybę gabenti techninės druskos krovinius. Ieškovė pateikia teismui atsakovės 2017 m. vasario 6 d. prašymą antstoliui, kuriuo atsakovė prašo areštuoti būtent 111 vnt. atsakovei priklausančių prekinių vagonų. Taigi atsakovė, atskirajame skunde vagonų areštą įvardijusi kaip prielaidą atsakovės nuostoliams atsirasti, po trijų dienų pateikė prašymą antstoliui areštuoti būtent prekinius vagonus. Taigi, konstatuotina, jog atsakovė yra neteisi galimų nepatogumų ar net nuostolių atsiradimą susiejusi su skundžiama nutartimi bei jos vykdymu.
9. Pati atsakovė, būdama ne tik neaktyvi, tačiau ir veikdama prieš sklandų vykdymo procesą, nesudaro prielaidų turto arešto objektams patikslinti, kas leistų atsakovei išvengti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių tam tikrų suvaržymų.
10. Nors atsakovė teigia, jog jos turto areštas sukels grėsmę Lietuvos kelių saugumui, kadangi bus sutrikdytas techninės druskos tiekimas, tačiau ji sąmoningai klaidina teismus (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3271-852/2017 ir Nr. e2-3377-619/2017) dėl techninės druskos tiekimo į Lietuvą aplinkybių, neatskleidžia savo ryšių su pagrindiniu techninės druskos tiekėju OAO „Belaruskalij“ bei neleistinai manipuliuoja viešojo intereso aspektu.
11. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos informacinės duomenų bazės e. Krovinys išrašo matyti, kad nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 13 d. siuntėjas OAO „Belaruskalij“ be jokių trikdžių į skirtingas Lietuvos vietas gavėjai UAB „BALTKALIS“ siuntė vagonus su techniniu natrio chloridu, t. y. su technine druska. Šią aplinkybę papildomai patvirtina antstolio A. N. kreipimasis į AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei šios bendrovės 2017 m. vasario 15 d. atsakymas apie atsakovei priklausančių vagonų judėjimą. UAB „BALTKALIS“ gaunamiems krovininiams vagonams priskiriamos įvairios kasdienės operacijos, įskaitant ir „atvykimas“ (ATV), „Pakrova geležinkelio bendrojo naudojimo keliuose“ (PAK1), „išvykimas“ (IŠV), paruoštas sąstatas (TTL) ir iš esmės visos kitos trumpinių sąraše nurodomos operacijos.
12. Atsakovė sąmoningai nuslepia nuo teismo aplinkybę, jog OAO „Belaruskalij“, kuri tariamai sustabdė techninės druskos tiekimą atsakovei, yra viena didžiausių pačios atsakovės akcininkų, kuriai priklauso 40 proc. UAB „BALTKALIS“ akcijų.
13. OAO „Belaruskalij“ techninę druską atsakovui tiekė ir po to, kai išsiuntė atsakovei el. laišką, jame informuojant apie techninės druskos tiekimo sustabdymą. Manytina, jog toks laiškas akcininko buvo išsiųstas paprašius atsakovei, taip siekiant sudaryti įspūdį apie tariamai realius atsakovės veiklos trikdymas. Būtų logiška manyti, kad atsakovei esant finansiškai stabiliai ir patikimai įmonei (kaip tą įrodinėja pati atsakovė), didžiausia įmonės akcininkė nesustabdytų techninės druskos tiekimo ir nesukeltų grėsmės akcininkės valdomos įmonės turtiniams interesams. Be to, jeigu tikėti atsakove, kad įmonės akcininkė OAO „Belaruskalij“ iš tiesų ketina sustabdyti techninės druskos tiekimą atsakovei (kas reikštų akivaizdų akcininko nepasitikėjimą savo valdoma įmone), tai leistų konstatuoti itin sunkią atsakovės turtinę būklę, kas tik sustiprina poreikį taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
14. Atsakovė ne tik neįrodo veiklos sustabdymo fakto ar bet kokio sutrikdymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ir nesudaro prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui – sąmoningai veikia prieš sklandų ir operatyvų vykdymo procesą, todėl atsakovės atskirasis skundas yra netenkintinas.

Dėl atsakovės nesąžiningumo

15. UAB „BALTKALIS“ yra ARVI grupės įmonė, per susijusius asmenis valdoma V. K. ir jo šeimos narių. 
16. Ieškovei su atsakove susijęs juridinis asmuo UAB „ARVI“ ir ko yra skolingas net 7 000 000 Eur, ką patvirtina teismui pateikiamas vekselis ir vykdomasis įrašas, patvirtinantys šios aplinkybės buvimą.
17. Ieškovei pradėjus teisminius procesus dėl skolų išieškojimų iš ARVI grupės įmonių, pastarosios akcijų valdytojai ėmėsi aktyvių veiksmų skolininkų turto masei sumažinti, perleidžiant vienintelių vertę turinčių ARVI grupės įmonių UAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Arvi kalakutai“, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas ofšorinėms Kipro įmonėms, tokiu būdu apsunkinant ar padarant neįmanomus kreditorių reikalavimų patenkinimus. Antstolio pateikta informacija pagrindžia, jog bandymai išieškoti skolas iš ARVI grupės įmonių yra apskųsti būtent tuo pagrindu, jog yra ginčijama akcijų priklausomybė.
18. Nors ARVI grupės akcininkų sudaryti sandoriai yra ginčytini ir kreditorių (įskaitant ieškovę) bus ginčijami teisme, kaip sudaryti turint tikslą išvengti kreditorių interesų patenkinimo bei sumažinančių skolininko mokumą, visgi tai leidžia charakterizuoti ARVI grupės įmonių (tarp kurių yra ir UAB „BALTKALIS“) akcijų valdytojus kaip vengiančius savo įsipareigojimų vykdymo, aktyviai mažinančius savo turimo turto masę, visomis įmanomomis priemonėmis apsunkinančių skolų išieškojimą.
19. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia teismui ARVI grupės schemą su įmonių grupės struktūra iki 2015 m. lapkričio mėn., o taip pat dabartinę schemą su matomais akcijų perleidimais Kipro ofšorinėms įmonėms, kas iliustruoja ARVI grupės įmonių akcininkų bandymus pakeisti akcijų savininkus.
20. Informacija apie V. K. įsiskolinimus kreditoriams bei siekį sumažinti turimo turto masę pastaruoju metu buvo paskelbta ir spaudoje, detaliai aprašant minėto asmens vengimo atsiskaityti su kreditoriais aplinkybes.
21. Didžiausia UAB „BALTKALIS“ akcijų dalis realiai priklauso V. K., esant pakankamai objektyvių duomenų apie pastarojo milijoninius įsiskolinimus kreditoriams bei aktyvius veiksmus nukreiptus į savo turtinės masės sumažinimą, būtų pagrįsta teigti, jog atsakovo akcininkams yra būdinga vengti prievolių kreditoriams vykdymo, apsunkinti teismų sprendimų ar kitokių reikalavimų vykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymas yra vienintelė reali galimybė įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą ateityje.

Dėl atsakovės turtinės padėties

22. Atsakovė teigia, jog jos turtinė padėtis yra patikima ir stabili, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui neturėtų būti taikomos. Pažymėtina, kad atsakovė, nuo 2017 m. vasario 3 d. iki šios dienos, t. y. 2017 m. vasario 20 d. antstoliui nepateikė jokių duomenų apie areštuotose sąskaitose esančių lėšų likučius ar kitą realų UAB „BALTKALIS“ turtą, kuris pagrįstų atsakovės stabilią turtinę būklę bei galimybę ateityje atsiskaityti su ieškove. Kaip matyti iš 2017 m. vasario 14 d. antstolio A. N. patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti atsakovės skundą Nr. 0157/17/00362, atsakovės antstoliui įvardintas kaip realus turtas (111 vnt. vagonų) pasirodė esąs įkeistas, o tariamas atsakovės reikalavimas į kitas ARVI grupės įmones – neturintis jokios realios vertės, nesant galimybės atitinkamoms skoloms išieškoti.
23. Be to, prekinių kreditų draudimo bendrovė „Coface“ 2017 m. vasario 8 d. visiškai panaikino prekinių kreditų draudimo limitą atsakovės įmonei, argumentuojant pradelstais UAB „BALTKALIS“ mokėjimais. Šis įrodymas, be kita ko, pagrindžia aiškų atsakovės nepatikimumą trečiųjų asmenų atžvilgiu prekių ir paslaugų rinkoje. Prekinių kreditų draudimo bendrovės kredito limitus panaikina tik ilgai ir nuosekliai uždelstų mokėjimų atvejais.
24. Į bylą pateikta informacija nesudaro pagrindo spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo pritaikytos nepagrįstai, ar kad yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Priešingai, ta aplinkybė, kad atsakovė neturi jokio realaus turto, vengia bendradarbiauti su antstoliu, atvirai meluoja teismams, sudarinėja, manytina, fiktyvius sandorius dėl turimo turto perleidimo ofšorinėms įmonėms, sudaro visas sąlygas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

12. Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir po arbitražo teismo sudarymo.
13. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.
14. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, apeliantės finansinė padėtis nesuponuoja grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo principus bei viešąjį interesą.

Dėl būsimo galbūt ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pasitelkęs prezumpciją, kad didelė turtinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nors vien tik didelė ieškinio suma negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visgi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017).
16. Apeliantė UAB „BALTKALIS“ pateikė 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. balansą, iš kurio nustatyta, kad įmonė turi 1 283 353 Eur vertės ilgalaikio turto ir 26 844 377 Eur vertės trumpalaikio turto (239 667 Eur sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai). Nors įmonės įsipareigojimai sudarė 24 077 996 Eur, tačiau įmonė 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis turėjo 1 200 463 Eur pelno. Taigi ieškovės nurodyta aplinkybė, jog įmonės įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto, vertinant bendrą UAB „BALTKALIS“ finansinę padėtį ir veiklos pobūdį, nagrinėjamu atveju laikytina nereikšminga. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, kad tai, jog apeliantė turi 24 077 996 Eur dydžio įsipareigojimų, nereiškia, kad jie pradelsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „BALTKALIS“ finansinė padėtis – pakankama galbūt ieškovei palankaus arbitražo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, vertinant sprendimo neįvykdymo rizikos (ne)buvimą, aktuali yra ir ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė UAB „BALTKALIS“ yra solidarioji skolininkė su UAB „Arvi fertis“.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolės solidarumo atveju vieno skolininko nemokumas nedaro įtakos prievolės įvykdymui, nes prievolės įvykdymo galima reikalauti iš mokaus skolininko. Tokią išvadą suponuoja CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įvirtinta teisės norma, nustatanti, kad jeigu solidarią prievolę visiškai įvykdo tik vienas iš skolininkų, kiti skolininkai yra atleidžiami nuo jos vykdymo kreditoriui, nes tokį įvykdymą įstatymų leidėjas pripažįsta tinkamu pareigos kreditoriui atlikimu. Tai, kad ieškovė pasinaudojo teise reikšti reikalavimą kitai solidariajai skolininkei, pagrindžia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1499-254/2017 pagal ieškovės UAB „BELOR“ ieškinį atsakovei UAB „Arvi fertis“ dėl skolos priteisimo. Atsakovės UAB „BALTKALIS“ finansinė padėtis bei tai, kad UAB „BALTKALIS“, anot ieškovės, yra solidarioji skolininkė kartu su UAB „Arvi fertis“ – vertinamos kaip aplinkybės eliminuojančios sprendimo neįvykdymo riziką, o ieškovės argumentai dėl atsakovės UAB „BALTKALIS“ nesąžiningumo nėra pagrįsti įrodymais bei susiję ne su atsakovės UAB „BALTKALIS“, o jos akcininkų ir su jais susijusių asmenų veiksmais. Pažymėtina, kad savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra įtvirtinama įstatyme (ABĮ 2 straipsnio 2 dalis), todėl jei nėra juridinio asmens dalyvių ar įstatymo leidėjo valios, jie neatsako pagal juridinio asmens prievoles (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo  2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-789/2014).
18. Iš atsakovės UAB „BALTKALIS“ pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė vykdo įprastinę savo veiklą, neatlieka jokių nesąžiningų sandorių, neslepia turto, VĮ Registrų centrui teikia metinius finansines ataskaitos rinkinius, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog, jeigu ieškovei bus priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti iš viso neįmanomas. Pažymėtina, kad UAB „BALTKALIS“ paaiškino, kad skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo įsigyti techninę druską, kuri skirta slidžiam keliui barstyti, iš tiekėjų, o tai gali sutrikdyti jos tiekimą valstybės ir savivaldybės įmonėms, taip trikdant ne tik įmonės įprastinę ūkinę komercinę veiklą, bet ir pažeidžiant viešąjį interesą. Atsakovės argumentus apie tai, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo ir ateityje toliau gali trikdyti įmonės komercinę veiklą, pagrindžia atsakovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai: Viešųjų pirkimų tarnybos ataskaita apie techninės druskos pirkimus Lietuvoje 2003-2015 m.; UAB „BALTKALIS“ 2017 m. sausio 20 pagrindinių klientų: valstybės ir savivaldybės įmonių suvestinė; 2017 m. sausio 24 d. prekių tiekimo sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe Nr. A68-8117(3.10.23-TD2) kopija; 2017 m. sausio 24 d. prekių tiekimo sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe Nr. A68-9117(3.10.23-TD2) kopija, ištrauka iš UAB „BALTKALIS“ interneto svetainės.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, sprendžia, kad apeliantė UAB „BALTKALIS“ paneigė teismo taikytą didelės ieškinio sumos prezumpciją. Be to, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017). Tokios aplinkybės nagrinėjimu atveju nėra nustatytos, o aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, per se (liet. pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumo. Be kita ko, apeliantei UAB „BALTKALIS“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo komercinę ūkinę veiklą, taip riboja galimybes gauti pajamas, o tai gali sukelti grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikęs teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepagrįstai sprendė, jog atsakovei UAB „BALTKALIS“ atžvilgiu pareikšto ieškinio reikalavimo suma pastarajai yra didelė, t. y. neįvertino, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės arbitražo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant vienos iš dviejų būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitos sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Kadangi nėra grėsmės arbitražo teismo sprendimo įvykdymui, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „BALTKALIS“ netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. kovo 17 d. gautas atsakovės prašymas dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarkos bei naujų įrodymų. Prie šio prašymo pridėti šie papildomi įrodymai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 3 d. rašto „Dėl sutarties nevykdymo“, VĮ „Panevėžio regiono keliai“ 2017 m. kovo 9 d. rašto „Dėl pretenzijos pateikimo apie druskos pristatymą“, 2017 m. kovo 7 d. prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, UAB „Garždų geležinkelis 2017 m. kovo 14 d. rašto „Dėl 2015 m. kovo 2 d. sutarties Nr. 18/15 G“ kopijos. 2017 m. kovo 22 d. gauta ieškovės UAB „BELOR“ rašytinė nuomonė dėl atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad šie šalių procesiniai dokumentai bei atsakovės pateikti papildomi įrodymai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti po civilinės bylos pagal atsakovės skundą išnagrinėjimo iš esmės posėdžio, juos atsisakytina priimti (CPK 14 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis, 257 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „BELOR“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties skaitmenines kopijas išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui, bylos šalims.

Teisėjas                                                                                                                                     Konstantinas Gurinas