Civilinės bylos Nr. e2-193-955/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01447-2022-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 19 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Rimgailei Pečiulaitytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovams J. J., M. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ atstovui advokatui Konstantinui Pesenkai,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“ atstovui advokatui Tomui Juodeikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energosistemos“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Požeminės linijos“.

 

Teismas

 

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

 

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ieškovė ir/arba ESO) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ (toliau – atsakovė) 2 150,76 Eur žalą, kurią sudaro 646,23 Eur dydžio pažeisto dujotiekio remonto išlaidos ir 1 504,53 Eur išlaidos už į aplinką išleistas dujas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2021 m. gruodžio 20 d. atsakovės darbuotojai vykdydami vandentiekio tiesimo darbus betranšėjiniu būdu požeminio dujotiekio apsaugos zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė vidutinio slėgio PE DN90 požeminį dujotiekį (toliau – Dujotiekis). 2021 m. gruodžio 20 d. 13 val. 15 min. bendrovės telefonu 1804 gautas pranešimas apie pažeistą Dujotiekį, kurį pateikė asmuo, prisistatęs atsakovės darbuotoju. ESO atstatydama sugadintą turtą iki 2021 m. gruodžio 10 d. įvykio buvusios būklės ir dėl į atmosferą išleistų 1357 m³ dujų, patyrė 2 150,76 Eur žalą.

3.       Vadovaujantis Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklės) 23 punkte, žemės kasimo darbai, nurodyti statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.06.01:2016), atliekami šiame reglamente nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 24 punktą žemės kasimo darbai, kurie nepatenka į Taisyklių 23 punkte nurodyto reglamento reguliavimo sritį, atliekami šia tvarka: 24.1. žemės kasimo darbams, kai juos atlieka ne dujotiekius eksploatuojančio skirstymo sistemos operatoriaus darbuotojai, turi būti gautas skirstymo sistemos operatoriaus sutikimas (toliau – Sutikimas). 

4.       Atsakovei išduoto Sutikimo 4 punkte numatytas reikalavimas vykdant žemės kasimo darbus betranšėjinio tiesimo būdu, inžinerinių tinklų vietų susikirtimuose ir/arba suartėjimuose atlikti AB  „Energijos skirstymo operatorius“ esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos ir gylio patikslinimo nustatymui. Sutikimo 5 punkte nurodyta, kad prieš kertant dujotiekį ir/arba elektros kabelį uždaru betranšėjiniu būdu, kur neįmanoma atlikti kontrolinių atkasimų, būtina sutikslinti realią žemės paviršiaus, dujotiekio ir/ arba elektros kabelio viršaus altitudę su projektine. Sutikimo 3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, kad bendrovės atstovo darbų vykdymo vietoje parodytų dujotiekių ir elektros kabelių vietos ir gylio duomenys yra preliminarūs bei nurodyta darbus vykdantiems asmenims šią aplinkybę įsivertinti. Sutikimo 13 punkte nurodyta, kad tiesiant inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas elektros tinklų bei dujotiekių apsaugos zonose reikia išlaikyti norminiuose dokumentuose nurodytus atstumus.

5.       Atsižvelgiant į Sutikimo 13 punkte nurodytą reikalavimą, bei ieškovės atstovo nurodytą preliminarų Dujotiekio gylį 1,3 m. nuo žemės paviršiaus, vandentiekis negalėjo būti tiesiamas 1,55 – 1,60 m. gylyje. Dujotiekio viršus yra 1,3 m nuo žemės paviršiaus, Dujotiekio diametras 0,09 m., minimalus reikalaujamas išlaikyti vertikalus atstumas susikertant dujotiekio ir vandentiekio vamzdžiams yra 0,3 m., todėl tiesti vandentiekį nebuvo galima 1,55 – 1,60 m. gylyje, ką būtent UAB „Energosistemos“ atliko, ko pasėkoje Dujotiekis buvo pažeistas. Atsakovė yra savo srities profesionalė, verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, protingumo bei rūpestingumo standartai. Privalėdama veikti atidžiai bei rūpestingai, atsakovė turėjo numatyti ne tik tai, kad atlikdama kasimo darbus dujotiekio apsaugos zonose ji gali pažeisti atitinkamą dujotiekį, bet ir tai, kad dujotiekio pažeidimas gali sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek paties atsakovės darbuotojams, vykdžiusiems darbus, tiek aplinkinių sveikatai bei gyvybei. 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. vasario 23 d. raštais ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 2 150,76  Eur žalos atlyginimo, tačiau atsakovė padarytos žalos neatlygino.

6.       Ieškovės atstovai papildomai paaiškino, kad žemės kasimo darbų atlikimui yra reikalingas Sutikimas. Atsakovė kreipėsi į ieškovę 2021 m. gruodžio 16  d. dėl darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini) Šis leidimas atsakovei buvo išduotas ir jame buvo nurodytos privalomos sąlygos, kurių atsakovė privalėjo laikytis. ESO darbuotojas buvo atvykęs į vietą ir preliminariai pamatavo dujotiekio gylio duomenis ir el. kabelio vietą. Buvo pateikta informacija, kad dujotiekio gylio duomenys yra preliminarūs, todėl atsakovė atlikdama kasimo darbus tai turėjo įsivertinti. Be to, atsakovė neatliko kontrolinio atkasimo vietos gylio patikslinimui, o jei neturėjo galimybės to padaryti, turėjo sutikslinti realią žemės paviršiaus, dujotiekio arba elektros kabelio viršaus altitudę su projektinėmis, tačiau šių darbų neatliko ir taip pažeidė vidutinio slėgio Dujotiekį. ESO priklausančių dujotiekių gyliai yra viešai prieinami www.geoportal.lt sistemoje ((paslaugas teikia VĮ „GIS centras“) toliau – GIS). Pateikus užklausą ESO arba naudojantis viešai prieinama informacija GIS, šiuos duomenis atsakovė galėjo pasitikslinti. Taip pat rangovai gali pasitikslinti informaciją ESO internetiniame puslapyje: https://www.eso.lt/lt/eso-partneriams/darbas-su-partneriais/elektros-ir-duju-tinklo-geografiniai-ir-techniniai-duomenys.html. Aparatas, su kuriuo yra matuojamas gylis, duoda paklaidą iki keliasdešimt centimetrų, todėl tiesiant vandentiekio tinklus nuo dujotiekio turi būti išlaikytas ne mažiau kaip 30 cm. atstumas. Kadangi buvo vandentiekis buvo klojamas 1,56 – 1,60 m. gylyje, būtų neišlaikomas atstumas, kuris yra būtinas išlaikyti, todėl ieškovė mano, kad atsakovė yra atsakinga už pažeidimą ir turi atlyginti padarytą žalą. Žalos dydis paskaičiuotas įvertinus koks buvo išleistas dujų kiekis, įvertinus atvykusių tvarkyti pažeidimą darbuotojų darbo užmokestį, panaudotas medžiagas, jų kiekį ir kainą.

 

 

 

II.       Atsakovės argumentai

 

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pati ieškovė suklaidino rangovą UAB „Požeminės linijos“, kuris vykdė pragręžimą. Organizuojant vandentiekio remonto darbus tarp (duomenys neskelbtini)  atsakovė gavo iš ESO sutikimą Nr. 21LD-KA-4200, o gavus kasimo darbų leidimą Nr. 43-27-1715, atsakovės atstovas D. B. elektroninėmis ryšių priemonėmis, t. y. ESO telefonu numeriu  1852 į vietą iškvietė ESO atstovą, kad nurodytų esamų komunikacijų padėtį ir gylį. ESO atstovas į vietą atvyko ir pasijungęs generatorių prie kontrolinių dujotiekio laidų, nurodė dujotiekio ir el. kabelių buvimo vietą bei jų paklojimo gylį nuo esamo asfalto iki vamzdyno. Dalyvaujant atsakovės darbų vadovui D. B. ir projektų vadovui E. B., taip pat atsakovės subrangovo UAB „Požeminės linijos“ statybos darbų vadovui D. K., ESO atstovas nužymėjo Dujotiekio trasos vietą ir nurodė Dujotiekio vamzdžių gylį nuo 1100 mm. iki 1300 mm. Todėl UAB „Požeminės linijos“ vykdant grunto pragręžimo darbus pagal ESO nužymėjimą, pasirinko darbams atlikti saugų gylį tarpe nuo 1650 mm. iki 1700 mm., t. y. daugiau kaip 300 mm. nuo nurodyto ESO gylio.

8.       Dujotiekio vamzdis buvo pažeistas 1,69 m. gylyje, todėl paaiškėjo, kad ESO pateikta informacija yra klaidinanti. Šį faktą patvirtina subrangovo UAB „Požeminės linijos“ atstovo paaiškinimas. Šiuo atveju pati ieškovė pasielgė neapdairiai ir yra kalta dėl Dujotiekio pažeidimo, o atsakovės kaltės nėra. Sutikimo 3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, kad bendrovės atstovo darbų vykdymo vietoje parodytų dujotiekio ir elektros kabelių vietos ir gylio duomenys yra preliminarūs bei nurodyta darbus vykdantiems asmenims šią aplinkybę įsivertinti. Ieškovė patvirtina, kad ESO atstovas nužymėjo Dujotiekio trasos vietą ir nurodė Dujotiekio vamzdžių gylį nuo 1100 mm. iki 1300 mm. Šį faktą taip pat patvirtina nuotrauka ir E. B. paaiškinimas. Tačiau nėra aišku, ką tokiu atveju reiškia vietos ir gylio duomenys yra preliminarūs. Toks neaiškumas turėtų būti traktuojamas atsakovės naudai. 

9.       Priešingai, nei teigia ieškovė, dujotiekio vamzdis buvo pažeistas ne 1,55 - 1,60 m. gylyje, bet 1,69  m. gylyje. UAB „Požeminės linijos“ darbuotojai, vykdant grunto pragręžimo darbus pagal ESO nužymėjimą, pasirinko darbams atlikti saugų gylį tarpe nuo 1650 mm. iki 1700 mm., t. y. daugiau kaip 300 mm. nuo nurodyto ESO gylio, todėl UAB „Požeminės linijos“ darbuotojai nepažeidė ieškovės paminėtų Sutikimo sąlygų, nes sutikslino realią žemės paviršiaus ir nurodytą dujotiekio viršaus altitudę. Todėl pati ieškovė pasielgė neapdairiai ir yra kalta dėl Dujotiekio pažeidimo, o atsakovės kaltės nėra. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė, nevykdė savo pareigų, nustatytų teisės aktuose ar nesilaikė Sutikime nurodytų privalomų vykdyti reikalavimų.

10.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė gavo Sutikimą dėl žemės kasimo darbų atlikimo. ESO atstovas privalo nurodyti tikslią vietą kur yra tinklai ir jų gylį. ESO darbuotojas atvykęs į objektą nurodė tinklų vietą ir tinklų gylį nuo 1,10 m. iki 1,30 m. Atsakovei buvo reikalavimas įsivertinti kelio storį, o kontrolinį atkasimą padaryti vidury gatvės nebuvo galimybių, todėl buvo nuspręsta kasti 30 cm. giliau. Trečiasis asmuo, kuris atliko kasimo darbus, ne pirmą kartą šioje srityje darbus atliekanti įmonė, ji žinojo visus žymėjimus, todėl pasirinko grunto gręžimo gylį tarp 1,65 – 1,70 m. Dujotiekis buvo pažeistas 1,69 m. gylyje. ESO privalo žinoti savo tinklus ir kokiame jie yra gylyje, atsakovė buvo suklaidinta dėl pačios ieškovės pateiktos netinkamos informacijos, todėl ir įvyko avarija. Pati ieškovė kreipėsi į Valstybinę energetikos ir reguliavimo tarnybą dėl įvykio ištyrimo ir ši nustatė, kad jokios atsakovės kaltės nėra ir nutraukė administracinę bylą. Ieškovė nenurodė tikslaus dokumento, kurį neva atsakovė ir trečiasis asmuo pažeidė. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

 

III.       Trečiojo asmens argumentai

 

11.       Trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad darbus, kurių metu kilo ginčo žala vykdė 2020 m. vasario 7 d. subrangos sutarties pagrindu. 2021 m. spalio 22 d. darbų pirkimo pagrindinės sutarties Nr. VPP-155(2021) tarp trečiojo asmens ir UAB „Kauno vandenys“ pagrindu, trečiasis asmuo, be kitų darbų, įsipareigojo atlikti vandentiekio remonto darbus, nurodytus 2021 m. gruodžio 6 d. užduotyje Nr. 8, t. y. pakloti 63 mm diametro bendrą vandentiekio įvadą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kiemo bei šiame kieme įrengti atskirus 43 mm diametro įvadus kiekvienam iš namų, įrengiant atskirus jų uždarymus. Vykdant užduotyje Nr. 8 nurodytus darbus, tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta 2021 m. lapkričio 22 d. eksploatacinių darbų vandentiekio ir nuotekų tinkluose sutartis, kurios pagrindu trečiasis asmuo perdavė atsakovei atlikti visus darbus, nurodytus užduotyje Nr. 8, pagal trečiojo asmens ir UAB „Kauno vandenys“ 2021 m. spalio 22 d. sudarytos sutarties sąlygas. Atsakovė asmeniškai atliko ne visus užduotyje Nr. 8 nurodytus darbus, 63 mm diametro įvado patiesimo darbams, kurių metu ir kilo ginčo žala, atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį. 2020 m. vasario 7 d. subrangos sutartis, kurios pagrindu buvo atliekami darbai, patvirtina, kad atsakovė yra tinkama atsakovė dėl žalos, nes ji prisiėmė atsakomybę atlyginti nuostolius, jei žala kiltų trečiajam asmeniui atliekant darbus atsakovės nurodytame gylyje.

13.       Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmiausia nesutinka su atsakovės pozicija, kad trečiasis asmuo ir atsakovė veikė bendrai, darbai buvo atliekami pagal ne vieną sutartį. Užsakovas buvo UAB „Kauno vandenys“, ji gavo užduotį Nr. 8 ir visą užduoties vykdymą pagal subrangos sutartį požemines linijas perdavė atsakovei, tačiau tą darbą sudarė įvairūs darbai. Pragręžimo darbams šalys turėjo 2020 m. vasario 7 d. subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė persamdė atgal tam darbui atlikti UAB „Požemines linijas“. Pagal subrangos sutarties 5.2.3 - 5.2.4 punktus atsakovė turėjo nurodyti trečiajam asmeniui požemines komunikacijas, reikalui esant atkasti ir iškviesti suinteresuotų asmenų atstovas. Subrangos sutarties 6.9 punktas kalba apie atsakomybę, kad atsakovė, tačiau ne trečiasis asmuo prisiima visą atsakomybę ir atlygina žalą trečiajam asmeniui ir suinteresuotiems asmenims. Už sutarties vykdymą išimtinai atsakinga tik atsakovė, ji gavo leidimą atlikti kasimo darbus, ji kvietė atstovus, nurodė vamzdžių gylį. Trečiasis asmuo nekvietė atstovo, nenustatinėjo gylio, jis gavo nurodymą iš atsakovės ir tame gylyje vykdė tuos darbus.

14.       Į kasimo vietą atvykę ieškovės darbuotojai pažymėjo ant asfalto dvi ribas: 110 ir 130 gylyje pažymėta komunikacija, 20 cm. tarpas, kuriame yra komunikacija, o ta pati komunikacija yra 9  cm. diametro. Tokią ribą, kuri buvo su paklaida užbrėžė ieškovės darbuotojai, dalyvaujant atsakovės darbuotojams. Ieškovė turėjo pareigą žinoti ir pateikti tikslią informaciją apie jai priklausančio dujotiekio vietą, tačiau tiksliai nežinojo kur yra jai priklausantis tinklas, darbuotojai matavo vietoje, tačiau tikslios komunikacijų vietos pagal turimus duomenis nepateikė. Atsakovė gavo sutikimą atlikti kasimo darbus, informavo ieškovę apie darbų pradžią, iškvietė ieškovės atstovą dujotiekio vietai ir gyliui pažymėti, nepradėjo darbų, kol atvykęs ieškovės atstovas nepažymėjo dujotiekio vietos ir gylio.

15.       Trečiojo asmens nuomone, klaidingų duomenų apie ieškovei priklausančio dujotiekio gylį atsakovei pateikimas sąlygojo dujotiekio pažeidimą, todėl atsakovė neturėtų būti laikoma atsakinga (kalta) už ieškovės patirtą žalą. Aplinkybė, kad dujotiekio pažeidimas įvyko 1600-1700 mm. gylyje, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė parinko saugų gylį vandentiekio perklojimo darbams, t. y. daugiau kaip 400 - 500 mm didesnį gylį, nei nurodė ieškovės atstovas.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ieškinys atmetamas.

 

IV.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Nustatyta, kad 2020 m. vasario 7 d. atsakovė UAB „Energosistemos“ ir trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ sudarė statybos subrangos sutartį Nr. ST (M)/20-06, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti subrangos darbus uždaru būdu paklojant PE ar PL vamzdžius atsakovės dirbamuose objektuose. 2021 m. spalio 21 d. UAB „Kauno vandenys“ ir trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ sudarė darbų pirkimo pagrindinę sutartį Nr. 569202, VPP -155(2021), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, savo lėšomis, rizika ir priemonėmis atlikti darbus – „vandentiekio kapų ir įvadų keitimas įvairiose gatvėse“. 2021 m. lapkričio 22 d. UAB „Požeminės linijos“ ir UAB „Energosistemos“ sudarė Eksploatacinių darbų vandentiekio ir nuotekų tinkluose preliminariąją sutartį Nr. ST/21-96, pagal kurią UAB „Požeminės linijos“ perdavė atsakovei atlikti visus darbus, nurodytus užduotyje Nr. 8, t. y. perkloti vandentiekio įvado bendrą atkarpą iki kiemo PE D63 vamzdžiu, kieme įrengti keturis atskirus uždarymus ir nuo jų pakloti keturis įvadus į namus PE D40 vamzdžiu. Bendrą įvadą į kiemą kloti uždaru būdu, atšakas galima atviru. Įvadus prijungti prie esamų apskaitų. Darbų atlikimo adresas – (duomenys neskelbtini).

17.       2021 m. gruodžio 16 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ išdavė Sutikimą Nr. 21 LD-KA-4200 (toliau – Sutikimas) leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose. Šis sutikimas išduotas žemės kasimo darbams adresu (duomenys neskelbtini) (Kauno regionas). Atliekamų darbų tikslas - buitinių nuotekų tinklų keitimas. Sutikime taip pat buvo numatyti papildomi reikalavimai vykdant kasimo darbus: ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki darbų pradžios, telefonu 1852 iškviesti AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovą, pranešus tikslų žemės kasimo darbų pradžios laiką ir vietą, išduoto sutikimo žemės kasimo darbams numerį (2 punktas); vykdant žemės kasimo darbus, inžinerinių statinių, inžinerinių tinklų betranšėjinio tiesimo darbus, inžinerinių tinklų vietų susikirtimuose ir/arba suartėjimuose atlikti AB “Energijos skirstymo operatorius” esamų tinklų rankinį kontrolinį atkasimą vietos ir gylio patikslinimui / nustatymui (4 punktas); prieš kertant dujotiekį ir/arba elektros kabelį uždaru betranšėjiniu būdu, kur neįmanoma atlikti kontrolinių atkasimų, būtina sutikslinti realią žemės paviršiaus, dujotiekio ir/arba elektros kabelio viršaus altitudę (-es) su projektine (-ėmis) (5 punktas); ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki dangų atstatymo darbų pradžios, telefonu 1852, papildomai iškviesti AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovą, įvertinti dujotiekio įtaisų būklę (įtaisų įgilinimą/pakėlimą pagal esamą dangų paviršių) (11 punktas); tiesiant inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas elektros tinklų bei dujotiekių apsaugos zonose išlaikyti norminiuose dokumentuose nurodytus atstumus (13 punktas); užtikrinti AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ esamų tinklų bei įrenginių apsaugą nuo mechaninių pažeidimų (14 punktas) ir kt.

18.       2021 m. gruodžio 20 d. vykdant vandentiekio tiesimo darbus betranšėjiniu būdu požeminio dujotiekio apsaugos zonoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažeistas vidutinio slėgio PE DN90 požeminis dujotiekis. Į avarijos vietą buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri lokalizavo dujų nutekėjimą ir atliko dujotiekio remontą bei surašė 2021 m. gruodžio 20 d. pirminį gamtinių dujų sistemos avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) tyrimo aktą. Dėl minėto įvykio buvo surašytas pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą.

19.       UAB Energosistemos“ darbų vadovas D. B. 2021 m. gruodžio 20 d. parašė Paaiškinimą, kuriame nurodė, kad vykdant vamzdyno remonto darbus betranšėjiniu būdu adresu (duomenys neskelbtini), buvo kliudytas dujotiekio PE90 vamzdis. 2021 m. gruodžio 16 d. ESO atstovas nurodė dujotiekio gylį 1,3 m., o atkasus pažeistą vietą faktinis dujotiekio gylis užfiksuotas 1,55-1,6 m.

20.       Į bylą pateiktas AB „Požeminės linijos“ gręžimo protokolas, kuriame nurodyta, kad vykdant grunto pragręžimo darbus ir pagal rekomendacijas pasirinkus saugų gylį tarpe nuo 1650 mm. iki 1700 mm., (t. y. daugiau kaip 300 mm. nuo nurodyto ESO gylio), dujotiekio vamzdis buvo pažeistas 1690 mm. gylyje viršutinėje vamzdžio dalyje.

21.       Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal pranešimą, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad tiek kartu su pranešimu pateikti, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai (įvykio vietos nuotraukos, asmenų paaiškinimai) patvirtina, kad buvo kviestas ESO atstovas parodyti Dujotiekį, tačiau ESO atstovas galimai nurodė klaidingą Dujotiekio gylį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuota, kad Tarybos turimi įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad už kasimo darbų organizavimą atsakingas bendrovės darbuotojas yra kaltas dėl Dujotiekio pažeidimo.

22.        Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstatydama sugadintą turtą iki 2021 m. gruodžio 20 d. įvykio buvusios būklės ir dėl dujotiekio pažeidimo, patyrė 2 150,76 Eur žalą.

23.       Byloje apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad jis yra UAB „Energosistemos“ projektų vadovas. Liudytojas patvirtino, kad buvo gauta užduotis iš UAB „Kauno vandenys“ dėl vandentiekio remonto darbų. Pagal užduotį buvo numatytas pragręžimas ir prijungimas prie kito vamzdyno. Būtent tokį remonto būdą parinko UAB „Kauno vandenys“. Taip pat užduotyje buvo numatyta kurioje vietoje reikia gręžti. Į kasimo darbų vietą buvo iškviesti ESO (elektros ir dujų) atstovai. ESO dujų atstovas ant kelio nužymėjo kurioje būtent vietoje ėjo dujų vamzdis, taip pat pažymėjo, kokiame gylyje dujų vamzdis yra – 1,10 m -1,30 m. Liudytojas pažymėjo, kad kartu su dujų vamzdžiu eina ir monitoringo laidas, kuris skleidžia elektromagnetinį impulsą, kuris paskui yra perduodamas detektoriui ir taip galima nustatyti, kokiame gylyje vamzdis yra. Tačiau tas laidas gali būti ir virš dujų vamzdžio, ir po juo. Esmė tame, kad ESO atstovas tiesiog žodžiu pasakė kokiame gylyje yra jų vamzdis. Gylį išmatavo su specialia identifikavimo lazda. Buvo priimtas sprendimas, kad 1,30 m tikrai jau yra vamzdžio apačia. Tada visi kartu su ESO atstovu, su įmonės, kuri atliko gręžimą atstovu, darbų vadovu, pasitarė, kokiu saugiu atstumu nuo vamzdžio galima gręžti. Atsakovė priėmė sprendimą gręžti 1,60 m gylyje, kad jau tikrai būtų išlaikytas saugus atstumas nuo vamzdžio. Tačiau begręžiant buvo užkabintas dujų vamzdis, kuris pasirodo buvo gerokai giliau, nei nustatė ESO atstovas. Liudytojas kartu su ESO atstovu, atsakingu už avarijos likvidavimą, išmatavo kokiame realiai gylyje buvo dujų vamzdis ir nustatė, kad jis buvo apie 1,70  m gylyje. Šalia dujų vamzdžio buvo ir senas vandentiekio vamzdynas, bet liudytojas nepamena, kokiame gylyje jis buvo.

24.       Byloje apklaustas liudytojas M. R. paaiškino, kad jis yra ESO statybinės techninės priežiūros inžinierius, jis buvo būtent tas asmuo, kuris nužymėjo vamzdžių buvimo vietą. 2021 m. gruodžio 16 d. iš jų įmonės buvo iškviesta avarinė tarnyba, kadangi pranešta, jog yra įvykusi vandentiekio avarija ir jai likviduoti reikia pažymėti dujotiekį. Nuvykus į vietą buvo atliktas dujų vamzdyno nužymėjimas. Pažymėta buvo būtent toje vietoje, kuri buvo aktuali remonto darbams - vienoje vietoje 1,30 m, kitoje – 1,10 m. Taip pat liudytojas žodžiu pasakė ir vamzdžio diametrą. Matuojama buvo specialiu prietaisu, kurio leidžiama paklaida yra 50 cm. Tai yra preliminarus gylis, kuriame gali būti vamzdžiai, pats klientas turi įsivertinti vamzdžio diametrus, su kokia įranga dirbs, gręžimo aparato įrangos diametrą ir pan. Nurodoma yra tik vamzdžio gylis, o žemės paviršių jau turėjo pasitikslinti pats inžinierius. Jokio dokumento, patvirtinančio liudytojo nustatytus skaičius, jis nepasirašė, kadangi tuo metu ESO nebuvo numačiusi tvarkos, kad vamzdžių gylio parametrai pateikiami pasirašytinai. Ši tvarka atsirado tik 2022 metais. Planiniams darbams sutikimų formos buvo, o avariniams – ne. Dabar jau jie yra pasiruošę sutikimus avariniams darbams, ranka nubraižo mazgo schemas. Tuo metu, kai yra klojamas dujotiekis, yra nurodomas vamzdžio aukščio taškas ir žemės paviršiaus, šie tikslūs duomenys yra saugomi. ESO turi GIS sistemą, kurioje matomi visi jų inžineriniai tinklai. Šios informacinės sistemos duomenys gali būti pasiekiami ir iš mobilaus telefono. Tie patys duomenys atsispindi ir GEO portale, prie kurio priėjimą turi ir atsakovė. Tačiau liudytojas nurodo, kad vykdamas į įvykio vietą su šiais duomenimis nesusipažino dėl laiko stokos, nes tai buvo avarinis darbas ir į jį reikėjo reaguoti skubiai. Atvykęs į įvykio vietą liudytojas tik pasitikrino duomenis GEO portale ir pasitikslino vamzdžio buvimo vietą su specialiu aparatu prisijungęs prie vamzdžio indikacinio laido.

25.       Byloje apklaustas liudytojas D. B. paaiškino, kad jis buvo atsakovės darbuotojas - darbų vadovas. Buvo gauta užduotis iš UAB „Kauno vandenys“ vandentiekio remontui, trečiasis asmuo UAB „Požeminės linijos“ po asfaltu gręžė vandentiekio vamzdį ir pažeidė dujų vamzdį. Atvykęs ESO darbuotojas nužymėjo dujų vamzdžio gylį, kiek liudytojas pamena apie 1,30 m, todėl pagal šį skaičių kartu su UAB „Požeminės linijos“ darbų vadovu jie nusprendė, kad gręš apie 1,70 m -1,80 m gylyje, t. y. 30 - 40 cm giliau, nei nurodė ESO darbuotojas. Dujų vamzdis buvo pažeistas maždaug 1,55 m -1,60 m gylyje, tai buvo nustatyta po pažeidimo atkasus tą vietą ir pamatavus su rulete, matavimas buvo tik preliminarus, todėl gali būti paklaida. Pažeistas buvo vamzdžio viršus, o kurioje vietoje buvo monitoringo laidas, nepamena. Trečiojo asmens matavimai buvo tikslesni, nes jie matavimus atliko ne su rulete, o su elektroninėmis matavimo priemonėmis, todėl liudytojas neatmeta, kad pažeidimo gylis buvo būtent 1,69 m gylyje.

26.       Prieš paskutinį teismo posėdį, t. y. 2024 m. vasario 2 d. ieškovė teismui pateikė papildomus įrodymus dėl patirtos žalos skaičiavimo, t. y. išlaidų už dujas ir jų transportavimą skaičiavimo lentelę, kurioje nurodoma, kad ieškovė už dujas ir jų transportavimą patyrė 1 504,53 Eur (be PVM), bei iškėlė naują versiją, kad atsakovės vykdyti darbai nebuvo avariniai remonto darbai, kadangi vandentiekio įvadas buvo paklotas naujoje vietoje. Taigi, atsakovė pagal jos atliktų darbų tipą privalėjo rengti projektą, jį susiderinti su ESO bei kitų inžinerinių tinklų savininkais. Šiuo atveju atsakovė vykdė darbus be susiderinimo su ESO, o į bylą pateiktas ieškovės sutikimas buvo išduotas Buitinių nuotekų tinklų keitimui, o tai pagal pateiktą schemą yra ne tie darbai, kuriuos vykdydama atsakovė pažeidė ESO dujotiekį. Jeigu atsakovė būtų rengusi ir susiderinusi projektą su ESO, projekte būtų nurodomi numatyti profiliai, kuriuose matytųsi dujotiekio, naujai klojamo vandentiekio ir kitų inžinerinių komunikacijų altitudės. Be to, pagal GIS sistemą ir pagal 2005 m. dujotiekio rekonstrukcijos geodezinę nuotrauką matyti, kad 2005 metais žemės paviršiaus altitudė buvo 29.6, o vamzdžio viršaus altitudė 28.2 (gylis 1,4 m). 2024 metais ESO atstovas su prietaisu pamatavo dabartinę žemės paviršiaus altitudę 29.8. Tai reiškia, kad nuo 2005 metų iki dabar žemės paviršiaus altitudė padidėjo 0,2 m. (tikėtina dėl kelio remonto darbų) ir dabartiniais duomenimis dujotiekio gylis 1,6 m. Kas ir buvo nustatyta šio dujotiekio pažeidimo 2021m. gruodžio 20 d. metu.

27.       Pažymėtina, kad ieškovė savo ieškinį nuosekliai grindė aplinkybe, kad Sutikimą atsakovės atliekamiems darbams ji buvo davusi, tačiau jame buvo nurodytos privalomos sąlygos, kurių atsakovė privalėjo laikytis, ir tik dėl to, kad nesilaikyta nurodytų reikalavimų ir netinkamai, neatsižvelgiant į teisinį reglamentavimą buvo organizuodami ir vykdomi darbai, kilo žala ieškovei. Tačiau prieš pat bylos nagrinėjimo pabaigą ieškovė savo poziciją pakeitė, nurodydama, kad darbai buvo atlikti be ieškovės Sutikimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Atsižvelgiant į tai, jog paskutinio posėdžio metu atsakovė ir trečiasis asmuo išreiškė poziciją, jog nesutinka, kad jau išnagrinėjus bylą ieškovė keistų ieškinio pagrindą, teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškovės suformuluoto ieškinio dalyką ir pagrindą.

28.        Nagrinėjamu atveju ieškovei pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo bei nustačius, kad ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovės reikalavimas atlyginti dėl dujotiekio vamzdžio pažeidimo susidariusią žalą turi būti vertinamas vadovaujantis deliktinės atsakomybės taikymo sąlygomis. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, detalizuojančią neteisėtų veiksmų turinį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygą, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

29.       Ieškovės vertinimu, atlikdama kasimo darbus, atsakovė pažeidė teisės aktus, t.y. Statybos techniniame reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „D. S. techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo (toliau – Reglamentas)“, taisykles, Gamtinių dujų skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtintus reikalavimus (24 punktas), t. y. dujotiekio apsaugos zonoje nesilaikydama nustatytų atstumų tarp komunikacijų vykdė žemės kasimo darbus, nesutikslino realios žemės paviršiaus ir dujotiekio viršaus altitudės su projektinėmis altitudėmis ir būtent dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų buvo pažeistas dujotiekis bei padaryta žala. Ieškovės vertinimu, atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu, nes atsakovė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

30.       Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių bei liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. jog organizuodama vandentiekio perklojimo darbus atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei tuo pažeidė Reglamento bei Taisyklių reikalavimus. Šią išvadą teismas grindžia žemiau nurodytais motyvais.

31.       Pirma, byloje nėra ginčo, jog atsakovė veikė turėdama ieškovės Sutikimą atlikti darbus, o prieš darbų pradžią atsakovė įvykdė Sutikimo 2 punkto reikalavimą, t. y. prieš vandentiekio klojimo darbus atsakovės darbų vadovas iškvietė ieškovės darbuotoją į darbų vietą, kuris atvykęs pažymėjo dažais ant gatvės asfalto ieškovei priklausančio 90 mm skersmens dujotiekio vietą ir užrašė dujotiekio gylį, t. y. kad dujotiekis yra 1100 - 1300 mm gylyje. Taigi, atsakovė prieš tiesdama vandentiekio vamzdyną su turto - dujų vamzdyno, savininkės atstovu suderino dujotiekio vamzdžio buvimo vietą bei jo preliminarų gylį. Byloje liudijęs ieškovės darbuotojas M. R. patvirtino, jog vykdamas į įvykio vietą su ieškovės turimais duomenimis apie dujotiekio tikslią lokalizaciją nesusipažino dėl laiko stokos. Teismas pažymi, jog ieškovė yra gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius, kuris verčiasi gamtinių dujų skirstymo veikla ir yra atsakinga už gamtinių dujų skirstymo sistemos eksploatavimą, techninės priežiūros užtikrinimą bei plėtrą (Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Gamtinėms dujoms skirstyti ieškovė naudoja jai priklausančius slėginius vamzdynus (dujotiekius), kurie, civilinės teisės požiūriu, yra didesnio pavojaus šaltiniai (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

32.       Teismas nesutinka su ieškovės nuomone, jog ieškovė tinkamai užtikrino informacijos apie vamzdyno buvimo vietą pateikimą atsakovei. Kaip matyti, jau įvykus avarijai buvo nustatyta, jog ieškovei priklausantis dujotiekis buvo net 390 mm žemiau (1690 mm), nei jį preliminariai nurodė ieškovės darbuotojas, skaičiuojant nuo žemiausios ieškovės darbuotojo nurodytos1300 mm ribos. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas AB „Požeminės linijos“ gręžimo protokolas, kuriame nurodyta, kad vykdant grunto pragręžimo darbus ir pagal rekomendacijas pasirinkus saugų gylį tarpe nuo 1650 mm iki 1700 mm (t. y. daugiau kaip 300 mm nuo nurodyto ESO gylio), dujotiekio vamzdis buvo pažeistas 1690 mm gylyje viršutinėje vamzdžio dalyje. Teismas visiškai sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens byloje išsakyta pozicija, jog ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkė, privalo žinoti savo inžinerinių tinklų buvimo vietas, gylius, ir teikti šią informaciją suinteresuotiems asmenims, tam kad būtų išvengta žalos ir nelaimių. Tokias pareigas ieškovei, kaip gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriui, expresis verbis numato Taisyklių IV skyriaus „Informavimas apie dujotiekiu“ nuostatos. Taigi, ieškovė teisės aktais yra įpareigota teikti visą turimą informaciją tretiesiems asmenims apie ieškovės valdomus vamzdynus, todėl ieškovė, teismo vertinimu, nepagrįstai remiasi vien Susitarimo nuostata, kad tretiesiems asmenims informacija yra pateikiama preliminari, o būtent tretieji asmenys turi pareigą susitikslinti tikrus dujotiekio buvimo parametrus. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepagrįstai perkelia atsakomybę už informacijos tikrumą tretiesiems asmenims, kai tuo tarpu pareigą žinoti inžinerinių tinklų buvimo vietas, gylius, ir teikti šią informaciją suinteresuotiems asmenims, būtent ieškovei imperatyviai nustato teisės aktai.

33.       Taip pat, svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, jog duomenis apie dujotiekio lokalizaciją ESO turi, tačiau tikslesnių duomenų ieškovė atsakovei neteikė, kadangi atsakovė jų neva neprašė. Tokia ieškovės pozicija leidžia teismui daryti išvadą, jog nurodydama tik preliminarius, tame tarpe ir su didele paklaida, dujotiekio buvimo vietos duomenis atsakovei, pati ieškovė veikė priešingai teisėtiems visų šalių interesams. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai remiasi Susitarimo 3 punktu, kad darbų vykdymo vietoje parodytų dujotiekių ir elektros kabelių vietos ir gylio duomenys yra preliminarūs bei nurodyta darbus vykdantiems asmenims šią aplinkybę įsivertinti, kadangi pati ieškovė nedėjo pastangų užtikrinti tikslios informacijos perdavimą. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog pati ieškovė nedėjo maksimalių pastangų užtikrinti tikslių duomenų tretiesiems asmenims pateikimo, kas nagrinėjamu atveju sudarė sąlygas avarijai įvykti.

34.       Taigi, atsakovė, kaip statybos darbų rangovė, organizavusi vandentiekio perklojimo darbus betranšėjiniu būdu, įvykdė Taisyklių 24 punkte jai nustatytas pareigas – gavo sutikimą (24.1 punktas), informavo apie darbų pradžią skirstymo sistemos operatorių (24.2 punktas), iškvietė į vietą dujotiekius eksploatuojančio skirstymo sistemos operatoriaus atstovą (24.3 punktas), nepradėjo darbų, kol operatoriaus atstovai nepažymi dujotiekio (24.4 punktas.). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 24 punkte nurodytas pareigas kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

35.       Antra, ieškovė nurodo, jog Sutikimo 13 punkte buvo imperatyviai nurodyta, kad tiesiant inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas elektros tinklų bei dujotiekių apsaugos zonose reikia išlaikyti norminiuose dokumentuose nurodytus atstumus. Ieškovė teigė, jog atsakovė pažeidė Statybos techniniame reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 „D. S. techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo“, taisykles, t. y. nesilaikė nurodymo, jog saugus atstumas kasimo darbams nuo dujotiekio laikomas tuo atveju, kai kasama ne mažiau kaip 300 mm atstumu nuo komunikacijos.

36.       Kaip jau buvo minėta, į bylą pateiktas AB „Požeminės linijos“ gręžimo protokolas, patvirtina, kad vykdant grunto pragręžimo darbus ir pagal rekomendacijas pasirinkus saugų gylį tarpe nuo 1650 mm iki 1700 mm, (t. y. daugiau kaip 300 mm nuo nurodyto ESO gylio), dujotiekio vamzdis buvo pažeistas 1690 mm gylyje viršutinėje vamzdžio dalyje. Ieškovė atstumų nuo komunikacijų nesilaikymą grindė iš karto po įvykio atsakovės darbų vadovo D. B. surašytu Pranešimu, jog dujotiekio pažeidimo gylis yra apie 1,55 – 1,60 m. 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu D. B. paaiškino, kad atkasus pažeistą dujotiekį, pamatavo gylį su matavimo juosta (rulete) ir nustatė, kad vamzdis buvo pažeistas apie 1600 mm gylyje. Taip pat D. B. paaiškino, kad trečiojo asmens betranšėjiniu vamzdžių klojimo įrenginiu nustatyti dujotiekio pažeidimo gylio duomenys, kurie rodė 1700 mm gylį, tikslesni nei jo duomenys, gauti atlikus matavimą rulete. Taigi, šie rašytiniai įrodymai ir liudytojo paaiškinimai paneigia ieškovės argumentus, kad atsakovė nesilaikė 300 mm kasimo atstumo nuo preliminarios dujotiekio buvimo vietos. Kaip jau minėta, ieškovės darbuotojas nurodė, jog ieškovei priklausantis dujotiekis yra 1100-1300 mm gylyje, tačiau faktiškai dujotiekis buvo 1600 - 1700 mm gylyje, o dujotiekio pažeidimo vieta fiksuota net 390 – 590 mm žemiau nei nurodė ieškovė. Atsižvelgdamas į tai, teismas visiškai sutinka su atsakovės pozicija, jog klaidingų duomenų apie ieškovei priklausančio dujotiekio gylį atsakovei pateikimas sąlygojo dujotiekio pažeidimą, todėl, teismo vertinimu, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės patirtą žalą.

37.       Trečia, byloje pateiktas Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) nutarimas administracinio nusižengimo byloje, patvirtina, jog minėta institucija tyrė avarijos aplinkybes, tačiau nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal pranešimą, nes, kaip nurodyta nutarime, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad tiek kartu su pranešimu pateikti, tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai (įvykio vietos nuotraukos, asmenų paaiškinimai) patvirtina, kad buvo kviestas ESO atstovas parodyti Dujotiekį, tačiau ESO atstovas galimai nurodė klaidingą Dujotiekio gylį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, konstatuota, kad Tarybos turimi įrodymai nepagrindžia neabejotinos išvados, kad už kasimo darbų organizavimą atsakingas bendrovės darbuotojas yra kaltas dėl Dujotiekio pažeidimo. Duomenų, kad Tarnybos nutarimas būtų panaikintas byloje nėra.

38.       Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o taip pat ieškovė neįrodė, kad jos pačios elgesys atitiko visus protingumo ir apdairumo standartus. Taigi, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaip būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, o ieškovės ieškinį teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

40.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).

41.       Atsakovę UAB „Energosistemos“ atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatas Konstantinas Pesenka, kuriam atsakovė pagal advokato išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, susipažinimą su byloje teikiamais procesiniais dokumentais, atsiliepimo, tripliko, baigiamųjų kalbų paruošimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, 2024 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo iš viso 1 633,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį atmetus jos priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

42.       Trečiąjį asmenį UAB „Požeminės linijos“ atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatas Tomas Juodeikis, kuriam trečiasis asmuo pagal advokato išrašytą sąskaitą už teisines konsultacijas, atsiliepimo parengimą, 2023 m. spalio 9 d.  bei 2024 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo iš viso 1 010,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovės ieškinį atmetus jos priteisiamos trečiajam asmeniui iš ieškovės.

43.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“, juridinio asmens kodas 304436304 , naudai 1 633,50 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės linijos“, juridinio asmens kodas 160427431, naudai 1 010,02 Eur (vieno tūkstančio dešimties eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

 

 

Teisėja                                        Kristina Imbrasienė