Civilinė byla Nr. e2A-918-854/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02816-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.3.; 2.8.2.1.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.

    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2022 m. balandžio 26 d.        

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ ieškinį atsakovėms O. V. ir V. V. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mundus Mirabilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių nuostolius: iš atsakovės O. V. – 457,55 Eur, iš atsakovės V. V. – 493,55 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už iš kiekvienos atsakovės priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinį grindė šiais argumentais:

2.1.                      Tarp šalių 2020 m. vasario 3 d. buvo sudarytos sutartys dėl kelionės į Islandiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. ir už kelionę abi atsakovės sumokėjo po 300 Eur dydžio avansą. Be to, su ieškove turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl kelionės į Islandiją tomis pačiomis datomis sudarė dar dvi atsakovių draugės – E. E. S. ir B. A., tokiu būdu sudarant didžiąją dalį keliautojų į Islandiją grupės (ieškovė pažymėjo, kad ji vykdo keliones į Islandiją 6-8 asmenų grupėmis).

2.2.                      Atsakovės 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į ieškovę su prašymais nutraukti sutartis ir grąžinti sumokėtus už kelionę avansus, sutarčių nutraukimo priežastimi nurodydamos blogėjančią situaciją dėl COVID-19 pandemijos pasaulyje ir Islandijoje bei apeliuodamos į priklausomybę aukštos rizikos grupei dėl garbaus amžiaus.

2.3.                      Vadovaudamasi sutarčių 2.1.1. punktu, numatančiu, kad „Turistas turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento”, ieškovė nutraukė sutartis su atsakovėmis nuo 2020 m. liepos 13 d., tačiau pareikalavo laikytis sutarčių sąlygų (2.1.2. punktas) ir sumokėti kelionių organizatoriui sutarties nutraukimo mokestį – 40 proc. nuo kelionės kainos, nes sutartys buvo nutrauktos likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę, bei apmokėti atsakovėms įgytų lėktuvo bilietų į Islandiją kainą, kas, vadovaujantis sutarčių 2.1.2. punktu ir specialiosios dalies sąlygomis, nėra grąžinama ir/ar keičiama bei neįeina į sutarčių kainą. Be to, kaip ieškovė pažymėjo savo atsakyme atsakovėms, jų nurodytos sutarčių nutraukimo priežastys dėl COVID19 pandemijos negali būti priskirtos prie force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, atleidžiančių jas nuo sutarties nutraukimo mokesčio ir kitų tiesioginių ieškovės nuostolių atlyginimo.

2.4.                      Ieškovė 2020 m. rugsėjo 22 d. gavo atsakovės O. V. el. laišką, kuriuo buvo prašoma nesiimti veiksmų dėl skolos išreikalavimo, nes atsakovės pateikė prašymus dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo neteismine tvarka Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atsakovės Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktu prašymu reikalavo įpareigoti ieškovę grąžinti jų pagal sutartis sumokėtus avansus (po 300 Eur) ir nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio.

2.5.                      Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjo atsakovių skundą dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, sudarytų su ieškove, nutraukimo pasekmių ir 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu atmetė atsakovių reikalavimą nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir įpareigoti ieškovę grąžinti sumokėtus avansus (po 300 Eur), kaip nepagrįstą. Tarnybos komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu konstatavo: „[...] Vartotojų rašytinės valios dėl sutarčių nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) nebuvo jokių draudimų/apribojimų sutarčių vykdymui dėl koronaviruso protrūkio ir dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, daro išvadą, kad vartotojos turi teisę nutraukti sutartis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.750 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, t. y. sumokėjusios kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį“. Tarnybos komisija dėl konkrečios nuostolių atlyginimo sumos nepasisakė, taip palikdama šį klausimą spręsti sutarčių šalims.

2.6.                      Ieškovė, įgyvendindama bendradarbiavimo pareigą ir siekdama išspręsti ginčą taikiai, nesiimdama veiksmų dėl skolos priteisimo teismine tvarka, 2020 m. gruodžio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakoves, ragindama įvykdyti sutarčių sąlygas ir atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovės į prašymą nereagavo.

2.7.                      Atsakovės per Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, dėl ko Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas įsigaliojo 2020 m. gruodžio 28 d.

2.8.                      Sutarčių 2.1.2. punkte nurodyta, jog „Turistui atsisakius sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, jis turi atlyginti kelionių organizatoriaus nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. Šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo likusio laiko iki kelionės pradžios: jei iki išvykimo lieka daugiau negu 40 dienų – 20 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 40 iki 20 dienų – 40 proc.; jei iki išvykimo lieka nuo 20 iki 7 dienų – 60 proc.; jei iki išvykimo lieka 7 dienos ir mažiau – 100 proc.“. Atsakovės, pasirašydamos sutartis, su nurodytu sutarties nutraukimo mokesčiu sutiko. Atsakovės apie norą nutraukti sutartis informavo ieškovą 2020 m. liepos 13 d., t. y. likus 28 dienoms iki išvykimo į kelionę. Turistui nutraukus sutartį iki išvykimo į kelionę likus nuo 40 iki 20 dienų – sutarties nutraukimo mokesčio dydis yra 40 proc. nuo kelionės kainos.

2.9.                      Sutartyje Nr. 20-61, kurią su ieškove sudarė atsakovė O. V., yra nurodyta, kad kelionės kaina vienam žmogui yra 1 200 Eur plius lėktuvo bilietai, o sutartyje Nr. 20-69, kurią su ieškove sudarė atsakovė V. V., yra nurodyta, kad kelionės kaina vienam žmogui – 1 290 Eur plius lėktuvo bilietai. Tokiu būdu, atsakovei V. V. pagal sutartį Nr. 20-69 taikomas 516 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis ((1 290 Eur (visa kelionės kaina) – 60 proc. (774 Eur) = 516 Eur (40 proc.)), o atsakovei O. V. pagal sutartį Nr. 20-61 - 480 Eur dydžio sutarties nutraukimo mokestis (1 200 Eur (visa kelionės kaina) – 60 proc. (720 Eur) = 480 Eur (40 proc.).

2.10.                      Be to, ieškovė nupirko atsakovėms lėktuvo bilietus į Islandiją, kurie neįeina į sutarčių kainą bei, vadovaujantis sutarties 2.1.2. punkto ir specialiosios dalies sąlygomis, yra nekeičiami ir negrąžinami. Dėl lėktuvo bilieto atsakovei O. V. įsigijimo ieškovė patyrė 204,89 Eur išlaidas, tokio paties dydžio išlaidas – 204,89 Eur, ieškovė patyrė ir dėl atsakovės V. V. lėktuvo bilieto įsigijimo. Atsakovės privalo atlyginti ieškovei išlaidas dėl jų vardu įsigytų lėktuvo bilietų.

2.11.                      Be to, ieškovė patyrė papildomus nuostolius, tiesiogiai susijusius su grupės keliautojų –  O. V., E. E. S., B. A., V. V. turizmo paslaugų teikimo sutarčių nutraukimu, nes ieškovei nesurinkus keliautojų grupės, teko atšaukti kelionę į Islandiją dviem kartu su jomis turėjusiems vykti turistams, kas lėmė ieškovei 290,64 Eur nuostolį dėl dviejų turistų lėktuvų bilietų atšaukimo, t. y. tarpininkė UAB „Guliverio kelionės“ pareikalavo žalos atlyginimo už atšauktus lėktuvo bilietus. Atsakovėms tenkanti ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių dalis yra po 72,66 Eur (290,64 Eur / 4 turistai = 72,66 Eur). 

2.12.                      Iš viso ieškovės nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-61, sudarytos su atsakove O. V., nutraukimo, bendra suma yra 757,55 Eur (480 Eur (sutarties nutraukimo mokestis) + 204,89 Eur (lėktuvo bilietas) + 72,66 Eur (nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) = 757,55 Eur), o atėmus atsakovės O. V. ieškovei sumokėtą 300 Eur avansą, iš minimos atsakovės priteistina 457,55 Eur nuostolių atlyginimo suma.

2.13.                      Ieškovės nuostolių, patirtų dėl 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20-69, sudarytos su atsakove V. V., nutraukimo, bendra suma yra 793,55 Eur (516 Eur (sutarties nutraukimo mokestis) + 204,89 Eur (lėktuvo bilietas) + 72,66 Eur (nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) = 793,55 Eur), o atėmus atsakovės V. V. ieškovui sumokėtą 300 Eur avansą, iš minimos atsakovės priteistina 493,55 Eur nuostolių atlyginimo suma.

2.14.                      Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatavo, jog organizuotos turistinės kelionės tikslo vietoje, ar visiškai greta neegzistavo nenugalimos jėgos aplinkybių, t. y. atsakovių rašytinės valios dėl sutarčių nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje keliauk.urm.lt nebuvo nustatyta jokių draudžiamo pobūdžio rekomendacijų kelionėms ar draudimų dėl koronaviruso protrūkio nevykti į Islandiją, kaip ir nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, jos neturi pagrindo naudotis CK 6.750 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta turisto teise nutraukti sutartį, nemokant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio. Todėl, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, turi teisę prašyti iš atsakovių priteisti ieškovės nurodyto dydžio nuostolius.

3.       Atsakovės atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiais argumentais:

3.1.                      Ginčui nagrinėti yra aktuali nuo 2018 m. liepos 1 d. pradėjusi galioti 2015 m. lapkričio 25 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies buvo pakeistas Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir direktyva 2011/83/ES bei panaikinta iki 2015 m. lapkričio 25 d. galiojusi 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (90/314/EEB), kurios nuostatos buvo perkeltos į nacionalinę teisę – CK XXXV skyriaus 3 skirsnį, Turizmo įstatymą, 2019 m. vasario 11 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. 1-57, kuriuo buvo patvirtintos Organizuotos turistinės kelionės standartinės sąlygos.

3.2.                      Ieškovės su atsakovėmis 2020 m. vasario 3 d. sudarytose turizmo paslaugų teikimo sutartyse nurodyta, kad ieškovė, kaip kelionių organizatorė, įsipareigojo suteikti organizuotos turistinės kelionės paslaugas į Islandiją laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., atsakovėms atitinkamai už jas atsiskaitant. Priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovės įsigijo ne pavienes paslaugas, o organizuotą turistinę kelionę (kelionės paketą), susidedantį iš: (i) transporto paslaugos (skrydžio), (ii) apgyvendinimo paslaugos ir (iii) pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CK 6.747 straipsnis). Atsakovių kelionės paketas buvo įsigytas vienoje pardavimo vietoje, parduotas už bendrą kainą ir įvardijant paslaugų derinį kaip organizuotą kelionę. Taip pat pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad nupirko ieškovėms lėktuvo bilietus, kas patvirtina, kad atsakovės įsigijo vieną organizuotos turistinės kelionės paketą (1 200 Eur + aviabilietai).

3.3.                      Su atsakovėmis sudarytos turistinės kelionės sutartys turi būti vertinamos vadovaujantis nuo 2019 m. vasario 11 d. patvirtintomis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-57 patvirtintomis Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinėmis sąlygomis, privalomomis visoms kelionių sutartims, su kurių sąlygomis turi būti supažindinami turistai. Tai reiškia, kad prieš pasirašant sutartį turistams privalomai turi būti įteikta informacija apie kelionę Tarnybos patvirtinta standartine informacijos forma. Tokia informacija nurodyta forma atsakovėms suteikta nebuvo. Laikė, kad tai iš esmės pažeidė atsakovių kaip vartotojų teises bei interesus, nes tokiu būdu negavo įstatymu užtikrinamų esminių sutarties sąlygų ir specialios formos bei buvo suklaidintos dėl sutarties nutraukimo sąlygų dėl turisčių iniciatyvos.

3.4.                      CK 6.750 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio, jeigu kelionių organizatorius iki organizuotos kelionės pradžios pakeičia organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygas.

3.5.                      CK 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad iki sutarties sudarymo kelionių organizatorius privalo raštu popieriuje ar kitoje patvarioje laikmenoje pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie „<...> transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas. Datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis <...> kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos <...> tikslią informaciją apie turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius. Ieškovė pakeitė sutarties sąlygas, susijusias su transporto priemone ir jos tarpiniais nusileidimais, kas iš esmės pažeidė atsakovių poreikius. Priešų pasirašant sutartį atsakovės buvo patikintos, kad skrydis į Islandiją bus organizuojamas su tarpiniu nusileidimu Rygos oro uoste, kuriame galima susikalbėti rusų kalba, nes anglų kalba atsakovės nekalba. Po sutarties sudarymo praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams ir šalims susitikus aptarti tolimesnius kelionės planus, atsakovės buvo informuotos, kad skrydis vyks su tarpiniu nusileidimu ne Rygoje, o Osle. Be to, paaiškėjo, kad prieš išskrendant bei kelionės metu reikės užpildyti anketą anglų kalba, nors atsakovės nesinaudoja nei išmaniaisiais telefonais, nei moka anglų kalbą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, ieškovė privalėjo apie pasikeitusias sąlygas informuoti atsakoves ir nustatyti protingą terminą sutikti su pasikeitusiomis sąlygomis arba nutraukti sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio. Teigė, kad jų 2020 m. liepos 13 d. sutarties nutraukimas vertintinas kaip CK 6.752 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės realizavimas, kas laikytina savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.

3.6.                      Pasisakydamos dėl nuostolių atlyginimo, atsakovės pažymėjo, kad ieškovė neįrodo visų keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes įstatymas numato, kad turisto reikalavimu, jam turi būti pateiktas turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio pagrindimas (CK 6.750 straipsnio 3 dalis).

3.7.                      Kita vertus, jei ieškovė patyrė nuostolių dėl atsakovių sutarčių nutraukimo, jie yra padengti atsakovėms negrąžinto avanso sumomis (po 300 Eur). Tokią išvadą atsakovės darė įvertinusios ieškovės pateiktus įrodymus, kurie nepatvirtina prašomų priteisti nuostolių dydžio – nepateikti įrodymai apie turistinės kelionės paketą sudarančias paslaugas (apgyvendinimo, pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal).

3.8.                      Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovėms įgytų skrydžio bilietų patyrė 204,89 Eur nuostolius, tačiau nepateikė informacijos dėl tolimesnio įsigytų bilietų administravimo ir piniginių lėšų susigrąžinimo, kadangi 2020 m. rugpjūčio 7 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1818 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) paveiktų šalių sąrašo“ Islandija buvo įtraukta į paveiktų šalių sąrašą, kas turėjo suponuoti kelionės, turėjusios vykti 2020 m. rugpjūčio 9 d., atšaukimą. Kita vertus, nurodyto dydžio nuostolius padengia atsakovių sumokėti avansai.

3.9.                      Sutartyje nėra aptarta dėl nuostolių atlyginimo nesurinkus grupės, nepaisant to, kad kelionė ir taip būtų buvus atšaukta dėl aukščiau nurodyto ministro įsakymo, todėl atsakovės negali būti atsakingos už dėl to susidariusius nuostolius.

3.10.                      Taip pat atsakovės prašė teismo ex officio įvertinti tarp šalių sudarytos sutarties vartojimo sąlygas sąžiningumo aspektu. Nurodė, kad organizuotos turistinės kelionės sutartims nėra taikomos visos vartojimo sutarčių nuostatos, tačiau CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Įstatyme įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individuliai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šiuo atveju prašė vadovautis ne tik kasacinio teismo suformuota teismų praktika, bet ir Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendime byloje M.A. prieš C. de C., T. i M. (C.) Nr. C-415/11 pateiktu išaiškinimu, kad nacionalinis teismas, vertindamas, ar sutarties sąlyga neprieštarauja sąžiningumo principui, turi patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, kad vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. M. paaiškino, kad jų bendrovė dalyvavo Turizmo parodoje, kurioje bendrovės organizuojamomis kelionėmis susidomėjo atsakovės. Tai specifinės kelionės, organizuojamos nedidelėms asmenų grupėms, iki 8 asmenų, o lėktuvo bilietais turi pasirūpinti patys turistai. Atsakovės visais klausimais kontaktavo su T. R. 2020 m. balandžio 20 d. pasklidus gandams dėl aviakompanijos Norvegian airlines galimo bankroto ir galimo skrydžių atšaukimo telefonu apie tai atsakovės buvo informuotos ir jos sutiko dėl skrydžių tarpinių sustojimų pakeitimo. Taip 2020 m. birželio 27 d. buvo nupirkti kiti bilietai, o 2020 m. liepos pradžioje gauti pareiškimai dėl sutarčių nutraukimo. Bendrovės nuostolius sudaro namuko (apgyvendinimo paslaugos) nuoma 1 800 Eur, automobilio kaštai (nugabenti automobilį į Islandiją ir atgal) – 3 842,59 Eur/3, lėktuvo bilietai (819 Eur), atšauktų žmonių lėktuvų bilietai, kadangi atsakovėms ir jų kompanijos draugėms nutraukus sutartis, buvo nutrauktos grupėje buvusių asmenų sutartys ir jiems buvo atlyginti nuostoliai (296 Eur). Jeigu atsakovės būtų pranešusios iki 2020 m. birželio 1 d., išlaidų būtų išvengta. Paaiškino, kad atsakovėms buvo parduota organizuota turistinė kelionė; kelionės sąlygos nurodytos sutartyje bei kelionės programoje, daugiau dokumentų nebuvo. Atsakovės sutarčių sudarymo metu nebuvo informuotos apie tarpinius sustojimus, nes apie juos dar nebuvo žinoma. Sąlyga apie kelionės vadovą yra numatyta sutartyje ir buvo nurodyta, kad kelionės vadovas numatytas nuo Islandijos oro uosto. Apie tai, kad kelionės vadovas jas pasitiks Islandijos oro uoste, atsakovės žinojo, o raštu tai buvo nurodyta, perdavus joms papildomą informaciją. Informacija apie reikalingas programėles telefonuose, informacija suteikta iki sutarties pasirašymo.

5.       Ieškovės atstovė advokatė pažymėjo, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsakovių skundą atmetė, sprendimas nebuvo skųstas ir yra įsiteisėjęs, todėl privaloma juo remtis. Tarnyba pasakė, kad organizatorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, dėl ko teismas juos privalo priteisti. Sutarties atsisakymo metu nebuvo paskelbtas karantinas. Teigė, kad nors turistėms nebuvo perduota informacija patvarioje laikmenoje dėl informacijos (sutarties pakeitimas, bilietų pakeitimas, vadovo buvimas), laikosi pozicijos, kad iš ieškovės pusės siurprizinių sąlygų nebuvo. Be to, kelionės vadovo buvimas nebuvo nurodytas prie turisčių pageidaujamų sąlygų, t.y. specialiųjų sąlygų, kad vadovas būtų nuo Vilniaus oro uosto. Nepaisant to, organizatorius pasirūpino lydinčiu asmeniu, nors vartotojas neišsakė specialiųjų pageidavimų. Turistės sutarties atsisakė dėl COVID-19. Mano, kad turistės sutarties nutraukimo pagrindų keisti negali, o teismas negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovės pastabų ar pretenzijų nei dėl tarpinių sustojimų, nei dėl kelionės datos nukėlimo viena diena, nereiškė.

6.       Atsakovė O. V. paaiškino, kad ieškovės atstovas iškraipo faktines aplinkybes, nes dėl visų kelionės sąlygų ji bendravo tiesiogiai su T. R. ir nuo pat pradžių buvo klausiama dėl kelionės vadovo buvimo, nes tai buvo pagrindinė jų, kaip turisčių, sąlyga vykti į Islandiją. Sutikimo telefonu teiravosi tik dėl kelionės datos keitimo (dėl 1 dienos), tačiau dėl tarpinių skrydžių sutikimo neklausė, tiesiog pateikdavo informaciją ir viskas. Jokios informacijos nurodytais elektroninio pašto adresais jos negavo, tik telefonu skambindavo. Skrydžių tarpinės stotelės buvo keičiamos ne vieną kartą, o apie skrydį per Kopenhagą jos sužinojo tik 2020 m. birželio 18 d. ar vėliau, kai buvo pakviestos į biurą. Tada jų buvo paprašyta parodyti savo telefonus ir paaiškėjo, kad jų turimi telefonai (kadangi nėra išmanieji) yra netinkami. 2020 m. liepos 13 d. jos pateikė pareiškimus nutraukti sutartį, nes 2020 m. liepos 3 d. gavo instrukcijas ir sužinojo, kad kelionės vadovas jas lydės ne nuo Vilniaus oro uosto, o pasitiks tik Islandijos oro uoste, nors visą tą laiką klausiant dėl kelionės vadovo nuo Vilniaus buvo nutylima, kad kelionės vadovas bus tik Islandijoje. Apie atgalinius bilietus su atsakovėmis kelionės organizatoriai iš viso nekalbėjo.

7.       Atsakovė V. V. paaiškino, kad sutinka su O. V. paaiškinimais, kadangi ji geriausiai žinojo kelionės detales ir sąlygas. Ji gavo pasiūlymą dėl kelionės į Islandiją iš draugių, o kontaktą dėl kelionės užmezgė O. V. Kadangi jai buvo labai svarbu, kad būtų lydintis asmuo, tai buvo numatyta sutartyje, apie tai jos kalbėjosi su O. V., todėl ir pasirašė sutartį, nes buvo pažadėta, kad kelionės vadovas bus. Kelionės maršrutas buvo keičiamas tris kartus – iš pradžių per Rygą, vėliau per Oslą, o galiausiai – per Kopenhagą. Informacijos apie bilietų užsakymą/nupirkimą negavo. Apie tai, kad kelionės vadovo nuo Vilniaus oro uosto nebus sužinojo tik tada, kai reikėjo galutinai susitvarkyti dokumentus ir sumokėti likusius pinigus. Taip pat, kad reikalingi išmanieji telefonai, kurių jos neturi. Tada dar atsirado kelionės draudimo problema. Pagrindinė priežastis, dėl kurios nusprendė atsakovė sutartį nutraukti, buvo ta, kad kelionės vadovo nebuvo nuo Vilniaus oro uosto. Apie tai, kad keičiasi skrydžio paslauga, sužinojo birželio mėnesį. Apie tai, kad keičiantis maršrutui gali persigalvoti, informuota nebuvo. Joms buvo svarbi tarpinė stotelė – Ryga, nes iš jos artimieji jas galėjo paimti, įvertinus jų amžių. Nesuprato, kodėl jas nuo Vilniaus oro uosto turi lydėti ne bendrovės darbuotojas, kai jos turi sutartį ir joje numatyta, kad į kelionės paketą įeina kelionės vadovo paslaugos.

8.       Atsakovių atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti, o teismui priėmus sprendimą, kad atsakovėms, nepaisant nurodytų aplinkybių, kyla pareiga atlyginti ieškovės nuotolius, atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė neįrodė visų keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pradedant nuo nuostolių dydžio. Atsikirsdamas į ieškovės atstovės poziciją, kad Tarnybos sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir yra privalomas, prašė vadovautis CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kuriose apibrėžta, kas yra prejudiciniai faktai. Be to, Tarnyba nevertino ginčo sutarties sąlygų sąžiningumo, nes jos nebuvo skundžiamos. Ieškovė, reikalaudama priteisti nuostolius, pati pripažįsta, kad pardavė organizuotos turistinės kelionės paketą, kuris atitinka jam keliamus norminius reikalavimus – (i) paslaugos pirktos iš tos pačios vietos, (ii) kelionės kaina yra 1200 Eur + aviabilietai, (iii) kelionės paketas parduodamas kaip viena kelionė (vienas produktas, rinkinys). Atsakovių atstovas pažymėjo, kad pagal CK nuostatas nesąžiningomis sąlygomis laikomos tokios, kurios nebuvo aptartos. Ginčo atveju turėjo būti aptartos sąlygos dėl transporto, t. y. nurodant, kad jei keičiamos transporto sąlygos, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties, ir tai turėjo būti padaryta patvarios laikmenos forma. Be to, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vartotojos nežinojo, kokias teises jos turi, o to iš esmės pakanka fiksuoti sąlygų nesąžiningumą. Prašė atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, kad tais atvejais, kada nebuvo galimybės susipažinti su sąlygomis, jos vartotojui neprivalomos. Atsakovės neneigia telefonu perduotos informacijos dėl transporto paslaugų keitimo ar kelionės laikotarpio pavėlinimo viena diena gavimo, tačiau jos nebuvo informuotos, kad dėl pateiktų sąlygų keitimo jos turi teisę atsisakyti sutarties, be to, nebuvo nustatytas protingas terminas vartotojoms apsispręsti dėl pakeistų sąlygų ir atitinkamai informuoti kelionių organizatorių.

9.       Dėl patirtų nuostolių – kelia abejonių ieškovės paaiškinimai, grindžiami 2021 m. kovo 15 d. namuko savininko raštu, kai kelionė buvo planuojama 2020 m. vasaros laikotarpiu, todėl nežinoma, kaip konkrečiai nuostolius bandė sumažinti pati ieškovė, be to, kaip ieškovė skaičiuoja su namelio nuoma susijusius nuostolius, neaišku, todėl bet kokie neaiškumai turi būti vertinami vartotojo naudai (jei 9 000 Eur 10 sav., tai 900 Eur yra vienai savaitei, o 6 asmenims yra 150 (900/6)). Be to, atsakovės nebuvo tinkamai informuotos apie bilietus-vaučerius, kad ieškovė gavo teisę į pinigų grąžinimą – pinigai nebuvo grąžinti, o ieškovė nusprendė už atsakoves, kad jais nesinaudos. Dėl autobuso taip pat neaišku, nes skaičiuojama lyg visos savaitės buvo užimtos, o autobusą naudojo nuo liepos 2 d. iki liepos 9 d., tada jis stovėjo, tada nuo liepos 25 d. ir t.t. Be to, į autobuso kaštus įtrauktas ir jo grąžinimas, nėra duomenų, kodėl skaičiuojama 7 dienos autobusui nuvažiuoti į Islandiją, be to, direktoriaus įsakyme nurodyta komandiruotė „darbas su turistų grupėmis“, o ne „autobuso pristatymas į Islandiją“. Vertinant įrodymus, kuriais įrodinėjami nuostoliai, tai didžioji knyga yra priskaitymo dokumentas, kuris nepatvirtina išmokėjimo fakto. Pasisakant dėl lydinčio asmens paslaugų atkreipė dėmesį į tai, kad kelionės paketą pardavė bendrovė, kurioje ieškovės nurodytas asmuo nedirba, todėl jis negali vykdyti tarp šalių sudarytos sutarties, juolab, kad atsakovės sutarties sudarymo metu apie tai nebuvo informuotos.

10.       Posėdžio metu liudytoju apklaustas T. R. paaiškino, kad jis yra kelionių organizatorius. Su atsakove O. V. susipažino Turizmo parodos metu ir pasiūlė atvykti į jų biurą. Patvirtino, kad kelionės metu grupę lydės kelionės vadovas, ar sakė, kad kelionės vadovas bus tik nuo Reikjaviko, nepamena, kad kelionės vadovo nebus lėktuve, nesakė. Kiek pamena, dėl skrydžio per Oslą atsakovė O. V. išsakė nepasitenkinimą, nes nekalba angliškai, todėl jis pasakė, kad bus kitas asmuo – D. A., kuris atsakoves būtų palydėjęs, ir apie tai buvo pranešta birželio mėnesio susirinkime. Prieš pasirašant sutartį, dėl atsakovių turimų telefonų nesiteiravo. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovės išmaniųjų telefonų neturi. Informacija dėl pakeisto maršruto buvo telefonu perduota O. V., pretenzijų nebuvo. Sutarties pakeitimas, t. y. kelionės pavėlinimas viena diena (nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.) nebuvo įformintas raštu, nes tai turėjo padaryti iš Islandijos sugrįžęs A. M. Tiksliai dėl kelionės datos pakeitimo organizatorius sužinojo balandžio mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; pripažino ex officio negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2020 m. liepos 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-61, pasirašytą 2020 m. liepos 10 d. tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovės O. V. ir 2020 m. liepos 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-69, pasirašytą 2020 m. liepos 11 d. tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovės V. V.; taikė restituciją ir priteisė iš ieškovės atsakovėms po 300 Eur sumokėtą avansą; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 20,52 Eur pašto išlaidas.

12.       Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 10 d. atsakovė O. V. su ieškove, kurią atstovavo T. R., pasirašė 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20-61 dėl kelionės į Islandiją organizavimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d., kelionės trukmė – 8 dienos, nakvynių skaičius – 7; transporto rūšis – lėktuvas, mikroautobusas; skrydį vykdančio vedėjo pavadinimas bus patikslintas atmintinėje; pirminės išvykimo vietos – Tarptautinis Vilniaus oro uostas; apgyvendinimo tipas – vasaros nameliai; maitinimo paslaugos – kaip nurodyta sutarties prieduose; papildomos į kelionės kainą įskaičiuotos paslaugos – kelionės vadovo paslaugos, pervežimai oro uostas-viešbutis, viešbutis-oro uostas, lėktuvo bagažo mokesčiai neįskaičiuoti; specialūs turisto pageidavimai, dėl kurių susitarė abi sutarties šalys – aviabilietai tik su rankiniu bagažu, papildomas lagaminas už papildomą mokestį; kelionės kaina vienam asmeniui 1 200 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 900 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui 1 200 Eur + aviabilietai (sutarties 1 punktas). Sutarties skilties „Bendrosios sąlygos“ 6.7. punkto dalyje yra pastraipa, kurioje nurodyta, kad turistas patvirtinta, kad prieš pasirašydamas sutartį, gavo rašytinį dokumentą (katalogą, programą ar kitą kelionę aprašančią medžiagą), kurioje išdėstyta visa su kelione susijusi informacija: apie kelionės maršrutą, išvykimo ir grįžimo vietą, laiką, lankomas vietas, apgyvendinimą, transporto priemones, kelionėje teikiamas paslaugas, valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę ir t.t. Visa su kelione susijusi informacija, pasirašant sutartį, nebuvo perduota, o perduota beveik po 5 mėnesių, t. y. 2020 m. liepos 3 d. (šalių, tarp jų pačios ieškovės, paaiškinimai posėdyje – CPK 186, 187 straipsniai).

13.       Teismas nustatė, kad analogiškos sąlygos buvo išdėstytos su atsakove V. V. 2020 m. vasario 11 d. su ieškove pasirašytoje 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartyje Nr. 20-69 dėl kelionės į Islandiją organizavimo laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d.

14.       Ieškovės atstovas T. R. 2020 m. liepos 3 d. atsakovei O. V. elektroniniu paštu išsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad (kalba netaisyta) „Siunčiu visą reikiamą informaciją Kelionės atmintinių negalėjome atsiųsti, tikslių adresų nakvynės vietų neturėjome. Visa siunčiama Jums informacija bus atspausdinta ir pateikta kiekvienam iš Jūsų. Ši darbą atliks kolega A. grįžęs iš Islandijos liepos 12 d., arba Jus galite atvykti į mūsų ofisą ir pasiimti patis, bet kuria darbo dieną. Dėl draudimo, šiai dienai bendrovės nedraudžia, kaip ir minėjau turėkite Europos sveikatos draudimo kortelę kuri išduodama mūsų Valstybės Rekomenduoju visas abejones sušvelninti.“ Prie laiško pridedami priedai pavadinimais „Atmintine Covid“, „Prieš išvažiuojant“, „Atmintinė Islandija 2020“ (aplinkybes, kad nurodyti priedai atsakovėms /turistėms buvo įteikti 2020 m. liepos 3 d., patvirtino posėdžio metu abi šalys (CPK 186, 187 straipsniai);

15.       Teismas nustatė, jog pateiktame priede „Prieš išvažiuojant“ nurodyta, kad ne anksčiau kaip 72 val. iki išvykimo užsiregistruoti tinklalapyje (adresas nurodytas) ir pateiktas paaiškinimas, kaip tai padaryti, taip pat nurodymas į savo telefoną parsisiųsti programėlę ir t.t.; Priede „Lietuva / Kelionės atmintinė į Islandiją“ (antrame atmintinės lape) nurodyta, kad „T., A. arba R. pasitiks Jus Keflaviko oro uoste Islandijoje atvykimo salėje“;

16.       Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. liepos 13 d. (ginčo dėl šios aplinkybes nekilo) abi atsakovės pateikė ieškovei prašymus nutraukti turizmo paslaugų sutartis Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 ir grąžinti sumokėtą avansą. Prašyme nurodyta, kad kelionės į Islandiją, planuotos rugpjūčio 9-16 dienomis, priverstos atsisakyti dėl šių objektyvių aplinkybių – kilusios pasaulinės koronaviruso COVID-19 pandemijos, ko negalėjo numatyti sutarties pasirašymo metu, Lietuvoje dirbantys draudikai atsisako drausti pagal punktą „Medicininės išlaidos ir repatriacija“, kelionės metu susirgus koronaviruso infekcija, asmenys virš 65 metų amžiaus priskiriami aukštos rizikos grupei. Atsakymą į 2020 m. liepos 13 d. prašymą dėl sutarties nutraukimo ieškovė pateikė 2020 m. liepos 31 d., kuriame nurodė, kad atsakovėms nusprendus nutraukti sutartį, laikoma, kad sutartis nutraukta atsakovių pageidavimu nuo 2020 m. liepos 13 d., tačiau jos turi sumokėti 480 Eur sutarties nutraukimo mokestį ir 335 Eur už lėktuvo bilietus, įskaičius 300 Eur avansą, mokėtina suma – 515 Eur;

17.       Atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. laiške kelionių organizatoriui nurodė, kad joms nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad joms buvo nupirkti bilietai 2020 m. rugpjūčio 9 d. skrydžiui iš Vilniaus į Islandiją ir 2020 m. rugpjūčio 16 dienai skrydžiui iš Islandijos į Vilnių; nei skrydžių laikai, nei skrydžių trukmė, nei laukimo laikai persėdimo oro uostuose joms nežinomi iki šiol, per vykusius susitikimus su 2 skirtingais vadovais buvo minėti 2 skirtingi variantai su persėdimais skirtinguose oro uostuose ir skirtingos bilietų kainos; sutartyje nebuvo numatyta ir per instruktažą net nebuvo pranešta apie papildomas išlaidas, susijusias su COVID-19 testavimu; laiško skiltyje „Dėl sutarties nutraukimo“ 6.4. punkte nurodoma, kad paskutinis lašas į jų „abejonių taurę“ buvo vadovo Tomo atsiųsta anketa anglų kalba, kurią turėtų užpildyti prieš išskrendant ir vėl papildomai pildyti kelionės metu, kai nei viena nemoka anglų kalbos, nei viena neturi išmaniojo telefono.

18.       Teismas nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. laišku ieškovė pareikalavo sumokėti po 683,75 Eur patirtų išlaidų.

19.       Vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Dėl O. V. ir V. V. prašymo nutarė atmesti vartotojų reikalavimą nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokesčio ir grąžinti kelionių organizatoriui sumokėtus avansus (po 300 Eur) yra nepagrįstas. Nutarime nurodyta, kad vartotojų rašytinės valios dėl sutarčių nutraukimo išreiškimo dieną (2020 m. liepos 13 d.) nebuvo jokių draudimų/apribojimų sutarčių vykdymui dėl koronaviruso protrūkio ir dar nebuvo žinoma, koks bus sergamumo COVID-19 liga rodiklis Islandijoje ir kokios dėl to bus priimtos rekomendacijos 2020 m. rugpjūčio mėn. kelionėms, todėl Tarnybos komisija padarė išvadą, kad vartotojos turėjo teisę nutraukti sutartis CK 6.750 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindu sumokant kelionių organizatoriui pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį. Dėl konkrečių nuostolių Tarnybos komisija nepasisakė, nes pažymėjo, kad neturi įrodymų, ar kelionių organizatorius kreipėsi į apgyvendinimo paslaugų teikėją bei oro vežėją dėl dalies pinigų grąžinimo, gal dalį pinigų susigrąžino ar galėjo susigrąžinti, t.y. ar dėjo pakankamas pastangas sumažinti patirtinus nuostolius dėl sutarčių nutraukimo.

20.       Iš į bylą pateikto apgyvendinimo paslaugas teikiančio asmens (p. S. R.) 2020 m. rugpjūčio 18 d. išrašyto kvito ir ieškovės pateikto internetinės bankininkystės išrašo teismas nustatė, kad 9 000 Eur suma buvo sumokėta iki kvito išrašymo per du kartus – 2020 m. kovo 2 d. – 5 400 Eur ir 2020 m. liepos 12 d. – 3 600 Eur. Įrodymus, kuriais ieškovė grindžia išlaidas gyvenamajam namui ir automobiliui, pateiktus su 2021 m. gruodžio 9 d. prašymu, sudaro 2021 m. gruodžio 1 d. sudaryta buhalterinė pažyma apie automobilio VW Kombi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidas, greitkelių (autostradų) mokesčių čekiai, degalų pirkimo kvitai, tarpinių nakvynių išlaidos, keltų bilietai, ištraukos iš Didžiosios knygos, darbo užmokesčio paskaičiavimas 2020 m. birželio mėn. T. R., rugpjūčio mėn. – A. M., įsakymai dėl komandiruotės laikotarpiams 2020 m. birželio 28 d. – 2020 m. liepos 4 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 2020 m. rugpjūčio 24 d.

21.       Teismas nustatė, kad atsakovės prašė Tarnybos pripažinti, kad jos turi teisę nutraukti sutartį netaikant joms sutarties nutraukimo mokesčio ir įpareigoti grąžinti jų sumokėto avanso sumas sutarčių nutraukimą grindžiant prasidėjusia pandemija dėl koronaviruso COVID-19 kaip nenugalimos jėgos. Tarnybai priėmus nutarimą atmesti vartotojų reikalavimą, sprendimo vykdymas būtų susijęs su avanso sumų (ne)grąžinimu. Kadangi avansas sumokėtas, pareigos jo grąžinti, vadovaujantis Tarnybos nutarimu, kelionių organizatorius neturi. Tačiau, teismo vertinimu, priimtas nutarimas neribojo atsakovių, kaip vartotojų, teisių atsikertant į kelionių organizatoriaus pareikštą ieškinį dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių priteisimo reikalauti patikrinti sudarytų vartojimo sutarčių nuostatų sąžiningumą, kas nebuvo tirta Tarnybos nutarimu. Tai sąlygoja išvadą, kad ginčo byloje Tarnybos sprendimas prejudicinės reikšmės pagal bylos ginčo aplinkybes (ne tik suformuluotą ieškinio dalyką, nurodytą jo pagrindą, bet ir atsakovių atsikirtimą reikalaujant vertinti ex officio sutarties sąlygų sąžiningumą) neturi.

22.       Teismas, apklausęs atsakoves ir liudytoją T. R., kuris buvo ieškovės atstovas rengiant ir pateikiant pasirašyti ginčo turizmo paslaugų teikimo sutartis, nustatė, kad vienas pagrindinių ir esminis vartotojoms buvo jų reikalavimas, kad visos kelionės metu būtų kelionės vadovas. Atsakovės nuo pat savo paaiškinimų pradžios teisme akcentavo, kad pasirenkant kelionę joms buvo svarbus kriterijus, kad bus kelionės vadovas, nes jos nekalba anglų kalba, be to, yra garbaus amžiaus (sutarčių sudarymo metu vartotojoms buvo 74, 76 metai), turėjo paprastus, neišmaniuosius telefonus, be to, jos keliones renkasi pagal tai, ar yra kelionės vadovas. Atsakovės ne kartą savo pasisakymuose akcentavo, kad kelionės vadovo buvimas buvo esminė sąlyga sudaryti sutartį į ieškove. Sutartyje (sutarties 1 punktas) įrašyta sąlyga formuluojant ją „<...Papildomos į kelionės kainą įskaičiuotos paslaugos:...kelionės vadovo paslaugos...>“ joms nesukėlė abejonių, kad kelionės vadovas bus ne nuo Vilniaus oro uosto, kai toje pačioje sutarties dalyje nurodyta, kad pirminė išvykimo vieta – Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Aplinkybių, kad O. V. tiek Turizmo parodoje, tiek sudarant sutartį, klausinėjo dėl kelionės vadovo buvimo neneigė ir liudytoju apklaustas su atsakove bendravęs ir į ofisą atvykti pakvietęs ieškovės darbuotojas T. R. Taip pat teismas nustatė, kad sutartyje kelionių organizatoriaus sąlyga apie visą su kelione susijusią informaciją, išdėstytą po sutarties 6.7. punkto ir kuri turėjo būti pateikta pasirašant sutartį, bet nebuvo, o buvo pateikta tik 2020 m. liepos 3 d. 

23.       Vertindamas šių sąlygų formulavimą sąžiningumo kriterijų kontekste, teismas pripažino, kad nurodytos sąlygos neatitinka sąžiningumo kriterijų, nes sąlygas pasiūliusi šalis jas interpretuoja ne taip, kaip jos suformuluotos ir turi būti suprantamos vidutiniam vartotojui, kada jos pagal panaudotas formuluotes suprantamos kaip kelionės paketo nurodytu laikotarpiu į Islandiją su kelionės vadovo paslaugomis nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto įsigijimas. Ieškovės atstovų atsikirtimai, kad kelionės vadovas buvo numatytas, tik ne nuo Vilniaus, o nuo Reikjaviko oro uosto, vertinti vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, kurioje teismas 2020 m. vasario 17 d. priimtoje nutartyje išaiškino, kad vertinant CK 6.2284 straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Ieškovės atstovų paaiškinimus dėl su ieškove verslo ar darbo santykiais susijusio asmens atsakovių palydai iki Reikjaviko oro uosto suradimo teismas vertino kaip nekeičiančių teismo padarytų išvadų dėl nurodytų sutarties sąlygų nesąžiningumo, be to, nurodė, kad tai nesuderinama su asmens duomenų apsauga, nes ieškovė, neturėdama atsakovų (turisčių) sutikimo, negali niekam perduoti jų asmens duomenų (pavardės, gimimo datos, su sveikatos būkle susijusios informacijos (kaip antai COVID-19 testai ir pan.).

24.       Teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad visą detalią (pilną) informaciją apie kelionę atsakovės gavo tik 2020 m. liepos 3 d., kai turėjo sumokėti likusią kelionės kainą ir atsiskaityti už nupirktus lėktuvo bilietus. Todėl teismas ex officio vertino ir kitos ieškovės parengtos sutarties 2.1.2. punkto 2 pastraipoje suformuluotos sąlygos „<Šalys susitaria ir sutinka, kad nuostolių dėl turisto sutarties atsisakymo dydis priklauso nuo atsisakymo laiko yra:...>“ sąžiningumą CK 6.2284 straipsnio kontekste. Šios sąlygos atitikimas sąžiningumo kriterijams turi būti vertinamas ne selektyviai analizuojant sąlygos turinį, o visų sutartį sudarančių sąlygų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 50 punktas). Visos būtinos su ginčo kelione susijusios informacijos atsakovės kaip vartotojos sutarties / -ių pasirašymo metu negavo, o sutarties sąlygos dėl kelionės vadovo buvimo turinys buvo atskleistas tik perdavus visą likusią būtiną kelionės informaciją 2020 m. liepos 3 d., todėl ieškovės suformuluotos sąlygos pažeidžia vartotojų teisę be neigiamų pasekmių apsispręsti dėl sutarties atsisakymo (sutarties 2.1.1. punktas) neturint visos joms priklausančios gauti informacijos, už kurios pateikimą vartotojoms yra atsakingas kelionių organizatorius, ir kuri yra svarbi vartotojų valiai išreikšti. Ginčo byloje nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovė pažeidė vartotojų teises ne tik dėl teismo pripažintų nesąžiningomis sutarties nuostatų, susijusių su kelionės vadovu, bet ir sutarties 2.1.2. punkto dalį, pagal kurią vartotojos būtų turėjusios galimybę mokėti ne 40 proc., o 20 proc. sutarties nutraukimo mokestį nuo kelionės kainos, jeigu jos iki numatyto 40 dienų termino iki kelionės pradžios būtų gavusios pilną informaciją, kurią pateikti yra kelionės organizatoriaus pareiga.

25.       Teismas sprendė, kad tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Tokią teismo išvadą sąlygojo teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad atsakovės, kaip vartotojos, nebūtų sudariusios sutarties, jei joms būtų buvę atskleista, kad kelionės vadovas bus ne nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Todėl pripažino, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojos būtų su tokia sąlyga sutikusios, dėl ko konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas.

26.       Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad teismui įvykdžius pareigą ex officio vertinti šalių sudarytos sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu ir pripažinus, kad sutarties sąlygos dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimas nepateikus vartotojoms pilnos būtinos informacijos apie kelionę neatitinka sąžiningumo reikalavimų, ja pripažino nesąžiningomis. Sutarties sąlygą dėl kelionės vadovo teismas pripažino esmine sąlyga, kurią, jei ji būtų buvus tinkamai ir sąžiningai atskleista atsakovėms, jos nebūtų sudariusios ginčo sutarčių, kas lemia, kad šios sąlygos pažeidimas ginčo sutartis daro negaliojančias.

27.       Teismas, ex officio pripažinęs nurodytas ginčo sąlygas nesąžiningomis, su atsakovėmis sudarytas ginčo sutartis pripažino negaliojančiomis, nes jos neatitiko vartotojų tikrosios valios. CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Teismas nustatė, kad sutarties sąlyga dėl kelionės vadovo buvimo buvo pripažinta esmine sutarties sąlyga, kuriai esant atsakovės pasirinko ieškovės siūlomą kelionę ir nutarė įsigyti kelionės paketą. Tai, teismo vertinimu, lėmė, kad vartotojos buvo suklaidintos. Tokiu atveju ginčo sutartis teismas pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 1.90 straipsnis, 6.2284 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

28.       Ginčo sutartis pripažinęs negaliojančiomis ab initio, teismas sprendė klausimą dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovės, sudarydamos ginčo sutartis, sumokėjo ieškovei po 300 Eur avansą. Kadangi teismui ex officio pripažinus sutartis negaliojančiomis sutarties šalys turi grąžinti viena kitai visa, ką yra gavusios pagal nurodytas sutartis, teismas priteisė atsakovėms iš ieškovės jų sumokėtą avansą, t.y. po 300 Eur kiekvienai atsakovei. Nurodė, kad avanso gavimo faktą ieškovė patvirtino savo procesiniuose dokumentuose.

29.       Teismo vertinimu, Vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos priimtas sprendimas prejudicinės reikšmės šioje byloje teismui ex officio vykdant pareigą vertinti ginčo sutarties sąlygų sąžiningumą neturi, nes ginčo byloje reikalaujant vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą kilo klausimas dėl sutarties galiojimo / jos tęstinumo pripažinus sutarties sąlygą dėl kelionės vadovo nesąžininga ir esmine, sąlygojusia pripažinti sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Vartotojų tarnybos komisija tyrė tik atskirų sutarties sąlygų vykdymą nekėlus sutarties teisėtumo klausimo. Todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, kad tarp tų pačių šalių dėl tuo paties ginčo yra priimti du skirtingi procesiniai sprendimai.

30.       Teismas, pasisakęs dėl šalių sudarytų sutarčių (ne)teisėtumo, ieškovės reikalavimo, grįsto šiomis sutartimis, netenkino.

31.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 20,52 Eur, ieškinį atmetus, priteistos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

32.       Ieškovė UAB „Mundus Mirabilis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) komisijos nutarimas yra privalomas šalims, jei dėl ginčo nebuvo kreiptasi į teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės. Dėl įsiteisėjusio VVTAT komisijos nutarimo šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, taip pat nutarimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.

32.2.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti ir vertinti sutarčių sąlygų dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo sąžiningumo kriterijų kontekste, nes šios atsakovių nurodytos aplinkybės yra įvertintos ir dėl jų pasisakyta VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime, kuris įsiteisėjo ir turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

32.3.                      Teismas galėjo vertinti ginčo sutarčių nesąžiningų sąlygų (ne)buvimą tik tiek, kiek tai yra nepaminėta VVTAT komisijos nutarime, tačiau, nesant pareikšto ieškinio dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, apsiėmė iš naujo nagrinėti vartotojų (atsakovių) reikalavimus, tuo pažeisdamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas.

32.4.                      Teismo argumentai, kad sudarytų vartojimo sutarčių nuostatų (ne)sąžiningumas nebuvo tirtas VVTAT komisijos nutarimu, yra nepagrįsti, nes tokia pareiga vartojimo ginčą nagrinėjančiam organui nustatyta įstatymo bei tą lemia šios tarnybos įsteigimo tikslai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 11 dalies 3 punktas).

32.5.                      Vertinant atsakovių 2020 m. rugpjūčio 10 d. laiško teiginius (6.4, 6.4.1, 6.4.2 punktai) laikytina, kad atsakovėms buvo žinoma ir jos suprato, jog nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto iki Islandijos tarptautinio oro uosto jos keliaus be kelionės vadovo palydos, nes priešingu atveju atsakovės neturėtų pagrindo rūpesčiui dėl anketos pildymo anglų kalba ir jos parsisiuntimo iš interneto, kadangi tai būtų palikta kelionės vadovui.

32.6.                      Iš atsakovių 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymo VVTAT formuluočių (2.4, 2.4.3 punktai) yra akivaizdu, kad atsakovėms buvo žinoma, jog kelionės vadovas bus ne nuo Vilniaus oro uosto. Formuluotės taip pat patvirtina, kad sutarties sąlyga dėl kelionės vadovo buvo tinkamai atskleista atsakovėms ir kelionės vadovo palyda nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto nebuvo esminė sąlyga, dėl kurios atsakovės sudarė sutartis su ieškove, nes, priešingu atveju, atsakovėms 2020 m. liepos 13 d. pasikreipus į kelionių organizatorių dėl sutarčių nutraukimo ir 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymu pasikreipus į VVTAT, jau vieną iš priežasčių dėl sutarčių nutraukimo, jos būtų nurodžiusios sutarties sąlygos dėl kelionės vadovo buvimo pažeidimą ir neatitikimą jų protingiems bei pagrįstiems lūkesčiams.

32.7.                      Atsakovių atsiliepime į ieškinį nėra jokių argumentų apie sutarties sąlygos dėl kelionės vadovo pažeidimą iš ieškovės pusės arba jos neatitikimą atsakovių suvokimui ar lūkesčiams, jog vadovas lydės jas nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Priešingai, atsiliepime yra akcentuota, kad „<...Prieš pasirašant sutartį atsakovėms ne kartą buvo patikinta, kad skrydžiai į Islandiją ir atgal vyks su tarptautiniu nusileidimu Rygos oro uoste, kuriame galima susikalbėti rusų kalba. Šią aplinkybę atsakovės nurodė kaip esminę sutarčiai sudaryti, kadangi dėl garbaus amžiaus ir anglų kalbos nemokėjimo, kelionė su tarptautiniais nusileidimais kitose šalyse iš karto buvo atmetama kaip neatitinkanti atsakovių poreikiu. Ieškovei patikinus, kad tarpiniai nusileidimai bus Rygoje, atsakovės sudarė Sutartį...>“. Tokiu būdu, atsakovės aiškiai nurodė, kuri aplinkybė buvo lemiama sudarant sutartis su ieškove.

32.8.                      Net iki sutarčių su ieškove sudarymo atsakovėms buvo žinoma ir suprantama, jog kelionės vadovo paslauga bus teikiama nuo Tarptautinio Islandijos oro uosto, nes joms rūpėjo turėti galimybę pačioms išspręsti visus klausimus, galėjusius kilti skrendant į Islandiją ne tiesiogiai, bet su tarptautiniais nusileidimais kitų šalių oro uostose.

32.9.                      Klausimas dėl skrydžio maršruto ir kelionės datos pakeitimo yra išnagrinėtas ir dėl jo išsamiai pasisakyta VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime.

32.10.                      Atsakovės 2020 m. lieps 13 d. pateikė ieškovei prašymus dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių nutraukimo, kuriose sutarčių nutraukimo priežastį aiškiai nurodė pasaulinę COVID-19 pandemiją. Būtent pasaulinė pandemija ir jos metu atsiradę reikalavimai keliautojams lėmė ginčo sutarčių nutraukimą ir nagrinėjamo ginčo atsiradimą. Priešingu atveju, atitinkamos sutarčių sąlygos net nebūtų ginčijamos.

32.11.                      Teismas pats apsiėmė spręsti, kuri sąlyga galėjo turėti lemiamą reikšmę atsakovių sprendimui sudaryti sutartis su ieškove, kas nesuderinama su teismo nešališkumo principu. Teismo išvada, kad sutarties sąlyga dėl kelionės vadovo pripažintina esmine sąlyga, kurią, jei ji būtų buvus tinkamai ir sąžiningai atskleista atsakovėms, jos nebūtų sudariusios ginčo sutarčių, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta.

32.12.                      Teismo motyvai, kad visa su kelione susijusia informacija, išdėstyta po sutarties 6.7. punkto, turėjo būti pateikta atsakovėms pasirašant sutartį, bet nebuvo, o buvo pateikta tik 2020 m. liepos 3 d., prasilenkia tiek su faktinėmis bylos aplinkybėmis, tiek su 2020 m. liepos 3 d. atsakovėms pateiktos informacijos turiniu, tiek su sutartį sudarančių sąlygų kontekstu. Visa su kelione susijusia informacija, numatyta po sutarties 6.7 punkto, buvo pateikta atsakovėms iki kelionės į Islandiją įsigijimo. Tą patvirtino byloje apklausta atsakovė O. V., be to, kaip patvirtinta atsakovių parašais ginčo sutartyse, joms buvo duota nuoroda į ieškovės tinklapį www.mundusmirabilis.lt, kuriame taipogi buvo pateikta visa su kelione į Islandiją susijusi informacija. Atsakovėms neturint jokios informacijos apie kelionę į Islandiją, jos nesudarytų sutarčių su ieškove.

32.13.                      Ieškovės 2020 m. liepos 3 d. atsakovėms pateikta informacija (Atmintinė Covid 1, Prieš išvažiuojant, Atmintinė Islandija 2020) yra susijusi su COVID-19 pandemijos metu nustatytais reikalavimais keliautojams ir patarimais kaip tinkamai pasiruošti kelionei. Tokiu būdu, 2020 m. liepos 3 d. atsakovėms pateikta informacija savo pobūdžiu nėra kelionę aprašanti medžiaga, kaip nurodyta po sutarties 6.7 punkto einančiame turisto patvirtinime, šios informacijos pateikimas niekaip neįtakoja vartotojų teisės apsispręsti dėl sutarties sudarymo arba atsisakymo nuo jos, o yra tik geranoriška pagalba iš kelionių organizatoriaus pusės.

32.14.                      Ginčo sutarčių 2.1.2 punkto sąlygos dėl sutarties nutraukimo mokesčio dydžio priklausomumo nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, atitinka CK 6.750 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl teismo išvada, kad sutarties sąlygos dėl sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos (sutarties 2.1.2. punktas) iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, prieštarauja CK 6.750 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

32.15.                      Ginčo sutarčių sąlygų dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos vertinimas sąžiningumo aspektu nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas (atsakovių atstovas dėl sutarčių sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu pasisakė tik baigiamojoje kalboje, kas draudžiama), atsakovių atsiliepime nebuvo nurodyta, kokios sutarčių sąlygos turėtų būti pripažintos nesąžiningomis, iš ieškovės buvo atimta galimybė suformuluoti savo poziciją šiuo klausimu ir įrodyti, jog ginčo sutarčių sąlygos nėra nesąžiningos, dėl ko yra pažeistas rungimosi principas ir įrodinėjimo naštos paskirstymas.

32.16.                      Atsakovės byloje nepareiškė priešieškinio dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, atsakovės taip pat neteikė teismui ieškinio dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento turizmo paslaugų teikimo sutartis. Toks teismo sprendimas nesuderinamas su CK 1.90 straipsnyje nustatyta nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu tvarka ir yra neteisėtas. Priėmęs sprendimą dėl ginčo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl esminio šalies suklydimo, teismas suformulavo atsakovių priešieškinio pagrindą ir reikalavimą, t.y. veikė vienos ginčo šalies naudai, kas nesuderinama su teismo nešališkumo ir bylos šalių lygybės principais.

32.17.                      Nesant pagrindo pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis dėl esminio kitos šalies suklydimo, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo.

32.18.                      VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas yra galiojantis, jo negalima nepaisyti, todėl, teismui priėmus ginčijamą sprendimą, susidarė teisinė situacija, kuomet yra priimti du vienas kitam prieštaraujantys sprendimai.

32.19.                      Kadangi dalis atsakovių argumentų yra išspręsta įsiteisėjusiu ir vykdytinu VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu, byloje yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių patirtus nuostolius.

33.       Atsakovės O. V. ir V. V.

33.1.                      VVTAT nenagrinėjo sutarties sąlygų nesąžiningumo aspektu, todėl VVTAT 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime nėra nustatytų prejudicinių faktų, susijusių su sutarties sąlygų ne(sąžiningumu).

33.2.                      Iš VVTAT nutarimo turinio matyti, kad vartojimo ginčas nebuvo sustabdytas ne todėl, kad turizmo paslaugų teikimo sutartyse nėra nesąžiningų sąlygų, o todėl, kad tokiu aspektu kilęs ginčas Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje apskritai net nebuvo analizuotas.

33.3.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio įvertinti šalių pasirašytų turizmo paslaugų sutarčių sąlygų atitikimą nesąžiningoms sutarties sąlygoms, kaip tai imperatyviai nurodoma CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje.

33.4.                      VVTAT nutarimas neapribojo atsakovių, kaip vartotojų, teisių atsikertant į kelionių organizatoriaus pareikštą ieškinį dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių priteisimo, reikalauti patikrinti sudarytų vartojimo sutarčių nuostatų sąžiningumą, kas nebuvo tirta VVTAT.

33.5.                      Sutarties sąlygų nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas), jų vertinimas priklauso išimtinai teismo diskrecijai, todėl ieškovės teiginiai apie atsakovių pareigą įrodinėti, kokios sąlygos yra nesąžiningos, nėra pagrįsti. Kita vertus, tiek teismo procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu atsakovės akcentavo, kad  ne tik atskiros šalių sudarytos turizmo paslaugų sutarties sąlygos, bet visa sutartis su jos sąlygomis vertintina kaip nesąžininga ir neatitinkanti standartinių sąlygų.

33.6.                      Ieškovė ne tik iš esmės pažeidė atsakovių, kaip vartotojų, teises bei interesus neįteikdama Turizmo įstatymo reikalaujamų esminių sutarties sąlygų bei specialios formos, bet ir suklaidino dėl sutarties nutraukimo sąlygų turisčių iniciatyva. Tokiu būdu, ne tik konkrečios sutarties sąlygos atitinka nesąžiningų sąlygų kriterijus, o ir ji visa, nes atsakovėms įteiktos ne aktualios redakcijos standartinės sąlygos, kurios organizuotos turistinės kelionės santykius reglamentuoja kokybiškai skirtingai nei sąlygos, galiojusios iki 2015 m. lapkričio 25 d., kai buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 (Kelionių direktyva). 

33.7.                      Kelionių direktyvos nuostatas perkėlus į nacionalinę teisę, turistams buvo sudaryta galimybė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, jei kelionių organizatorius yra priverstas pakeisti bet kurią iš CK 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų. CK 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, jog iki sutarties sudarymo kelionių organizatorius privalo raštu popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie „<...> transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas, datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis (b papunktis) <...> kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos (g papunktis) <...> tikslią informaciją apie turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius (h papunktis).

33.8.                      Po turizmo paslaugų teikimo sutarčių sudarymo kelionių organizatorius taip pat pakeitė ir sutarties sąlygas, susijusias su transporto priemone ir jos tarpiniais nusileidimais, kas iš esmės pažeidė atsakovių interesus. Prieš pasirašant sutartį atsakovėms ne kartą buvo patikinta, kad skrydžiai į Islandiją ir atgal vyks su tarpiniu nusileidimu Rygos oro uoste, kuriame galima susiklabėti rusų kalba. Šią aplinkybę atsakovė nurodė kaip esminę sutarčiai sudaryti, kadangi dėl garbaus amžiaus ir anglų kalbos nemokėjimo, kelionė su tarpiniais nusileidimais kitose šalyse iš karto buvo atmetama kaip neatitinkanti atsakovių poreikių. Ieškovei patikinus, kad tarpiniai nusileidimai bus Rygoje, atsakovės sudarė sutartį. Be to, buvo paaiškinta, kad prieš išskrendant bei kelionės metu taip pat reikės užpildyti anketą anglų kalba, nors atsakovės nesinaudoja nei išmaniaisiais telefonais, nei moka anglų kalbą.

33.9.                      Pakeitus nurodytas kelionės sąlygas, pagal CK 6.752 straipsnio 2 dalį ieškovė privalėjo informuoti apie pasikeitusias sąlygas  atsakoves bei nustatyti protingą terminą sutikti su pasikeitusiomis sąlygomis arba nutraukti sutartį, nemokant sutarties nutraukimo mokesčio. Tokių imperatyvių veiksmų ieškovė neatliko ir apie teisę nutraukti sutartį nemokant nutraukimo mokesčio atsakovių neinformavo.

33.10.                      CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, t.y. šis imperatyvas jam priklauso pagal pareigas, nepriklausomai nuo to, kaip nepagrįstai nurodo ieškovė, ar byloje pareikštas priešieškinis. Būtent tokią teismui tenkančią pareigą ir įvykdė ginčą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

33.11.                      CK 6.2284 straipsnio 8 dalis numato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo. Ginčo sutartis pripažinus negaliojančiomis ab initio spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nurodytos sąlygos buvo pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento, o atsakovės, sudarydamos ginčo sutartis, sumokėjo ieškovei po 300 Eur avansą, teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovėms po 300 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

 išvados

34.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

35.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 

36.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teismui ex officio negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento pripažinus 2020 m. liepos 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-61 ir Nr. 20-69, taikant restituciją ir priteisiant atsakovėms iš ieškovės atsakovių sumokėtą avansą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

37.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą prijungti prie bylos naują įrodymą – atsakovių O. V. ir V. V. 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo ieškovei buvo užkirstas kelias įrodinėti ginčijamos sutarties sąlygos sąžiningumą.

38.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą su ieškovės prašymu dėl įrodymo prijungimo nesutinka. Pažymi, kad priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovės nuo pat atsiliepimo į ieškinį pateikimo teismui savo atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties sąlygų nesąžiningumu, todėl ieškovės teiginiai, kad jai buvo užkirstas kelias įrodinėti ginčijamos sutarties sąlygos sąžiningumą, yra nepagrįsti. Atsakovių teigimu, ieškovė prašomą prijungti prie bylos rašytinį dokumentą turėjo galimybę pateikti kartu su ieškiniu arba vėliau, tačiau tokia teise nesinaudojo. Be to, pasak atsakovių, ieškovės prašomas prijungti dokumentas ir jame užfiksuoti duomenys neturi jokios įtakos sutarties sąlygų sąžiningumo nustatymui.

39.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).

40.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti.

41.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nors ir sutinka atsakovių teiginiais, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tačiau, įvertinusi nagrinėjamo ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių), teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, tai, kad pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču ir jame užfiksuoti duomenys turi reikšmės tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti apeliacinį skundą, taip pat tai, kad atsakovėms šis įrodymas yra žinomas (tai yra jų pačių prašymas, pateiktas Tarnybai) ir dėl šio įrodymo jos turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendžia, kad yra pagrindas šį įrodymą priimti ir jį vertintini bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų

42.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Mundus Mirabilis“ ir atsakovių O. V. bei V. V. buvo sudarytos dvi iš esmės analogiško turinio 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartys Nr. 20-61 (su atsakove O. V., pasirašyta 2020 m. vasario 10 d.) ir Nr. 20-69 (su atsakove V. V., pasirašyta 2020 m. vasario 11 d.) dėl laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. turėjusios vykti kelionės į Islandiją.

43.       Sutartyse šalys numatė, kad kelionės trukmė – 8 dienos; nakvynių skaičius – 7; transporto rūšis – lėktuvas, mikroautobusas; skrydį vykdančio vedėjo pavadinimas – bus patikslintas atmintinėje, aviabilietas nekeičiamas ir negrąžinamas po išrašymo; pirminės išvykimo vietos – Tarptautinis Vilniaus oro uostas; apgyvendinimo tipas – vasaros nameliai; maitinimo paslaugos – kaip nurodyta sutarties prieduose; papildomos į kelionės kainą įskaičiuotos paslaugos – kelionės vadovo paslaugos, pervežimai oro uostas-viešbutis, viešbutis-oro uostas, lėktuvo bagažo mokesčiai neįskaičiuoti; specialūs turisto pageidavimai, dėl kurių susitarė abi sutarties šalys – aviabilietai tik su rankiniu bagažu, papildomas lagaminas už papildomą mokestį.

44.       Sutartyje Nr. 20-61 šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 200 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 900 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 200 Eur + aviabilietai. Sutartyje Nr. 20-69 šalys numatė, kad kelionės kaina vienam asmeniui 1 290 Eur + aviabilietai, 300 Eur avansas iki 2020 m. vasario 6 d., 990 Eur + aviabilietai iki 2020 m. liepos 9 d., bendra kaina asmeniui – 1 290 Eur + aviabilietai.

45.       Atsakovės 2020 m. liepos 13 d. pateikė ieškovei prašymus nutraukti jų sudarytas turizmo paslaugų sutartis Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 ir grąžinti sumokėtą avansą (po 300 Eur), nurodydamos priežastį – kilusią pasaulinę pandemiją dėl COVID-19.

46.       Ieškovė 2020 m. liepos 31 d. rašte atsakovėms nurodė, kad atsakovėms nusprendus nutraukti sutartį, laikoma, kad sutartis nutraukta atsakovių pageidavimu nuo 2020 m. liepos 13 d., tačiau pareikalavo atsakovių sumokėti 480 Eur sutarties nutraukimo mokestį ir 335 Eur už lėktuvo bilietus, įskaičius 300 Eur avansą, likusi mokėtina suma – 515 Eur.

47.       Atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. raštu nesutiko su ieškovės reikalavimu sumokėti šios paskaičiuotus nuostolius.

48.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu pakartotinai pareikalavo atsakovių sumokėti po 683,75 Eur sumą nuostoliams padengti.

49.       Atsakovės 2020 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamos pripažinti ieškovės reikalavimą sumokėti sutarties nutraukimo mokestį nepagrįstu. VVTAT komisija 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu „Dėl O. V. ir V. V. prašymo“ atmetė kaip nepagrįstus atsakovių reikalavimus nutraukti sutartis netaikant sutarties nutraukimo mokestį ir grąžinti jų sumokėtus avansus (po 300 Eur kiekvienai).

50.       Ieškovė, po vartojimo ginčo išnagrinėjimo, 2020 m. gruodžio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakoves, ragindama padengti patirtus nuostolius iki 2020 m. gruodžio 23 d., tačiau atsakovės to nepadarė.

51.       Ieškovė 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovių nuostolius: iš atsakovės O. V. – 457,55 Eur, iš atsakovės V. V. – 493,55 Eur. Atsakovės, atsikirsdamos į ieškovės reikalavimą, nesutiko su ieškovės prašomais priteisti nuostoliais, jų dydžiu, taip pat prašė teismo ex officio įvertinti turizmo paslaugų sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu.

52.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetė, pripažino ex officio negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento tarp šalių sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 ir taikė restituciją – priteisė iš ieškovės kiekvienai atsakovei po 300 Eur sumokėtą avansą. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudarytų sutarčių sąlygos dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos nepateikus vartotojoms (atsakovėms) pilnos būtinos informacijos apie kelionę iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojų nenaudai. Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip vartotojos, nebūtų sudariusios sutarties, jei joms būtų buvę atskleista, kad kelionės vadovas bus ne nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Kadangi teismas sutarties sąlygą dėl kelionės vadovo buvimo pripažino esmine sutarties sąlyga, kuriai esant atsakovės pasirinko ieškovės siūlomą kelionę ir nutarė įsigyti kelionės paketą, sprendė, kad šiuo atveju vartotojos buvo suklaidintos, todėl ginčo sutartis pripažino negaliojančias nuo jų sudarymo momento ir taikė restituciją.

53.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad turizmo paslaugų teikimo sutartyse Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 nurodytos sąlygos atitinka organizuotos turistinės kelionės sutarties būtinuosius reikalavimas, sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, suprantamos vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, todėl nėra pagrindo teigti, kad jose yra vartotojų atžvilgiu nesąžiningų sąlygų. Pažymi, kad pačios atsakovės nurodė, kad sutarties sąlygos iš esmės pakito tik dėl COVID-19 pandemijos, kas ir lėmė sutarčių nutraukimą. Ieškovės teigimu, sąlyga dėl kelionės vadovo buvo aiški ir ji nebuvo esminė, lėmusi atsakovių apsisprendimą sudaryti sutartis su ieškove. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo jokio pagrindo iš naujo vertinti sutarčių sąlygas dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo sąžiningumo, nes šios atsakovių nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos ir dėl jų pasisakyta VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime, kuris įsiteisėjo ir turi prejudicinę galią šioje byloje. Pasak ieškovės, įvertinus tai, kad dalis atsakovių argumentų yra išspręsta įsiteisėjusiu ir vykdytinu VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu, byloje yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovių patirtus nuostolius.

54.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovių atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl galimybės vertinti šalių sudarytos sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo įsigaliojimo

55.       Vartotojų teises, vartotojų teisių apsaugos sritis apibrėžia, vartotojų teisių apsaugos institucijų kompetenciją nustato, vartotojų teisių gynimo ne teisme tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas (toliau – VTAĮ) 1 straipsnio 1 dalis). VTAĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcija spręsti vartotojų skundus ne teisme. Išsprendusi ginčą Tarnyba gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patenkinti vartotojo reikalavimus; 2) iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus; 3) atmesti vartotojo prašymą (VTAĮ 27 straipsnio 1 dalis).  Pažymėtina, jog tai, kad teisės aktai nustato pareigą tam tikrą visuomeninį konfliktą iš pradžių spręsti ikiteismine tvarka, nepaneigia konstitucinės teisės pasinaudoti teismine gynyba. Tokios tvarkos įtvirtinimas nustatytas tam, kad tokiomis pačiomis kaip ir teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo.

56.       VTAĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Įsigaliojęs vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis).

57.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad esant įsigaliojusiam ir vykdytinam VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimui, kuriame buvo pasisakyta dėl ginčo aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo vertinti tarp ieškovės ir atsakovių sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 sąlygas nesąžiningumo aspektu.

58.       Taigi nagrinėjamu atveju, vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl VVTAT komisijos nutarimo teisinės galios (prejudicialumo) šioje byloje, būtina nustatyti, kokiais aspektais VVTAT komisijos nutarime buvo pasisakyta ir kokie reikalavimai bei atsikirtimai pareikšti šioje civilinėje byloje ir koks jų tarpusavio santykis.

59.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). 

60.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-403/2020, 32 punktas).

61.       Atsakovių sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių 6.3 punktuose numatyta, kad ginčus dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo nagrinėja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovės, vadovaudamosi šiuo punktu, su 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymu kreipėsi į VVTAT, prašydamos pripažinti, kad turi teisę nutraukti sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis be sutarties nutraukimo mokesčio ir turi teisę susigrąžinti ieškovei sumokėti avansą – po 300 Eur. VVTAT komisija, išnagrinėjusi vartotojų (atsakovių) prašymą jame nurodytais aspektais, 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu jo netenkino.

62.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, kad nė viena iš šalių nepareiškė ieškinio bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės, todėl VVTAT komisijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimas yra įsiteisėjęs (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

63.       Ieškovė 2021 m. sausio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovių dėl sutarčių nutraukimo patirtus nuostolius. Nurodė, kad jos patirti nuostoliai yra: 1) dėl sutarties Nr. 20-61 nutraukimo – 457,55 Eur (480 Eur sutarties nutraukimo mokestis + 204,89 Eur lėktuvo bilietas + 72,66 Eur nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) – 300 Eur sumokėtas avansas); 2) dėl sutarties Nr. 20-69 nutraukimo – 493,55 Eur (516 Eur sutarties nutraukimo mokestis + 204,89 Eur lėktuvo bilietas + 72,66 Eur nuostoliai dėl kitų turistų kelionės atšaukimo) – 300 Eur sumokėtas avansas. Taigi byloje ieškovė atsakovėms pareiškė reikalavimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.

64.       Atsakovės, atsikirsdamos į ieškovės reikalavimą, nesutiko su ieškovės prašomais priteisti nuostoliais, jų dydžiu, be kita ko, prašė teismo ex officio įvertinti turizmo paslaugų sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu.

65.       VTAĮ 25 straipsnio 11 dalies 3 punkte numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija sustabdo ginčo nagrinėjimą, kai yra pagrindas manyti, kad vartojimo sutarties sąlygos, kurios turi būti taikomos nagrinėjant ginčą, yra nesąžiningos, ir sprendžiama dėl vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumo arba atliekama kita administracinė procedūra, kurios nebaigus negalima išnagrinėti ginčo.

66.       Nors ieškovė nurodo, kad šios paminėtos nuostatos įtvirtinimas įstatyme tarsi reiškia, kad nagrinėjamu atveju VVTAT komisija, spręsdama vartojimo ginčą, įvertino ir ginčo sutartis bei nenustatė nesąžiningų sutarčių sąlygų buvimo fakto, kadangi nebuvo sustabdytas ginčo nagrinėjimas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog ikiteisminėje institucijoje nagrinėjamas vartojimo ginčas nėra sustabdomas VTAĮ 25 straipsnio 11 dalies 3 punkto pagrindu, savaime neleidžia daryti išvados, kad tarp šalių sudarytose sutartyse nėra nesąžiningų sąlygų, kad jos VVTAT komisijos buvo vertinamos, priešingai, tai leidžia daryti kitą išvadą, kad šiuo aspektu (dėl sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo reikalavimams) ginčas VVTAT apskritai galėjo būti net nenagrinėtas. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju. Nors VVTAT komisija 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimu išnagrinėjo eilę klausimų įvairiais sutarčių vykdymo aspektais (dėl kelionės atsisakymo dėl COVID-19 pandemijos, kelionės datos keitimo, informacijos teikimo, kelionės vadovo paslaugų, sveikatos draudimo, sutarties sąlygų dėl aviabilietų, sutarties nutraukimo mokesčio), tačiau nutarimo turinio analizė neleidžia teigti, kad su tuo susijusios sutarčių sąlygos būtų buvusios vertinamos ir nesąžiningumo aspektu.

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 22 punktas).

68.       Pažymėtina tai, kad CK 6.2284 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teismo pareiga ex officio (pagal pareigas) vertinti vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Ši teismo pareiga akcentuojama ir jos turinys išsamiai atskleidžiamas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas; 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 24 punktas).

69.       Vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumas ex officio turi būti vertinamas bet kurioje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

70.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei pareiškus reikalavimą teisme priteisti iš atsakovių nuostolius dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių nutraukimo, atsakovėms atsikirtimų forma pareiškus prašymą įvertinti šių sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu, tokiai teismo pareigai – ex officio vertinti sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu (nepriklausomai nuo to pareikštas ar ne reikalavimas tą daryti) esant įtvirtintai įstatyme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad VVTAT komisijos nutarimas neriboja atsakovių, kaip vartotojų teisių, atsikertant į kelionių organizatoriaus pareikštą ieškinį dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių priteisimo, reikalauti patikrinti sudarytų vartojimo sutarčių nuostatų sąžiningumą, kas nebuvo tirta VVTAT komisijos nutarimu.

71.       Kadangi, kaip jau buvo minėta, nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, šiuo atveju, VVTAT komisijai 2020 m. lapkričio 24 d. nutarime nevertinus ginčo sutarčių sąlygų nesąžiningumo aspektu, darytina išvada, kad minėtame nutarime nėra nustatytų prejudicinių faktų, susijusių su sutarčių sąlygų nesąžiningumu.

72.       Įvertinus teismo pareigą ex officio vertinti sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu nepriklausomai nuo byloje pareikšto reikalavimo, atmestini ir ieškovės argumentai, kad ginčo sutarčių sąlygų dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos vertinimas sąžiningumo aspektu nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas. Be to, kadangi atsakovės papildomai atsikirtimų forma taip pat prašė teismo ex officio vertinti sudarytų sąlygų sąžiningumą, nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, kad jai buvo atimta galimybė suformuluoti savo poziciją šiuo aspektu ar kad pažeistas rungimosi principas. Tai, kad kvestionuojamas sutarčių sąlygų sąžiningumas, ieškovei buvo žinoma viso teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jai nebuvo kliūčių įrodinėti jos parengtų sutarčių sąlygų (visų ar dalies) atitiktį sąžiningumo reikalavimams (CPK 185 straipsnis).

73.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo atveju ex officio atliko tarp šalių sudarytų sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 sąlygų vertinimą nesąžiningumo aspektu (neperžengė bylos nagrinėjimo ribų), yra pagrindas spręsti dėl pirmosios instancijos teismo motyvų pripažįstant konkrečias sutarčių sąlygas – o būtent – sąlygų dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos, nesąžiningomis pagrįstumo.

Dėl sutarčių sąlygų atitikties nesąžiningumo kriterijams

74.       Byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutartys, t.y. sutartys, kurias sudaro ne pavienės paslaugos, o jų paketas – transporto (skrydžio), apgyvendinimo ir pervežimo iš oro uosto į viešbutį ir atgal paslaugos, nekilo (CK 6.747 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ginčas kilo būtent dėl šalių įsipareigojimų pagal sutartis vykdymo ieškovei prašant priteisti iš atsakovių šios patirtus nuostolius dėl sutarčių nutraukimo, o atsakovėms su tuo nesutinkant (teigiant, kad neįrodytos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, nuostolių dydis) bei prašant teismo ex officio nesąžiningumo aspektu įvertinti sudarytų sutarčių nuostatas. Atsakovės sutarčių sąlygų nesąžiningumą iš esmės grindžia tuo, kad joms nebuvo tinkamai ir laiku atskleista informacija dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos nėra aiškios, skaidrios, todėl, jų teigimu, jos turėjo teisę nutraukti sutartis neatlyginant ieškovei jokių pastarosios patirtų nuostolių (sutarties nutraukimo mokesčio ir kitų papildomų nuostolių). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.

75.       CK 6.748 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, susiję su informacijos ir dokumentų teikimu, kurių turi būti laikomasi iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo, o CK 6.479 straipsnyje reglamentuotas pačios organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas ir turinys.

76.       Pagal CK 6.748 straipsnio 1 dalį, siūlydamas įsigyti savo teikiamas paslaugas, kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo privalo raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją: 1) apie pagrindines organizuotos turistinės kelionės sąlygas ir (ar) pagrindinius teikiamų paslaugų ypatumus: a) kelionės tikslo vietą (vietas), maršrutą ir buvimo laikotarpius – nurodyti datas ir, kai įtraukta apgyvendinimo paslauga, įskaičiuotų nakvynių skaičių; b) transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas, datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis. Tais atvejais, kai tikslus laikas dar nenustatytas, kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas informuoja turistą apie apytikslį išvykimo ir grįžimo laiką; c) apgyvendinimo vietą, pagrindinius požymius ir, jei pagal atitinkamas priimančiosios valstybės taisykles yra nustatyta, informaciją apie turistinę kategoriją arba klasę; d) maitinimą arba maitinimo paslaugas; e) apsilankymus, ekskursiją (ekskursijas) ar kitas paslaugas, įtrauktas į galutinę organizuotos turistinės kelionės kainą; f) tai, ar kuri nors kelionės paslauga turistui bus teikiama kaip grupės nariui (tais atvejais, kai tai nėra akivaizdu, atsižvelgiant į aplinkybes), ir, kai tai yra įmanoma, informaciją apie apytikslį grupės dydį; g) kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos; h) informaciją, ar organizuota turistinė kelionė iš esmės tinka riboto judumo asmenims, ir turisto prašymu – tikslią informaciją apie organizuotos turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius; 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį ir, jei turi, elektroninio pašto adresą); 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti; 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką; 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė įvyktų, ir terminą, nurodytą CK 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius; 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę; 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę būklę, privalomas ir rekomenduojamas profilaktikos priemones, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką); 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso 6.750 straipsnyje nustatyta tvarka; 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties per 14 dienų CK 6.22810 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus organizuotos turistinės kelionės sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju apmokėti.

77.       CK 6.749 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kelionių organizatorius organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti CK 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją: 1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti; 2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį teikimą ir kad kelionių organizatorius privalo teikti reikalingą pagalbą turistui; 3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jų kontaktinius duomenis, įskaitant jų adresą, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą); 4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir su juo bendrauti, kreiptis pagalbos turistui susidūrus su sunkumais arba pateikti pretenziją dėl netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį; 5) informaciją, kad turistas privalo be nepagrįsto delsimo pranešti kelionių organizatoriui šios dalies 4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo atvejį, turisto pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu; 6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su nepilnametį lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje; 7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę pretenzijų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, ir informaciją apie elektroninį ginčų nagrinėjimo būdą; 8) informaciją apie turisto teisę perleisti organizuotos turistinės kelionės sutartį kitam turistui pagal CK 6.753 straipsnį.

78.       Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.2284 straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra išsamiai ir aiškiai apibendrinęs visą kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.2284 straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.

79.       CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.2284 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.

80.       Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t.y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės.

81.       Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (2014 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimas byloje B. M., Ioana O. M. prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Jean-C. V. Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

82.       Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

83.       CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.2284 straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t.y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas.

84.       Sprendžiant, ar sutarties sąlygos turinys ir formuluotė išdėstyti aiškiai, turi būti nustatyta, ar esminės sutarties nuostatos buvo išdėstytos suprantamai normalių gebėjimų asmeniui, ar jos detaliai išaiškintos, ar vartotojui buvo perduota visa informacija, kuri gali turėti įtakos jo įsipareigojimų apimčiai.

85.       Taigi, vertinant, ar verslininkas pateikė informaciją aiškiai ir suprantamai, turi būti sprendžiama pagal objektyvųjį kriterijų – vidutinio vartotojo standartą. Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė/paslauga atitinka jo individualius poreikius.

86.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 nuostatas, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, šalių faktinį elgesį sutarčių galiojimo laikotarpiu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių sudarytose sutartyse būtų įtvirtinta nesąžiningų sąlygų – tiek dėl kelionės vadovo bei sutarties nutraukimo mokesčio, tiek dėl kitų šalių sulygtų sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovių faktiniai veiksmai iš esmės atskleidžia, kad jos aiškiai suprato sudarytų sutarčių turinį, jų sąlygas, buvo apie jas tinkamai ir laiku informuotos. 

87.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad kelione į Islandiją atsakovė O. V. susidomėjo turizmo parodos metu, o vėliau jos metu iš ieškovės atstovo gauta informacija pasidalino ir su atsakove V. V., nekilo. Atsakovės, susidomėjusios ieškovės organizuojama kelione į Islandiją, 2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. vasario 11 d. pasirašė su ieškove 2020 m. vasario 3 d. turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20-61 ir Nr. 20-69.

88.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyse buvo aptartos visos esminės organizuotos turistinės kelionės sutarčių sąlygos, išvardintos CK 6.749 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovių sudarytos sutartys neatitinka VVTAT direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-57 patvirtintų Standartinę organizuotos turistinės kelionės sąlygų. Visi esminiai elementai – sutarties šalys, dalykas, šalių įsipareigojimai, sutarties sąlygų keitimas, nutraukimas/atsisakymas, kelionės organizatoriaus atsakomybė, bendrosios sąlygos, sutartyse numatyti.  

89.       Vertinant šalių sudarytų sutarčių turinį matyti, kad jose aiškiai įvardinta kelionės tikslo vieta, buvimo laikotarpis, nakvynių skaičius, apgyvendinimo vietos pagrindiniai požymiai (vasaros tipo namelis), kambario tipas, maitinimo paslaugos, kurios nurodomos sutarties prieduose, nurodytos kitos paslaugos – ekskursijos, kelionės vadovo paslaugos, pervežimai iš ir į viešbutį ir atgal į oro uostą, turistinės kelionės apmokėjimo tvarka, kaina į nėra įskaičiuoti lėktuvo bilietai, nurodoma, kad draudimas asmenims virš 65 metų yra su papildoma priemoka, iš žodinių liudytojų paaiškinimų taip pat buvo žinomas turistinės grupės dydis, kad jis yra nuo 6 iki 8 asmenų. Šiuo atveju įstatymas nenumato, kad turi būti detaliai aprašyta transporto paslauga, maršrutas, tarpinis nusileidimas, vežėjas, jei sutarties pasirašymo metu tokie duomenys nėra tiksliai žinomi, turi būti tik nurodomas apytikslis išvykimo ir grįžimo laikas (CK 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis).

90.       Nustatyta, kad tarp šalių sudarytų turizmo paslaugų teikimo sutarčių 1 punkto skiltyje „papildomos į kelionės kainą įskaičiuotos paslaugos“ nurodyta – kelionės vadovo paslaugos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši sąlyga yra neaiški, neskaidri, neatitinkanti sąžiningumo kriterijų. Teismas darė išvadą, kad atsakovės turėjo pagrindą tikėtis, kad kelionės vadovas bus nuo Tarptautinio Vilniaus oro uosto, o ne nuvykus į Islandiją (nuo Reikjaviko oro uosto), kadangi pirminė išvykimo vieta buvo nurodyta Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Teismas nurodė, kad ši sąlyga, jog kelionės vadovas bus tik nuo Reikjaviko oro uosto atsakovėms buvo atskleista tik perdavus visą likusią būtiną kelionės informaciją 2020 m. liepos 3 d. Teismas sprendė, kad sąlyga dėl kelionės vadovo, kuri nebuvo aiškiai atkleista, atsakovėms buvo esminė sudarant sutartis, nes jeigu būtų žinojusios, kad kelionės vadovas bus tik nuo atvykimo į Islandiją, jos sutarčių nebūtų sudariusios. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti.

91.       Vertinant tai, ar atsakovės, kaip vartotojos, buvo tinkamai informuotos apie sąlygą dėl kelionės vadovo, ar ji joms buvo aiškiai, suprantamai ir laiku atkleista, šiuo atveju būtina remtis ne tik gramatiniu, lingvistiniu turizmo paslaugų teikimo sutarčių turinio aiškinimu, tačiau svarbu atsižvelgti ir į faktinį šalių elgesį sutarčių galiojimo metu. Pastebėtina tai, kad vartotojų teisių apsauga savaime nelemia, kad ginant vartotojų teises ir interesus gali būti pažeidžiami ir kitos šalies (verslininko) interesai, neproporcingai iškreipiant šalių interesų pusiausvyrą, jeigu nustatoma, kad nepaisant sutarties turinio, informavimo būdo, informacija vartotojoms visgi buvo suteikta tinkamai (laiku, aiškiai ir suprantamai) ir jos turėjo galimybę apsispręsti dėl sutarčių sudarymo, jų tęstinumo.  

92.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad šalys sutartimis buvo susitarusios dėl kelionės vadovo, kaip specialios sąlygos, buvimo ir numačiusios, kad kelionės vadovas atsakoves lydės nuo pat Tarptautinio Vilniaus oro uosto, o ne nuo oro uosto Islandijoje. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik šalių sudarytų sutarčių turinys, tačiau šias aplinkybes faktiškai patvirtina ir pačių atsakovių pozicija, išreikšta tiek susirašinėjimuose elektroniniais laiškais su ieškove, tiek atsakovių VVTAT pateikto prašymo nagrinėti vartojimo ginčą argumentai.

93.       Atsakovės ieškovei 2020 m. liepos 13 d. pateiktame prašyme nutraukti ginčo sutartis ir grąžinti sumokėtą avansą nurodė, kad kelionės į Islandiją, planuotos rugpjūčio 9-16 dienomis, priverstos atsisakyti dėl šių objektyvių aplinkybių – kilusios pasaulinės koronaviruso COVID-19 pandemijos, ko negalėjo numatyti sutarties pasirašymo metu, Lietuvoje dirbantys draudikai atsisako drausti pagal punktą „Medicininės išlaidos ir repatriacija“, kelionės metu susirgus koronaviruso infekcija, asmenys virš 65 metų amžiaus priskiriami aukštos rizikos grupei.

94.       Atsakovės 2020 m. rugpjūčio 10 d. laiške ieškovei nurodė, kad joms nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad joms buvo nupirkti bilietai 2020 m. rugpjūčio 9 d. skrydžiui iš Vilniaus į Islandiją ir 2020 m. rugpjūčio 16 dienai skrydžiui iš Islandijos į Vilnių; nei skrydžių laikai, nei skrydžių trukmė, nei laukimo laikai persėdimo oro uostuose joms nežinomi iki šiol, per vykusius susitikimus su 2 skirtingais vadovais buvo minėti 2 skirtingi variantai su persėdimais skirtinguose oro uostuose ir skirtingos bilietų kainos; sutartyje nebuvo numatyta ir per instruktažą net nebuvo pranešta apie papildomas išlaidas, susijusias su COVID-19 testavimu. Be kita ko, laiško 6.4. punkte atsakovės nurodė, kad „paskutinis lašas į mūsų „abejonių taurę“ buvo vadovo Tomo atsiųsta anketa anglų kalba, kurią turėtų užpildyti prieš išskrendant ir vėl papildomai pildyti kelionės metu; 6.4.1. – „Mes nė viena nemokame anglų kalbos“; 6.4.2. – „Nė viena iš mūsų neturi išmaniojo telefono ir negalėtų nieko iš interneto nei parsisiųsti, nei pildyti“.

95.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė atsakovių VVTAT pateiktą 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymą išnagrinėti vartojimo ginčą, kuriame atsakovės, be kita ko, nurodė, kad dėl pandemijos pasikeitė keliavimo sąlygos, todėl kelionė nebeatitiko įsipareigojimų 5.1 punkto „pagal turisto protingus lūkesčius“: <...<; 2.4.3. Stresas dėl privalomos išankstinės elektroninės registracijos (Pre-registration) tinklapyje https://visit.covid.is ir anketos/sveikatos deklaracijos/Health declaration anglų kalba pildymas mobiliame telefone atvykstant į Islandiją. Mes nei viena neturime išmaniojo telefono ir nemokame taip gerai anglų kalbos, kad galėtume tą savarankiškai teisingai padaryti. Organizatorius lydinčio asmens nenumatė, nes abu vadovai tuo metu dirbo Islandijoje. Mums tik į el. paštą buvo atsiųstos pildymo formos...>“.

96.       Iš prie 2020 m. liepos 3 d. ieškovės atstovo T. R. atsakovei O. V. siųsto el. laiško priedo „Atmintine Covid 1“ turinio matyti, kad jame nurodyta „T., A. arba R. pasitiks Jus Keflaviko oro uoste Islandijoje atvykimo salėje“.  

97.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į nurodytų rašytinių įrodymų turinį, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovių minėtuose dokumentuose pareikšta pozicija pagal jų formuluotes leidžia daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad atsakovėms buvo žinoma ir aiškiai suprantama, jog kelionės vadovas bus ne nuo Vilniaus oro uosto, todėl nėra pagrindo teigti, kad joms ši informacija sutarčių sudarymo metu nebuvo tinkamai atskleista. Ta aplinkybė, kad tokio pobūdžio informacija nebuvo pateikta patvarioje laikmenoje, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kas paminėta, nepaneigia to, kad atsakovėms kelionės vadovo paslauga (jog vadovas bus nuo Islandijos oro uosto) faktiškai buvo atskleista bei suprantama ir tas neužkirto joms kelio apsispręsti dėl ginčo sutarčių su ieškove sudarymo tikslingumo.

98.       Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės ieškovei būtų reiškusios pretenzijas dėl visos sutarties ar tam tikrų atskirų jos sąlygų neaiškumo, tam tikros informacijos negavimo nuo jų pasirašymo 2020 m. vasario 10 d. (2020 m. vasario 11 d.) iki jų 2020 m. liepos 13 d. prašymo nutraukti sutartis, kuriame sutarčių nutraukimo priežastį atsakovės nurodė COVID-19 pandemiją, dėl jos atsiradusius papildomus reikalavimus keliaujant (PGR testo darymą, anketų pildymą, draudimą, kt.). Atsakovės argumentus dėl kelionės vadovo buvimo nuo Vilniaus oro uosto, kaip sąlygos, turėjusios esminės reikšmės apsispręsti dėl sutarčių sudarymo, iš esmės pradėjo reikšti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovių duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nusprendė sutartis nutraukti, buvo ta, kad kelionės vadovo nebuvo nuo Vilniaus oro uosto, šiuo atveju visumos įrodymų kontekste vertintini tik kaip gynybinė pozicija, apeliuojant į galimą sutarties sąlygų nesąžiningumą, t.y. remiantis jų neaiškumu, neskaidrumu.

99.       Visgi įvertinus atsakovių el. laiškuose, prašyme VVTAT nurodytus argumentus, nuogąstavimus dėl koronaviruso, darytina išvada, kad sutarčių nutraukimą iš esmės lėmė būtent COVID-19 pandemija ir dėl to atsiradę papildomi reikalavimai (pasunkinimai) asmenims, norintiems keliauti į užsienio valstybę (laiškuose matyti atsakovių susirūpinimas dėl sergamumo masto, kaukių dėvėjimo, draudimo, anketų pildymo, kt.), kurie atsakovėms kėlė stresą ir dėl ko, labiausiai tikėtina, atsakovės pakeitė nuomonę dėl kelionės – jos atsisakė, išreikšdamos ieškovei norą nutraukti turizmo paslaugų teikimo sutartis.  

100.       Nustačius, kad atsakovėms buvo aišku, kad kelionės vadovas nebus užtikrinamas nuo Vilniaus oro uosto, o tik nuo Islandijos, įvertinus tai, kad tą žinodamos atsakovės sutartis visgi sudarė (2020 m. vasario 10 d. ir 2020 m. vasario 11 d., t.y. dar iki paskelbtos pandemijos), konstatuotina, kad kelionės vadovo nebuvimas nuo Vilniaus oro uosto nebuvo ta sąlyga, kuri būtų turėjusi įtakos sutarčių sudarymui, t.y. ji nebuvo esminė.

101.       Pirmosios instancijos teismas, vertinęs, kad visos būtinos su ginčo kelione susijusios informacijos atsakovės kaip vartotojos sutarties /-ių pasirašymo metu negavo, o sutarties sąlygos dėl kelionės vadovo buvimo turinys buvo atskleistas tik perdavus visą likusią būtiną kelionės informaciją 2020 m. liepos 3 d., taip pat sprendė, kad ieškovės suformuluotos sąlygos pažeidžia vartotojų teisę be neigiamų pasekmių apsispręsti dėl sutarties atsisakymo (sutarties 2.1.1. punktas) neturint visos joms priklausančios gauti informacijos, už kurios pateikimą vartotojoms yra atsakingas kelionių organizatorius, ir kuri yra svarbi vartotojų valiai išreikšti. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

102.       Iš pateiktų turizmo paslaugų teikimo sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 2-69 matyti, kad atsakovės savo parašais patvirtino, kad prieš pasirašydamos sutartį gavo: i) rašytinį dokumentą (katalogą, programą ar kitą kelionę aprašančią medžiagą), kurioje išdėstyta visa su kelione susijusi informacija: apie kelionės maršrutą, išvykimo ir grįžimo vietą, laiką, lankomas vietas, apgyvendinimą, transporto priemones, kelionėje teikiamas paslaugas, valstybių, į kurias vykstama epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, pasienio formalumus ir vizų gavimo tvarką, įvežamų daiktų kiekio, skaičiaus ir draudimų reikalavimus, valiutų keitimą, informaciją, leisiančią tiesiogiai susisiekti su vaiku ar atsakingu asmeniu vaiko buvimo vietoje (jei į kelionę nepilnamečiai vyksta vieni), kelionių organizatoriaus ar agentūros atstovu, jo kontaktinius duomenis; ii) nuorodą į elektroninį dokumentą kelionių organizatoriaus interneto tinklalapyje www.mundusmirabilis.lt, kuriame išdėstyta visa naujausia su kelione susijusi informacija. Turistas patvirtina, kad toks informacijos pateikimas jam tinkamas ir priimtinas; iii) informaciją apie pasikeitimus, kiek tai susiję su jo pasirinkta kelione.

103.       Byloje nustatyta ir šalys neginčijo, kad dėl tam tikrų sąlygų pakitimo (skrydžių maršruto, kelionės datos) šalys kalbėjosi telefonu 2020 m. balandžio mėnesį, taip pat buvo susitikusios 2020 m. birželio mėnesį.

104.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atstovo T. R. 2020 m. liepos 3 d. atsakovei O. V. išsiųstą el. laišką, kuriame nurodyta, kad: „Siunčiu visą reikiamą informaciją, Kelionės atmintinių negalėjome atsiųsti, tikslių adresų nakvynės vietų neturėjome. Visa siunčiama Jums informacija bus atspausdinta ir pateikta kiekvienam iš Jūsų. Ši darbą atliks kolega A. grįžęs iš Islandijos liepos 12 d., arba Jūs galite atvykti į mūsų ofisą ir pasiimti patys, bet kurią darbo dieną. Dėl draudimo, šiai dienai bendrovės nedraudžia, kaip ir minėjau, turėkite Europos sveikatos draudimo kortelę kuri išduodama mūsų Valstybės; Rekomenduoju visas abejones sušvelninti.“ ir su kuriuo kartu pridėti priedai: „Atmintinė Covid“, „Prieš išvažiuojant“, „Atmintinė Islandija 2020“, sprendė, kad atsakovės apie visą su kelione susijusią informaciją, išdėstytą po sutarties 6.7. punkto ir kuri turėjo būti pateikta pasirašant sutartį, bet nebuvo, gavo tik 2020 m. liepos 3 d. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti.

105.       Byloje liudytoju apklaustas ieškovės atstovas A. M. nurodė, kad kelionės sąlygos buvo nurodytos sutartyje bei kelionės programoje, daugiau dokumentų nebuvo. Byloje paaiškinimus davusi atsakovė O. V. taip pat nurodė, kad turizmo parodoje susipažino su ieškovės siūloma kelione į Islandiją, jos programa ir, susidomėjusi šia kelione, nusprendė keliauti ir subūrė grupę (į kelionę turėjo vykti atsakovės ir dar 2 jų draugės). Taigi įvertinus tai, kad po turizmo parodos atsakovė O. V., taip pat iš jos informaciją gavusi V. V., apsisprendė ir su ieškove sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl kelionės į Islandiją, taip pat el. laiškuose ir VTAT teiktame prašyme nurodytus atsakovių argumentus, iš kurių matyti, kad atsakovės suvokė sutarčių sąlygas (pasikeitimų dėl skrydžio maršruto, kelionės datos metu jiems neprieštaravo, suprato, kad kelionės vadovas jų nelydės nuo Vilniaus oro uosto), darytina išvada, kad atsakovės tiek sutarčių sudarymo metu, tiek vėliau savalaikiai turėjo visą su kelione susijusią reikiamą informaciją, nors ir įrodinėjo kad ji joms buvo atskleista tik 2020 m. liepos 3 d.) (6.7 punktas). Tai, kad papildomai informacija joms buvo suteikta dar ir raštu 2020 m. liepos 3 d., nepaneigia to fakto, kad šia informacija jos nedisponavo sudarydamos sutartis ir vėliau eigoje, pasikeitus skrydžio maršrutui, kelionės datai.   

106.       Kaip teisingai pažymėjo ieškovė apeliaciniame skunde, atsakovėms 2020 m. liepos 3 d. papildomai pateikta informacija (Atmintinė Covid 1, Prieš išvažiuojant, Atmintinė Islandija 2020) yra iš esmės susijusi su COVID-19 pandemijos metu nustatytais reikalavimais keliautojams (PGR testų reikalavimai, laboratorijų sąrašas, testų atlikimo tvarka, testo rezultatų vertinimas, Covid anketų pildymas su išsamiais paaiškinimas dėl kiekvieno anketos pildymo žingsnio, PGR testų atlikimo tvarka atvykus į Islandiją, rekomendacijos dėl kaukių dėvėjimo ir kitų apsaugos priemonių) ir patarimais, kaip tinkamai pasiruošti kelionei (informacija apie asmens dokumentus, grynųjų pinigų kiekį, rekomendacijos dėl daiktų, kuriuos reikėtų pasiimti su savimi), tačiau savo esme tai nelaikytina kelionę aprašanti medžiaga, t.y. ta informacija, kuri būtų turėjusi įtakos atsakovėms apsispręsti dėl sutarties sudarymo arba atsisakymo nuo jos, juolab, kad sutarčių sudarymo metu (2020 m. vasario 10 ir 11 d.) COVID-19 pandemija dar nebuvo paskelbta.

107.       Ta aplinkybė, kad nebuvo įteikta VVTAT direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-58 patvirtinta Standartinė informacijos forma, kai sudaroma organizuotos turistinės kelionės sutartis, nepaneigia anksčiau konstatuoto fakto, kad atsakovės laiku ir suprantamai gavo visą reikiamą informaciją apie kelionę.

108.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad atsakovėms, kurios apskritai su kelionėmis į užsienio šalis susiduria ne pirmą kartą (ginčo dėl šių aplinkybių nėra), tinkamai ir laiku buvo atskleistos sutarčių sąlygos, nėra pagrindo teigti, kad sutarčių sąlygos dėl kelionės vadovo, dėl sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos (sutarties 2.1.2. punktas) ar kitos sąlygos būtų buvusios neaiškios ar neskaidrios, dėl ko būtų pažeista šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojų (atsakovių) nenaudai. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, sutarčių sąlygos buvo aptartos individualiai (keliavimo laikas, būdas, apgyvendinimo sąlygos, informacijos pateikimas, kt.) ir jos atsakovėms buvo žinomos ir aiškiai suprantamos, o sutarties 2.1.2 punktas taip pat atitinka ir CK 6.750 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl nenustatyta pagrindų, kuriems esant, būtų galima spręsti ginčo sutarčių sąlygas esant nesąžiningomis atsakovių, kaip vartotojų, atžvilgiu.

109.       Pagal sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus CK 1.78 straipsnyje yra išskiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Nuginčijamo sandorio galiojimas, priešingai, priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nuginčijamus sandorius gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio ir tokiu atveju sandoris liks galioti, net ir esant visoms sandorio negaliojimo sąlygoms. Taigi, nuginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu yra būtinas šalies reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu bei teismo sprendimas, patenkinantis šį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007).

110.       Pastebėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas, pripažinęs sutarčių sąlygas dėl kelionės vadovo (šią sąlygą pripažino esmine) ir sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarkos nesąžiningomis, o ginčo sutartis – negaliojančiomis, nepagrįstai nurodė CK 1.90 straipsnį (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), t.y. rėmėsi nuginčijamo sandorio, dėl kurio byloje būtų buvę būtina pareikšti priešinį reikalavimą, faktu (o byloje priešieškinis nebuvo pareikštas), tačiau tiek teismo motyvai, tiek teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad iš esmės byloje buvo taikytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje numatytos niekinio sandorio teisinės pasekmės – šiame straipsnyje numatyta, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo (ab initio). Nepaisant to, pripažinus tai, kad šalių sudarytos sutarčių sąlygos dėl kelionės vadovo, taip pat sutarties nutraukimo mokesčio nėra nesąžiningos, nenustačius kitų galimai nesąžiningų sąlygų, taigi sutartims galiojant, šios nurodytos aplinkybės dėl netinkamai pritaikytos teisės normos (CK 1.90 straipsnio), nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir nekeičia teisinės situacijos vertinimo.  

111.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) yra nurodęs, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai.

112.       Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 15 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

113.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5879-840/2021, kurioje ieškovė UAB „Mundus Mirabilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės E. E. S. 457,55 Eur nuostolių atlyginimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, minėtoje byloje dalyvavo ir šioje byloje atsakove esanti O. V.

114.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinė byla Nr. e2-5879-840/2021 buvo nagrinėjama dėl tos pačios kelionės į Islandiją ir analogiško turinio tik su kitu asmeniu (atsakovių drauge) sudarytos turizmo paslaugų sutarties sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sudarytos sutarties sąlygų nesąžiningumo aspektu konstatavo, kad sutartyje ir sutarties šalių įsipareigojimų nuostatose nurodytos sąlygos atitinka organizuotos turistinės kelionės sutarties būtinuosius reikalavimas, sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, suprantamos vidutiniam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam vartotojui, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutartyje yra nustatyta nesąžiningų sąlygų.

115.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-441-657/2022 Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikdamas nepakeistą, pritarė pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams, kad sutarties sąlygos yra išdėstytos aiškia ir suprantama vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo kalba, todėl nėra pagrindo sutarties sąlygų pripažinti nesąžiningomis.

116.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5879-840/2021 ir šioje civilinėje byloje sudarytos iš esmės analogiško turinio turizmo paslaugų teikimo sutartys, jos sudarytos dėl tos pačios kelionės į Islandiją, sprendžia, kad yra pagrindas minėta civiline byla remtis kaip precedentine šioje civilinėje byloje ir tuo remiantis papildomai pagrįsti anksčiau padarytą išvadą, kad šioje civilinėje byloje atsakovių sudarytų sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 sąlygų nėra pagrindo pripažinti nesąžiningomis, jog atsakovėms visa informacija buvo atkleista tinkamai ir laiku, ją jos suprato ir turėjo galimybę apsispręsti tiek dėl sutarčių sudarymo, tiek dėl jų savalaikio nutraukimo, nepatiriant nepagrįstų nuostolių.  

117.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad tarp ieškovės ir atsakovių sudarytų sutarčių Nr. 20-61 ir Nr. 20-69 sąlygos – dėl kelionės vadovo ir sutarties nutraukimo mokesčio – yra nesąžiningos, o sąlyga dėl kelionės vadovo – dar ir esminė, nepagrįstai ex officio pripažino šalių sudarytas sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) ir taikė restituciją, priteisdamas iš ieškovės atsakovių sumokėtą avansą (po 300 Eur), todėl teismo sprendimas šioje dalyje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl nuostolių priteisimo ir procesinės bylos baigties

118.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių nuostolius, patirtus dėl sutarčių nutraukimo. Taigi šis ieškovės reikalavimas iš esmės sudarė ginčo dalyką. Teismui ex officio konstatavus sutarčių sąlygų nesąžiningumą ir sutarčių negaliojimą nuo jų sudarymo momento, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo (jų pagrįstumo, dydžio, kt.) pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėtas jokia apimtimi. Šalys apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį argumentų dėl nuostolių priteisimo, jų dydžio taip pat nedėsto.

119.       Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė nuostolių atlyginimo klausimu (iš esmės nebuvo išspręstas ginčas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą) ir su tuo susiję išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo, šioje dalyje bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, lemiančios, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia ginčo iš esmės. Be to, išnagrinėjus nuostolių priteisimo klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų ir teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių pirmosios instancijos teisme pareikštų argumentų, susijusių su nuostolių priteisimu, ir šioje dalyje ginčo nesprendžia. 

120.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino ginčo sutarčių sąlygų turinį, padarė klaidingas išvadas dėl šių sutarčių sąlygų nesąžiningumo, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, o tai lėmė, kad nebuvo iš esmės išspręstas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, taigi buvo neatskleista bylos esmė (CPK 185 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

121.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

122.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas šioje nutartyje nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus galutinį teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mundus Mirabilis“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                   Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas 

Renata Volodko