Administracinė byla Nr. eA-15-815/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01287-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 35
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lošimų strateginė grupė“ (toliau – ir pareiškėjas Bendrovė) skunde prašė panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Priežiūros tarnyba) direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. DIE-113 „Dėl atlikto „Lošimų strateginė grupė“, UAB neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 11 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-31-(7.3)“ (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Įsakyme konstatuota, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 18 straipsnio 1 dalį (lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą) ir 201 straipsnio 1 dalį (nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal ALĮ ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą), kai, vadovaujantis Bendrovės Nuotolinių lošimų organizavimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) XVI skyriaus nuostatomis, organizavo 2021 metų atrankinius / kvalifikacinius „Žvejo iššūkis“ turnyrus į UAB „Olympic Casino Group Baltija“ organizuojamą pagrindinį pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ (Bendrovės organizuojamų atrankinių turnyrų nugalėtojai savo laimėtas sumas gali panaudoti kaip įpirkas UAB „Olympic Casino Group Baltija“ organizuojamame pagrindiniame turnyre, Bendrovė minėtas įpirkas pervedė UAB „Olympic Casino Group Baltija“), tačiau, įvertinus tai, kad Bendrovės veiksmuose nėra kaltės, Bendrovei atsakomybė už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies pažeidimus netaikytina. Bendrovės interneto svetainėje www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt/) skelbiama informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į organizuojamą pokerio turnyrą, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti turnyre, laikytina skatinančia dalyvauti lošimuose informacija, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose). Skundžiamu sprendimu nutarta pritarti Priežiūros tarnybos Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti (toliau – ir Komisija) išvadai ir už Įsakymo 2.2 papunktyje konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 25 000 Eur baudą.
2.2. Priežiūros tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad Bendrovė, organizuodama atrankinius „Žvejo iššūkis“ turnyrus, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį.
2.2.1. Skundžiamame sprendime Priežiūros tarnyba konstatavo, jog „byloje nėra ginčo, kad pokerio turnyro „Žvejo iššūkis“ atrankinį turnyrą organizavo bendrovė, o pagrindinį – UAB „Olympic Casino Group Baltija“. Byloje kyla ginčas, ar neprieštarauja ALĮ nuostatoms tokia pokerio turnyro organizavimo tvarka, kuomet „Atrankinis turnyras“ organizuojamas Bendrovės, o „Pagrindinis turnyras“ – kitos lošimus organizuojančios bendrovės – UAB „Olympic Casino Group Baltija“. Taigi, pati Priežiūros tarnyba konstatavo, kad šiuo atveju buvo organizuojami du atskiri turnyrai – atrankinis ir pagrindinis. Tačiau tame pačiame skundžiamame sprendime Priežiūros tarnyba prieštarauja pati sau ir vadina šiuos du turnyrus vieno turnyro etapais. Esant tokiai nenuosekliai ir prieštaringai Priežiūros tarnybos pozicijai, nėra suprantama, ką konkrečiai Priežiūros tarnyba laikė tariamu ALĮ nuostatų pažeidimu. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsniui, nes sprendimo motyvai nėra nei aiškūs, nei pakankami, prieštarauja vieni kitiems. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.
2.2.2. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad lošimo reglamentą, jo pakeitimus ir papildymus tvirtina Priežiūros tarnyba. Tuo tarpu ALĮ 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą, kai šiame įstatyme nustatyta tvarka yra gauta Priežiūros tarnybos išduodama licencija ir leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą. Taigi, iš šių ALĮ nuostatų matyti, kad nuotolinius lošimus organizuojanti bendrovė turi teisę organizuoti nuotolinius lošimus pagal savo reglamentą, kuris yra patvirtintas Priežiūros tarnybos. Nei minėtos ALĮ nuostatos, nei kitos ALĮ ar kitų teisės aktų nuostatos nenumato draudimo organizuoti pokerio atrankinius ir pagrindinius turnyrus dviem skirtingoms bendrovėms. Vienintelis reikalavimas, kurį nustato ALĮ – lošimai (įskaitant pokerio turnyrus) turi būti organizuojami pagal Priežiūros tarnybos patvirtintus reglamentus. Atrankinius „Žvejo iššūkio“ turnyrus Bendrovė būtent ir organizavo pagal Priežiūros tarnybos 2016 m. sausio 21 d. patvirtinto Bendrovės Nuotolinio lošimo organizavimo reglamento nuostatas.
2.2.3. Vien tai, kad Bendrovės Reglamentas apima tik jos organizuojamus lošimus, nereiškia ir neužkerto kelio Bendrovei organizuoti atrankinių turnyrų į kitų lošimų bendrovių organizuojamus pagrindinius pokerio turnyrus. Atrankiniai nuotoliniai pokerio turnyrai (įskaitant „Žvejo iššūkio“ atrankinius turnyrus) yra atskira turnyrų rūšis, apibrėžta Reglamento 199.4 punkte. Šiuos turnyrus (įskaitant „Žvejo iššūkio“ atrankinius turnyrus) Bendrovė organizuoja savarankiškai pagal Priežiūros tarnybos patvirtintą Reglamentą. Pagrindinis „Žvejo iššūkio“ turnyras yra atskiras turnyras, kurį savarankiškai organizavo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pagal savo lošimų reglamentą, kurį Priežiūros tarnyba taip pat yra patvirtinusi.
2.2.4. Bendrovės interneto svetainėje skelbiamos taisyklės yra taikomos išimtinai Bendrovės organizuotiems atrankiniams „Žvejo iššūkio“ turnyrams. Šios taisyklės nėra taikomos UAB „Olympic Casino Group Baltija“ savarankiškai organizuotam pagrindiniam turnyrui. Vien tai, kad taisyklėse yra pateikta informacija ir apie pagrindinį turnyrą, nereiškia, kad šios taisyklės yra taikomos pagrindinio turnyro organizatoriui UAB „Olympic Casino Group Baltija“. Ši informacija yra skirta tik informuoti atrankinių turnyrų dalyvius apie pagrindinį turnyrą, bet nenustato jiems ir pagrindinio turnyro organizatoriui jokių pareigų, susijusių su dalyvavimu pagrindiniame turnyre. Be to, informacijos apie atrankinių turnyrų laimėtojus perdavimas ir jų laimėtų įpirkų sumų persiuntimas su lošėjų sutikimu pagrindinio turnyro organizatoriui UAB „Olympic Casino Group Baltija“ taip pat nereiškia bendro turnyro organizavimo, nes sprendimą dėl asmenų registravimo / neregistravimo į pagrindinį turnyrą savarankiškai priima pats pagrindinio turnyro organizatorius. Iki tol, kol atitinkamas žaidėjas nėra įregistruotas kaip pagrindinio turnyro dalyvis, tol jis nelaikomas pagrindinio turnyro dalyviu ir neturi teisės jame dalyvauti, nepaisant to, kad yra laimėjęs atrankinį turnyrą, kuri organizuoja Bendrovė.
2.2.5. Bendrovė atrankinius „Žvejo iššūkio“ turnyrus analogišku būdu organizuoja jau keletą metų ir apie šių turnyrų organizavimą Priežiūros tarnybai buvo gerai žinoma. Bendrovė su Priežiūros tarnyba reguliariai derindavo „Žvejo iššūkis“ turnyrų reklamą – 2016 m. lapkričio 29 d., 2016 m. gruodžio 2 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2018 m. lapkričio 7 d., 2020 m. lapkričio 19 d. Informacija apie turnyrus ir turnyrų taisyklės visuomet buvo skelbiamos viešai Bendrovės interneto svetainėje. Priežiūros tarnyba yra teikusi pastabas Bendrovei tik dėl informacijos apie turnyrus skelbimo būdų, tačiau dėl turnyrų organizavimo teisėtumo jokių pretenzijų ar pastabų niekuomet nereiškė. Be to, Priežiūros tarnyba yra atlikusi eilę Bendrovės patikrinimų, tačiau jokių pažeidimų, susijusių su minėtų turnyrų organizavimu, nėra konstatavusi. Priežiūros tarnyba 2016 m. sausio 21 d. patvirtino Reglamentą, kuris ir numato tokių atrankinių turnyrų, kuriuose lošėjai gali laimėti teisę dalyvauti reguliariame turnyre, organizavimą ir jokių pastabų dėl to neteikė.
2.2.6. Nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad Bendrovė atrankinius turnyrus organizavo teisėtai, t. y. vadovaudamasi Priežiūros tarnybos patvirtintu Reglamentu. Tačiau Priežiūros tarnyba kardinaliai pakeitė savo poziciją dėl Reglamento nuostatų, suteikiančių teisę Bendrovei organizuoti atrankinius turnyrus, traktavimo, neturėdama tam jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Todėl darytina išvada, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria Bendrovė pripažinta pažeidusia ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, nes prieštarauja VAĮ, ALĮ nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
2.3. Priežiūros tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad interneto svetainėje www.betsafe.lt skelbiama informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ laikytina skatinančia dalyvauti lošimuose informacija, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose).
2.3.1. Iš skundžiamo sprendimo nėra suprantama, kokią konkrečią informaciją apie turnyrą „Žvejo iššūkis“ ir dėl kokių konkrečių motyvų Priežiūros tarnyba laikė pažeidžiančia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Tiek Priežiūros tarnybos 2021 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. PT1-30 (toliau – ir Patikrinimo aktas), tiek skundžiamame sprendime Priežiūros tarnyba apsiribojo „pavyzdžių“ pavardinimu, tačiau taip ir neįvardijo baigtinio sąrašo informacijos, kurią laiko neatitinkančia ALĮ nuostatų. Priežiūros tarnyba niekaip nemotyvavo, kodėl konkretūs skundžiamame sprendime nurodyti teiginiai laikytini skatinimu dalyvauti lošimuose. Priežiūros tarnyba privalėjo atskirai vertinti kiekvieną teiginį ir nustatinėti, ar toks teiginys laikytinas draudžiamu skatinimu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme.
2.3.2. Priežiūros tarnyba nepagrįstai plečiamai aiškina ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nurodytą draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. Vien iš lingvistinės šios nuostatos formuluotės matyti, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi uždrausta atlikti tik konkrečius įtikinėjimo veiksmus, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, negali būti laikomi skatinimu dalyvauti lošimuose. Iš 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-337 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) aiškinamojo rašto formuluočių aiškiai matyti, kad įstatymų leidėjas „skatinimą dalyvauti lošimuose“ suprato siaurai, t. y. tik kaip konkursų organizavimą, bandomųjų lošimų, loterijų ir kitų renginių vykdymą, akcijų vykdymą ir siūlymą atlikti statymus ypatingomis sąlygomis.
2.3.3. Bendrovės vykdoma nuotolinių lošimų veikla yra ūkinė veikla. Vykdydama šią veiklą Bendrovė įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad remiantis konstituciniu asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principu ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą). Įstatymų leidėjui nenustačius draudimo Bendrovei savo interneto svetainėje informuoti lošėjus ir kitus svetainės lankytojus apie savo siūlomus lošimus, įskaitant informaciją apie atrankinius „Žvejo iššūkio“ turnyrus, Bendrovė turi teisę tokią informaciją skelbti ir tokios informacijos skelbimas negali būti laikomas prieštaraujančiu ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatoms. Todėl Priežiūros tarnyba, plečiamai aiškindama ALĮ nuostatas, skundžiamame sprendime Bendrovei taikė sankcijas už teisės aktuose aiškiai nenustatytus draudimus. Tokiu būdu atsakovas nepaisė bendrojo leidimo metodo, pažeidė Priežiūros tarnybai taikomą principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“ ir nepagrįstai apribojo Bendrovės ūkinės veiklos laisvę. Vien šie šiurkštūs atsakovo pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą Įsakymą panaikinti kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2.3.4. Prieš priimant Pakeitimo įstatymą, apie jį turėjo būti informuota Europos Komisija. Kadangi tai nebuvo padaryta, Pakeitimo įstatymu nustatyti ribojimai nuotolinius lošimus organizuojantiems subjektams, įskaitant Bendrovę, negali būti taikomi. Vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – ir Direktyva (ES) 2015/1535), Lietuva, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, turi informuoti Europos Komisiją apie kiekvieno techninio reglamento projektą iki jo priėmimo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad nacionalinės nuostatos, kuriomis draudžiama siūlyti azartinius lošimus internetu, to draudimo išimtys, apribojimai, taikomi sporto lažybų siūlymams per žiniasklaidos tarnybas, bei draudimas transliuoti azartinių lošimų reklamas internetu ar naudojant telekomunikacijų įrangą, gali būti laikomos „paslaugų taisyklėmis“ pagal Direktyvos 98/34 1 straipsnio 5 dalį, kiek jos yra susijusios su „Informacinės visuomenės paslauga“ pagal tos direktyvos 1 straipsnio 2 dalį (žr., pvz., ESTT 2016 m. vasario 2 d. sprendimą byloje Nr. C-336/14). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad nacionaliniai teismai nacionalinės priemonės, apie kurią nebuvo pranešta pagal Direktyvoje 98/34 nustatytą procedūrą, nors turėjo būti pranešta, netaiko asmenims (žr., pvz., ESTT 1996 m. balandžio 30 d. ir 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimus).
2.4. Priežiūros tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą nesilaidydama procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
2.4.1. Priežiūros tarnyba, šiurkščiai pažeisdama VAĮ ir Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. DIE-803 „Dėl ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, nepateikė Bendrovei sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, tokiu būdu užkirsdama Bendrovei kelią tinkamai apginti savo poziciją. Priežiūros tarnyba patikrinimo atlikimo metu niekaip neinformavo Bendrovės apie tai, kad į atsakovo atliekamą neplaninio patikrinimo apimtį patenka ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimų tyrimas. Apie tariamus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimus Priežiūros tarnyba užsiminė tik savo 2021 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 2E-1096 „Dėl informacijos pateikimo“, tačiau šis raštas buvo informacinio pobūdžio ir nepateko į patikrinimo apimtį (jis buvo teiktas iki patikrinimo).
2.4.2. Vadovaujantis Taisyklių 62 punktu, patikrinimas laikomas baigtu, surašius patikrinimo aktą arba pasibaigus nustatytam patikrinimo atlikimo terminui. Patikrinimas prasidėjo 2021 m. spalio 11 d. Vadinasi, jis turėjo būti baigtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius, t. y. vėliausiai iki 2021 m. gruodžio 11 d. Tačiau Patikrinimo aktas buvo surašytas tik 2021 m. gruodžio 21 d., t. y. net 10 dienų praleidus šį terminą. Kadangi Bendrovei nebuvo pranešta apie patikrinimo termino pratęsimą, o Patikrinimo akte ir skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kad šis terminas buvo pratęstas Taisyklėse nustatyta tvarka, darytina išvada, kad 2021 m. gruodžio 11 d. pasibaigus patikrinimo terminui, baigėsi ir pats patikrinimas. Todėl Priežiūros tarnyba neturėjo teisės surašyti Patikrinimo aktą ir vėliau jo pagrindu priimti skundžiamą sprendimą.
2.5. Priežiūros tarnyba nepagrįstai taikė Bendrovei sankciją už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų tariamus pažeidimus. Skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad Įsakymu Priežiūros tarnyba taikė sankciją (25 000 Eur baudą) už ALĮ aiškiai nenustatytą draudimą, plečiamai aiškindama ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. Priežiūros tarnyba 2021 m. rugsėjo 3 d. viešai paskelbė konsultaciją „Dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“, kurioje aiškiai nurodė, kad „Lošimų organizatoriai savo interneto svetainėse ir lošimo organizavimo vietose gali skelbti informaciją apie lošimus neatsižvelgdami į šią konsultaciją ir Azartinių lošimų įstatyme nustatytus reikalavimus azartinių lošimų reklamai.“ Tokiu būdu Priežiūros tarnyba sukūrė Bendrovei teisėtą lūkestį, kad Bendrovė savo interneto svetainėje gali nevaržomai skelbi informaciją apie savo siūlomus lošimus, įskaitant apie teisėtai organizuojamus atrankinius „Žvejo iššūkio“ turnyrus. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintas reglamentavimas po minėtos konsultacijos paskelbimo niekaip nepasikeitė. Todėl Priežiūros tarnybos kardinalus pozicijos pasikeitimas (kad neva Bendrovė neturi teisės savo interneto svetainėje skelbti informacijos apie savo vykdomus lošimus), nesant tam jokių objektyvių priežasčių, laikytinas nepagrįstu, neteisėtu ir pažeidžiančiu teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.
3. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Bendrovė neteisingai turnyro organizavimo teisėtumą grindžia Bendrovės Reglamento nuostatomis. ALĮ azartinių lošimų organizavimas priskirtinas prie licencijuojamų veiklų (ALĮ 5 str.). Šioms veikloms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“ ir negalioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“. Toks azartiniams lošimams taikomas teisės principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3- 252-969/2021. Priežiūros tarnyba išduoda licencijas organizuoti lošimus ir lošimų veiklos leidimus lošimus organizuojančioms bendrovėms, tačiau minėtos licencijos ir leidimai nesuteikia teisės lošimus organizuojančioms bendrovėms organizuoti bendrus lošimus (kas nenumatyta – tas draudžiama) (ALĮ 5, 6, 8, 81 str.). Atitinkamai ir lošimus organizuojančios bendrovės reglamentas gali būti taikomas tik jos vienos organizuojamiems lošimams (ALĮ 18 str. 1 d., ALĮ 201 str. 1 d.). Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamento 199 punktas aiškiai nustato, kokios rūšies nuotolinio pokerio lošimų turnyrus gali organizuoti bendrovė. Šiame Reglamento punkte aiškiai išskirti ,,Atrankinis turnyras“ (Reglamento 199.4 p.) ir ,,Reguliarus turnyras“ (Reglamento 199.2 p.). Bendrovės Reglamento 199.4 punktas nustato elgesio taisyklę, kuri taikoma dalyvaujant ,,Atrankiniame turnyre“ – turnyras, kuriame lošėjai gali laimėti teisę dalyvauti Reguliariame turnyre. Taigi, Reglamento 199.4 punktas pateikia nuorodą į Reglamento 199.2 punktą ir kitokios elgesio taisyklės (galimybės dalyvauti kitos bendrovės organizuojamame ,,Pagrindiniame turnyre“) nenumato. Nei ALĮ, nei Bendrovės Reglamentas nenumato galimybės organizuoti pokerio turnyro skirtingų etapų kelioms lošimus organizuojančioms bendrovėms.
4.2. Skundžiamame Įsakyme aiškiai išdėstyta, esant kokioms faktinėms aplinkybėms ir dėl kokių priežasčių buvo konstatuota, kad tiek Bendrovės organizuotas atrankinis turnyras, tiek ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ organizuotas pagrindinis turnyras buvo laikomi tarpusavyje susiję, dėl ko pagrįstai buvo pripažinta, kad tokio turnyro organizavimas prieštaravo ALĮ 18 straipsnio 1 dalies, ALĮ 201 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Įsakyme yra aiškiai nurodyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys abiejų bendrovių sąsajumą ir siekį organizuoti bendrą turnyrą, tai patvirtina: bendras turnyro pavadinimas ,,Žvejo iššūkis“ (apie kurį skelbta abiejų bendrovių interneto svetainėse naudojant žodžius ,,atrankinis turnyras“, ,,pagrindinis turnyras“ bei skelbtose taisyklėse aiškiai aprašant, kad turnyro organizavime dalyvauja abi bendrovės); bendrovių pasirašytas 2021 m. liepos 1 d. susitarimas dėl duomenų perdavimo tarp bendrovių (bendrovės ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“); Bendrovė 43 150 Eur sumą, lošėjų laimėtą Bendrovės organizuotame atrankiniame turnyre, 2021 m. lapkričio 3 d. mokėjimo pavedimu pervedė UAB „Olympic Casino Group Baltija“. Įsakyme konstatuota, kad Bendrovės veiksmuose nėra kaltės, kaip vieno iš atsakomybei kilti būtino pagrindo, todėl, net ir konstatavus, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį, atsakomybė už šiuos pažeidimus jai nebuvo taikyta.
4.3. Priežiūros tarnyba nesutinka su skundo argumentais, kad informacijos apie turnyro skelbimas Bendrovės interneto svetainėje nepažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad Bendrovės interneto svetainėje www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt/) informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ (,,Didžiausias Lietuvos pokerio festivalis Betsafe Žvejo iššūkis grįžta nuo rugsėjo 23 d.“) pradėta skelbti 2021 m. birželio 30 d. ir ja siekiama atkreipti dėmesį į pokerio turnyrą ,,Žvejo iššūkis“, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti turnyre, naudojant skatinamuosius žodžius ir sakinius, pavyzdžiui, ,,didžiausias Lietuvos pokerio festivalis“, ,,jau daugelį metų svarbiausias gyvo pokerio renginys Lietuvoje neabejotinai yra Betsafe Žvejo iššūkis ir šiemet šis didžiulis pokerio festivalis vėl sutrauks šimtus žaidimo entuziastų, kurie varžysis dar patrauklesniuose turnyruose su dar didesniais priziniais fondais“, ,,praeitas Betsafe Žvejo iššūkis festivalis įprastai mušė Lietuvos rekordus“, ,,virš 500 unikalių žaidėjų sunešė rekordinį €186 tūkstančius viršijusį prizinį fondą ir šie skaičiai šiemet gali dar labiau augti“, ,,pernai Betsafe Žvejo Iššūkio festivalyje taip pat buvo sužaistas iki šiol brangiausias kada nors Lietuvoje vykęs gyvo pokerio turnyras. Nepaisant kai kurių skeptiškų nuotaikų, kad šis turnyras Lietuvos pokerio bendruomenei pasirodys per brangus, jis viršijo visus lūkesčius“. Kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-1795 ,,Dėl informacijos užfiksavimo“, užfiksuota, kad Bendrovė interneto svetainėje www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt/) skelbia pranešimus apie kiekvienos pagrindinio turnyro dienos lošimą, naudojant žodžius ,,didžiausias“, ,,rekordinis“, ,,skaitlingiausias”, ,,svarbiausias įvykis“, ,,brangiausias“ ir pan., kurie priskirtini prie skatinančių lošti. Pavyzdžiui, 2021 m. spalio 5 d. pranešime ,,Video: Betsafe Žvejo iššūkio 2021 finalas ir nugalėtojo interviu“ buvo vartojami apibūdinantys pokerio turnyrą žodžiai ,,didžiausias“, ,,rekordinis“, kurie laikyti skatinantys lošti, taip pat po pranešimu buvo iškart pateikta nuoroda ,,BETSAFE POKERIS. Daugiastaliai turnyrai, atrankos, Freebuy kovos, Monster Spins ir grynųjų pinigų žaidimai (Cash Games)“, kurią paspaudus buvo nukreipiama į Betsafe Pokerio puslapį www.betsafe.lt/lt/pro-pages/poker, kur yra galimas pokerio programėlės atsisiuntimas. Taigi, analizuojant Bendrovės interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie pokerio turnyrą ,,Žvejo iššūkis“, ar minėta informacija nepažeidžia draudimo skatinti dalyvauti lošimuose, buvo padaryta išvada, kad ne tik atskiri skatinamieji žodžiai, sakiniai, bet ir visi patikrinimo metu fiksuoti pranešimai apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“, vertinant juos kaip visumą, yra laikoma skatinamąja priemone dalyvauti lošime.
4.4. Priežiūros tarnyba raštu Nr. 2E-1096 rekomendavo Bendrovei nutraukti draudžiamos informacijos (skatinančios dalyvauti lošimuose) skelbimą, tačiau Kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-1738 ,,Dėl informacijos užfiksavimo“ užfiksuota, kad minėta informacija tebeskelbiama (2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. gruodžio 6 d. pakartotinai buvo patikrinta Bendrovės interneto svetainė www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt/)). Vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, bet kokio pobūdžio informacija ir veiksmai, kuriais bendrovė siekia atkreipti dėmesį į save ir jos teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose, laikytina skatinanti lošti, o skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) draudžiamas. Apie tai Bendrovė Priežiūros tarnybos buvo ne kartą informuota (Priežiūros tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. 2E-1081 „Dėl atnaujintos konsultacijos“, 2021 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 2E-1138 „Dėl azartinių lošimų organizatorių skelbiamos reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“, 2021 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. 2E-1161 „Dėl atnaujintos konsultacijos“, kuriuo supažindino Bendrovę su aktualia 2021 m. rugsėjo 23 d. „Konsultacija, dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“).
4.5. Absoliutus draudimas skatinti lošėjus dalyvauti lošimuose įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., 2021 m. gegužės 20 d. priėmus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-337. Nors ALĮ 10 straipsnio19 dalyje nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, vis gi tokiomis priemonėmis (be ALĮ nurodytų specialių renginių, bandomųjų lošimų, akcijų, nuolaidų, dovanų) laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Skatinimas dalyvauti lošimuose bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis (lošimo organizatorių interneto svetainėse, lošimo vietose, socialiniuose tinkluose ir kt.) yra draudžiamas. Lietuvoje teisiniu reguliavimu formuojama tokia valstybės teisinė politika, kurios esmė – azartinių lošimų neskatinimas. Taigi, Įsakyme pagrįstai konstatuota, kad Bendrovės interneto svetainėje www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt/) skelbiama informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į organizuojamą pokerio turnyrą, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti turnyre, laikytina skatinančia dalyvauti lošimuose informacija, todėl Bendrovė pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.
4.6. Pareiškėjo argumentai, kad Priežiūros tarnyba patikrinimo atlikimo metu niekaip neinformavo Bendrovės apie tai, kad į Priežiūros tarnybos atliekamą neplaninio patikrinimo apimtį patenka ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimų tyrimas, laikytini nepagrįstais. Priežiūros tarnyba dar iki patikrinimo pradžios 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2E-1096 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, kad interneto svetainėje www.betsafe.lt skelbiama informacija apie pokerio turnyrą ,,Žvejo iššūkis“ pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, nes skatina dalyvauti lošime ir rekomendavo nutraukti draudžiamos informacijos skelbimą. Be to, 2021 m. spalio 11 d. pavedime patikrinti Nr. PT-31-(7.3) yra aiškiai nurodyta, kad patikrinimo objektas yra patikrinti, kaip UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ laikosi ALĮ bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką (Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2021 m. spalio 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. IVL-1365 „Dėl pokerio turnyro ,,Žvejo iššūkis“ įvertinimo“). Taigi, Bendrovė negalėjo nesuvokti, kad bus tikrinamas pokerio turnyro „Žvejo iššūkis“ organizavimo ir skelbimo apie tokį turnyrą teisėtumas.
4.7. Skirdama Bendrovei poveikio priemonę, Priežiūros tarnyba vadovavosi ALĮ reikalavimais ir Priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. DIE-257 „Dėl Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme nustatytų baudų apskaičiavimo aprašo (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, Priežiūros tarnyba apskaičiavo baudos dydį nuosekliai trimis etapais Aprašo II skirsnyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Priežiūros tarnyba bendrovei skiria baudą nuo 0,1 iki 1 procento praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų, o Aprašu apskaičiuotas baudos dydis (63 751 Eur) viršija ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų baudos dydį, todėl Bendrovei buvo paskirtas baudos dydis už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų pažeidimus – 25 000 Eur, neviršijant maksimalaus ALĮ 292 straipsnio 1 dalyje nustatyto baudos dydžio.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lošimų strateginė grupė“ skundą atmetė.
6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad byloje ginčas keliamas dėl Priežiūros tarnybos Įsakymo, kurio 2.1 papunktyje konstatuota, kad Bendrovė pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį, tačiau Bendrovei atsakomybė už ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies pažeidimus netaikytina; 2.2 papunktyje konstatuota, kad Bendrovės interneto svetainėje www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt/) skelbiama informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ pažeidė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus (draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose) ir už šį pažeidimą Įsakymo 3 punktu nutarta Bendrovei skirti 25 000 Eur baudą. Įsakymo 4 punktu nuspręsta įspėti Bendrovę apie galimą licencijos organizuoti lažybas Nr. 0088, išduotos Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. N-401, galiojimo sustabdymą už šio įsakymo 2.2 papunktyje konstatuotą pažeidimą. Įsakymo 5 punkte nustatyta, kad Bendrovė ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 4 d. privalo pašalinti šio įsakymo 2.2 papunktyje konstatuotą pažeidimą.
7. Įvertinęs ALĮ 18 straipsnio 1 dalies, 201 straipsnio 1 dalies, Reglamento 198.1, 199.2, 199.4 papunkčių nuostatas, teismas darė išvadą, kad atrankiniame turnyre dalyvaujantys lošėjai gali laimėti teisę dalyvauti reguliariame turnyre, tačiau kurį organizuotų tik Bendrovė, o ne kitos bendrovės. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nei ALĮ, nei Reglamento nuostatos nereglamentuoja draudimo lošimo turnyro organizuoti dviem etapai, tokia galimybė netgi įtvirtinta Reglamento 199.4 papunktyje, tačiau nei ALĮ, nei Reglamentas nenumato, kad lošimo turnyras, kuris būtų organizuojamas dviem etapais, jis galėtų būti organizuojamas skirtingų bendrovių. Pagal minėtas Reglamento nuostatas, tokia galimybė numatyta tik tai pačiai bendrovei, šiuo atveju – Bendrovei, pagal jai patvirtintą Reglamentą. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad lošimų organizavimas negali pažeisti ALĮ ir Reglamento nuostatų.
8. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, o šioje srityje paprastai dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama. Teismas konstatavo, kad nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, taip pat ir Reglamento nuostatos, negali būti aiškinamos plečiamai ir tai reiškia, kad nesant ALĮ ir Reglamente įtvirtintam leidimui lošimo turnyrus, kurie būtų organizuojami dviem etapais, organizuoti skirtingoms bendrovėms, lošimų organizavimas, kai kitą pokerio turnyro etapą organizuoja kita bendrovė, kaip šiuo atveju UAB „Olympic Casino Group Baltija“, yra negalimas.
9. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas, organizuodamas atrankinius pokerio turnyrus pavadinimu „Žvejo iššūkis“, kurių (turnyrų) kitas etapas buvo vykdomas jau kitos bendrovės, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies nuostatas, imperatyviai įtvirtinančias reikalavimą lošimus organizuoti vadovaujantis ALĮ ir Reglamento nuostatomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nors ir pateikia argumentus, kad ankstesnis Bendrovės ir Priežiūros tarnybos bendradarbiavimas jam suteikė lūkesčius, kad kelių etapų lošimai, kaip juos organizuoja Bendrovė, yra teisėti, tačiau Priežiūros tarnyba šią aplinkybę adekvačiai įvertino neskirdama nuobaudos, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisakė.
10. Dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų pažeidimo teismas nurodė, kad ginčas šiuo aspektu tarp šalių kilo dėl skirtingai interpretuojamos interneto svetainėje www.betsafe.lt skelbiamos informacijos apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ – ar pateikta informacija laikytina skatinančia dalyvauti lošimuose. Teismas nustatė, kad Bendrovės neplaninis patikrinimas buvo pradėtas Priežiūros tarnyboje 2021 m. rugsėjo 6 d. gauto UAB ,,Top Sport“ pranešimo dėl ,,Lošimų strateginė grupė“, UAB ir UAB ,,Olympic Casino Group Baltija“ planuojamo rengti 2021 metų pokerio turnyro ,,Žvejo iššūkis“ pagrindu. Jame, be kita ko, nurodoma, kad šio turnyro organizavimas galbūt buvo vykdomas pažeidžiant lošimų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Neplaninis Bendrovės patikrinimas buvo pradėtas Priežiūros tarnybai priėmus 2021 m. spalio 11 d. pavedimą tikrinti Nr. PT-31-(7.3). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovės interneto svetainėje www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt) informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ (,,Didžiausias Lietuvos pokerio festivalis Betsafe Žvejo iššūkis grįžta nuo rugsėjo 23 d.“) buvo pradėta skelbti 2021 m. birželio 30 d., naudojant žodžius ir sakinius: ,,didžiausias Lietuvos pokerio festivalis“, ,,jau daugelį metų svarbiausias gyvo pokerio renginys Lietuvoje neabejotinai yra Betsafe Žvejo iššūkis ir šiemet šis didžiulis pokerio festivalis vėl sutrauks šimtus žaidimo entuziastų, kurie varžysis dar patrauklesniuose turnyruose su dar didesniais priziniais fondais“, ,,praeitas Betsafe Žvejo iššūkis festivalis įprastai mušė Lietuvos rekordus“, ,,virš 500 unikalių žaidėjų sunešė rekordinį €186 tūkstančius viršijusį prizinį fondą ir šie skaičiai šiemet gali dar labiau augti“, ,,pernai Betsafe Žvejo Iššūkio festivalyje taip pat buvo sužaistas iki šiol brangiausias kada nors Lietuvoje vykęs gyvo pokerio turnyras. Nepaisant kai kurių skeptiškų nuotaikų, kad šis turnyras Lietuvos pokerio bendruomenei pasirodys per brangus, jis viršijo visus lūkesčius“. Priežiūros tarnyba 2021 m. gruodžio 10 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-1795 ,,Dėl informacijos užfiksavimo“ užfiksavo, kad Bendrovė interneto svetainėje www.betsafe.lt ( https://blogas.betsafe.lt/lt/) skelbia pranešimus apie kiekvienos pagrindinio turnyro dienos lošimą, naudodama žodžius ,,didžiausias“, ,,rekordinis“, ,,skaitlingiausias”, ,,svarbiausias įvykis“, ,,brangiausias“ ir pan., kurie, Priežiūros tarnybos įsitikinimu, priskirtini prie skatinančių lošti. Teismas nustatė, kad Bendrovės neplaninis patikrinimas buvo atliktas jau po Pakeitimo įstatymo priėmimo.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą Europos Komisija nebuvo informuota. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina vertinti Seimo, Seimo narių veiklos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 1 d.), todėl teismas nepateiks jokio vertinimo dėl priežasčių, lėmusių Lietuvos Respublikos Seimo sprendimą atsisakyti apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimą pranešti Europos Komisijai. ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2021 m. liepos 1 d. nėra pripažintos negaliojančiomis, todėl nėra teisinio pagrindo jomis nesivadovauti.
12. Teismas pažymėjo, kad informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“, naudojant teiginius, kuriuos Priežiūros tarnyba pripažino skatinančius lošti, buvo pradėta skelbti 2021 m. birželio 30 d., todėl teismas pasisakė dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų esmės tiek joms galiojant iki 2021 m. liepos 1 d., tiek po 2021 m. liepos 1 d.
13. Teismas nurodė, kad iki 2021 m. liepos 1 d. galiojančioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais: 1) suteikti teisę lošėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus; 2) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus. 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimams, buvo įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Teismas pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymo nuostatomis buvo tik sugriežtintas įtraukimo lošti priemonių, kuriomis skatinama lošti ir bandoma įtraukti vis naujų žaidėjų, naudojimas, tačiau abejose redakcijose vyraujanti bendra valstybės politika dėl azartinių lošimų, t. y. draudimas skatinti asmenis dalyvauti azartiniuose lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus, nepasikeitė. Lošimo paslaugų skatinimu laikytini bet kokie veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantys apsispręsti dalyvauti lošimuose.
14. Įvertinęs Priežiūros tarnybos nagrinėtos skelbiamos informacijos turinį (,,Didžiausias Lietuvos pokerio festivalis Betsafe Žvejo iššūkis grįžta nuo rugsėjo 23 d.“, ,,didžiausias Lietuvos pokerio festivalis“, ,,jau daugelį metų svarbiausias gyvo pokerio renginys Lietuvoje neabejotinai yra Betsafe Žvejo iššūkis ir šiemet šis didžiulis pokerio festivalis vėl sutrauks šimtus žaidimo entuziastų, kurie varžysis dar patrauklesniuose turnyruose su dar didesniais priziniais fondais“, ,,praeitas Betsafe Žvejo iššūkis festivalis įprastai mušė Lietuvos rekordus“, ,,virš 500 unikalių žaidėjų sunešė rekordinį €186 tūkstančius viršijusį prizinį fondą ir šie skaičiai šiemet gali dar labiau augti“, ,,pernai Betsafe Žvejo Iššūkio festivalyje taip pat buvo sužaistas iki šiol brangiausias kada nors Lietuvoje vykęs gyvo pokerio turnyras. Nepaisant kai kurių skeptiškų nuotaikų, kad šis turnyras Lietuvos pokerio bendruomenei pasirodys per brangus, jis viršijo visus lūkesčius“) teismas darė išdavą, kad Bendrovės pastangos buvo nukreiptos į aiškų palinkimą (net ir impulsyvų) lošti, siekį sukelti norą dalyvauti būsimuose turnyruose, kurie, kaip galima susidaryti viltingą įspūdį, ateityje gali būti dar pelningesni, priziniai fondai galbūt bus dar didesnis ir pan. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Priežiūros tarnyba pagrįstai nustatė, jog buvo siekiama tikslų, priešingų Lietuvos valstybėje formuojamai teisinei politikai azartinių lošimų srityje – neskatinti azartinių lošimų, taip saugant visuomenę bei atskirus jos narius nuo itin sunkių aktyvaus lošimo padarinių asmenų finansams, sveikatai ir pan.
15. Teismas vertino, kad pareiškėjas, nors ir teisingai nurodo, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs draudimo Bendrovei savo interneto svetainėje informuoti lošėjus ir kitus svetainės lankytojus apie savo siūlomus lošimus, įskaitant informaciją apie atrankinius „Žvejo iššūkio“ turnyrus ir Bendrovė turi teisę tokią informaciją skelbti, tačiau, skelbiamos informacijos turinys, formuluotės ir pan., negali būti skatinamojo pobūdžio, t. y. asmeniui objektyviai kelti norą dalyvauti lošimuose. Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Pakeitimo įstatymą, įtvirtino absoliutų draudimą bet kokia forma ir priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus. Lošimo paslaugų skatinimu įstatymų leidėjas laiko bet kokius veiksmus, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinančius apsispręsti dalyvauti lošimuose. Teismas darė išvadą, kad Priežiūros tarnyba patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (skelbiamą informaciją, formuluotes) pagrįstai įvertino kaip skatinimą dalyvauti lošimuose (nors ir netiesiogiai), todėl turėjo teisinį pagrindą pripažinti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimų pažeidimą.
16. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, teismas nustatė, kad Priežiūros tarnyba 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 2E-1096 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, kad interneto svetainėje www.betsafe.lt skelbiama informacija apie pokerio turnyrą ,,Žvejo iššūkis“ pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, nes skatina dalyvauti lošime ir rekomendavo nutraukti draudžiamos informacijos skelbimą. 2021 m. spalio 11 d. pavedime patikrinti Nr. PT-31-(7.3) taip pat buvo nurodyta, kad patikrinimo objektas – patikrinimas, kaip UAB ,,Lošimų strateginė grupė“ laikosi ALĮ bei kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimo tvarką. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas dar 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu buvo informuotas, jog Priežiūros tarnybai kilo abejonių dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų laikymosi, todėl vėliau nurodyta patikrinimo apimtis (ribos) Bendrovei neturėjo būti netikėta. Teismas pažymėjo, kad tiek Įsakyme aprašytas, tiek ginčo šalių procesiniuose dokumentuose aptartas Bendrovės ir Priežiūros tarnybos susirašinėjimas (turinys) leidžia manyti, kad pareiškėjo teisės viso atliekamo tyrimo metu nebuvo kaip nors suvaržytos ar apribotos. Tai, kad tyrimas užsitęsė ir buvo užbaigtas praleidus įstatyme numatytą 2 mėn. terminą, nesudaro pagrindo atliktą tyrimą pripažinti neteisėtu. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam kilo dėl to, kad tyrimas buvo užbaigtas praleidus 10 dienų terminą.
17. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Priežiūros tarnyba teisingai taikė teisės aktų normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, kurio naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Lošimų strateginė grupė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Priežiūros tarnybos Įsakymą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Priežiūros tarnybos išvadai, kad Bendrovė, organizuodama atrankinius „Žvejo iššūkis“ pokerio turnyrus, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį.
19.1.1. Iš nurodytų ALĮ nuostatų matyti, kad nuotolinius lošimus organizuojanti bendrovė turi diskrecijos teisę į savo reglamentą įtraukti ir organizuoti bet kokius ALĮ 3 straipsnyje numatytus lošimus, įskaitant kortų (pokerio ir kt.) lošimus, taip pat ir jų turnyrus. Nei minėtos ALĮ nuostatos, nei kitos ALĮ ar kitų teisės aktų nuostatos nenumato draudimo organizuoti pokerio atrankinius ir pagrindinius turnyrus dviem skirtingoms bendrovėms. Vienintelis reikalavimas, kurį nustato ALĮ – lošimai (įskaitant pokerio turnyrus) turi būti organizuojami pagal lošimų organizatoriaus parengtus ir Priežiūros tarnybos patvirtintus reglamentus. Taigi, teisės aktai Bendrovei nedraudžia organizuoti nuotolinius atrankinius pokerio turnyrus, kuriuose lošėjai gali laimėti teisę dalyvauti kitos bendrovės organizuojamuose pagrindiniuose turnyruose. Todėl Bendrovė turi neginčijamą teisę savo Reglamente numatyti tokių (atrankinių) turnyrų organizavimo galimybę ir juos organizuoti. Vienintelis klausimas, kuris gali būti keliamas dėl tokių turnyrų organizavimo teisėtumo, gali būti tik tai, ar jį organizuojant yra laikomasi Reglamente nustatytų taisyklių. Atrankinius „Žvejo iššūkio“ turnyrus Bendrovė organizavo pagal savo Reglamento nuostatas.
19.1.2. Bendrovė nuo 2017 m. savo interneto svetainėje www.betsafe.lt organizuoja atrankinius pokerio turnyrus pavadinimu „Žvejo iššūkis“, tačiau Priežiūros tarnyba Bendrovei dėl turnyrų organizavimo teisėtumo jokių pretenzijų ar pastabų niekuomet nereiškė. Priežiūros tarnyba, tiek tvirtindama Reglamentą, tiek kelis metus iš eilės derindama „Žvejo iššūkio“ turnyrų reklamą, tiek atlikdama Bendrovės patikrinimus ir nenustatydama jokių pažeidimų, patvirtino Bendrovės teisę organizuoti tokius turnyrus. Tokiu būdu Priežiūros tarnyba suformavo Bendrovei teisėtą lūkestį, kad jos Reglamentas (198.1 p. ir 199.4 p.) apima teisę organizuoti atrankinius pokerio turnyrus į kitų bendrovių organizuojamus pagrindinius turnyrus ir, kad „Žvejo iššūkis“ atrankiniai turnyrai buvo organizuojami teisėtai nuo 2017 m. Todėl Įsakymu pripažindama tokio turnyro organizavimą neteisėtu, Priežiūros tarnyba šiurkščiai pažeidė Bendrovės teisėtus lūkesčius, konstitucinį teisinės valstybės principą (apimantį teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo garantus). Vien šie šiurkštūs pažeidimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą.
19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, nes prieš priimant Pakeitimo įstatymą (techninį reglamentą) nebuvo pranešta Europos Komisijai.
19.2.1. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių motyvų, ignoravo faktą, kad Pakeitimo įstatymo projektas turėjo būti notifikuojamas Europos Komisijoje, nes draudimo skatinti lošti bet kokia forma ir priemonėmis taikymas ir nuotolinio lošimo paslaugoms traktuotinas kaip informacinės visuomenės paslaugos taisyklė Direktyvos (ES) 2015/1535 prasme. Vadovaujantis šios direktyvos ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, Pakeitimo įstatymu įtvirtinti nauji ALĮ draudimai iki jų priėmimo turėjo būti notifikuojami Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę dėl jo. Faktą, kad apie Pakeitimo įstatymą (kaip apie techninį reglamentą) turėjo būti notifikuota Europos Komisija, patvirtina ir tai, jog Europos Komisija buvo informuota apie ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, galiojusias iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.
19.2.2. Anksčiau (iki 2021 m. liepos 1 d.) galiojusi aptariamo ALĮ straipsnio redakcija nedraudė dalyvavimo azartiniuose lošimuose skatinimo ir numatė tik konkrečius būdus, kuriais skatinimas yra negalimas (draudžiamas). Pakeitimo įstatymu buvo įtvirtintas agresyvių rinkodaros įtraukties priemonių (skatinimo) ir informacijos apie tokias priemones skleidimo draudimas. Taigi, reglamentavimas savo taikymo apimtimi buvo pakeistas (sugriežtintas) iš esmės. Vadovaujantis ESTT 2016 m. vasario 4 d. sprendime byloje Nr. C-336/14 pateiktais išaiškinimas, valstybės narės turi pareigą „iš naujo pateikti“ pakeitimus, smarkiai keičiančius techninio reglamento projektą. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės atžvilgiu negalėjo taikyti ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų ir turėjo vien šiuo pagrindu panaikinti Įsakymą.
19.2.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, nes ši teisės norma šiuo atveju netaikoma ir yra neaktuali. Pakeitimo įstatymas turėjo būti netaikomas kaip pažeidžiantis Europos Sąjungos teisę, o ne pripažintas negaliojančiu pagal nacionalinę teisę. Vadovaujantis ESTT išaiškinimais (žr., pvz., ESTT 1996 m. balandžio 30 d. ir 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimus, 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo byloje Nr. C?255/16 34 punktą, 2016 m. vasario 4 d. sprendimo byloje Nr. C?336/14 67 punktą; 2017 m. vasario 1 d. sprendimo byloje Nr. C?144/16 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, 2020 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Nr. C-275/19 53 punktą, 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Nr. C?307/13 48 punktą), vien tai, jog teisės aktas (techninis reglamentas) buvo priimtas pažeidžiant notifikavimo procedūrą, sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą jo netaikyti, nepaisant to, ar toks teisės aktas (techninis reglamentas) atitinka nacionalinį reglamentavimą ir / ar nėra pripažintas negaliojančiu pagal nacionalinės teisės procedūras.
19.2.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepagrįstai ignoravo pareiškėjo atstovo posėdžio metu nurodytą faktą, jog tas pats Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje byloje (2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-3875-1064/2022), kurioje buvo sprendžiama dėl informacijos apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ skelbimo interneto svetainėje teisėtumo, tenkino pareiškėjo UAB „Olympic Casino Group Baltija“ skundą ir ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatų šios bendrovės atžvilgiu netaikė. Pirmosios instancijos teismas turėjo elgtis analogiškai nagrinėdamas šią bylą.
19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatas. ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje nėra nustatyta konkretaus draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms (įskaitant pareiškėją) savo interneto svetainėse (nuotolinių lošimų organizavimo vietoje) skelbti informaciją apie savo siūlomus lošimus, taip pat ir kitos informacijos, kuri nėra susijusi su aptartoje normoje išvardintomis skatinamosiomis ir joms tiesiogiai prilygintinomis priemonėmis. Vadovaujantis teismų praktika, nustatant teisės normos turinį, be kita ko, turi būti vadovaujamasi įstatymų leidėjo ketinimais. Įstatymų projektų aiškinamieji raštai pripažįstami tinkamu įstatymų leidėjo valios įrodymu ir jais turi būti remiamasi aiškinant teisės aktus. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte projekto rengėjai nurodė konkrečias priežastis ir tikslus, dėl kurių siūlė keisti ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Aiškinamajame rašte nieko neužsimenama apie tai, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimu būtų ketinama lošimų organizatoriams drausti jų interneto svetainėse skelbti informaciją apie azartinius lošimus apskritai.
19.4. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai ribojama pareiškėjo teisė skelbti informaciją savo interneto svetainėje, kuri yra pripažįstama suformuotoje teismų praktikoje, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojama pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė.
19.4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad be ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtinto skatinimo dalyvauti lošimuose draudimo ALĮ taip pat yra numatytas ir atskiras azartinių lošimų reklamos draudimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas savo interneto svetainėje nenaudojo ir Priežiūros tarnyba nenustatė, kad pareiškėjas būtų naudojęs ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi uždraustas agresyvias rinkodaros įtraukties priemones (t. y. akcijas, papildomus lošimus ir pan.) ir, atitinkamai, informacijos apie tokias priemones neskleidė. Todėl pareiškėjo skelbta informacija negalėjo būti kvalifikuojama pagal ALĮ 10 straipsnio 19 dalį. Pareiškėjas, skelbdamas minėtą informaciją, taip pat nepažeidė ir negalėjo pažeisti ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reklamos draudimo. Vadovaujantis suformuota ir iki šiol aktualia (nepakeista) teismų praktiką, ALĮ 10 straipsnio 9 dalies reikalavimai (draudimai) taikytini išskirtinai išorinei informacijos sklaidai, o lažybų organizatoriai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti kur kas platesnę informaciją ne tik lažybų punktuose, bet ir savo tinklapyje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. ATP-1301-574/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-898-211/2015).
19.4.2. Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2021 m. rugsėjo 3 d. Priežiūros tarnyba viešai paskelbė savo konsultaciją „Dėl azartinių lošimų reklamos ir skatinimo dalyvauti lošimuose“. Joje Priežiūros tarnyba aiškiai nurodė, kad „Lošimų organizatoriai savo interneto svetainėse ir lošimo organizavimo vietose gali skelbti informaciją apie lošimus neatsižvelgdami į šią konsultaciją ir Azartinių lošimų įstatyme nustatytus reikalavimus azartinių lošimų reklamai.“ Taigi, jau po Pakeitimo įstatymo priėmimo Priežiūros tarnyba patvirtino pareiškėjo teisę savo interneto svetainėje (lošimų organizavimo vietoje) skelbi informaciją apie savo veiklą ir siūlomus lošimus nevaržomai. Tuo pačiu Priežiūros tarnyba sukūrė pareiškėjui teisėtą lūkestį, kad jis šią teisę galės įgyvendinti be jokių apribojimų ir jam nebus taikomos jokios sankcijos už minėtos informacijos skelbimą. Taigi, pareiškėjas, savo interneto svetainėje informuodamas lošėjus ir kitus svetainės lankytojus apie savo organizuojamus „Žvejo iššūkio“ pokerio turnyrus, įgyvendino teisę, pripažįstamą teismų praktikoje ir patvirtintą pačios Priežiūros tarnybos konsultacijoje, ir tokie pareiškėjo veiksmai jokių ALĮ nuostatų nepažeidė. Todėl priešingos skundžiamo sprendimo išvados laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis.
19.4.3. Azartinių lošimų organizavimo veikla Lietuvos Respublikoje yra viena iš ūkinės veiklos rūšių. Todėl savo interneto svetainėje organizuodama azartinius lošimus ir skelbdamas apie juos informaciją pareiškėjas įgyvendina ūkinės veiklos laisvę, kurią jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad remiantis konstituciniu asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principu ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas, t. y. leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs aiškaus draudimo azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms savo interneto svetainėse (lošimų organizavimo vietose) skelbti informaciją apie savo organizuojamus lošimus. Todėl Priežiūros tarnyba neturėjo teisės taikyti pareiškėjui sankciją už ALĮ aiškiai nenustatytų draudimų tariamą pažeidimą. Nubausdama pareiškėją už neuždraustų veiksmų atlikimą, Priežiūros tarnyba nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir apribojo pareiškėjui Konstitucijos garantuojamą ūkinės veiklos laisvę.
19.5. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo interneto svetainėje skelbta informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ buvo skatinama dalyvauti lošimuose ALĮ 10 straipsnio 19 dalies prasme.
19.5.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos privalo atitikti kiekvienas administracinis sprendimas. Iš Įsakymo nėra suprantama, kokią konkrečią informaciją apie turnyrą „Žvejo iššūkis“ ir dėl kokių konkrečių motyvų Priežiūros tarnyba laikė pažeidžiančia ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus. Iš ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje naudojamų formuluočių matyti, kad šios normos pažeidimą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu yra nustatomas realus (o ne menamas / numanomas) draudžiamo skatinimo faktas. Tačiau nei Priežiūros tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas jokio objektyvaus ir faktinio (realaus) skatinimo dalyvauti lošimuose nenustatė ir net nenustatinėjo.
19.5.2. Informacijos apie pareiškėjo organizuojamą „Žvejo iššūkio“ pokerio turnyrą skelbimas per se (savaime) negali būti laikomas skatinimu dalyvauti lošimuose, nes svetainės lankytojai pareiškėjo svetainėje lankosi nieko neskatinami ir patys savarankiškai nori susipažinti su informacija, siekdami pasinaudoti paslaugomis, kurios yra teikiamos teisėtai. Pareiškėjas, teikdamas / siūlydamas klientams azartinių lošimų paslaugas, kurios teisės aktais nėra uždraustos, ne tik turi teisę, bet ir pareigą informuoti savo klientus apie savo paslaugas. Priežiūros tarnyba pareiškėjo patikrinimą pradėjo pagal pareiškėjo tiesioginio konkurento UAB „Top Sport“ skundą, o ne pagal interneto svetainės lankytojo ar pareiškėjo kliento skundą (tokių skundų apskritai nebuvo). Patikrinimo metu Priežiūros tarnyba netyrė, nenustatinėjo ir nenustatė, kad konkreti pareiškėjo interneto svetainėje skelbiama informacija apie „Žvejo iššūkio“ turnyrą iš tiesų skatino konkrečius asmenis lošti ir kokiu būdu. Priežiūros tarnyba taip pat nenustatė, kad pareiškėjo interneto svetainėje skelbiama informacija darytų kokį nors realų neigiamą poveikį svetainės lankytojams, taip pat nenustatė, kad tokia informacija būtų neteisinga ar klaidinanti.
20. Atsakovas Priežiūros tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, taip pat atmesti prašymą pareiškėjui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
21.1. Priežiūros tarnyba sutinka su tuo, kad Europos Komisijos techninio reglamento duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublika būtų pateikusi Europos Komisijai pranešimą apie Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-392, tačiau šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo tai daryti, kadangi draudimas skatinti lošti nėra naujai įtrauktas į ALĮ. Iki ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-392) toks draudimas jau buvo nustatytas įstatyme ir galiojo, tačiau jo formuluotė buvo susijusi su konkrečių skatinimo būdų ir priemonių, kurie draudžiami, išvardijimu. Po įstatymo pakeitimo draudimas buvo sugriežtintas ir išplėstas, įtraukta nuostata dėl draudimo „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“ skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, pateikti galimi skatinimo pavyzdžiai, kurie savo esme panašūs į anksčiau galiojusioje ALĮ 10 straipsnio 19 dalies redakcijoje išvardintas priemones ir būdus, taip pat įtraukiama abstrakti sąvoka „panašaus pobūdžio skatinamosios priemonės“. Tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalimi, turi teisę vertinti, ar įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. KT12-N4/2019).
21.2. Priežiūros tarnyba sutinka su teismo vertinimu, kad ALĮ 10 straipsnio 19 dalis nustato absoliutų draudimą skatinti dalyvauti lošimuose. Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Teismui ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje įtvirtintos normos formuluotė jos aiškumo aspektu nekėlė jokių abejonių, taigi, šioje teisės normoje akivaizdžiai įtvirtinta imperatyvi elgesio taisyklė, inter alia (be kita ko) draudžianti bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skatinti dalyvauti lošimuose. ALĮ nenurodytas baigtinis skatinančios dalyvauti lošimuose informacijos ir skatinamųjų lošti priemonių sąrašas, todėl tokiomis priemonėmis gali būti laikoma bet kokio pobūdžio informacija ar veiksmai, kuriais lošimų organizatorius ar kiti asmenys siekia atkreipti dėmesį į lošimo organizatorių ir jo teikiamas paslaugas, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti lošimuose. Byloje esančiais faktiniais duomenimis nustatyta, kad Bendrovės interneto svetainėje www.betsafe.lt (https://blogas.betsafe.lt/lt/) informacija apie pokerio turnyrą „Žvejo iššūkis“ (,,Didžiausias Lietuvos pokerio festivalis Betsafe Žvejo iššūkis grįžta nuo rugsėjo 23 d.“) pradėta skelbti 2021 m. birželio 30 d. ir ja siekiama atkreipti dėmesį į pokerio turnyrą ,,Žvejo iššūkis“, įtikinti, paraginti asmenis dalyvauti turnyre, naudojant skatinamuosius žodžius ir sakinius.
21.3. Lošimas grindžiamas atsitiktinumu, todėl, siekiant apsaugoti asmenų turtinius interesus, šiai sričiai negalioja bendrasis civilinės teisės principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Šiuo atveju galioja principas – „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“. Tokia teisinė politika laikytina viešosios tvarkos dalimi. Toks azartiniams lošimams taikomas teisės principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai numatyta įstatyme“ yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021.
21.4. Reikalavimai azartinių lošimų reklamai nustatyti ALĮ 10 straipsnio 9, 91 ir 92 dalyse, o draudimas skatinti dalyvauti lošimuose nustatytas ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje. Taigi, ALĮ aiškiai nurodyta, kaip galima reklamuoti azartinius lošimus, be to ALĮ aiškiai įtvirtintas absoliutus draudimas skatinti dalyvauti lošimuose. Lošimų organizatoriai, kuriems išduoti leidimai organizuoti nuotolinius lošimus, savo interneto svetainėse privalo nurodyti organizuojamų lošimų rūšis, skelbti lošimų reglamentus ir kitą, su teisėtai vykdoma lošimų veikla susijusią informaciją. Taigi, lošimų organizatorių interneto svetainėse skelbiamai informacijai pritaikius azartinių lošimų reklamos skelbimo reikalavimus, lošimų organizatoriai privalėtų pašalinti informaciją, kurią skelbti interneto svetainėse įpareigoja kitos ALĮ nuostatos. Atsižvelgiant į tai, Priežiūros tarnyba šiuo atveju vertina tik tai, ar lošimo organizatorių interneto svetainėse skelbiama informacija nepažeidžia draudimo skatinti dalyvauti lošimuose (ALĮ 10 str. 19 d.). Esant tokiam reglamentavimui, lošimo organizatorių interneto svetainėse skelbiamos informacijos atitikimas ALĮ 10 straipsnio 9, 91, 92 dalių reikalavimams negali būti atliekamas.
22. Priežiūros tarnyba pateikė į bylą papildomus paaiškinimus ir prašo išnagrinėti administracinės bylos dalį dėl ALĮ 10 straipsnio 19 dalies taikymo, atsižvelgiant į ESTT 2025 m. kovo 13 d. sprendimą UAB „Unigames“ prieš Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C‑120/24, pateiktus išaiškinimus; administracinės bylos dalį dėl konstatuotų UAB „Lošimų strateginė grupė“ ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies pažeidimų išnagrinėti, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-697-1188/2024 pateiktus išaiškinimus; atmesti UAB „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą ir netenkinti prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.
24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti Priežiūros tarnybos Įsakymą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skundo argumentus, teigia, jog atsakovas netinkamai pritaikė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies, taip pat 10 straipsnio 19 dalies nuostatas, nes pareiškėjas jokių teisės pažeidimų nepadarė.
25. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. A-11-415/2025 (senas Nr. A-84-415/2024) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02655-2022-7) pagal pareiškėjo UAB „Unigames“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Unigames“ skundą atsakovui dėl įsakymo panaikinimo. Nurodytoje byloje ginčas kilo dėl Priežiūros tarnybos direktoriaus 2022 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. DIE-314 „Dėl atlikto UAB „Unigames“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 14 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-36-(7.3)“, kuriuo UAB „Unigames“, be kita ko, skirta 12 662 Eur bauda už ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kurį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė 2025 m. kovo 13 d. (Nr. C-120/24) (toliau – ir ESTT prejudicinis sprendimas). Atnaujinusi bylos nagrinėjimą minėtoje byloje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus, 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 konstatavo, kad į ALĮ 10 straipsnio 19 dalį naująją redakciją buvo įtraukti nauji / papildomi reikalavimai, kaip tai suprantama pagal ESTT prejudicinio sprendimo 52 punkte nurodytą jurisprudenciją, palyginti su ankstesnio ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, todėl apie teisės normos pakeitimą, įtvirtintą šioje byloje taikytinoje ALĮ 10 straipsnio 19 dalyje, turėjo būti pranešta pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, taigi darytina išvada, kad Komisijai nepateiktas techninis reglamentas – Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalies pakeitimo (2001 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr. IX-325, įsigaliojęs 2021 m. gegužės 20 d.) – projektas, t. y. neįvykdyta Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. rugsėjo 15 d. direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ginčui aktualia ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi dėl notifikavimo pareigos nevykdymo prieš pareiškėją negalima remtis ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Lošimų priežiūros tarnyba nepagrįstai pareiškėjo veiksmus kvalifikavo kaip ALĮ 10 straipsnio 19 dalies pažeidimą ir nepagrįstai pareiškėjui taikė ALĮ 10 straipsnio 19 dalies reikalavimus.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai)). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Įsakymu konstatuota, kad Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino Bendrovės interneto svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatą.
28. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi anksčiau minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025, kadangi nagrinėjamu atveju taip pat vertinamas Įsakymo, kuriuo pripažinus, kad buvo pažeistos ALĮ 10 straipsnio 19 dalies nuostatos (konkrečios bendrovės interneto svetainėje paskelbiant informaciją, susijusią su šios bendrovės siūlomais nuotoliniais azartiniais lošimais), Bendrovei buvo paskirta bauda. Kadangi anksčiau minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl minėtos teisės nuostatos taikymo, šioje byloje, nenustačiusi pagrindo nesivadovauti teisės aiškinimo taisykle, suformuotoje iš esmės analogiškoje byloje, teisėjų kolegija vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 pateiktais išaiškinimais.
29. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 buvo pripažinta, kad iš esmės analogišku atveju Priežiūros tarnyba prieš pareiškėją negalėjo remtis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi, dėl neįvykdytos notifikavimo pareigos. Atitinkamai ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymas ta apimtimi, kuria priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi (dėl to, kad Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 str. 19 d. nuostatą), negali būti pripažintas teisėtu, todėl turi būti panaikintas. Atsižvelgus į tai, priešinga pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kritiškai.
30. Be kita ko, analogiškos pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-301-463/2025, taip pat 2025 m. birželio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025.
31. Kitaip vertintinas Įsakymas ta apimtimi, kuria priimtas remiantis ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aiškinimu, kad pagal ALĮ 18 straipsnio 1 dalies, 201 straipsnio 1 dalies, Reglamento 198.1, 199.2, 199.4 papunkčių nuostatas atrankiniame turnyre dalyvaujantys lošėjai gali laimėti teisę dalyvauti reguliariame turnyre, tačiau kurį organizuotų tik Bendrovė, o ne kitos bendrovės. Nei ALĮ, nei Reglamento nuostatos nereglamentuoja draudimo lošimo turnyro organizuoti dviem etapai, tokia galimybė netgi įtvirtinta Reglamento 199.4 papunktyje, tačiau nei ALĮ, nei Reglamentas nenumato, kad lošimo turnyras, kuris būtų organizuojamas dviem etapais, jis galėtų būti organizuojamas skirtingų bendrovių. Pagal minėtas Reglamento nuostatas, tokia galimybė numatyta tik tai pačiai bendrovei, šiuo atveju – Bendrovei, pagal jai (o ne kitoms bendrovėms!) patvirtintą Reglamentą. ALĮ 18 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad lošimų organizavimas negali pažeisti ALĮ ir Reglamento nuostatų. Azartinių lošimų organizavimas yra valstybės reglamentuojama sritis, t. y. viešosios teisės sritis, o šioje srityje paprastai dominuoja imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, pagal kurį visa, ko nenumato teisės normos, draudžiama. Nuotolinių lošimų organizavimo tvarką reglamentuojančios teisės normos, taip pat ir Reglamento, patvirtinto tik Bendrovei, nuostatos, negali būti aiškinamos plečiamai ir tai reiškia, kad nesant ALĮ ir Reglamente įtvirtintam leidimui lošimo turnyrus, kurie būtų organizuojami dviem etapais, organizuoti skirtingoms bendrovėms, lošimų organizavimas, kai kitą pokerio turnyro etapą organizuoja kita bendrovė, kaip šiuo atveju UAB „Olympic Casino Group Baltija“, yra negalimas. Todėl sutiktina su išvadomis, jog pareiškėjas, organizuodamas atrankinius pokerio turnyrus pavadinimu „Žvejo iššūkis“, kurių (turnyrų) kitas etapas buvo vykdomas jau kitos bendrovės, pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 201 straipsnio 1 dalies nuostatas, imperatyviai įtvirtinančias reikalavimą lošimus organizuoti vadovaujantis ALĮ ir Reglamento nuostatomis. Pareiškėjas skunde nors ir pateikia argumentus, kad ankstesnis Bendrovės ir Priežiūros tarnybos bendradarbiavimas jam suteikė lūkesčius, kad kelių etapų lošimai, kaip juos organizuoja Bendrovė, yra teisėti, tačiau Priežiūros tarnyba šią aplinkybę adekvačiai įvertino neskirdama nuobaudos.
32. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisakys.
33. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino byloje taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir ginčijamą Priežiūros tarnybos Įsakymą ta apimtimi, kuria šis priimtas remiantis ALĮ 10 straipsnio 19 dalimi (dėl to, kad Bendrovės interneto svetainėje užfiksuota skelbta informacija skatino svetainės lankytojus dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, taip pažeidžiant ALĮ 10 str. 19 d. nuostatą) panaikinant (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p., 147 str.).
34. Patenkinus pareiškėjo skundą iš dalies (iš esmės pusę jo reikalavimų), šis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Jam priteistina pusė šios sumos, t. y. 5,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lošimų strateginė grupė“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. DIE-113 „Dėl atlikto „Lošimų strateginė grupė“, UAB neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2021 m. spalio 11 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-31-(7.3)“ ta apimtimi, kuria šis priimtas remiantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 19 dalimi (šio įsakymo 2.2, 3, 4, 5 ir 6.1 punktus panaikinti visa apimtimi).
Likusią skundo dalį atmesti.“
Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lošimų strateginė grupė“ iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 5,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis