Civilinė byla Nr. 2-1554/2012

                                                                                                        Proceso Nr. 2-56-3-00775-2009-6

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                       122.4; 126.8

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“ administratoriaus prašymą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“ bankrotas pripažintas tyčiniu civilinėje byloje Nr. B2-1427-173/2012.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėjas bankrutavusios UAB „Rymanto medis“ bankroto administratorius UAB „Audersima“ prašė pripažinti UAB „Rymanto medis“ bankrotą tyčiniu ir informuoti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą apie bankrutuojančios UAB „Rymanto medis“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Pareiškėjas savo prašymas grindė šiomis aplinkybėmis:

1. UAB „Rymanto medis“ direktorius R. P., įmonei nustojus vykdyti įsipareigojimus lizingo bendrovėms ir gresiant bankrotui (2006 m. gruodžio mėn. -2008 m. gegužės mėn. laikotarpiu įmonė įsigijo lizinginio turto už 1 387 113,66 Lt, kreditoriniai įsipareigojimai bankams 2 078 707,83 Lt), 2008 m. pabaigoje (2008-11-03 - 2008-12-12 laikotarpiu) Panamos įmonei Vitel Entterprieses A.L.C, su kuria bendradarbiavo nuo 2006-12-11 tiekiant medieną, be jokio teisinio ir loginio pagrindo sumokėjo avansu 715 600, 26 Lt grynųjų pinigų, už kuriuos ši įmonė neva turėtų tiekti medieną, atsižvelgiant į jau gautos medienos pateikimo intensyvumą per 2 metų bendradarbiavimo laikotarpį (7 kartus už bendrą 56 919,41 Lt) dar 12 metų. Toks R. P. elgesys, žinant įmonės finansinę situaciją ir kreditorinius įsipareigojimus, neatitiko protingumo kriterijų ir įmonės interesų, buvo ekonomiškai nenaudingas ir liudija tyčinius, nesąžiningus jo veiksmus, kuriais buvo ženkliai apsunkintas UAB „Rymanto medis“ atsiskaitymas su kreditoriais, prisidėjęs privedant įmonę prie bankroto. Be to, tokia didelė pinigų suma buvo sumokėta ofšorinei kompanijai.

2. UAB „Rymanto medis" direktorius R. P., iki 2006m. spalio 6d. tiekdamas Vokietijos įmonei Muller-Zeiner Paletten GMBH medieną, už kurios tiekimą atsiskaitymų tarpininkas – įmonė Eugenia Zagin Handelsburo - pagal trišalę faktoringo sutartį neatsiskaitydavo jau nuo 2005 m. balandžio 13 d., o įmonės Muller-Zeiner Paletten GMBH skola per 1 bendradarbiavimo mėnesį (medienos tiekimas vyko apie 2 metus) vidutiniškai padidėdavo 23 500 Lt, iš viso įmonei padarė 472 139,77 Lt nuostolį (įmonė Muller-Zeiner Paletten GMBH bankrutavo) ir, esant tokiai padėčiai, nenutraukdamas bendradarbiavimo su Vokietijos įmone, akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą, elgėsi piktybiškai aplaidžiai ir neatsakingai.

3. UAB „Rymanto medis“ direktorius R. P. pagal įmonės apskaitos dokumentus asmeniškai pasisavino, t.y. paslėpė arba iššvaistė įmonės lėšų už 438 037,16 Lt, kurių didžioji dalis iš kasos buvo paimta 2008 m. ir kurios galėjo būti panaudotos skoloms padengti. Esant įmonės kreditoriniams įsipareigojimams, mokant palūkanas už skolintas iš bankų lėšas ir trūkstant apyvartinių lėšų, tokios didelės sumos paėmimas grynais iš kasos ir naudojimas neaiškiems tikslams (nėra jokios avansinės apyskaitos apie šių paimtų pinigų  panaudojimą) neatitinka įmonės interesų, liudija tyčinius R. P. veiksmus, darančius įmonei didelę žalą ir neprisidedančius prie įmonės skolų padengimo.

4. UAB „Rymanto medis“ direktorius R. P., būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą: Marijampolės AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistė T. L. 2010-11-15 specialisto išvadoje Nr.64-8-IS1-362, ištyrusi UAB „Rymanto medis“ apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-01-01 nustatė, jog iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „Rymanto medis“ turto, nuosavo kapitalo, taip pat įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kadangi įmonėje nuo 2009-06-01 iš viso nėra avansinių apyskaitų apie atskaitingiems asmenims išduotus pinigus ir jų panaudojimą, neinventorizuotas bendrovės turtas ir įsipareigojimai per visą tiriamąjį laikotarpį, nėra ilgalaikio turto judėjimo registrų, turto nurašymo dokumentų, turto perdavimo-priėmimo lizingo bendrovėms aktų, tiekėjų ir pirkėjų analitinės apskaitos registrų. Be to, 2009 m. sausio 5 d. -2010 m. balandžio 29 d. R. P. 22 kartus buvo komandiruotėse, tačiau jokių ataskaitų apie komandiruotes nėra.

5. UAB „Rymanto medis“ atžvilgiu yra iškeltos 2 baudžiamosios bylos, kuriose šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas: Marijampolės AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyryje pagal VĮ „Marijampolės miškų urėdija“ 2010-03-04 prašymą Nr.3-98(9.9) ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros reikalavimą baudžiamojoje byloje Nr.64-1-00256-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule) ir baudžiamojoje byloje Nr.06-1- 06004-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d. (mokesčių virš 500 MGL nemokėjimas po įspėjimo).

6. 2009 m. gruodžio 31 d. UAB "Rymanto medis“ direktoriaus įsakymu Nr. 09-80 sudaryta komisija pripažino nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti 27 vienetus įmonės turto už 137 775, 98 Lt (įsigijimo verte) ir 2010-01-04 minėtą turtą nurašė. Iš turimų įmonės dokumentų nėra galimybės nustatyti tolesnio nurašyto turto likimo. Jokių turto likvidavimo ar utilizavimo aktų nerasta, todėl kyla pagrįstas įtarimas, kad nurašytas turtas buvo pasisavintas.

7. UAB "Rymanto medis“ direktorius R. P. neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto už 25 017, 50 litų.

Suinteresuotas asmuo R. P. prašė bankroto administratoriaus prašymą atmesti. Nurodė, jog bankroto byla UAB „Rymanto medis“ iškelta 2010 m. gegužės 6 d. Bendrovė veiklą vykdė ir po bankroto paskelbimo, įmonę perėmus bankroto administratoriui.Jis buvo nušalintas nuo vadovavimo įmonei, todėl negali būti atsakingas už turtą, kuris pusantrų metų buvo ne jo žinioje.

Su Panamos įmone „VITEL ENTERPRIESES“ UAB „Rymano medis" bendradarbiavo nuo 2006 m. gruodžio 11 d. ir bendrovė gavo medieną net septynis kartus. Nebuvo pagrindo nepasitikėti ilgalaikiu verslo partneriu. Specialisto 2011 m. kovo 3 d išvadoje Nr. 5-2/42 pasisakyta dėl visų mokėjimų Panamos įmonei. Nustatyta, kad Panamos įmonei sumokėta pagal pakvitavimą 107 340 eurų. Tik nurodoma, kad raštelis, kaip mokėjimo dokumentas, neįtrauktas į įmonės apskaitą. Įmonė 2007-2008m. ir iki 2009m.vidurio dirbo pelningai, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad 438 037, 16 Lt sumokėjimas Panamos įmonei sutrikdė įmonės veiklą.

Dėl aplinkybių, susijusių su lizinginiais įsipareigojimais, suinteresuotas asmuo nurodo, kad bankroto administratorius neteikia įrodymų apie įmonės 2006-2008 m. balansą, iš kurio būtų galima spręsti apie įmonės finansinę būklę prisiimant lizinginius įsipareigojimus, ir spręsti, ar šie įsipareigojimai sąlygojo bankrotą. Iš specialistės L. tyrimo matyti, kad nuo 2008-01-01 iki 2009-06-30 įmonės pajamos buvo 6 447 108, 34 Lt. Įmonėje kritinė situacija susiklostė 2009 m. gegužės mėn. Taigi sandoris sudarytas dar nesant įmonės kritinei situacijai.

Sudaryta faktoringo sutartis UAB „Rymanto medis“ bankroto įtakoti negalėjo. Įmonei, kuri pagal faktoringo sutartį prisiėmė pareigą atsiskaityti dėl kito asmens gaunamų prekių, nors pastarasis ir bankrutavo, iškilo pareiga atsiskaityti, todėl nebuvo kliūčių bankroto administratoriui pareikšti skolininkui kreditorinių reikalavimų.

Nors administratorius nurodė, kad neperduota turto už 25 017, 50 Lt, tačiau įrodymų dėl vertės nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė nustatyti UAB „Rymanto medis“ tyčinį bankrotą ir pranešti Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie UAB „Rymanto medis“ tyčinį bankrotą.

Teismas vadovavosi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus atliktu UAB „Rymanto medis“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimu už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d., kurio metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu pagal kasos dokumentų duomenis, t.y. pagal UAB „Rymanto medis“ 2008 m. gruodžio 12 d. kasos išlaidų orderį Nr.1081 Panamos firmai LC „VITEL ENTERPRIESES S.A.“ išmokėta 70 000 EUR (241 696 Lt) kaip avansinis mokėjimas už prekes. Kasos išlaidų orderyje kaip gavėjęs, kuris lietuvių kalba pasirašė, kad gavo 70 000 EUR, nurodytas M. A., yra ir gavėjo parašas. Šios sumos išmokėjimas UAB „Rymanto medis“ buhalterinėje apskaitoje yra nurodytas ir išmokėta suma apskaityta sąskaitoje Nr.443 „skolos tiekėjams“. Bet pagal suvestinio buhalterinės apskaitos registro „bendrasis žurnalas“, sudaryto už 2008 m. gruodžio 1 d.-2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, duomenis pagal 2008 m. gruodžio 5d. dokumentą  Nr. 37 iš minėtos Panamos firmos gauta žaliavų tik už 7 250, 88 Lt.2008 m. gruodžio 24 d. R. P. Panamos firmai LC „VITEL ENTERPRIESES S.A.“ sumokėjo 107 340 EUR, bet UAB „Rymanto medis“ apskaitoje ši pinigų suma nėra apskaityta. Sumokėjimas užfiksuotas dokumente, kurio pavadinimas nenurodytas, tuo pažeisti LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies bei 16 straipsnio 3 dalies reikalavimai: į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Dėl to už 2008 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „Rymanto medis“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. P. Panamos firmai grynais pinigais sumokėjo 107 340 EUR, bet buhalterinės apskaitos dokumentų duomenimis nuo 2008 m, gruodžio 12 d. iki 2009m. spalio 31d. iš minėtos Panamos firmos medienos gaminių negauta.

UAB „Rymanto medis“ nuo 2004 m. kovo 8 d. tiekė medieną ir jos gaminius Vokietijos įmonei Muller-Zeiner Palletten GMBH per tarpininką-įmonę Eugenia zaginhandelsburo pagal trišalę faktoringo sutartį. Nors įmonė Muller-Zeiner Paletten GMBH neatsiskaitydavo jau nuo 2005m. balandžio 13d., bet UAB „Rymanto medis“ dar iki 2006 m. spalio 6d. tiekdavo medieną, dėl ko medienos gavėjas UAB „Rymanto medis“ liko nesumokėjęs 564 009, 91 Lt.

Įmonės vadovas R. P. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. komandiruotėse buvo 22 kartus, bet jokių ataskaitų dėl komandiruočių nepateikė. Tai reiškia, kad nėra žinoma, kaip buvo panaudoti komandiruotėms skirti pinigai.

Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, darė išvadą, kad UAB „Rymanto medis“ dėl įmonės vadovo R. P. kaltės prarado 1 207 219,03 Lt. Tai didelė pinigų suma, kurios praradimas turėjo įtakos kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Byloje nėra duomenų, kad įmonės valdymo organai būtų siekia susigrąžinti minėtas pinigų sumas.  R. P. veiksmai vertintini tyčiniais, kadangi R. P., būdamas įmonės vadovu, netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, nesiėmė priemonių, kad įmonė atgautų minėtas pinigų sumas, kurias įmonė prarado dėl R. P. tiesioginių veiksmų.

Taip pat teismas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. R. P. įsakymu Nr. 09-80 sudaryta komisija pripažino nereikalingu arba netinkamu(negalimu) naudoti 27 vienetus įmonės turto už 137 775, 98 Lt (įsigijimo verte) ir 2010 m. sausio 4 d. minėtą turtą nurašė. Iš turimų įmonės dokumentų nėra galimybės nustatyti tolesnio nurašyto turto likimo. Turto likvidavimo ar utilizavimo aktų nerasta. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog minėtas nurašytas turtas atiteko UAB „LD investicija“, kurioje vėliau įsidarbino R. P.. Tai reiškia, kad UAB „Rymanto medis“ nurašytas turtas buvo tinkamas naudoti, bet UAB „LD investicija“ perleistas negaunant už tai pinigų.

Teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog UAB „Rymanto medis“ priklausantis automobilis BMW X5 parduotas su R. P. giminystės ryšiais susijusiam asmeniui už mažesnę nei rinkos kaina maždaug 15-20 tūkstančių litų.

Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra tyčinio bankroto požymių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta įrodymais, be to, teismas nekonstatavo, kad yra tyčinio bankroto požymių, numatytų Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnyje.
2. Nors teismas rėmėsi 2010-11-15 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-362, tačiau nevertino, jog išvados 10 puslapyje pasisakyta, kad įmonės veikla 2007, 2008 metų pabaigai buvo pelninga. Todėl darytina išvada, kad 2004 - 2006 metų nuostolingi sandoriai su Vokietijos įmone neįtakojo 2009 m. blogos įmonės finansinės padėties ir bankroto.Apelianto teigimu, pareiškėjas neteikė teismui įrodymų dėl kokių priežasčių susidarė skola, kada, kiek pateikta medienos, kas kiek sumokėjo, be to, pagal sutartį buvo trijų mėnesių mokėjimo atidėjimas, o jie negalėjo nevykdyti sutarties ir netiekti medienos per atsiskaitymo atidėjimo laikotarpį. Pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad medienos pirkėjas bankrutavo, nes ši Vokietijos įmonė veikia iki šiol. Skola susidarė ne todėl, kad neatsiskaitė pirkėjas, o todėl, kad pagal faktoringo sutartį UAB „Rymanto medis“ turėjo grąžinti Ūkio bankui visa tai, ką buvo gavusi iš banko, todėl, kad per paskutinius tris bendradarbiavimo mėnesius išsiuntus medieną, bankui nesumokėjo tarpininkas.
3. Teismas nenurodė kuo pasireiškė vadovo tyčia ūkinėje komercinėje veikloje. Apeliantas pateikė įrodymus, jog R. P. ir E. P. laidavo savo turtu už įmonės įsipareigojimų vykdymą, taigi, apelianto veikla nebuvo nukreipta bloginti įmonės turtinę padėtį.
4. Teismas, analizuodamas sandorį su Panamos įmone, neanalizavo sandorio vykdymo, įmonių bendradarbiavimo eigos, nevertino realaus Panamos įmonės skolos likučio ir iš faktų visumos nesprendė, ar bendradarbiaudamas su Panamos įmone apeliantas turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto.
5. Teismas tik konstatavo, jog R. P. 22 kartus buvo komandiruotėse ir nėra duomenų, kaip panaudoti komandiruotėms skirti pinigai, tačiau pinigų panaudojimą įrodo ne ataskaitos, o finansiniai dokumentai. Pareiškėjas neįrodinėjo, ar kiekvieną kartą, prieš vykstant į komandiruotę buvo išmokėti komandiruotpinigiai, kiek jų buvo išmokėta.Apeliantas, važiuodamas į komandiruotes savo lėšomis, negaudamas komandiruotpinigių, neteikė ir ataskaitų, nes įmonės lėšų komandiruotėms nenaudojo, o kad buvo priešingai, pareiškėjas neįrodė.
6. Teismas nenurodė, kokie įrodymai pagrindžia, kad nurašytas įmonės turtas perduotas UAB „LD investicija“, o kaip įrodymu rėmėsi pareiškėjo prielaidomis. Be to, pareiškėjas neįrodinėjo realios šio turto vertės.
7. Teismo išvada, kad automobilis parduotas 15 000 - 20 000 Lt už mažesnę nei rinkos vertę nepagrįsta objektyviais įrodymais, nes pareiškėjas apsiribojo inventorine turto apskaitos kortele, o įrodymų, ar joje nurodyta vertė atitinka realią rinkos vertę, neteikė.
8. Specialistas, duodamas savo išvadą, jog iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos rodiklių, rėmėsi tik turimais rašytiniais įrodymais, o nesirėmė buhalterinės apskaitos programos „Debetas“, kuri yra bankroto administratoriaus žinioje, laikmenose esančiais dokumentais, todėl tokia specialisto išvada vertintina kritiškai ir ja negalima remtis pripažįstant įmonės bankrotą tyčiniu.
9. Teismas padarė procesinius pažeidimus, į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukdamas kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą, neišklausė jų nuomonės, be to, toleravo situaciją, jog pareiškėjas pateikė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neturėdamas kreditorių pavedimo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas BUAB „Rymanto medis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apelianto abstraktūs ir bendro pobūdžio argumentai, kad teismo nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta įrodymais, yra visiškai nepagrįsti, nes Kauno apygardos teismo nutartyje yra visapusiškai ir motyvuotai išanalizuota UAB „Rymanto medis“ direktoriaus R. P. konkreti veikla ir aplinkybės, privedusios prie tyčinio bankroto.Teismo išvada buvo priimta išnagrinėjus visumą R. P. tiesioginių tyčinių veiksmų, dėl kurio kaltės įmonė prarado 1207219,03 Lt ir nebuvo imtasi jokių veiksmų atgauti prarastas sumas, taip pat dėl to, jog R. P. blogai organizavo bendrovės veiklą, tinkamai netvarkė įmonės buhalterijos, dėl ko už 2008 m. negalima nustatyti įmonės veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir tuo buvo pažeistos įmonės kreditorių teisės ir interesai.
2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, susiję su sutartimi dėl medienos pardavimo Vokietijos įmonei. Apeliantas pats pripažįsta, kad sandoriai su Vokietijos įmone buvo nuostolingi, o kaip yra neginčijamai nustatyta, šie nuostoliai siekia 564 009,91 Lt. Jei tokia ženkli pinigų suma negalėtų įtakoti, apelianto teigimu, įmonės finansinės padėties, tikėtina, įmonei ir nebūtų iškelta bankroto byla. Kuomet įmonės vadovas įmonei, kuri neatsiskaitydavo jau nuo 2005-04-13, dar daugiau kaip metus laiko, t. y. iki 2006-10-06 tiekia medieną už minėtą daugiau nei pusės milijono sumą, tokia jo veikla niekaip negali būti vertinama kaip verslo nesėkmė, o tik kaip tyčiniai aplaidus ir neatsakingi įmonės vadovo veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei privedantys prie įmonės nemokumo.
3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, susiję su bendradarbiavimu su Panamos įmone. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai išnagrinėjo sandorio su Panamos įmone vykdymo eigą ir remiantis kasos dokumentais, suvestiniu buhalterijos apskaitos registru nustatė ir kiek gauta iš Panamos firmos žaliavų (2008-12-05 gauta žaliavos už 7 250,88 Lt) ir kiek avansu 2008 m. pabaigoje, kuomet įmonė nustojo vykdyti įsipareigojimus ir jai grėsė bankrotas, sumokėta už prekes, kurias pagal sutartį įmonė dar turėtų patiekti (2008-12-12 - 70 000 EUR, 2008-12-28 - 107 340 EUR, t.y. viso 177 340 EUR arba 715 600,26 Lt). To fakto, kad avansu Panamos įmonei R. P. grynais pagal neapskaitytą buhalterijoje raštelį sumokėjo 107 340 EUR ir pagal 2008-12-12 kasos išlaidų orderį Nr. 1081 dar sumokėjo avansu 70 000 EUR neneigė ir pats apeliantas teismo posėdyje. Teismas nustatė, kad nuo avansinio mokėjimo 2008-12-12 iš Panamos firmos medienos gaminių negauta ir R. P. nesiėmė jokių priemonių atgauti prarastas sumas.
4. Apelianto teiginiai, jog vykstant į komandiruotę jis naudojo savo pinigus, nepagrįsti įrodymais, todėl vertintini kaip nepagrįsti. R. P. pagal įmonės apskaitos dokumentus iš kasos buvo išmokėtos didelės sumos (438 037,16 Lt, didžioji dalis paimta 2008 m.), tačiau nėra jokios avansinės apyskaitos apie šių paimtų pinigų panaudojimą.
5. Apelianto argumentai, kad įrodymai nepagrindžia, jog nurašytas įmonės turtas perduotas UAB „LD investicija“ yra visiškai nepagrįsti, nes apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių, jog įmonės turtas nėra perduotas UAB „LD investicija“, ar jog automobilio rinkos vertė yra kitokia, nepateikia. Ta aplinkybė, kur yra nurašytas 27 vienetų įmonės turtas už 137 755,98 Lt, pagal galiojančius įstatymus turi atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau, kaip konstatavo teismas, iš įmonės dokumentų nėra galimybės nustatyti tolesnio nurašyto turto likimo, nes nerasta turto likvidavimo ar utilizavimo aktų, o teismo posėdžio metu nustatyta, kad minėtas turtas nepagrįstai nurašytas, nes atiteko UAB „LD investicija“, kurioje vėliau įsidarbino R. P., t. y. buvo tinkamas naudoti, o perleistas UAB „LD investicija“, negaunant už turtą pinigų.
6. Apeliantas abstrakčiai ginčija 2010-11-15 specialisto išvadą Nr. 64-8-IS1-362, tačiau įrodymais nepaneigia šioje išvadoje nustatytų aplinkybių, nenurodo nei vieno dokumento iš apskaitos programos „Debetas“, kuris būtų reikšmingas specialisto išvadai bei ją paneigtų. Minėta specialisto išvada nėra nuginčyta, todėlteismas ja rėmėsi pagrįstai.
7. Apelianto argumentai, kad teismo nutartis neteisėta, nes į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukti kreditoriai, o pareiškėjas pateikė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neturėdamas kreditorių pavedimo, taip pat yra visiškai nepagrįsti, nes apeliantas nenurodo jokio teisinio pagrindo ir jokio teisės akto, kurį, neva, pažeidė teismas. Teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad bankroto administratorius gina visų bankrutuojančių įmonės kreditorių interesus, todėl jis yra tinkamas pareiškėjas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino UAB „Rymanto medis“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2-3 d., 338 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kuri atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (ĮBĮ 2 str. 12 d., 20 str.; CPK 185, 263 str.).

Remiantis ĮBĮ2 straipsnio 12 punktu, tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003, 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004) tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai. Taigi bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininkės įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei skundžiamos nutarties matyti, kad šiuo atveju teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus nurodytus faktus, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad UAB „Rymanto medis“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Tokią teismo išvadą patvirtina byloje nustatytos ir skundžiamoje nutartyje išanalizuotos aplinkybės, susijusios su BUAB „Rymanto medis“ ūkine- finansine veikla, tam tikrų sandorių sudarymu bei vykdymu, įmonės piniginių lėšų panaudojimu, turto nurašymu ir pan.. Apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties nemotyvuotumo yra nepagrįsti: teismas analizavo kiekvieną pareiškėjo (įmonės bankroto administratoriaus) nurodytą sandorį ar kitą įmonės valdymo organų (administracijos vadovo) veiksmą, susijusių su disponavimu įmonės lėšomis ar turtu, šių veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimams, jų galimą įtaką įmonės nemokumui. Minėta, jog bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti skirtas skoloms padengti. Nagrinėjamoje byloje teismas būtent ir nustatė aplinkybių (įmonės sudarytų bei vykdytų sandorių ir kitų įmonės valdymo organų veiksmų) visumą, lėmusią įmonės nemokumą.

Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Eidamas UAB „Rymanto medis“ direktoriaus pareigas, R. P. privalėjo veikti įmonės naudai, sudaryti įmonei palankius sandorius ir atsiskaityti su jos kreditoriais.

Byloje nustatyta, jog UAB „Rymanto medis“ nuo 2004 m. kovo 8 d. tiekė medieną ir jos gaminius Vokietijos įmonei Muller-ZeinerPalletten GMBH per tarpininką-įmonę Eugeniazaginhandelsburo-pagal trišalę faktoringo sutartį. Nors įmonė Muller-ZeinerPaletten GMBH neatsiskaitydavo jau nuo 2005m. balandžio 13d., UAB „Rymanto medis“ dar iki 2006 m. spalio 6d. tiekdavo medieną, dėl ko medienos gavėjęs UAB „Rymanto medis“ liko nesumokėjęs 564 009, 91 Lt. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, esą šis sandoris bei jo vykdymas negalėjo turėti įtakos įmonės bankrotui, kadangi įmonės veikla 2008 m. pabaigoje- 2009 m. pradžioje dar buvusi pelninga. Apeliantas neginčija, kad sandoriai su Vokietijos įmone buvo nuostolingi, byloje nustatytas ir nuostolių dydis- 564 009,91 Lt. Argumentas, jog šis nuostolingas sandorio vykdymas negalėjo turėti įtakos įmonės nemokumui dėl to, kad tuo laikotarpiu įmonės veikla buvo pelninga, nepripažįstamas pagrįstu, kadangi remiantis ĮBĮ 20 str., nustačius tyčinį įmonės bankrotą, administratorius įpareigojamas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ši įstatymo nuostata suponuoja išvadą, jog įstatymų leidėjo vertinimu, įmonės nemokumui bei jos bankrotui gali turėti įtakos sandoriai, sudaryti ar vykdyti per pakankamai ilgą laiko tarpą iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, sprendžiant dėl tyčinio bankroto, nebūtinai būtent šis konkretus sandoris ar jo vykdymas turi būti lėmęs įmonės bankrotą- svarbu nustatyti, at toks sandoris galėjo turėti įtakos įmonės nemokumui. Akivaizdu, jog 564 009,91 Lt nuostolis įmonės mokumo būklei negali neturėti įtakos, kadangi šis nuostolis savaime neišnyksta, nepriklausomai nuo to, kiek praėjo laiko nuo nuostolingo sandorio sudarymo ar jo nuostolingo vykdymo. Įmonės nuostoliai, jeigu yra tinkamai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje, turi būti atspindimi kiekvienų metų finansinėje atskaitomybėje, todėl ir 2006 m. patirtas nuostolis, perkeltas į vėlesnių metų finansinę atskaitomybę, neabejotinai lemia bendrą įmonės nemokumo situaciją, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Nors apeliantas nurodo, kad sutartyje buvo numatytas trijų mėnesių mokėjimo atidėjimas, todėl įmonė negalėjo netiekti medienos per atidėjimo laikotarpį, byloje nustatyta, jog mokėjimai pagal sutartį įmonei nebuvo atliekami nuo 2005m. balandžio 13d., tačiau nepaisant to, UAB „Rymanto medis“ dar iki 2006 m. spalio 6d. tiekė medieną. Vadinasi, mediena buvo tiekiama ir neapmokėjus už ją po sutartyje numatyto mokėjimų atidėjimo laikotarpio dar daugiau negu vienerius metus. Tokia įmonės vadovo veikla negali būti vertinama kaip normali verslo praktika, o iš to kilusios pasekmės- kaip verslo nesėkmė. Taigi, teismas šiuos veiksmus, greta kitų, pagrįstai vertino kaip tyčinius aplaidžius bei neatsakingus įmonės vadovo veiksmus.

Nepripažintini pagrįstais ir atskirojo skundo argumentai, susiję su bendradarbiavimu su Panamos įmoneLC „VITEL ENTERPRIESES S.A.“ bei šio sandorio vykdymo aplinkybių analize skundžiamoje nutartyje. Teismas, priešingai nei teigia apeliantas, išsamiai išnagrinėjo sandorio su Panamos įmone vykdymo eigą ir, remdamasis kasos dokumentais, suvestiniu buhalterijos apskaitos registru nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas įmonės nemokumui susidaryti: būtent, teismo nutartyje yra nustatyta, kad 2008-12-05 gauta žaliavos už 7 250,88 Lt, o avansu 2008 m. pabaigoje, kuomet įmonė nustojo vykdyti įsipareigojimus ir jai grėsė bankrotas, iš viso sumokėjo 177 340 EUR arba 715 600,26 Lt už ateityje turimas pateikti prekes (2008-12-12 - 70 000 EUR, 2008-12-28 - 107 340 EUR). Teismas taip pat nustatė, kad nuo avansinio mokėjimo 2008-12-12 iš Panamos firmos medienos gaminių daugiau nebuvo gauta. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad atlikus aptartus avansinius mokėjimus, gavėjas (minima Panamos įmonė) pateikė medienos už avansu apmokėtą sumą ar kad jis ėmėsi veiksmų sumokėtoms sumos susigrąžinti arba avansu apmokėtam medienos kiekiui gauti. Taip pat nėra pateikta įrodymų, jog tokio pobūdžio avansiniai mokėjimai buvo būtini įmonės mokumo išsaugojimui ar veiklos tęstinumui.

Marijampolės apskrities VPK kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2010-11-15 išvadoje Nr. 64-8-1S1-362, analizuojant piniginių lėšų paėmimą iš įmonės sąskaitų bei įmonės kasos yra konstatuota, jog direktoriaus R. P. avansinių apyskaitų tarp tirti pateiktų dokumentų nėra nuo 2009-06-01 dienos, nors įrašai bendruosiuose žurnaluose ir kasos ataskaitose rodo, kad šiam asmeniui pinigai atsiskaitytinai išduoti už visus 2009 metus (4 t., 155 b.l.). Šio tyrimo metu taip pat tirti buhalteriniai dokumentai apie UAB ,,Rymanto medis“ direktoriui R. P. išmokėtas sumas bei jo atsiskaitymą už šių piniginių sumų panaudojimą (4 t., 160-163 b.l.) ir nustatyta, jog R. P. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. išduota 1 612 201 Lt suma, iš jų panaudota 366 190,72 Lt suma, grąžinta 807 955,12 Lt suma ir skola bendrovei 438 037,16 Lt. Apie šių lėšų panaudojimą bendrovės interesais ar kitokį pagrįstą jų panaudojimą, apeliantas įrodymų nėra pateikęs. Tokio dydžio sumos grynųjų pinigų gavimas, nepateikiant ataskaitų apie jų panaudojimą, vertintinas kaip vienas iš įmonės administracijos vadovo tyčinių veiksmų, kurie turėjo įtakos įmonės nemokumui. Apelianto teiginiai, jog vykdamas į komandiruotes jis naudojo savo pinigus, todėl esą neprivalėjo pateikti finansinių apyskaitų, pripažįstami neįrodytais, kadangi minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, ir nepaneigta, kad per visą 2009 m. laikotarpį fiksuojamas tam tikrų grynųjų pinigų išmokėjimas apeliantui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės nėra teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė, ar nurašytas įmonės turtas iš tiesų buvo perduotas UAB „LD investicija“. Byloje nustatyta, jog nurašius įmonės turtą, kurio vertė 137 755,98 Lt, nurašyto turto tolesnis likimas nebuvo atsispindėtas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nes nerasta turto likvidavimo ar utilizavimo aktų. Apeliantas tokių aktų nepateikė nei bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, nepateikia ir šiuo metu, taip pat nepateikė jokių duomenų, koks šio turto likimas. Šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą teismui spręsti apie turto nurašymo nepagrįstumą. Kita vertus, iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu (5 t., b.l. 141-151) yra pagrindo spręsti, jog bent dalis nurašyto turto atiteko UAB „LD investicija“, kurioje vėliau įsidarbino R. P., t. y. nurašytasis turtas buvo tinkamas naudoti, todėl turėjo būti perduotas administratoriui.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, esą administratorius neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės tyčinio bankroto nustatymo.ĮBĮ 20 straipsnis, reglamentuojantis tyčinį bankrotą, nenustato subjektų, turinčių teisę inicijuoti teisme šio klausimo nagrinėjimą, rato. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Vienas tokių visų kreditorių bei įmonės interesų gynimo būdų yra tyčinio bankroto nustatymas, kurio pasekmė- laiko požiūriu platesnis,negu paprasto bankroto atveju, įmonės ūkinės finansinės veiklos, sudarytų sandorių patikrinimas, taigi, administratorius ir be specialaus kreditorių pavedimo turi teisę kreiptis į teismą šiuo klausimu. Taip pat pažymėtina, kad kreditorių komitetas 2012-01-23 posėdyje svarstė klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir įgaliojimų suteikimo administratoriui (5 t., 119 b.l.) ir suteikė administratoriui įgaliojimus veikti kreditorių vardu, tai reiškia, jog kreditorių komitetas visų kreditorių vardu išreiškė pritarimą administratoriaus kreipimuisi dėl tyčinio bankroto.

Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino UAB „Rymanto medis“ bankrotą tyčiniu, o R. P. atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių išvadų pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK263, 329, 330str.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Rasa Gudžiūnienė

Audronė Jarackaitė                                         

Gintaras Pečiulis