VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G.K (G.K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – „duomenys neskelbtini“),

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą „Dėl G. K. 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas), tenkinant pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundą Konkurencijos tarybai (skundo 1.1-1.5 papunkčiai: pripažinti, jog pareiškėjo apklausą atlikusios Konkurencijos tarybos pareigūnės netinkamai išaiškino jo teises bei pažeidė pareiškėjo teisę neduoti parodymų prieš save; įpareigoti atsakovą pašalinti iš 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo apklausos protokolo pareigūnų klausimus, kuriais buvo reikalaujama komentuoti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos gautas telefoninių pokalbių stenogramas (išklotines) bei pareiškėjo atsakymus į šiuos klausimus ir sunaikinti analogiškus apklausos garso įrašo epizodus; įpareigoti Konkurencijos tarybą sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su dokumentais ,patvirtinančiais, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba teisėtai perdavė Konkurencijos tarybai pareiškėjo telefoninių pokalbių stenogramas (išklotines) bei jų garso įrašus, jei tokie buvo perduoti, t. y. prokuroro, aukštesniojo prokuroro ar teismo leidimą; įpareigoti Konkurencijos tarybą sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu komentuotų telefoninių pokalbių garso įrašais; įpareigoti Konkurencijos tarybą papildyti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos protokolą, įrašant į protokolą apklausos metu apklausoje dalyvavusių advokatų pateiktus paaiškinimus ir prieštaravimusi bei pareigūnų atsakymus į juos, taip pat įrašant į protokolą visus apklausos metu užduotus Konkurencijos tarybos pareigūnų klausimus taip, kaip jie buvo formuluojami.

Paaiškina, kad Nutarimu Konkurencijos taryba dalį pareiškėjo skundo reikalavimų ir juos pagrindžiančius argumentus atmetė kaip nepagrįstus, o dalį skundo reikalavimų ir juos pagrindžiančius argumentus, paliko nenagrinėtais, tuo pačiu iš esmės atsisakydama pripažinti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos 2019 m. lapkričio 28 d. vykusios apklausos metu. Nurodo, jog pareigūnai tinkamai neišaiškino pareiškėjo teisių, įskaitant teisės neduoti parodymų prieš save. Konkurencijos taryba klaidingai išaiškino teisę neduoti parodymų prieš save apimtį, siedama tai tik su trečiojo suinteresuoto asmens statusu Konkurencijos tarybos atliekamame tyrime, tačiau pareiškėjo teisė neduoti parodymų prieš save yra susijusi su baudžiamąja byla ir ikiteisminiu tyrimu. Atitinkamai, pareiškėjo nuomone, šiame ginče kyla klausimas dėl fizinio asmens teisės nekomentuoti baudžiamosios bylos medžiagos, žinant, kad visi jo paaiškinimai gali tapti baudžiamosios bylos ar ikiteisminio tyrimo dalimi ir turėti įtakos jo padėčiai šiuose procesuose bei šių procesų baigčiai. Konkurencijos tarybos apklausos metu, pareiškėjas atsidūrė situacijoje, kai jis buvo priverstas (dėl sankcijų taikymo jam asmeniškai ir įmonėje, kurioje jis dirba grėsmės) komentuoti telefoninius pokalbius, įrašytus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių jis nekomentavo baudžiamojoje byloje ir ikiteisminiame tyrime. Pažymi, jog teisė neduoti parodymų prieš save, apima ir teisę nekomentuoti tam tikrų aplinkybių ar įrodymų. Dėl to, pats faktas, jog pareiškėjas buvo priverstas komentuoti baudžiamosios bylos medžiagą, kurios jis nenorėjo komentuoti, savaime yra pakankamas pareiškėjo teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimui konstatuoti. Laikosi pozicijos, jog pareiškėjo ir „duomenys neskelbtini“ atsakomybę pareiškėjui atsisakius duoti parodymus bei reikalaudami, kad pareiškėjas apklausos metu komentuotų baudžiamosios bylos medžiagą, Konkurencijos tarybos pareigūnai savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teisę neduoti parodymų prieš save. Dėl šios priežasties, Nutarimu Konkurencijos taryba nepagrįstai atmėtė pareiškėjo argumentus, susijusius su teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimu.

 Pažymi, kad Nutarime nėra pasisakytina dėl pareiškėjo skundo reikalavimo sudaryti galimybę susipažinti su atitinkamų telefoninių pokalbių garso įrašais. Tai, kad toks reikalavimas buvo pareikštas, yra nurodoma Nutarimo aprašomojoje dalyje, tačiau nei motyvacinėje dalyje, nei rezoliucinėje Nutarimo dalyje apie jį nėra užsimenama. Todėl nėra aišku, ar Konkurencijos taryba jį atmetė, ar paliko nenagrinėtą. Taip pat neaiškus ir šio reikalavimo įvertinimas, t. y. motyvai. Dėl to, pareiškėjas daro išvadą, kad dėl vieno iš skundo reikalavimų apskritai nėra pasisakoma. Konkurencijos tarybos argumentas, jog pagal įstatymą su Konkurencijos tarybos tyrimo bylos medžiaga galima susipažinti tik pasibaigus tyrimui, nėra tinkamas pagrindas atmesti reikalavimą pateikti dokumentą ar dokumentus, patvirtinančius, jog Konkurencijos taryba teisėtai disponuoja baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. prokuroro ar teismo leidimą perduoti baudžiamosios bylos medžiagą Konkurencijos tarybai. Pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba neneigia pareiškėjo teisės susipažinti su atitinkamais dokumentais. Tačiau, Konkurencijos taryba nurodo, jog su šiais dokumentais bus galima susipažinti tik pasibaigus tyrimui. Pareiškėjo įsitikinimu, Konkurencijos taryba remiasi Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostata, tačiau ši nuostata reglamentuoja susipažinimą su tyrimo bylos medžiaga, tik procedūros dalyviams. Pareiškėjas nesutinka, kad pačiose telefoninių pokalbių stenogramose buvo pateikta pakankama informacija apie šių dokumentų kilmę ir pobūdį. Tokia Nutarime padaryta išvada leidžia daryti prielaidą, kad atlikdama pareiškėjo skundo tyrimą, Konkurencijos taryba neperklausė 2019 m. lapkričio 28 d. vykusios apklausos garso įrašo. Priešingu atveju, Konkurencijos taryba būtų įsitikinusi, kad poreikis aiškumui dėl apklausos metu naudotis baudžiamosios bylos medžiagos statuso būtent ir kito, todėl, kad apklausos metu kilo abejonių, ar atitinkamose stenogramose yra korektiškai pateiktas telefoninių pokalbių turinys. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jis turėjo teisę susipažinti su galimai jo telefoninių pokalbių stenogramų perdavimą sankcionavusiais dokumentais apklausos metu. Taip pat jam turėjo būti sudaryta galimybė perklausyti atitinkamų pokalbių įrašus. Dėl to Nutarimas dalyje dėl pareiškėjo skundo dėl susipažinimo su atitinkamais dokumentais atmetimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas dėl galimybės perklausyti telefoninių pokalbių įrašus sudarymo apskritai nebuvo įvertintas.

Pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos Nutarime nurodytu argumentu, jog apklausos protokolas dar nėra surašytas ir, kad jis dar gali būti taisomas pagal pastabas. Pareiškėjo nuomone, Konkurencijos taryba iš esmės teigia, jog kol nėra baigta protokolo surašymo procedūra, tol yra tikimybė, kad pareiškėjas konkrečiau patikslins, kurie konkretūs pareigūnų klausimai pažeidė jo teisę neduoti prieš save parodymų. Taip pat apklausą vykdę Konkurencijos tarybos pareigūnai atsižvelgs į pareiškėjo pastabas ir pataisys protokolą pagal pareiškėjo reikalavimus, t. y. įtrauks į jį visas apklausoje dalyvavusių advokatų pastabas ir visus pareiškėjui užduotus klausimus taip, kaip jie buvo suformuoti. Tai, kad paaiškinimų protokolas dar nebuvo baigtas rašyti, nekeičia situacijos, jog pareiškėjo teisė neduoti parodymų prieš save jau buvo pažeista. Konkurencijos taryba taip pat ignoravo tai, kad pareiškėjo skunde buvo skundžiami realūs, t. y. faktiškai atlikti pareigūnų veiksmai ir faktiškai priimti jų sprendimai, kurių 2019 m. gruodžio 27 numatyta protokolo surašymo užbaigimo procedūra jau negali pakeisti. Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis suteikia teisę bet kuriam asmeniui, manančiam, kad jo teisės buvo pažeistos Konkurencijos tarybos pareigūnams atliekant tyrimo veiksmus, paduoti skundą per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Visi pareiškėjo skunde nurodyti pareigūnų veiksmai ir sprendimai jau buvo atlikti 2019 m. lapkričio 28 d. vykusios apklausos metu. Pvz., tiek pareiškėjo advokatas, tiek trečiojo suinteresuoto asmens advokatas buvo pareikalavę, kad jų pastabos, paaiškinimai ir prieštaravimai būtų įrašyti į apklausos protokolą tuo metu, kai jie buvo reiškiami, tačiau Konkurencijos tarybos pareigūnai atsisakė tokį prašymą tenkinti, t. y. jie priėmė atitinkamą sprendimą šio prašymo netenkinti, motyvuodami tuo, kad apklausos protokole fiksuojami tik pareiškėjo atsakymai , o ne advokatų pastabos.

Pabrėžia, kad poreikis operatyviai reaguoti į galimai neteisėtus pareigūnų veiksmus ir sprendimus buvo susijęs ne tik su pareiškėjo siekiu užtikrinti, kad jo apklausa būtų fiksuojama objektyviai ir neiškraipant jos turinio, bet ir su pareiškėjo teisės į teisinę pagalbą realizavimu Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į Konkurencijos tarybą, ginčijo faktiškai priimtą ir įgyvendintą pareigūnų sprendimą, kuris jau pažeidė jo teisę. Todėl ta aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. yra numatyta užbaigti apklausos protokolo niekaip šios situacijos negali pakeisti. Ginčo situacijoje, Konkurencijos taryba galėjo ir privalėjo įvertinti, ar jos pareigūnai tinkamai vykdė pareiškėjo apklausą. Tuo tarpu Nutarime įtvirtintas sprendimas su protokolo surašymu susijusius pareiškėjo reikalavimus palikti nenagrinėtus suponuoja arba tai, kad Konkurencijos taryba neturi aiškių apklausos vykdymo taisyklių, arba tai, kad Konkurencijos taryba savo pareigūnams suteikia teisę ištaisyti procedūrinius pažeidimus.

Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Konkurencijos tarybos tiriami pažeidimai – jų sudėtys bei atsakomybės subjektai, skiriasi nuo numatytų baudžiamojoje teisėje, todėl Konkurencijos tarybos nagrinėjamos ir jos Tyrimui aktualios faktinės aplinkybės ir veiksmai nėra tapatūs tiems, kurie gali būti tiriami baudžiamojoje byloje. Veika, dėl kurios vyksta baudžiamoji byla teisme Pareiškėjo atžvilgiu (dėl papirkimo) nėra tapati pažeidimui, dėl kurio vyksta Tyrimas įmonės, kurioje dirba Pareiškėjas („duomenys neskelbtini“), atžvilgiu. Savaime paaiškinimų teikimas Konkurencijos tarybos Tyrime nereiškia, kad tai turės įtakos Pareiškėjo padėčiai baudžiamojoje byloje, kad Konkurencijos taryba renka baudžiamajai bylai aktualią informaciją, ar kad Konkurencijos tarybos turima medžiaga bus perduota teisėsaugos institucijoms. Pareiškėjas skunde teismui ir skunde Konkurencijos tarybai abstrakčiai nurodo, kad gali susidaryti situacija, jog gali būti užduodami jį baudžiamojoje byloje inkriminuojantys klausimai, baudžiamojo persekiojimo institucijoms perduota Konkurencijos tarybos turima medžiaga, ar, kad Konkurencijos taryba galimai naudoja neleistinus įrodymus ir pan., tačiau nepateikia konkrečių šių teiginių pagrindimo.

Pažymi, jog nėra pagrindo manyti, kad Konkurencijos tarybos turimi duomenys turėtų būti ar bus perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms ar teismui, ar kad jie išvis bus su jomis susiję, kai ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nevyksta, teismas nagrinėja kitokio pobūdžio pažeidimą ir pareiškėjo veiksmus (papirkimą), o Konkurencijos taryba vertina ir renka su konkurencijos teisės pažeidimo tyrimu susijusią informaciją.

Konkurencijos taryba neneigia teisės neduoti parodymų prieš save. Vis dėlto, kaip matyti iš toliau pateikiamos teismų praktikos, teisės neduoti parodymų prieš save taikymas Konkurencijos tarybos atliekamame Tyrime, turėtų būti suprantamas kitaip nei skunde teigia pareiškėjas. Subjektams, teikiantiems paaiškinimus Konkurencijos tarybos tyrime, yra užtikrinama teisė neduoti parodymų prieš save, tačiau šios teisės apimtis yra siauresnė nei baudžiamajame procese, dėl ko taip pat skiriasi ir jos įgyvendinimas. Konkurencijos tarybos vertinimu, šiuo atveju nesutiktina su pareiškėjo vertinimu, kad jis apskritai negali būti kviečiamas duoti paaiškinimų Konkurencijos tarybos vykdomame tyrime ir gali atsisakyti teikti informaciją.

Konkurencijos Taryba nesutinka su pareiškėju, kad Konkurencijos taryba netinkamai taikė teisę neduoti parodymų prieš save. Remdamasi teismų praktiką, nurodo, kad ji pagrindžia, jog teisė neduoti įrodymų prieš save nesuteikia imuniteto nuo informacijos priežiūros institucijoms suteikimo, o teisės neduoti parodymų prieš save apimtis konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo procedūroje yra siauresnė negu baudžiamajame procese. Aplinkybė, kad prieš fizinį asmenį, teikiantį paaiškinimus Konkurencijos tarybos tyrime, vyksta baudžiamoji byla, nereiškia, kad jam privaloma pateikti visą ar bet kokią Konkurencijos tarybos prašomą informaciją, tačiau tai taip pat nereiškia, jog apskritai galima atsisakyti teikti informaciją. Atsisakymas teikti informaciją, ką patvirtina ir teismų praktika, turi būti konkretus ir pagrįstas tuo, kad informacijos pateikimas yra konkurencijos teisės pažeidimo pripažinimas. Taigi, teisės nebūti verčiamam prisipažinti dėl pažeidimo padarymo turinys yra sietinas su konkrečiu teisiniu procesu ir kaltinimu padarius konkretų nusikaltimą ar pažeidimą, t. y. teisės nebūti verčiamam prisipažinti padarius pažeidimą principo turinys ir rėmimasis juo yra išskirtinai susijęs su įtariamo pažeidimo sudėtimi bei su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir kontekstu.

Nurodo, kad net ir pripažinus, jog Konkurencijos taryba veikdama savo kompetencijos ribose ir atlikdama konkurencijos teisės pažeidimų tyrimus turėtų vertinti teisės neduoti parodymų prieš save užtikrinimą baudžiamajame procese, pareiškėjas bet kuriuo atveju nenurodė konkrečių klausimų, ar kitų aplinkybių, kuriuos jį inkriminuotų baudžiamojoje byloje dėl papirkimo, ar kitame baudžiamajame procese. Nors pareiškėjas ne kartą akcentavo, kad baudžiamojo pobūdžio procesai ir tyrimas yra susiję su iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis bei paaiškinimų davimas galėtų neigiamai paveikti jo padėtį baudžiamajame procese, šių savo teiginių konkrečiai nepagrindė. Net ir informavus apie teisės neduoti parodymų prieš save teisinius kriterijus, pareiškėjas kiekvienu atveju turi įvertinti konkretų klausimą atsižvelgiant į savo situaciją ir faktines aplinkybes, t. y. kaip teisė neduoti parodymų prieš save vertinama konkrečių klausimų kontekste. Pareiškėjas ir jo atstovai (advokatai) turėjo galimybę nurodyti konkrečius klausimus, atsakymai į kuriuos, reikštų konkurencijos teisės pažeidimo (ar, jų vertinimu, kito teisės pažeidimo, ar nusikalstamos veikos) pripažinimą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pateikti tik bendri argumentai apie nekorektiškus ar atsakymą menančius Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų klausimus ir nebuvo paaiškinta, kaip tokie klausimai reiškia konkurencijos teisės pažeidimo pripažinimą. Nors Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai ir nenurodė šios teisės, tai nekeičia nagrinėjamos situacijos vertinimo, nes pareiškėjas iki šiol neįvardijo, kokie klausimai ir kaip pažeidė jo teisę neduoti parodymų prieš save.

Konkurencijos tarybos vertinimu, pareiškėjas pateikia nepagrįstas prielaidas ir siekia sudaryti įspūdį, kad Konkurencijos taryba ir (ar) jos įgalioti pareigūnai naudodami ikiteisminio tyrimo informaciją elgėsi neteisėtai ir (ar) neetiškai. Vis dėlto, nenurodo jokių konkrečių argumentų, kokie teisės aktai buvo pažeisti, ar, kad naudota informacija buvo gauta neleistinai. Teisės aktai numato galimybę Konkurencijos tarybai gauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, todėl nėra pagrindo preziumuoti, kad Konkurencijos taryba informaciją gavo neteisėtai. Pagal Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, procedūros dalyviams galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, sudaroma baigus tyrimą. Tyrimas nebuvo baigtas, yra atliekami tyrimo veiksmai, renkami ir analizuojami tyrimui reikalingi duomenys, o pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams nėra pateikti kaltinimai konkurencijos teisės pažeidimo padarymu. Atitinkamai teisė susipažinti su Konkurencijos tarybos byla, laikantis teisėto konfidencialumo reikalavimo, ir būti išklausytam prieš taikant poveikio priemonę, įskaitant argumentų dėl baudžiamosios bylos medžiagos gavimo ir panaudojimo teisėtumo pateikimą, užtikrinama ir įgyvendinama vėlesniame konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo procedūros etape. Tyrimo veiksmai, išklausymas posėdyje, susipažinimas su Konkurencijos tarybos turima medžiaga atliekami konkrečiose pažeidimo procedūros stadijose. Procedūros dalyviams nesuteikiama teisė susipažinti su visa ar bet kokia jų norima pamatyti medžiaga bet kokiame tyrimo etape, nes tai gali sudaryti kliūtis veiksmingai atlikti tyrimą. Be to, Konkurencijos taryba nėra pateikusi įtarimų apie pažeidimą, todėl teisė į gynybą šiame etape nėra įgyvendinama pilna apimtimi. Konkurencijos tarybos pažeidimo tyrimo medžiagoje yra reikšminga informacija, taip pat įvairi konfidenciali informacija (komercinės paslaptys, asmens duomenys, profesinės paslaptys ir pan., kurie dar nėra tinkamai sutvarkyti), todėl teisė su ja susipažinti suteikiama tik pabaigus tyrimą ir atitinkamai parengus medžiagą procedūros dalyviams susipažinti.

Konkurencijos tarybos vertinimu, stenogramoje yra kita forma (raštu) užfiksuotas garso įrašas, ir tiek stenograma, tiek garso įrašas gali būti teikiami pakomentuoti. Nėra pagrindo teigti, kad prašymas pakomentuoti pokalbių stenogramas, kuriose gali būti netikslumų (rašybos klaidų, sutrumpinimų, kasdienių ar nevartotinų žodžių ir pan.) būtų neteisėtas. Neaiškių vietų gali būti tiek stenogramoje, tiek garso įraše, o tam tikrais atvejais stenograma gali būti lengviau suprantama ir su informacija susipažįstama lengviau, kai ji užfiksuota raštu. Be to, dėl stenogramos netikslumų (rašybos klaidų, kasdienių ar nevartotinų žodžių ir pan.), neaiškių vietų (nebaigtų sakinių, intarpų ir pan.) ar jei turi kitų pastebėjimų dėl stenogramų kokybės, turinio, jų autentiškumo ar kitų aplinkybių, pareiškėjas gali pateikti paaiškinimus ar pateikti jam žinomus kitus duomenis ir informaciją, kuri gali nesutapti su užfiksuota stenogramoje (lygiai taip pat, kaip ir dėl informacijos, esančios garso įraše, ar bet kokiame kitam dokumente), o ne abstrakčiai atsisakyti atsakyti į klausimus ar pakomentuoti stenogramų atitinkamas vietas. Asmenys turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą ir gauti informaciją tiek Konkurencijos įstatymo, tiek kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 12 dalis numato, kad asmenys teisę susipažinti su Konkurencijos tarybos turimais dokumentais ir kita informacija, o šią teisę įgyja ne anksčiau, negu priimamas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo. Ši teisė neapima dokumentų ir kitos informacijos, su kuria asmenys neturi teisės susipažinti remiantis šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atskirų rūšių dokumentų ir kitos informacijos apsaugą. Sutiktina, kad pareiškėjas nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimu įtariamas subjektas ir jam nėra taikoma atsakomybė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, todėl Konkurencijos įstatymo 29 straipsnis, reglamentuojantis įtariamų ūkio subjektų teisės į gynybą įgyvendinimą, pareiškėjui nėra taikomas. Vis dėlto, su Konkurencijos tarybos turima informacija jis turi teisę susipažinti, kai priimamas galutinis Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tyrimo vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ar BDAR reikalavimais.

Pabrėžia, jog pareiškėjui buvo suteikta visa reikalinga informacija paaiškinimams ir atsakymams į klausimus pateikti, t. y. tiek informacija, patvirtinanti, kad stenogramos gautos iš ikiteisminio tyrimo bylos BPK nustatyta tvarka, tiek apie stenogramų kilmę ir pobūdį. Pastebėjimus ir komentarus dėl stenogramos netikslumų Pareiškėjas galėjo nurodyti paaiškinimų protokole ir pasisakyti dėl klausimų, į kuriuos jis gali atsakyti. Konkurencijos tarybos paaiškinimų procedūros tikslas yra surinkti tyrimui reikalingą informaciją. Šie tyrimo veiksmai nėra skirti procedūros dalyviams gauti jiems norimą žinoti informaciją, pavyzdžiui, garso įrašus, ar kitus dokumentus, kurios suteikimo šioje procedūros stadijoje nenumato Konkurencijos įstatymas ar kiti teisės aktai, nes tai gali pakenkti Konkurencijos tarybos tyrimui. Pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų dėl teisės neduoti parodymų prieš save (įgaliotų pareigūnų) klausimų bei tai, kad pastabos ir prieštaravimai pateikti protokolo turiniui, kuris dar nebuvo baigtas rašyti, Konkurencijos taryba pagrįstai šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtą. Derinant protokolą Pareiškėjas galėjo gauti reikalingus duomenis teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimui pagrįsti ir paaiškinimų protokole atitinkamai užfiksuoti, jo manymu, reikšmingas aplinkybes. Esant tokiai situacijai nebuvo pagrindo dėl šių aspektų nagrinėti skundą Konkurencijos tarybai ir dėl to priimti galutinį sprendimą.

Teigia, kad Nutarime pagrįstai atsižvelgta į tai, jog paaiškinimų protokolas dar nebuvo iki galo surašytas, įskaitant jo derinimo su pareiškėju ir jo atstovais baigimą. Atitinkamai pareiškėjo atstovai turėjo galimybę tam tikrus ginčytinus aspektus protokole pakoreguoti ir (ar) konkrečiai nurodyti, kokie klausimai galimai pažeidžia teisę neduoti parodymų prieš save ir pateikti tai pagrindžiančius argumentus, t. y. pagal paaiškinimų procedūrą dalis skundžiamų aspektų galėjo būti tikslinami (keičiami). Todėl nebuvo pagrindo dėl šių aspektų nagrinėti skundą Konkurencijos tarybai ir dėl to priimti galutinį sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo „duomenys neskelbtini“ sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašo jį tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo „Dėl G. K. 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1S-132 (2018) pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant krantinių ir kitų objektų rekonstravimo ir statybos darbų viešuosiuose pirkimuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai vykdydami tyrimą, 2019 m. lapkričio 28 d. Konkurencijos tarybos patalpose gavo paaiškinimus iš „duomenys neskelbtini“ atstovo (darbuotojo), t. y. pareiškėjo G. K. Pareiškėjui teikiant paaiškinimus dalyvavo du advokatai bei rusų kalbos vertėjas.

Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 6 d. skundu „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pareigūnų veiksmų bei sprendimų vykdant „duomenys neskelbtini“ piliečio G. K. apklausą“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydamas: pripažinti, kad apklausą atlikę pareigūnai netinkamai išaiškino pareiškėjui jo teises bei pažeidė teisę neduoti parodymų prieš save; pašalinti iš apklausos protokolo pareigūnų klausimus, kuriais buvo prašoma komentuoti baudžiamosios bylos medžiagą, bei pareiškėjo atsakymus į šiuos klausimus; sudaryti galimybę susipažinti su dokumentais, patvirtančiais, jog Konkurencijos taryba teisėtai disponuoja baudžiamosios bylos medžiaga bei paaiškinančius šios medžiagos statusą, t. y. ar pareiškėjui pateikti rusų kalba surašyti dokumentai yra telefoninių pokalbių įrašų stenogramos, ar tai yra vertimai iš lietuvių kalba surašytų stenogramų; sudaryti galimybę susipažinti su atitinkamų telefoninių pokalbių garso įrašais; įpareigoti pareigūnus papildyti pareiškėjo apklausos protokolą, įrašant į protokolą apklausos metu advokatų pateiktus paaiškinimus ir prieštaravimus bei pareigūnų atsakymus į juos, taip pat įrašant į protokolą visus apklausos metu užduotus klausimus taip, kaip jie buvo formuluojami; užtikrinti, kad apklausos metu darytas garso įrašas būtų išsaugotas, kadangi būtent jame yra užfiksuota apklausa.

Konkurencijos taryba 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu „Dėl G. K. 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“ nutarė: atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl informavimo apie teisę neduoti parodymų prieš save pažeidimo ir prašymo susipažinti su prokuroro leidimu bei kita Konkurencijos tarybos tyrimo byloje esančia informacija; pareiškėjo skundą dalyje dėl paaiškinimų protokolo papildymo ir teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimo palikti nenagrinėtą.

Teismui taip pat pateiktas Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad paaiškinimų protokolas nebuvo toliau derintas, iš esmės fiksuotas Konkurencijos tarybos susitikimas su 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos dalyviais. Taip pat pažymėta, kad „2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo projektas su šalimis nėra derinamas ir yra sunaikinamas“, o sudaromos sąlygos susipažinti su 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų stenograma ir garso įrašu. Sutarta pakartotinai susitikti 2020 m. sausio 10 d. 11 val.

Iš Konkurencijos tarybos 2020 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad pakartotinai įvyko Konkurencijos tarybos susitikimas su 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos dalyviais ir įgalioti pareigūnai sudarė galimybę susipažinti su pareiškėjo paaiškinimų stenogramos turiniu ir išklausyti garso įrašą. Taip pat nurodyta, kad 2020 m. sausio 3 d. pareiškėjas buvo informuotas apie sprendimą nenaikinti 2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo duotų paaiškinimų, o „2019 m. lapkričio 28 d. surašytas paaiškinimų protokolo projekto turinio keitimas ir tikslinimas, išskyrus redakcinių netikslumų (klaidų) pataisymą, nėra tikslingas, todėl neatliekamas.“

Pareiškėjas nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas nesutinka su Konkurencijos tarybos ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu, kuriuo nutarta pareiškėjo skundą dalyje dėl paaiškinimų Protokolo papildymo ir teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimo palikti nenagrinėtą.

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalie 5 punkte numatyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant tyrimo veiksmus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

Atsakovė, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2019 m. spalio 31 d. išsiuntė pareiškėjui ir jo atstovui šaukimą Nr. „duomenys neskelbtini“ atvykti 2019 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. į Konkurencijos tarybos patalpas duoti paaiškinimus tyrimo byloje „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant krantinių ir kitų objektų rekonstravimo ir statybos darbų viešuosiuose pirkimuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas pateikė paaiškinimus Konkurencijos tarybai, tačiau iki galo nesuderinus pateiktų paaiškinimų protokolo turinio su juo ir jo atstovais bendru sutarimu sutarta pratęsti paaiškinimų protokolo turinio derinimą 2019 m. gruodžio 27 d. 11 val. Konkurencijos tarybos patalpose. Tai fiksuota 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokole (su tęsiniais), garso įrašuose, stenogramose ir matosi iš vėlesnių susitikimų faktinių aplinkybių fiksavimo protokolų (2019 m. gruodžio 27 d. bei 2020 m. sausio 10 d.).

Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies normas, pabrėžta, kad minėtose normose eksplicitiškai įtvirtinta teisė apskųsti Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus bei tokios teisės realizavimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1000/2014; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. eAS-565-575/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. eAS-564-629/2018; 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. eAS-566-556/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos aiškintinos kaip įtvirtinančios teisę skųsti bet kokius, taip pat ir pasekmių nesukeliančius, tarpinius, Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus teismui: minėtos Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos aiškintinos teisės aktų, reglamentuojančių asmens teisę keiptis į teismą, nuostatų kontekste. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, kai inicijuojamas procesas nėra beprasmis. Be to, netgi nesant pagrindo teigti, kad aktas (veiksmas, sprendimas) nesukelia jokių teisinių pasekmių, sprendžiant, ar toks aktas patenka į Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų, kurie pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, tarpą, turi būti vertinamas tokio akto priėmimo kontekstas, taip pat – ar realiai būtų apginti pareiškėjo interesai, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pareigūnai, įgyvendindami Konkurencijos įstatymo ir konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos darbo reglamente, patvirtintame Konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu 1S-10 (2018), 51-53 punktuose pateiktos paaiškinimų iš asmenų gavimo gairės, aiškiai įtvirtinant, kad asmenų paaiškinimai užfiksuojami specialiame procesiniame dokumente – paaiškinimų protokoluose, kuriuose „turi būti atskleistas teisingas duotų paaiškinimų turinys. Įgaliotas pareigūnas gali pasiūlyti paaiškinimus duodančiam asmeniui pačiam surašyti savo paaiškinimus į paaiškinimų protokolą. Jei reikia prie protokolo pridedami su paaiškinimų turiniu susiję dokumentai ar kiti priedai. Įgaliotas pareigūnas, informavęs asmenį ir pažymėjęs paaiškinimų protokole, turi teisę daryti paaiškinimų garso ar vaizdo įrašą“ (52 p.). Garso ar vaizdo įrašas yra daromas protokolo surašymo tikslu ir gali būti saugomas bei naudojamas tyrimo tikslais (52-1 p.). Viešojo administravimo subjektai vykdydami jiems priskirtas funkcijas pirmiausia vadovaujasi teisėtumo reikalavimais, t. y. atlieka jų kompetencijai priskirtas funkcijas pagal teisės aktų reikalavimus ir laikydamiesi teisės aktuose nustatytos procedūros.

Duoti paaiškinimus yra vienas iš teisės būti išklausytam bei teisės į teisingą procesą aspektų, todėl svarbu, kad asmens paaiškinimai, o ypač traukiamo į teisinę atsakomybę asmens ar jo atstovo, būtų kuo tiksliau ir tinkamai fiksuoti, laikantis, be kita ko, ir procedūrinių reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjui Konkurencijos tarybos tyrimo stadijoje jokie įtarimai nepareikšti, todėl laikytina, jog pareiškėjas buvo apklaustas ne kaip įmonės atstovas, o kaip asmuo, turintis reikšmingos tyrimui informacijos (liudytojas), kuris privalo pateikti turimą tyrimui reikšmingą informaciją. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų įgaliojimus veikti „duomenys neskelbtini“ vardu Konkurencijos tarybos atliekamame tyrime. Tačiau viešojo administravimo subjektas, fiksuodamas asmens duodamus paaiškinimus, turi užtikrinti fiksuojamų asmens paaiškinimų objektyvumą, išsamumą bei paaiškinimų fiksavimo procedūros efektyvumą (tam, kad fiksuoti paaiškinimai galėtų būti teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė tyrime). Renkant tyrimui reikšmingus asmens paaiškinimus turi būti fiksuojami asmens paaiškinimai jų neiškreipiant, nepridedant, atspindint paaiškinimų protokole esminius asmens parodymus dėl tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių, suteikiant galimybę užduoti paaiškinimų davimo procese dalyvaujantiems asmenims patikslinančius ar papildomus klausimus, pažymėti savo pastabas ar pastebėjimus.

Atsižvelgiant į tai, kad veiksmas numatytas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte (gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas), pareiškėjo skundo padavimo dieną (2019 m. gruodžio 6 d.) atsakovei dar nebuvo pabaigtas, Konkurencijos taryba turėjo pagrindo 2019 m. gruodžio 16 d., vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos 2019 m. gruodžio 6 d. skundą dalyje palikti nenagrinėtą, nurodydama, kad paaiškinimų davimo procesinis veiksmas iš esmės nėra baigtas ir 2019 m. gruodžio 27 d. numačiusi šio procesinio tyrimo veiksmo (paaiškinimų protokolo surašymą, tikslinimą, derinimą) tęsimą. Tačiau teismo vertinimu, išanalizavus byloje esančius duomenis ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus faktinėmis aplinkybėms, jog Konkurencijos tarybos pareigūnai nebuvo nuoseklūs savo pozicijoje, t. y. iš pradžių nusprendė „sunaikinti“ 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolą (žr., 2019 m. gruodžio 27 d. susitikimo faktinių aplinkybių fiksavimo protokolas), vėliau (žr., 2020 m. sausio 3 d. raštas, 2020 m. sausio 10 d. susitikimo protokolas) nurodė, kad jis nenaikinamas, tačiau 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo tikslinimas nebeatliekamas, nebetikslingas, o tai iš esmės patvirtina, jog pareiškėjo paaiškinimų davimas (gavimas) baigtas 2019 m. lapkričio 28 d. Dėl to pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundas dėl pareigūnų veiksmų paaiškinimų gavimo (fiksavimo) ir protokolo surašymo metu turėjo būti išnagrinėtas skundžiamu nutarimu visiškai, de facto užbaigus šį procesinį veiksmą.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo skundas dalyje tenkintinas, panaikinant Konkurencijos tarybos skundžiamo nutarimo dalį, kuria nutarta palikti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundo dalį nenagrinėta, tam, kad pareiškėjas galėtų apginti savo interesus patikrinti pareigūnų paaiškinimų rinkimo ir protokolavimo metu atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent Konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, inter alia, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013 ir kt.). Taigi, šioje apimtyje teismas negali išnagrinėti skundo iš esmės, kadangi tokiu būdu būtų perimta Konkurencijos tarybos, kaip viešojo administravimo subjekto kompetencija ir galimybė pačiam įvertinti savo pareigūnų veiksmus bei priimtus sprendimus pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nagrinėjant šioje dalyje skundą iš esmės įvertintini ir skundo argumentai dėl pareigūnų pasirinktos taktikos renkant paaiškinimus prašyti komentuoti ne originalaus pokalbio garso įrašų atkarpas, o garso įrašo stenogramas ar netgi garso įrašo stenogramų vertimą, dėl klausimų paaiškinimus duodančiam asmeniui pobūdžio, dėl paaiškinimų protokolo surašymo procedūros ir t.t., kas buvo palikta nenagrinėta, motyvuojant tuo, kad paaiškinimų davimas nebuvo baigtas veiksmas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save.

Konkurencijos įstatyme ar jį detalizuojančiuose teisės taikymo aktuose nėra aiškiai įtvirtinta asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas konkurencijos tyrimas, ar asmenų, kurių paaiškinimai imami, teisės ir pareigos. Tai išvestina iš sisteminio Konkurencijos įstatymo nuostatų aiškinimo. Konkurencijos tarybos patvirtintoje paaiškinimų protokolo formoje taip pat nėra nurodytos paaiškinimus duodančių asmenų teisės ir (ar) pareigos, tačiau numatyta atsakomybė už neteisingos ar nepilnos informacijos pateikimą ar atsisakymą informaciją pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Konkurencijos tarybos veikla atliekant tyrimą, priimant kai kuriuos procedūrinius sprendimus, patenka į viešojo administravimo įstatymo reguliavimo sritį kaip administracinė procedūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. sprendimą byloje Nr. I444-4/2006, 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą byloje Nr. A858-1309/2010). Nors Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36-8 straipsnyje (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) įtvirtintos poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo nuostatos yra rekomendacinės konkurencijos pažeidimus tiriančiai institucijai, tačiau gali būti laikytinos bendrosiomis, nesant specialiųjų taisyklių. Ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus. Jam turi būti suteikiama pakankamai laiko įrodymams pateikti ir paaiškinimams duoti (36-8 straipsnio 3 ir 7 dalis). Taip pat VAĮ 20 straipsnyje numatytos asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, bendrosios teisės ir pareigos. Be to, įvertinus Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ir į Administracinių nusižengimų kodekse numatytas procedūros dalyvių (priklausomai nuo statuso) teises ir pareigas.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, draudžiančia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Teisė neduoti parodymų prieš save kyla iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio. Nors ši norma skirta teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje užtikrinti (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau jei tam tikros įstatymų nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems į teisinę atsakomybę pagal atitinkamus įstatymus, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Dėl to Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai, taikytini ir teisme nagrinėjant konkurencijos teisės pažeidimų bylas. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Tačiau Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad fizinis asmuo negali savanoriškai (t. y. niekieno neverčiamas) duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. balandžio 12 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra konstatavęs, kad teisė tylėti ir teisė neduoti prieš save parodymų nėra absoliučios (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); ne kiekviena tiesioginė prievarta savaime lemia pažeidimą; nors Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą yra absoliuti, šios teisės elementai negali būti vienos nekintančios taisyklės dalykas, jie turi priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisės tylėti ir teisės neduoti parodymų prieš save esmė, turi būti atsižvelgiama į prievartos, naudotos siekiant gauti įrodymus, pobūdį ir laipsnį, tinkamų saugiklių buvimą ir šitaip surinktos medžiagos panaudojimą (2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02). EŽTT yra pažymėjęs ir tai, kad pareiga informuoti valdžios institucijas yra bendras valstybių narių teisės ypatumas ir ji gali būti susijusi su įvairaus pobūdžio klausimais (pvz., pareiga tam tikrais atvejais atskleisti policijai asmens tapatybę) (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą konstatuota, kad, taikant sankcijas už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, reikšmingu pripažįstamas ir procesinių garantijų, užtikrintų pagal Konvenciją aspektas, kas lemia teisėtą ir teisingą pažeidimo tyrimo procedūrą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį byloje Nr. A502-253/2014, išplėstinės kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį byloje eA-2330-520/2016).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sutiktina su atsakove tuo aspektu, kad teisės neduoti parodymų prieš save apimtis konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo procedūroje yra siauresnė negu baudžiamajame procese, kas ne kartą konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Tiriamas ūkio subjektas negali atsisakyti suteikti informacijos motyvuodamas tuo, jog ji yra inkriminuojanti, tačiau Konkurencijos taryba savo klausimais negali versti tiriamų ūkio subjektų pripažinti pažeidimo padarymą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį byloje Nr. A39-1939/2008 ir 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį byloje A442-715/2008).

Iš byloje esančių duomenų, t. y. iš Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. „duomenys neskelbtini“ patvirtintos paaiškinimų protokolo formos, 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo, ginčijamo nutarimo 4 pastraipos matyti, kad prasidedant apklausai pareiškėjui nebuvo išaiškintos teisės konkurencijos vykdomame tyrime, įskaitant teisė neduoti parodymų prieš save toje apimtyje, kiek tiriama baudžiamojoje byloje dėl papirkimo, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamasis. Tai, kad pareiškėjui išaiškinta atsakomybė už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą arba atsakymą paaiškinti duomenis (atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje, Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje) niekaip savaime neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, kadangi paaiškinimų davimo metu jis turėjo galimybę naudotis advokato pagalba ir ja realiai naudojosi.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytus argumentus, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas apskritai turi teisę neduoti paaiškinimų dėl konkurencijos vykdomo tyrimo ir jo metu nustatytų bet kokių reikšmingų aplinkybių, kadangi konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas, jo dalykas (draudžiami susitarimai tarp ūkio subjektų dėl pirkimų pasidalijimo) netapatus baudžiamojoje byloje tiriamoms aplinkybėms (valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens papirkimas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė turėjo žinoti apie pareiškėjo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, tačiau pareiškėjo neinformavo apie teisę neduoti parodymų prieš save baudžiamojo proceso apimtyje. Tačiau pareiškėjas naudojosi profesionalaus advokato teisine pagalba paaiškinimų teikimo metu, įvertinus susijusių su baudžiamaisiais procesais klausimų ir atsakymų apimtį ir turinį, tai, jog informacijos teikimas įprastai nelaikytinas parodymų prieš save davimu, jog pareiškėjui nėra pareikšti įtarimai dėl konkurencijos teisės pažeidimų, jog surinkta informacija paaiškinimų forma sudaro tik dalį tyrimo metu surinktos informacijos ir nėra duomenų, kad paaiškinimų protokolų duomenys būtų buvę perduoti pagal bendradarbiavimo susitarimus kitiems teisėsaugos funkcijas vykdantiems subjektams. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nėra pagrindo šioje apimtyje pareiškėjo skundą tenkinti, pripažįstant buvus esminį procedūros pažeidimą, renkant asmens paaiškinimus tinkamai jo neinformavus apie visas turimas teises, įskaitant teisę neduoti parodymų prieš save.

Pareiškėjas nurodo, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nesudarė galimybių susipažinti su Konkurencijos tarybos turima tyrimo medžiaga (jos dalimi).

Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, baigus tyrimą, procedūros dalyviams sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu, taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 8–11 dalyse numatyti apribojimai. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymo susipažinti su medžiaga metu, tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nebuvo baigtas, nebuvo surašytos ir pateiktos tyrimo išvados, todėl vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi Konkurencijos taryba pagrįstai turėjo teisę atsisakyti tenkinti pareiškėjo, jos atstovų prašymą susipažinti su konkrečiais tyrimo įrodymais, nes tai galėjo pakenkti tyrimo eigai ir (ar) rezultatams. Konkurencijos tarybos pareigūnai turėjo teisę, tyrimui nepasibaigus, nuspręsti duoti susipažinti pareiškėjo atstovams tik su Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. gruodžio 20 d. lydraščiu Nr. „duomenys neskelbtini“, kuriuo Konkurencijos taryba informuota apie prokuroro nutarimą perduoti dalį nutrauktos ikiteisminio tyrimo Nr. „duomenys neskelbtini“ medžiagos Konkurencijos tarybai dėl galimų konkurencijos įstatymo pažeidimų tirti, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Konkurencijos taryba pareiškėją supažindino su minėtu lydraščiu. Teismo įsitikinimu, toks procedūrinis sprendimas buvo pakankamas, įvertinus tyrimo stadiją, atsakant į pareiškėjo atstovų klausimus dėl disponavimo ikiteisminio tyrimo medžiaga teisėtumo. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas konstatuoja, kad įvertinus atmestinus ir tenkinamus pareiškėjo argumentus, darytina išvada, jog skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant skundžiamo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo „Dėl G. K. 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“ dalį, kuria nutarta pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundo dalį palikti nenagrinėta, grąžinant šioje dalyje Konkurencijos tarybai išnagrinėti skundą dėl atlikto veiksmo ir priimtų sprendimų (paaiškinimų ėmimas, protokolavimas) iš esmės.

Pareiškėjas teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė prašomos priteisti sumos dėl bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo „Dėl G. K. 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“ dalį, kuria skundas dalyje dėl paaiškinimų protokolo papildymo ir teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimo paliktas nenagrinėti, grąžinant šioje dalyje Konkurencijos tarybai išnagrinėti skundą Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Likusią pareiškėjo G. K. (G. K.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                          Tomas Blinstrubis

Beata Martišienė

Gediminas Užubalis