Administracinė byla Nr. I1-8833-644/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00331-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 30 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-9).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022-02-01 iki 2025-02-28 jis atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Visą šį laikotarpį jam nebuvo suteiktas materialinis aprūpinimas, kai jis buvo nemokus. Per visą minėtą laikotarpį jam, ne kartą kreipiantis į įstaigos administraciją su prašymais dėl materialinio aprūpinimo, niekada negavo pilno įstatyme numatyto aprūpinimo. Jam būdavo paaiškinama, kad šiuo metu nėra drabužių, kad vykdoma viešųjų pirkimų procedūra ir kai tik įvyks viešieji pirkimai jis bus aprūpintas. Dėl to jis patyrė dideles kančias, išgyvenimus. Atsakovės atstovo neveikimas nulėmė dideles psichologines traumas, buvo pažemintas jo orumas, jautė diskomforto jausmą, patyrė dvasines kančias, buvo prislėgtas, nes negalėjo ir iki šiol negali išeiti į lauką pasivaikščioti gryname ore bei į sporto aikštyną pasportuoti, kadangi neturėjo ir iki šiol neturi sezoniškumą atitinkančių drabužių, avalynės bei viso kito, kas jam priklauso. Tokiu būdu atsakovės atstovas sąmoningai jam kelia psichologines kančias. Pažymėjo, kad kartais jam buvo atnešama avalynė, marškinėliai, trumpikės, bet tai buvo seniai. Vis buvo sakoma, kad tai ko trūko, atneš kai tik įvyks viešieji pirkimai, tačiau sekantį kartą kreipiantis dėl aprūpinimo, jam buvo atsakoma, kad tą mėnesį jis buvo mokus.
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 22-26) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 2 punktą, suimtuosius neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną ir higienos reikmenų , jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatorius arba pataisos įstaigos administracija. Pagal aprašo 5 punktą drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtajam (nuteistajam) išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną (Aprašo 6 punktas). Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos, savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas).
Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduoti marškinėliai 2 vnt. (dėvėjimo laikotarpis 1 metai) bei batų pora (dėvėjimo laikotarpis 2 metai). Laikotarpyje nuo 2022-02-01 iki 2025-02-05 pareiškėjui nuolat buvo pervedinėjamos piniginės lėšos iš trečiųjų asmenų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2022-02-04 pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gavo 1600 Eur, 2022-05-10 – 11576,31 Eur, o pagal 2022-05-18 pareiškėjo prašymą motinai buvo vykdomi du mokėjimai, t. y. 9500 Eur ir 1050 Eur.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, nenurodė kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovės priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patyrė skunde nurodomą žalą. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patirtų emocinių ir dvasinių kančių, kuriuos neva galėjo sukelti įstaigoje neužtikrintas materialinis aprūpinimas, nesikreipė. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. L. kildina iš neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatyto materialinio aprūpinimo laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 5 d., atlyginimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog Pravieniškių 1 – ame kalėjime ne kartą kreipiantis į įstaigos administraciją su prašymais dėl materialinio aprūpinimo, jam niekada pilnai nebuvo išduota sezoną atitinkančių drabužių, kaip tai numatyta teisės aktuose.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprašas), 2 punktas nustato, kad suimtuosius neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną ir higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatorius arba pataisos įstaigos administracija. Pagal aprašo 5 punktą drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtajam (nuteistajam) išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną (Aprašo 6 punktas). Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Pažymėtina, kad pagal Aprašo 5 punktą, drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R- 444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 304 punktu drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami tik tie drabužiai ir (ar avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną (Taisyklių 305 punktas). Laikoma, kad suimtasis ar nuteistasis yra nemokus, kai per vieną mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietų įstaigai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis ar nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Taisyklių 310 punktas).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas nuteistiesiems yra siejamas su asmens nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo išduoti marškinėliai (2 vnt.) ir batų pora (1 vnt.), tai patvirtina teismui pateiktos Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės duomenys. Kad nurodytas priemones gavo, pareiškėjas patvirtino savo parašu (b. l. 34-35). Su prašymais dėl drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimo pareiškėjas į kalėjimo administraciją kreipėsi 2024 m. kovo 13 d. (b. l. 45), 2024 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 47), 2024 m. lapkričio 4 d. (b. l. 49). Atitinkamai, pareiškėjui buvo pateikti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo direktoriaus atsakymai, kuriais atsisakyta suteikti jam materialinį aprūpinimą motyvuojant tuo, kad iki prašymų pateikimo pareiškėjas buvo mokus. Pareiškėjas minėtus prašymus skundė Lietuvos kalėjimų tarnybai (b. l. 54-60, 65-66), tačiau pareiškėjo skundai buvo netenkinti tais pačiais motyvais, kad pareiškėjas buvo mokus (b. l. 63, 68-69). Iš atsakovės atstovo į bylą pateikto žiniaraščio apie pareiškėjo pajamas ir išlaidas matyti, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 4 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gavo 1600 Eur, 2022 m. gegužės 5 d. 11576,31 Eur, o gavęs šias sumas 2022-02-10 ir 2022-05-18 dienos pavedimais jas pervedė į mamos Dalios Levickienės banko sąskaitą (b. l. 36). Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į asmeninę sąskaitą iš mamos Dalios Levickienės bei trečiųjų asmenų reguliariai gaudavo pinigines perlaidas (b. l. 36-42). Kadangi pareiškėjas 2022 m. vasario 4 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gavęs 1600 Eur, 2022 m. gegužės 5 d. 11576,31 Eur, šias sumas 2022-02-10 ir 2022-05-18 dienos pavedimais pervedė į mamos Dalios Levickienės banko sąskaitą, darytina išvada, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymų dėl materialinio aprūpinimo, nes pareiškėjas buvo mokus, kadangi iki prašymo pateikimo jo pajamos banko sąskaitoje viršijo 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2024-03-13 iki 2024-11-04 bazinė socialinė išmoka – 55 Eur) dydį,
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didelėmis kančiomis, išgyvenimais. pažeminimu, diskomforto jausmu, prislėgtumu. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patirtų emocinių ir dvasinių kančių, kuriuos neva galėjo sukelti įstaigoje neužtikrintas materialinis aprūpinimas, nesikreipė. Nors pareiškėjas į bylą ir pateikė 2024 m. gruodžio 2 d. prašymą užregistruoti jį pas psichologą asmeniniam pokalbiui (b. l. 83), tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog neigiami išgyvenimai, dėl neva jam nesuteikto materialinio aprūpinimo, tęsiasi ilgą laiką, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d., tačiau prašymą užregistruoti psichologui pateikė tik skunde nurodomo ginčo laikotarpio pabaigoje. Be to, iš pareiškėjo prašymo nėra aišku, dėl kokių priežasčių jis teikė prašymą dėl vizito pas psichologą. Pareiškėjo į bylą pateiktas dokumentas apie tai, kad jis 2025 m. kovo 28 d. yra registruotas vizitui pas Vilniaus „Carito“ socialinį darbuotoją (b. l. 84), tačiau šie pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina aplinkybių dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, kadangi minėtas dokumentas yra informacinio pobūdžio, iš jo visiškai nėra aišku, nei kokiai konsultacijai, nei kokiu tikslu jis yra registruotas vizitui pas socialinį darbuotoją. Pareiškėjo skunde nurodytos tik deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio aplinkybės apie pažeminimą, diskomforto jausmą, dvasines kančias dėl nesuteikto materialinio aprūpinimo. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl atsisakymo suteikti materialinį aprūpinimą neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis