Civilinė byla Nr. 2S-222-230/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10095-2013-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 122.2; 122.3; 122.4
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotos asmens antstolės L. U. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13865–329/2013 pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei L. U. D. , Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. M..
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2013-01-08 patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo, 2) 2013-01-08 patvarkymą areštuoti lėšas, adresuotą AB SEB bankas, 3) 2013-01-08 patvarkymą areštuoti lėšas, adresuotą AB Swedbank, 4) 2013-01-08 patvarkymą areštuoti lėšas, adresuotą AB Šiaulių bankas; įpareigoti antstolę nutraukti visus vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad 2013-05-23 iš savo sutuoktinio sužinojo, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo 2011-10-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-121-555/2011, kuriuo iš skolininko A. M. (pareiškėjos sutuoktinio) priteista 4 665 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, antstolė 2013-01-08 patvarkymu dėl informacijos apie turtą pateikimo pareiškėjai nurodė atvykti pas antstolę ir pateikti informaciją apie turimą turtą bei 2013-01-08 patvarkymais areštavo jos pinigines lėšas, esančias pareiškėjos sąskaitose bankuose. Nurodė, kad antstolė, atlikdama veiksmus (rinkdama duomenis apie pareiškėjai priklausantį turtą, jos darbo vietas) ir priimdama patvarkymus pareiškėjos atžvilgiu pažeidė teisės aktus, todėl antstolės veiksmai (patvarkymai) yra pripažintini neteisėtais ir naikintini, įpareigojant antstolę nutraukti visus išieškojimus iš pareiškėjos, kadangi antstolė atlieka vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu neturėdama vykdomojo dokumento. Nurodė, kad pareiškėja su savo sutuoktiniu (skolininku) yra sudariusi povedybinę sutartį, pagal kurią tiek pajamos, tiek turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, informacija apie povedybinę sutartį yra įregistruota viešame registre, todėl turėjo būti žinoma antstolei. Taip pat nurodė, kad apie visus antstolės veiksmus pareiškėja sužinojo tik 2013-05-23, kai ją sutuoktinis informavo apie jos atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Antstolė L. U. D. 2013-06-21 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjos skundo, kuriuo: pareiškėjos neįpareigojo pateikti informacijos apie turimą turtą pagal 2013-01-08 pateiktą patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); panaikino 2013-01-08 patvarkymais taikytą areštą sąskaitoms: Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB Swedbank, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB Šiaulių bankas; nutraukė visus vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti; netenkino pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjos A. M. skundo dėl antstolės L. U. D. veiksmų reikalavimo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Pareiškėjos skundo reikalavimą dėl išlaidų priteisimo tenkino, priteisė iš antstolės L. U. D. pareiškėjai 1815 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis, nustatė, kad antstolės L. U. D. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra vykdomas 4 665 Lt išieškojimas iš skolininko A. M. valstybei. Nepavykus skolos išieškoti iš skolininko, antstolė šioje vykdomojoje byloje 2013-01-08 priėmė patvarkymus: patvarkymą dėl informacijos apie turtą pateikimo, patvarkymus areštuoti lėšas, adresuotus AB SEB bankas, AB Swedbank, AB Šiaulių bankas. Šių patvarkymu pagrindu buvo areštuotos pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) piniginės lėšos, esančios pareiškėjos piniginių lėšų sąskaitose AB SEB banke, AB Swedbank, AB Šiaulių banke. Šiuos patvarkymus antstolė panaikino 2013-06-17 patvarkymais. 2013-05-08 skolininkui buvo įteiktos vykdomosios bylos dokumentų kopijos. 2011-12-28 tarp skolininko A. M. ir jo sutuoktinės pareiškėjos A. M. buvo sudaryta povedybinė sutartis, pagal kurią tiek pajamos, tiek turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Pareiškėja už teisinę pagalbą surašant skundą dėl antstolės veiksmų patyrė 1 815 Lt išlaidas.
Kadangi antstolė, 2013-06-14 gavusi pareiškėjos skundą, pati panaikino 2013-01-08 patvarkymus, kuriuos pareiškėja prašė pripažinti negaliojančiais, teismas nepasisakė dėl minėtų patvarkymų pripažinimo negaliojančiais. Pareiškėjai atsisakius reikalavimo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir teismui šį atsisakymą priėmus, teismas civilinę bylą šio reikalavimo dalyje nutraukė.
Pareiškėja skundu taip pat prašė priteisti iš antstolės 1 815 Lt išlaidas advokatui už skundo surašymą. Antstolė, netenkino šio reikalavimo, nurodydama, kad advokato pagalba nebuvo reikalinga, kadangi pareiškėja galėjo pateikti povedybinę sutartį ir to būtų pakakę skundžiamiems patvarkymams panaikinti. Teismas nurodė, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą yra svarbu nustatyti priežastis, dėl kurių pareiškėja patyrė minėtas išlaidas, t. y., ar antstolės veiksmai buvo teisėti. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga nenustatė, kad antstolė per laikotarpį nuo 2013-01-08 iki 2013-06-17 (iki minėtų patvarkymų panaikinimo) būtų pasiūliusi išieškotojui, skolininkui ar, kaip antstolė laikė, bendrosios nuosavybės dalyviui – pareiškėjai, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolės argumentą, kad Vedybų registro duomenys nėra vieši, o ji neturinti prisijungimo prie minėto registro, todėl negalėjusi patikrinti Vedybų sutarčių registro duomenų, atmetė, kaip nepagristą, kadangi antstoliai pagal LR Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį turi teisę gauti visą informaciją iš visų valstybės registrų. Todėl teismas sprendė, kad antstolė, areštuodama pareiškėjos, kuri nebuvo vykdomosios bylos dalyvė, pinigines lėšas, jas areštavo be teisinio pagrindo, veikė neteisėtai, dėl antstolės neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė išlaidas, susijusias su skundo dėl antstolės veiksmų surašymu. Kadangi pareiškėjos ir antstolės suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, priteisė pareiškėjos patirtas teisinės pagalbos išlaidas iš antstolės. Teismas atmetė antstolės teiginį, kad advokato pagalba buvo visiškai nereikalinga, ir atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio, sprendė, kad patenkinus skundo reikalavimą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nebus pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolė L. U. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjos 2013-06-12 skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi jis paduotas pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių bei nepateikus įrodymų, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2013-01-08 patvarkymus nenagrinėtinas, todėl negali būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Antstolė nurodo, jog jos atlikti veiksmai buvo panaikinti tik dėl to, kad pareiškėja su skundu pristatė povedybinę sutartį, o ne dėl to, kad antstolė pripažino veiksmų neteisėtumą ir kad buvo gautas skundas dėl antstolės veiksmų. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nagrinėjo klausimą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, susidariusių skundžiant antstolės veiksmus jau suėjus šių veiksmų apskundimo naikinamajam terminui.
2) Apie vykdomą išieškojimą žinojo ir skolininkas, ir jo sutuoktinė – pareiškėja, tačiau jie nepateikė antstolei jokių pasiūlymų, kaip kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, nepateikė duomenų apie šeimos turto teisinį režimą, todėl išieškojimas vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai buvo nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą. Antstolė nurodo, jog Vedybų sutarčių registro duomenys nėra vieši, LR Antstolių įstatyme nėra nurodymo privalomai naudotis Vedybų sutarčių registru, ir ji neturinti prieigos prie šio registro, todėl neturi galimybės patikrinti fakto apie sudarytas sutartis tarp sutuoktinių. Antstoliai naudojasi antstolių informacine sistema (AIS), kuri neteikia duomenų apie asmenų sudarytas vedybines sutartis. Todėl ir buvo išsiųstas patvarkymas skolininkui ir jo sutuoktinai dėl informacijos apie turtą pateikimo, kurie laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms po išsiuntimo. Jei skolininkas laiku būtų pristatęs povedybinę sutartį, išieškojimas nebūtų nukreiptas į bendrąjį sutuoktinių turtą.
Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog aplinkybė, kad ji yra skolininko sutuoktinė, nesudarė pagrindo antstolei pradėti išieškojimą iš jos turto, neturint jos atžvilgiu išduoto vykdomojo dokumento. Aplinkybės, ar vykdomąja byla domisi skolininkas ir kaip jis įgyvendina savo pareigas, bei kada ir ką skolininkas sužinojo, neturi įtakos sprendžiant antstolės veiksmų pareiškėjos atžvilgiu teisėtumo klausimą, kadangi jos sutuoktinis neturi jokių įgalinimų veikti pareiškėjos vardu. Todėl antstolės akcentuojamos aplinkybės, kad pareiškėjos sutuoktinis yra skolininkas vykdomojoje byloje, jam siunčiami dokumentai laikytini įteiktais praėjus penkioms dienoms po registruoto laiško išsiuntimo, ir kitos pareiškėjos sutuoktiniui, kaip skolininkui, taikytinos įstatyme nustatytos pareigos, netaikytinos pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja nėra atitinkamos vykdomosios bylos dalyvė, todėl ji nei neturėjo pareigos ir netgi teisės domėtis, kaip vykdomas išieškojimas. Tik dėl neteisėtų antstolės veiksmų ji buvo įtraukta į vykdymo procesą, todėl įgijo teisę juos skųsti. Pareiškėja teigia, kad antstolės argumentas, jog, pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui pareiškėja prarado teisę ginčyti antstolės veiksmus, yra nepagrįstas, kadangi net ir praleidus šį terminą jis gali būti atnaujintas, nes pareiškėjai apie neteisėtus antstolės veiksmus nebuvo ir neturėjo būti žinoma. Antstolės nurodyta aplinkybė, jog ji nesinaudoja Vedybų sutarčių registro duomenimis, neįtakoja jos atliktų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu teisėtumo.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdydama Kauno apygardos teismo 2011-10-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-121-555/2011 dėl 4 665,56 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojai – valstybei (vykd. bylos l 1), 2013-01-08 patvarkymu įpareigojo pareiškėją – skolininko sutuoktinę pateikti informaciją apie turtą (vykd. bylos l. 125), ir areštavo jos sąskaitas, esančias AB SEB bankas, AB Swedbank, AB Šiaulių bankas (vykd. bylos l. 122–124). Antstolė, gavusi pareiškėjos skundą dėl neteisėtų antstolės veiksmų (vykd. bylos l. 126–129), 2013-06-21 patvarkymu (vykd. bylos l. 135–139) panaikino 2013-01-08 pareiškėjos atžvilgiu priimtus patvarkymus, kadangi antstolei, kartu su skundu dėl antstolės veiksmų, buvo pateikta tarp skolininko A. M. ir jo sutuoktinės pareiškėjos A. M. 2011-12-28 sudaryta povedybinė sutartis, pagal kurią tiek pajamos, tiek turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (vykd. bylos l. 115-117). Dėl teisinės pagalbos surašant skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėja patyrė 1 815 Lt išlaidas (vykd. bylos l. 114), kurias pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė pareiškėjai iš antstolės.
Antstolė atskiruoju skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti nagrinėti pareiškėjos skundo, kadangi jis paduotas suėjus naikinamajam terminui, ir ji neturinti atlyginti pareiškėjos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi jos atlikti veiksmai (patvarkymai) buvo panaikinti tik dėl to, kad pareiškėja su skundu pristatė povedybinę sutartį, o ne dėl to, kad gavusi skundą dėl antstolės veiksmų, ji būtų pripažinusi atliktų veiksmų neteisėtumą.
Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, išieškojimo iš skolininko turto tvarką, įtvirtinta skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, privalo vadovautis teisėtumo principu (LR Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktus vykdomajame rašte, be kitų privalomų rekvizitų, turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui ir pilnas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolei pateiktame vykdomajame rašte Nr. 2-121-555/2011 yra nurodytas tik vienas skolininkas, t. y. A. M.. Antstolė 2013-01-08 patvarkymais areštavo pareiškėjos, kaip skolininko sutuoktinės, sąskaitas, t. y., kaip nurodo antstolė, vadovaudamasi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, nukreipė išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186-2010, išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Nutarime nurodoma, jog antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Be to, CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstolė nuo pareiškėjos priimtų patvarkymų priėmimo 2013-01-08 iki jų panaikinimo 2013-06-21 būtų pasiūliusi išieškotojui, skolininkui ar bendrosios nuosavybės dalyviui – pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė, areštuodama pareiškėjos pinigines lėšas, tokiems veiksmams atlikti neturėjo teisinio pagrindo, t. y. veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės nurodyti skundo argumentai dėl jos galimybių naudotis Vedybų sutarčių registru ir kad patvarkymai panaikinti tik dėl to, kad pareiškėja su skundu pristatė povedybinę sutartį, o ne dėl to, kad antstolė pripažino veiksmų neteisėtumą, nepaneigia pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl antstolės veiksmų neteisėtumo ir neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Kaip nurodyta, antstolės atlikti vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu neatitiko įstatymo reikalavimų ne dėl tos priežasties, kad antstolė neturėjo informacijos apie povedybinę sutartį, bet apskritai dėl negalimumo juos atlikti pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja, pateikdama antstolei skundą siekė, kad antstolės neteisėti patvarkymai jos atžvilgiu būtų pripažinti negaliojančiais. Todėl antstolei panaikinus skundžiamus patvarkymus, kaip nustatyta, priimtus be teisinio pagrindo, t. y. nustačius, jog antstolės veiksmai juos priimant buvo neteisėti, pareiškėjos skundas yra patenkintas visiškai, o kadangi abiejų šalių interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingi, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos skundo surašymui iš antstolės priteistos pagrįstai (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Atmestini skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti pareiškėjos 2013-06-12 skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi jis paduotas pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui ir nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių bei nepateikus įrodymų, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Taigi, minėta teisės norma nustato, jog antstolio patvarkymas, kuriuo atsisakoma atnaujinti skundo padavimo terminą, yra skundžiamas teismui. Pareiškėja, teikdama skundą antstolei, kartu prašė ir atnaujinti terminą jam paduoti. Antstolė, išnagrinėjusi skundą, 2013-06-21 patvarkymu pareiškėjos prašymo netenkino ir termino neatnaujino, todėl teismas pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstai priėmė nagrinėti tokį skundą. Antstolės nuomone, kadangi skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą naikinamąjį terminą, todėl jai negalėtų atsirasti ir procesinės teisinės pasekmės – pareiga atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi (šiuo atveju atstovavimo) išlaidas. Nors antstolė ir netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, tačiau būtent dėl pareiškėjos paduoto skundo pati panaikino savo neteisėtus patvarkymus. Tai reiškia, kad pareiškėja pasiekė tą rezultatą, kurio siekė, o termino atnaujinimas tebuvo tik sąlyga tam pasiekti. Antstolei iš esmės patenkinus pareiškėjos skundą, tai faktiškai reiškia, kad antstolė skundą nagrinėjo, nepaisydama praleisto termino, kas yra tolygu termino atnaujinimui. Todėl pareiškėja, antstolei patenkinus jos skundo reikalavimus, pagrįstai atsisakė reikalavimo atnaujinti terminą skundui paduoti, kai skundas buvo perduotas nagrinėti teismui nepatenkinto skundo dalyje, t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą ir pagrįstai priteisė pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su skundo padavimu, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Nijolia Indreikienė