Civilinė byla Nr. 2-2465/2013

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 114.10 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties atmesti prašymą užtikrinti įrodymus, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5393-450/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ergolain projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BOD Group“ dėl autorių teisių pažeidimo, žalos atlyginimo ir atkuriamųjų priemonių taikymo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ergolain projektai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „BOD Group“ 30 292,17 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų; taikyti atkuriamąsias priemones bei įpareigoti atsakovą savo lėšomis sunaikinti baldus, kuriuos atsakovas pasigamino neteisėtai atkurdamas kūrinį. Taip pat prašė skubos tvarka, nepranešant atsakovui, užtikrinti byloje įrodymus, leidžiant ieškovo pasirinktam antstoliui patekti į atsakovui nuosavybės teise priklausantį statinį (Mokslininkų g. 6A, Vilniuje), siekiant aprašyti baldus, esančius šiame pastate; patekti į atsakovui ar tretiesiems asmenims priklausančius, tačiau atsakovo valdomus, kompiuterinius įrenginius, siekiant užfiksuoti atsakovo darbuotojos A. V. elektroninio pašto (a.v@bod.lt) susirašinėjimo turinį su bet kokiais kitais asmenimis dėl baldų gamybos nurodytam pastatui (Mokslininkų g. 6A, Vilniuje); užfiksuoti bet kokių sutarčių tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų turinį, kuriais susitariama dėl baldų, esančių Mokslininkų g. 6A, Vilniuje, gamybos, baldų perdavimo aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Ergolain projektai“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė.

Teismas priėmė tokią nutartį, nes ieškovas neįrodė, jog atsakovas UAB „BOD Group“ gali imtis priemonių pakeisti prašomų užtikrinti įrodymų turinį ar kitokiu būdu paslėpti, sunaikinti turimus duomenis, jog vėliau tokių įrodymų išreikalavimas pasidarytų negalimas. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė nekonkretų prašymą užtikrinti įrodymus - tiksliai neįvardijo prašomų apžiūrėti ir aprašyti baldų pavadinimų, neįvardijo konkrečių sutarčių ir kitų dokumentų. Kadangi prašymas yra netikslus, teismo nuomone, ieškovas nėra tikras, kokie įrodymai egzistuoja. Teismas pažymėjo, jog dalį prašomų užtikrinti įrodymų galima būtų gauti tik apžiūrint visą atsakovo, kaip juridinio asmens, veiklos medžiagą, esančią kompiuterinėse laikmenose, todėl, tenkinant tokį prašymą (dėl įrodymų užtikrinimo), būtų pažeistos atsakovo teisės, nes duomenys apie jo veiklą, rezultatus, finansiniai duomenys yra teikiami ir atskleidžiami tik įstatymo nustatyta tvarka. Teismas priėjo prie išvados, kad prašomos apžiūrėti ir aprašyti sutartys ar priėmimo-perdavimo aktai turi būti ne užtikrinami, o įstatymo nustatyta tvarka išreikalaujami (CPK 199 str.), kaip ir kiti įmonės dokumentai, tokie kaip gaunamos ir siunčiamos korespondencijos registras (susirašinėjimas konkrečiu klausimu su kitais subjektais), sutartys su kitomis įmonėmis ir kiti įrodymai gali būti išreikalaujami teikiant teismui prašymą padėti gauti rašytinius įrodymus (jei šalis jų pati gauti negali) ar išduoti liudijimą apie teisę gauti atitinkamą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 str. 4 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Ieškovas UAB „Ergolain projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - užtikrinti įrodymus byloje.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, asmeniui, prašančiam užtikrinti įrodymus CPK 221 straipsnio pagrindu, nėra pareigos įrodyti konkrečių atsakovo veiksmų, kuriais būtų ketinama prašomus užtikrinti įrodymus perleisti ar sunaikinti. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti konkrečius atsakovo veiksmus, kurie darytų įtaką bylai aktualiems įrodymams. Taigi teismas nepagristai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui įrodyti tas aplinkybes, kurių CPK nereikalauja įrodyti;

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, nes jis (ieškovas) įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl tai buvo pakankamas pagrindas taikyti įrodymų užtikrinimą. Pagal CPK 221 straipsnį įrodymų užtikrinimui pakanka pagrįstos abejonės, jog atsakovas prašomus įrodymus gali pakeisti (ypač jų turinį), paslėpti ar sunaikinti. Šiuo atveju ši grėsmė pasireiškia tuo, jog atsakovas gali nevaržomai daryti bet kokį fizinį ar kitokį poveikį nuplagijuotiems daiktams (baldams), kurie yra atsakovo dispozicijoje;

3. Nesutinkama su teismo motyvais, jog dalis įrodymų gali būti išreikalaujami teikiant teismui prašymą dėl teisės gauti įrodymus. Įrodymų užtikrinimo ir įrodymų išsireikalavimo taisyklių paskirtis ir tikslai turi esminių skirtumų, o atsižvelgus į šios bylos specifiką, įrodymų užtikrinimas yra tinkamesnis, nes paspartintų bylos nagrinėjimą. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas privalo laikytis viešosios teisės nustatytų imperatyvaus pobūdžio dokumentų tvarkymo (apskaitos) taisyklių, neturi jokios įtakos įrodymų užtikrinimo vertinimui ir šio prašymo pagrįstumui. Tokius įrodymus atsakovas gali vis tiek sunaikinti ar paslėpti, apskaičiavęs, jog galbūt sumokėti baudą bus daug ekonomiškiau, nei atlyginti žalą pagal pareikštą ieškinį. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1420/2012; 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-111/2008). Ieškovo nuomone, kiekvienas asmuo, sužinojęs, kad jam yra pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, stengtųsi paslėpti ar sunaikinti kaip įmanoma daugiau įrodymų, ypač tų, kurie yra itin lengvai modifikuojami, pavyzdžiui, susirašinėjimas elektroniniu paštu;

4. Nepagrįsti teismo motyvai, jog pareikštas prašymas buvo nekonkretus. Akivaizdu, jog ieškovas nesiekia užfiksuoti ir aprašyti absoliučiai visų atsakovo pastate esančių daiktų (baldų). Ieškovui aktualūs yra tik tie baldai, kurie yra nuplagijuoti pagal ieškovo atsakovui pateiktą baldų vizualizaciją. Analogiškai ieškovas neketina aprašyti visų atsakovo sutarčių ar dokumentų - aktualios tik tos sutartys bei dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys apie nuplagijuotus daiktus (baldus). Be to, logiška, jog ieškovui nėra žinomi tikslūs baldų pavadinimai, nes, atsakovui juos nuplagijavus, akivaizdus tas faktas, kad jiems (baldams) yra suteikti visiškai kitokie pavadinimai ar kodai, nei ieškovo teiktuose dokumentuose (pasiūlymuose) atsakovui.

Atsakovas UAB „BOD Group“ atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad ieškovas turi pareigą įrodyti, kodėl jis turi baimintis, kad pateikti jam reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima ar sunku. Ieškovas savo nurodytų aplinkybių nepagrindė, rėmėsi tik prielaidomis, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pateikto prašymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas užtikrinti įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, patikrinant ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 339 str.).

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. CPK 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Remiantis CPK 222 straipsniu, be procesiniams dokumentams privalomų elementų (CPK 111 str. 2 d.), prašyme užtikrinti įrodymus turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumas yra pakankamas pagrindas taikyti įrodymų užtikrinimą. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas yra viena iš sąlygų, kurią būtina įvertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 145 str. 1 d.). Įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas institutas, įtvirtintas CPK II dalyje, XIII skyriuje, dešimtame skirsnyje (CPK 221 str. – 224 str.). Iš CPK 221 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinio akivaizdu, kad įrodymų užtikrinimo pagrindas yra ne bet kokia abejonė, o pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus bus sunku ar toks jų patiekimas pasidarys negalimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Teigiant apie tokią esamą grėsmę, tai teigiančiam asmeniui tenka procesinė pareigą įrodyti šias aplinkybes, t. y., pagrįsti abejonę apie grėsmę prarasti įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 222 str., 178 str. – 179 str.). Apelianto nurodyta faktinė aplinkybė, jog ginčo baldai bei kiti bylai reikšmingi įrodymai (elektroninis susirašinėjimas, sutarys dėl baldų gamybos, priėmimo - perdavimo aktai) yra pas atsakovą ir jo žinioje, savaime nereiškia ir neįrodo, kad atsakovas ėmėsi ar imsis kokių priemonių šiuos įrodymus sunaikinti ar paslėpti. Jo (apelianto) teiginiai apie tai, kad atsakovas gali nuslėpti, pakeisti ar sunaikinti prašomus užtikrinti įrodymus tam, jog išvengtų apelianto reikalaujamos žalos atlyginimo, neįrodyti, grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone, t. y., prielaida (CPK 178 str. – 179 str.). Konkrečių (objektyvių) faktinių aplinkybių bei juos patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie grėsmę gauti apelianto nurodomus įrodymus, apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Iš bylos faktinių aplinkybių viseto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylos duomenis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį - pagrįstai atmetė apelianto (ieškovo) prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.

Atskirajame skunde apelianto nurodyta teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1420/2012; 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-111/2008) netaikytina nagrinėjamai bylai, nes nurodytų bylų ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kitais atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas taip pat nėra paneigtas, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Nijolė Piškinaitė