Administracinė byla Nr. R-11-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.5; 5.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriui Z. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai N. Č. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2021 m. liepos 7 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK, atsakovas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą prie elektroninio pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą.

2.       Pareiškėjai skunde nurodė: 

2.1.                      Atsakovo priimtas ir viešai paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo 2021 m. liepos 1 d. VRK sprendimo projekto, kurį Komisija 2021 m. birželio 30 d. pateikė pareiškėjams el. laišku, t. y. rezoliucinė dalis papildyta teiginiu: „ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“. 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdžio vaizdo įrašas patvirtina, kad posėdžio metu VRK nariai balsavo tik dėl alternatyvos atsisakyti ar neatsisakyti sprendimo projekto antrosios rezoliucinės dalies ir balsų dauguma priėmė sprendimą – atsisakyti sprendimo projekto antrosios dalies dėl procedūros tęsimo Seimui priėmus konstitucinį referendumo įstatymą. Tačiau VRK nebalsavo dėl pasiūlymo sprendimo projektą papildyti teiginiu „nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“.

2.2.                      Tiek VRK pirmininkė posėdžio metu pristatydama Sprendimo projektą, tiek VRK nariai jį vadino ne sprendimo projektu, o sprendimu. Tuo atsakovas patvirtino savo išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, kas leidžia teigti, kad skundžiamą Sprendimą priėmė šališkas atsakovas.

2.3.                      Sprendimas ir atsakovo pasisakymai 2021 m. liepos 1 d. posėdžio metu grindžiami abstrakčiu teiginiu, kad dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. liepos 30 d. nutarimo nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje negalioja Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (toliau – ir Referendumo įstatymas), tačiau atsakovas nenurodė, kuri šio įstatymo redakcija, jo nuomone, negalioja. Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu pasisakė tik dėl 2018 m. gruodžio 20 d. Referendumo įstatymo redakcijos, bet ne dėl visų, t. y. ankstesnių šio įstatymo redakcijų.

2.4.                      Atsakovui nesuteikta teisė spręsti dėl Referendumo įstatymo ar bet kokio kito teisės akto galiojimo ir / ar jais nustatytų procedūrų vykdymo ar nevykdymo. Todėl VRK argumentas, kad tolimesnės referendumo procedūros nuo 2021 m. liepos 1 d. gali būti neteisėtos, yra nepagrįstas. Atsakovui priėmus 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė ir jos nariai turėjo ir turi teisėtus lūkesčius, kad jų konstitucinė iniciatyva bus įgyvendinta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 9 straipsnyje nustatyta piliečių teisė į referendumą, surinkus 300000 piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų, nėra pakeista ar panaikinta, todėl atsakovui nesuteikta teisė nevykdyti ar revizuoti šią Konstitucijos ginamą piliečių teisę.

2.5.                      Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumo iniciatyvos procedūra pradėta 2021 m. birželio 29 d. VRK sprendimu Nr. Sp-170, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios Referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis. Todėl nėra teisinio pagrindo nevykdyti teisėtai pradėtą iniciatyvą, priimtą ir nenuginčytą VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. Sp-170. Toks atsakovo elgesys patvirtina jo šališkumą ir neteisėtą norą pažeisti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių konstitucines teises, griauna teisinės valstybės pamatus.

II.

3.       Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1.                      Pareiškėjai nepagrįstai nurodė, kad nebuvo balsuota dėl VRK narės I. M. pasiūlyto sprendimo projekto varianto. Abu projektai buvo pristatyti ir už abu juos buvo prabalsuota. Tai yra užfiksuota 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdžio protokole ir posėdžio vaizdo ir garso įraše.

3.2.                      Pareiškėjai taip pat nepagrįstai teigė, kad VRK, priimdama sprendimą, elgėsi šališkai. Sprendimo projektas pareiškėjams buvo pateiktas iš anksto ir jie galėjo su juo susipažinti. Sprendimo projekte nurodytos aplinkybės ir teisės aktai, kuriais buvo remtasi priimant Sprendimą. Sprendimo priėmimo metu VRK nariai turi teisę išsakyti savo nuomonę, nes tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

3.3.                      Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju Konstitucijai prieštarauja visas Referendumo įstatymas, o ne jo atskiros dalys ar redakcijos, todėl nėra pagrindo remtis minėto įstatymo ankstesnėmis redakcijomis, kurios nuo 2021 m. liepos 1 d. netaikytinos. VRK pagrįstai nusprendė atsisakyti atlikti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, kadangi minėtas įstatymas nebegali būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d. ir VRK negali užtikrinti, kad tokie veiksmai turi teisinį pagrindą. VRK neturi teisės aiškinti teisės aktų nuostatų, tačiau šioje byloje yra sprendžiami ne teisės aiškinimo, bet teisės taikymo klausimai. VRK savarankiškai negali nustatyti referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų teisinio reguliavimo, negali taikyti Referendumo įstatymo, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nes priešingu atveju VRK negalėtų užtikrinti paties referendumo proceso teisėtumo.

3.4.                      Tai, kad Referendumo įstatymas negalės būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo visuotinai žinoma aplinkybė ir pareiškėjai savo lūkesčius turėjo galimybę projektuoti pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. KT135-N11/2020. VRK nėra atsakinga ir nėra įgaliota užtikrinti, kad referendumo procedūrų organizavimo bei vykdymo metu galiotų ir būtų taikomi atitinkami teisės aktai. VRK veikia tik savo kompetencijos ribose ir privalo užtikrinti savo veiklos teisėtumą.

3.5.                      VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ buvo priimtas galiojant Referendumo įstatymui, tačiau nuo 2021 m. liepos 1 d. jis nebegali būti taikomas, todėl VRK negali tęsti tolesnių referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų, nes tam nebėra teisinio pagrindo. Minėtas VRK sprendimas galėjo būti vykdomas tik iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iki tol, kol galėjo būti taikomas Referendumo įstatymas. VRK neabejotinai vykdys referendumo organizavimo ir vykdymo procedūras, kai bus priimtas tai reglamentuojantis teisės aktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

4.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. Sp-172, kuriuo nuspręsta Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo Komisijai atlikti minėtus veiksmus.

5.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 19 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinė grupė kreipėsi į VRK su 2021 m. birželio 15 d. prašymu įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą. Grupė prašyme nurodė, kad prašoma įregistruoti Piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 straipsnio ir 147 straipsnio pakeitimų. Komisija 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui paskelbti įregistravimo“ nusprendė įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbti; patvirtino šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą (priedą); nustatė, kad iniciatyvinės grupės koordinatoriais skiriami N. Č., T. J. ir Z. V.. 

6.        Vėliau, 2021 m. liepos 1 d., Komisija  priėmė ginčijamą sprendimą Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“. Šis sprendimas argumentuotas tuo, kad oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. KT135-N11/2020, nuo 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymas negali būti taikomas, o Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 įregistruotos iniciatyvinės grupės veiksmai, atlikti pagal negaliojančias referendumų organizavimą ir vykdymą reguliuojančias teisės normas, keltų klausimą dėl jų teisėtumo, nes negaliojančio Referendumo įstatymo nuostatų taikymas negali sukelti teisinių pasekmių.

7.       Pareiškėjai, nesutikdami su Komisijos Sprendimu, skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) atsakovo priimtas ir viešai paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo VRK sprendimo projekto – sprendimo projektas papildytas teiginiu „nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“, o dėl šios dalies papildymo nebuvo balsuota; 2) priimdamas Sprendimą atsakovas buvo šališkas; 3) skundžiamas Sprendimas grindžiamas abstrakčiu teiginiu, kad dėl Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo nuo 2021 m. liepos 1 d. negalioja Referendumo įstatymas, tačiau atsakovas nenurodė, kuri šio įstatymo redakcija nebegalioja; 4) grupės referendumo iniciatyvos procedūra pradėta 2021 m. birželio 29 d. VRK sprendimu Nr. Sp-170 , todėl nėra teisinio pagrindo  toliau nevykdyti teisėtai pradėtą iniciatyvą, o atsakovui nesuteikta teisė spręsti dėl Referendumo įstatymo galiojimo ir / ar juo nustatytų procedūrų vykdymo ar nevykdymo, jų teisėtumo.

8.       Vertindama pareiškėjų argumentus, kad atsakovo viešai paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo pareiškėjams siųsto sprendimo projekto,  teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Taigi būtent Komisijos posėdžio metu balsavimo būdu nusprendžiama dėl atitinkamo turinio sprendimo priėmimo svarstomu klausimu, dėl to sprendimo projektas ir priimtas bei vėliau viešai paskelbtas sprendimas  savo turiniu gali skirtis.

9.       Teisėjų kolegija susipažino su viešai skelbiamu 2021 m. liepos 1 d. vykusio Komisijos posėdžio vaizdo įrašu ir nenustatė pareiškėjų skunde nurodyto pažeidimo, t. y. kad Komisijos nariai neaptarė ir nebalsavo dėl ginčijamo sprendimo papildymo teiginiu „nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešėjai J. P. pristačius sprendimo projekto argumentus ir sprendimo tekstą, Komisijos narė I. M. pristatė parengtą alternatyvų sprendimo projektą, kurio rezoliucinę dalį siūlė papildyti nuoroda dėl prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, o rezoliucinės dalies antro punkto atsisakyti kaip perteklinio. Po komisijos narių diskusijų įvykus balsavimui (už – 10, prieš – 0, susilaikė 1 ) buvo pritarta Komisijos narės I. M. alternatyviam siūlymui: „Neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“. Būtent tokia sprendimo rezoliucinė dalis ir buvo viešai paskelbta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad priimant Komisijos sprendimą buvo pažeistos procedūros, susijusios su Komisijos narių balsavimu ir sprendimo priėmimu.

10.       Atmestini ir pareiškėjų argumentai dėl Komisijos narių šališkumo. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad VRK ar atskiri jos nariai pareiškėjų atžvilgiu būtų šališki. Vien tai, kad svarstomas sprendimas atskirų Komisijos narių buvo pavadintas ne sprendimo projektu, bet sprendimu, arba kad, pareiškėjų nuomone, Komisija nevykdė ankstesnio savo sprendimo, nesudaro pagrindo spręsti dėl Komisijos narių išankstinės nuomonės dėl būsimo sprendimo ir jų šališkumo.

11.       Vertinant pareiškėjų skundo argumentus, susijusius su Komisijos sprendimu neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti Komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, pažymėtina, kad Komisija tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. KT135-N11/2020.

12.       Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktui, ir nutarė, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2021 m. liepos 1 d.

13.       Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

14.       Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas, įvertinęs inter alia (be kita ko) tai, kokia teisinė situacija gali susidaryti įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, gali nustatyti, kada tas Konstitucinio Teismo nutarimas turi būti oficialiai paskelbtas; Konstitucinis Teismas gali atidėti savo nutarimo oficialų paskelbimą, jeigu tai būtina, kad įstatymų leidėjas turėtų laiko pašalinti tas lacunae legis (teisinio reguliavimo spraga), kurių atsirastų, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir jeigu jos sudarytų prielaidas iš esmės paneigti tam tikras Konstitucijos ginamas, saugomas vertybes. Minėtas Konstitucinio Teismo nutarimo (inter alia nutarimo, kuriuo tam tikras įstatymas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) oficialaus paskelbimo atidėjimas – iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurių galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas būtų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tą jo oficialaus paskelbimo dieną įsigaliotų (žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2012 m. vasario 6 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimus).

15.       Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarime konstatavo, kad jeigu šis nutarimas būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų referendumo paskelbimo, organizavimo ir vykdymo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, dėl to negalėtų būti skelbiamas, organizuojamas ir vykdomas joks referendumas. Atsižvelgdamas į tai, kad referendumo santykių teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, Konstitucinis Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. KT135-N11/2020 Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2021 m. liepos 1 d. 

16.       Taigi nuo 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija; TAR, 2018-12-28, Nr. 21715) nebegali būti taikomas. Bylos nagrinėjimo metu įstatymų leidėjas nėra priėmęs naujo Referendumo konstitucinio įstatymo, 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruotas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 30 d. posėdyje po pateikimo pritarė šio įstatymo projektui ir nutarė jį svarstyti rudens sesijoje. 

17.       Pareiškėjai skunde teigia, kad Komisija Sprendime nenurodė, kuri Referendumo įstatymo redakcija nebegalioja. Pareiškėjų nuomone, pripažinus Referendumo įstatymo 2018 m. gruodžio 20 d. redakciją prieštaraujančia Konstitucijai ir Konstituciniam įstatymui, taikytina  kuri nors anksčiau galiojusi šio įstatymo redakcija.

18.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai – jis yra pašalinamas iš teisinės apyvartos. Konstitucinio Teismo konstatavimas, kad tam tikras teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, pats savaime dar neatkuria Konstituciją atitinkančios padėties, t. y. neatkuria iki antikonstituciniu pripažinto teisės akto galiojusio akto teisinės galios, ir tam yra reikalinga atitinkama įstatymų leidėjo intervencija. Vis dėl to, kol įstatymų leidėjas pataisys Konstitucijos neatitinkantį teisinį reguliavimą, gali praeiti nemažai laiko, todėl Konstitucinis Teismas, siekdamas išvengti teisės spragų ir kitokių nepageidautinų sprendimo, kuriuo konstatuojamas įstatymo nekonstitucingumas, padarinių, šiuo atveju ir priėmė sprendimą atidėti Referendumo įstatymo pašalinimą iš teisės sistemos iki 2021 m. liepos 1 d.

19.       Pažymėtina ir tai, kad per tą laiką, kuris buvo skirtas teisinio reguliavimo pataisoms priimti, Referendumo įstatymas buvo taikomas ir sukėlė teisinius padarinius – Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ buvo įregistruota 19 Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinė grupė privalomajam referendumui dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo paskelbimo ir patvirtintas šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktas. Kitu VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-171 buvo atsisakyta įregistruoti iniciatyvinę grupę referendumui kitais klausimais. Taigi Konstitucinio Teismo tikslas, kurio buvo siekiama atidedant nutarimo oficialų paskelbimą, nebuvo pasiektas – 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymui netekus galios ir įstatymų leidėjui  iki tol nepriėmus naujo Referendumo konstitucinio įstatymo susidarė teisės spraga ir susidarė teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę.

20.       Teisės spraga – tai tam tikra šalintina teisinio reguliavimo neapibrėžtis, trūkumas, teisinės sistemos yda, kuri reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą, 2009 m. kovo 2 d. nutarimą, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimą).

21.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad egzistuojančia teisės spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių. Konstitucijos 2 straipsnyje inter alia nustatyta, kad suverenitetas priklauso Tautai, o pagal Konstitucijos 4 straipsnį aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai dviem pagrindinėmis organizacinėmis formomis: nacionaliniais rinkimais ir referendumu. Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta galimybė šalies piliečiams įgyvendinti Tautos suverenitetą tiesioginės demokratijos forma – referendumu. (žr. 1994 m. liepos 11 d. sprendimą (byla Nr. 5/94), 2014 m. liepos 11 d. nutarimą). Konstitucinis Teismas 1994 m. liepos 22 d. nutarime yra pažymėjęs, kad pagal teisės teoriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas konstitucijos, įstatymo ar atskirų jo nuostatų priėmimo, vidaus ir užsienio politikos klausimais; šio demokratijos instituto esmę nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suverenios galios (suprema potestas) tiesioginis apibūdinimas ir 2) tiesioginės demokratijos įgyvendinimo procese priimtų aktų teisinė reikšmė. <...> Referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė yra viena iš Tautos suvereniteto įgyvendinimo garantijų, o piliečių tiesioginis dalyvavimas valdant šalį yra ypač svarbi aukščiausios suverenios galios išraiška.

22.       Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę, taigi taip pat ir aiškinant teisę, inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti; teisės spragas teismai gali užpildyti ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą), t. y. jie jas gali pašalinti individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; galimybė užpildyti teisės spragas ad hoc nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą (žr. 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).  Be to, teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą).

23.       Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

24.       Teisėjų kolegijos nuomone, nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, pareiškėjų, kaip iniciatyvinės grupės koordinatorių, Konstitucijos 9 straipsnyje įtvirtinta rinkimų teisę turinčių piliečių teisė inicijuoti referendumo paskelbimą būtų pažeista. Šią teisę teismas privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys piliečių teisę atlikti teisėkūros procedūras, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą taptų fiktyvi.

25.       Konstatuotina, jog teismas privalo šioje administracinėje byloje ad hoc užpildyti teisės spragą nagrinėjamam ginčui išspręsti. Tai darydama teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad panašus teisinis reguliavimas, skirtas piliečių parašų rinkimui, numatytas ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose rinkimų teisinius santykius. Taip Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 36-38 straipsniuose numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pareiškimo gavimo patikrina, ar nėra Konstitucijos 78 straipsnyje nurodytų aplinkybių, neleidžiančių asmeniui būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, ar jis įvykdė šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus, taip pat ar jis yra įregistruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu, ir priima motyvuotą sprendimą išduoti asmeniui rinkėjų parašų rinkimo lapus su pretendento būti kandidatu į Respublikos Prezidentus vardu ir pavarde arba priima motyvuotą sprendimą atsisakyti išduoti rinkėjų parašų rinkimo lapus. Konstitucijos 79 straipsnyje nustatyti ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašai renkami rinkėjų parašų rinkimo lapuose, kurie iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 45 dienoms, privalo būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnis numato, kad apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per 3 dienas išduoda vardinius rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka kandidatai arba tai paveda atlikti kitiems rinkėjams. Rinkėjų parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti juos išdavusiai apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų. 

26.       Originalioje Referendumo įstatymo 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-929 redakcijoje buvo numatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimų lapus. Piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti buvo nustatytas 3 mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Ši nuostata išliko vėlesnėse Referendumo įstatymo redakcijose iki 2016 metų, kai buvo įtvirtinta Komisijos pareiga sukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti, o terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti pailgintas iki 6 mėnesių. Tokia parašų rinkimo tvarka bei terminas jų surinkimui galiojo iki 2021 m. liepos 1 d.

27.       2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. Pagal minėto konstitucinio įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį, siūloma nustatyti, kad piliečių referendumo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas. Jis skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos.

28.       Konstatuotina, jog sekant teisės tradicija ir taikant įstatymų analogiją, galima padaryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad  rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumo paskelbimui ar kandidato konkrečiuose rinkimuose parėmimui, yra įtvirtinta taisyklė, kad Vyriausioji rinkimų komisija per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti. Parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas. 

29.       Teisėjų kolegija, vykdydama iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, siekdama apginti pareiškėjų konstitucines teises ir atsižvelgdama į įstatymų leidėjo siūlomą taikyti referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo ir piliečių parašų rinkimo teisinį reglamentavimą, kaip analogiją nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams nusprendžia taikyti 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatas.

30.       Taikant tokią analogiją Komisijos Sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl pareiškėjų skundas tenkinamas, Komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. Sp-172 panaikinamas ir Komisija įpareigojama per 5 darbo dienas išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus, Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą. Kartu nustatytinas 6 mėnesių terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti.

31.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnį Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai, be kita ko, yra organizuoti ir vykdyti referendumus; užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais. Įgyvendindama šiuos uždavinius, Vyriausioji rinkimų komisija nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija yra kompetentinga spręsti piliečių iniciatyvos paskelbti referendumą įgyvendinimo metu iškylančius techninius klausimus, kaip antai – patvirtinti Rinkėjų parašų rinkimo lapo formą ir turinį, nustatyti tvarka, kuria piliečiai turi teisę pasirašyti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinti piliečių, elektroninio ryšio priemonėmis pasirašančių elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lape, duomenų apsaugą ir pan. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą.

Nustatyti 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamą nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje, dienos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Ričardas Piličiauskas

                                Arūnas Sutkevičius