Civilinė byla Nr. e2A-259-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01355-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1;
2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcinei bendrovei „LTG Infra“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Fima“, Čekijos Respublikos įmonė Prvni Signalni A. S., išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo „Vilnius–Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimo paslaugų tarptautinio viešojo pirkimo“ (toliau – ir pirkimas) laimėtoju išrinktas trečiasis asmuo UAB „Fima“, ir įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą bei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.
2. Ieškovė nurodė, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje pateiktas prioritetinių pervažų, kurias bus reikalinga modernizuoti, vykdant pirkimo sutartį, sąrašas. Ties kiekviena pervaža nurodytas kertamų geležinkelio kelių skaičius. Viena iš pervažų kerta net 8 geležinkelio kelius, o tai reiškia, kad vykdant pirkimo sutartį bus reikalinga sistema, galinti aptarnauti mažiausiai 8 geležinkelio kelius. Iš kartu su trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymu pateikto sertifikato „Certyfikat_Lexis_EN_PrivniSignalni“ matyti, kad siūloma sistema aptarnauja tik iki 5 geležinkelio kelių. Dėl to ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, tačiau ji 2023 m. lapkričio 10 d. buvo atmesta, nepaisant to, kad trečiasis asmuo, įrodinėdamas, jog jo siūloma sistema atitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio reikalavimą ir pateikdamas minėtą dokumentą, aiškiai patvirtino, kad sistema gali aptarnauti tik iki 5 geležinkelio kelių.
3. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės 2023 m. lapkričio 10 d. sprendime buvo pateikti nauji duomenys apie trečiojo asmens pasiūlymo trūkumus, kurie sudarė jau savarankišką pagrindą skųsti perkančiojo subjekto sprendimą. Sprendime buvo nurodyta, kad siūloma automatinė pervažos signalizacijos sistema gali aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių pervažoje, o tai atitinka techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje keliamus reikalavimus bei modernizuojamų pervažų specifiką, susijusią su geležinkelio kelių skaičiumi. Tokiu būdu atsakovė, siekdama pateisinti trečiojo asmens pasiūlymo trūkumą dėl 8 geležinkelio kelių aptarnavimo, nurodė, kad trečiasis asmuo siūlo sistemą, kuri aptarnauja ne iki 5, o iki 10 geležinkelio kelių. Tačiau duomenys apie tai, kad UAB „Fima“ siūlo automatinę pervažos signalizacijos sistemą, galinčią aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių, nebuvo pateikti su pirminiais pasiūlymo dokumentais. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad yra siūloma automatinė pervažos signalizacijos sistema, kuri gali aptarnauti iki 5 geležinkelio kelių pervažoje. Paaiškėjus, kad trečiasis asmuo siūlo kitokią sistemą ir ji gali aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių, buvo nustatytas kitas pasiūlymo trūkumas – su trečiojo asmens pasiūlymu nebuvo pateiktas dokumentas, kuris patvirtintų, kad iki 10 geležinkelio kelių aptarnaujanti sistema atitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio reikalavimą. Kitaip tariant, sistemai, kuri aptarnauja iki 5 geležinkelio kelių, buvo išduotas sertifikatas, tačiau sistemai, kuri aptarnauja iki 10 geležinkelio kelių, joks analogiškas sertifikatas išduotas nebuvo, nors jo privalomai reikalaujama pagal techninės specifikacijos 4.1.1 papunktį. Dėl to ieškovė 2023 m. lapkričio 17 d. pateikė naują pretenziją, tačiau atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutarė jos nenagrinėti, teigdama, kad tai pakartotinė pretenzija. Toks atsakovės sprendimas, ieškovės nuomone, yra neteisėtas, kadangi naujoje pretenzijoje pateikti kiti argumentai.
4. Ieškovė pažymėjo, kad nors pirkimo sąlygose nėra reikalavimo nepriklausomos įstaigos išduotu dokumentu patvirtinti, kiek siūloma automatinė pervažos signalizacijos sistema gali aptarnauti geležinkelio kelių pervažoje, tačiau tai nereiškia, jog tokiame dokumente esant užfiksuotiems duomenims apie aptarnaujamų pervažų skaičių, juos galima ignoruoti. Trečiojo asmens pateiktame dokumente užfiksuota aplinkybė, kad siūloma sistema aptarnauja iki 5 geležinkelio kelių, reiškia, jog šis dokumentas išduotas ne tai sistemai, kuri aptarnauja iki 10 geležinkelio kelių. Ieškovė neneigia, kad trečiasis asmuo galėjo pateikti sistemos, aptarnaujančios iki 10 geležinkelio kelių, sertifikatą, kuriame iš viso nebūtų nurodytas aptarnaujamų kelių skaičius, tačiau tokio sertifikato su trečiojo asmens pasiūlymu nėra. Atsakovė, atmesdama ieškovės pretenzijas, taip ir nenurodė, kokio dokumento pagrindu ji įsitikino trečiojo asmens siūlomos sistemos, aptarnaujančios iki 10 geležinkelio kelių, atitiktimi techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio reikalavimams, kadangi trečiojo asmens pateiktas sertifikatas šios atitikties nepatvirtina – jis išduotas sertifikuojant mažiau geležinkelio kelių aptarnaujančią sistemą. Tokiu būdu trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas. Ieškovės įsitikinimu, trečiojo asmens pasiūlymo trūkumas yra netaisytinas, todėl, net ir grįžus į pirkimo procedūras, atsakovė galės priimti tik vieną sprendimą – atmesti pasiūlymą be galimybės jį tikslinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovės AB „LTG Infra“ naudai ir įgaliojimu vykdė tarptautinį viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu, kuriame ieškovė UAB „Telekonta“ bei tretieji asmenys UAB „Fima“ ir Čekijos Respublikos įmonė Prvni Signalni A.S., kaip jungtinė tiekėjų grupė (partneriai), pateikė pasiūlymus. Perkančiosios organizacijos 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu buvo sudaryta pasiūlymų eilė, pirmą vietą joje skiriant UAB „Fima“, antrą vietą UAB „Telekonta“ pasiūlymams, laimėtoju pripažintas UAB „Fima“ pasiūlymas. Ieškovė dėl šio sprendimo 2023 m. spalio 31 d. pateikė pretenziją, tačiau 2023 m. lapkričio 10 d. ji buvo atmesta, o 2023 m. lapkričio 17 d. ieškovei pateikus kitą pretenziją, ji 2023 m. lapkričio 27 d. palikta nenagrinėta. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ priimtais sprendimais, kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo, kvestionuodama trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams ir teigė, kad: 1) trečiojo asmens pasiūlyta automatinė pervažos signalizacijos sistema neatitinka pirkimo dokumentų, o būtent techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje pateiktos lentelės 5 pozicijos reikalavimo, nes gali aptarnauti tik iki 5 geležinkelio kelių; 2) trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad galimai kita jo pasiūlyta sistema, galinti aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių, atitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio reikalavimą, t. y. nebuvo pateiktas nepriklausomos vertinimo įstaigos dokumentas dėl sistemos atitikties Europos elektrotechnikos standartizacijos komiteto (angl. European Committee for Electrotechnical Standardization) (toliau – CENELEC) patvirtintoms EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų sąlygoms.
7. Teismas, vertindamas aplinkybes, ar ieškovė nepraleido termino kreiptis į teismą, pažymėjo, kad dėl ginčijamo atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė pirkime ir pirkimo laimėtoju pripažintas UAB „Fima“ pasiūlymas, ieškovė 2023 m. spalio 31 d. pateikė pretenziją, kurią grindė tuo, jog trečiojo asmens pasiūlyta automatinė pervažos signalizacijos sistema LEXIS PL neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų (techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje pateiktos lentelės), nes pagal su pasiūlymu pateiktus dokumentus (atitikties sertifikatą) yra tinkama naudoti tik pervažose, kurios kerta iki 5 geležinkelio kelių. Atsakovė 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu pretenziją atmetė, be kita ko, nurodydama, kad laimėtojo pateiktas sertifikatas patvirtina siūlomos sistemos atitiktį reikalavimams dėl CENELEC EN standartų, atsižvelgiant į techninės specifikacijos priedo palyginamosios lentelės 1 dalį bei tai, jog pirkimo sąlygose nebuvo nustatytas reikalavimas nepriklausomos įstaigos išduotu dokumentu patvirtinti, kiek siūloma sistema gali aptarnauti geležinkelio kelių pervažoje. Iš viešai prieinamų šaltinių perkančioji organizacija nustatė, kad laimėtojo siūloma sistema gali aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių pervažoje, tai visiškai atitinka techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje keliamus reikalavimus bei modernizuojamų pervažų specifiką, susijusią su kelių skaičiumi. Įrengus sistemą, kiekvienos pervažos sprendimas turės būti sertifikuotas nepriklausomos įstaigos pagal techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktį.
8. Po šio perkančiosios organizacijos sprendimo ieškovė 2023 m. lapkričio 17 d. pateikė kitą pretenziją, kuria taip pat prašė panaikinti 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą. Šią pretenziją ieškovė grindė tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio reikalavimo pateikti nepriklausomos vertinimo įstaigos dokumentą, pagrindžiantį sistemos atitiktį CENELEC EN sąlygoms ar lygiaverčių standartų reikalavimams, nes perkantysis subjektas nurodė, jog tiekėja siūlo sistemą, kuri aptarnauja iki 10 geležinkelio kelių pervažoje, tuo tarpu UAB „Fima“ pateiktas atitikties sertifikatas patvirtina, jog CENELEC EN standartus atitinka sistema, kuri aptarnauja iki 5 geležinkelio kelių pervažoje, t. y. sistemai, kuri aptarnauja iki 10 geležinkelio kelių pervažoje, sertifikato, patvirtinančio atitiktį CENELEC EN standartams, nebuvo pateikta.
9. Teismas nusprendė, kad nors antroji pretenzija perkančiojo subjekto 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo palikta nenagrinėta kaip pakartotinė, tačiau ji negali būti laikoma tapačia pirmajai pretenzijai, t. y. pakartotine Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 108 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi ji buvo grindžiama skirtingu faktiniu pagrindu.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų bendrosios dalies 11 punktas numatė, jog tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu jis yra nepriimtinas, nes, pvz., neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba yra netinkamas, kai neatitinka pirkimo objekto, įskaitant techninėje specifikacijoje, nustatytus reikalavimus ir negalėtų patenkinti pirkimo sąlygose nustatytų pirkimo objektui keliamų AB „LTG Infra“ poreikių ir reikalavimų. Iš atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. kovo 29 d. atsakymų į tiekėjų klausimus, kurie laikytini sudėtine pirkimo sąlygų dalimi, konkrečiai, iš atsakymo į 29 klausimą, teismas nustatė, kad pagal techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktį saugos sertifikatas turi būti išduotas būtent šio pirkimo pagrindu įdiegtai sistemai. Bus pripažintas ir ankščiau išduotas toks ar lygiavertis dokumentas (saugos sertifikatas), jeigu pagal sutartį diegiama mikroprocesorinė automatinė pervažos signalizacijos sistema bus analogiška jau įdiegtai mikroprocesorinei automatinės pervažos signalizacijos sistemai, kuri atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartus. Teismas iš trečiojo asmens UAB „Fima“ pateikto pasiūlymo, įskaitant pasiūlymo priedą „Palyginamoji lentelė“, taip pat atsakovės 2024 m. sausio 18 d. teismui pateiktų dokumentų nustatė, kad UAB „Fima“: 1) pasiūlė Prvni Signalni A.S. gamintojo LEXIS tipo automatinę pervažos signalizacijos sistemą; 2) deklaravo pasiūlytos automatinės pervažos signalizacijos sistemos atitiktį techninės specifikacijos 3.1.5.1 papunkčio reikalavimui dėl sistemos atitikties CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartams; 3) kaip atitiktį techninės specifikacijos 3.1.5.1 papunkčio reikalavimui kartu su pasiūlymu pateikė nepriklausomos vertinimo įstaigos Lenkijoje Instytut Kolejnictwa, Osrodek Jakosci i Certyfikacji išduotą 2022 m. kovo 17 d. atitikties sertifikatą, kuriame nurodyta, kad gamintojo Prvni Signalni A.S. gaminys – B ir C kategorijų automatinė pervažų signalizacijos sistema, kurios tipas (variantas) LEXIS_PL – atitinka EN 50129:2007, EN 50128:2011, EN 50126:2002, EN 50159:2011 saugos vientisumo 4 lygio reikalavimus, vadovaujantis CENELEC SIL 4 standartu.
11. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės teiginius, kad trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Iš viešai prieinamų oficialių LEXIS sistemos gamintojo skelbiamų duomenų – sistemos pagrindinių savybių ir techninių parametrų aprašymo (pristatymo) – teismas nustatė, kad sistema tinkama bet kokiai geležinkelio pervažos konfigūracijai, o jos maksimalus galimų aptarnauti geležinkelio kelių, vartų skaičius – 10. Tiekėjos UAB „Fima“ pasiūlyme buvo nurodyta būtent LEXIS sistema, todėl teismas nusprendė, kad ši sistema tinkama pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytoms modernizuotinoms pervažoms, kuriose kertamų geležinkelio kelių skaičius svyruoja nuo 1 iki 8, t. y. bus pajėgi patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį. Be to, teismas nustatė, kad pirkimo sąlygose apskritai nebuvo reikalavimo tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti vienokius ar kitokius dokumentus (įrodymus), kurie patvirtintų siūlomos automatinės pervažos signalizacijos sistemos galimų aptarnauti geležinkelio kelių skaičių (įskaitant minimalų, maksimalų).
12. Pirmosios instancijos teismas nepritarė ieškovės argumentams, kad trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų tuo aspektu, jog su pasiūlymu nebuvo pateiktas nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad trečiojo asmens pasiūlyta automatinė pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų reikalavimus. Kartu su pasiūlymu UAB „Fima“ pateikė nepriklausomos vertinimo įstaigos Lenkijoje Instytut Kolejnictwa, Osrodek Jakosci i Certyfikacji išduotą 2022 m. kovo 17 d. atitikties sertifikatą, siūlomos automatinės pervažų signalizacijos sistemos gamintojo Prvni Signalni A.S. atitikties deklaraciją, kurioje sistemos gamintojas patvirtino, jog siūlomas generalinis produktas LEXIS buvo kruopščiai patikrintas pagal nustatytus standartus, testuotas, atitinka CENELEC EN 50126, 5018 ir 50129 reikalavimus, siekia SIL 4 saugos vientisumo lygį. Tuo tarpu iš viešai prieinamų oficialių LEXIS sistemos gamintojo skelbiamų duomenų – sistemos pagrindinių savybių ir techninių parametrų aprašymo – teismas nustatė, kad Prvni Signalni A.S. gamintojo gaminama LEXIS automatinė pervažos signalizacijos sistema (kuri ir buvo UAB „Fima“ pasiūlyta pirkime) atitinka techninės specifikacijos 3.1.5.1 papunktyje numatytus standartus, nes šiame aprašyme expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad sistema užtikrina aukščiausią saugos lygį (SIL 4) pagal CENELEC saugos standartus EN 50126, EN 50128, EN 50129 ir EN 50159.
13. Teismas nurodė, kad UAB „Fima“ pasiūlyta LEXIS sistema yra modulinis gaminys, kuris tinka bet kokiai geležinkelio pervažos konfigūracijai ir yra konfigūruojamas kiekvienai pervažai individualiai, atsižvelgiant į konkretų aptarnaujamų geležinkelio kelių ir kitų valdomų ar kontroliuojamų objektų skaičių, ir gamintojas viešai pateikė standartinės konfigūracijos sistemos maksimaliai galimų aptarnauti geležinkelio kelių skaičių – 10, tuo tarpu kiekvienu individualiu atveju sistema bus pritaikoma konkretaus kliento poreikiams, atsižvelgiant į techninius ypatumus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su pasiūlymu pateiktas atitikties sertifikatas patvirtino laboratorijos išbandytos konkrečios Lenkijoje įdiegtos sistemos LEXIS_PL (kaip konkretaus LEXIS generalinio produkto pagrindu sukurtos sistemos) atitiktį nurodytiems CENELEC EN standartams, o tai, teismo nuomone, rodo ir kitų galimų su to paties gamintojo tos pačios gaminamos sistemos LEXIS, kuri ir buvo UAB „Fima“ pasiūlyta pirkimo metu, variacijų atitiktį minėtiems standartams. Be to, kartu su pasiūlymu pateiktame atitikties sertifikate, be kita ko, pažymėta, kad sistemos įrangos taikymo sritis (kurią apibrėžia ir aptarnaujamų geležinkelio kelių skaičius) „konkretaus naudojimosi“ lygmeniu priklauso nuo vietinių reikalavimų ir sąlygų tam tikroje geležinkelio pervažoje, o tai suponuoja, jog pritaikius LEXIS sistemą individualiu atveju jos aptarnaujamų kelių skaičius gali skirtis.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus, konstatavo, kad tiekėja, vykdydama viešojo pirkimo sutartį, be kita ko, turės suprojektuoti, sumontuoti, paleisti ir ištestuoti automatinę pervažos signalizacijos sistemą taip, kad ji veiktų konkrečiose pervažose esant konkrečioms užsakovės nurodytoms techninėms aplinkybėms. Tai reiškia, kad pirkimu perkamas nebūtinai standartinis konkretaus gamintojo gaminys (sistema), bet yra galimos atitinkamos pasiūlyme nurodytos sistemos modifikacijos ir jų pritaikymas konkretiems užsakovės poreikiams. Pasiūlyme nurodyta ir su pasiūlymu pateiktu sertifikatu pagrįsta automatinė pervažos signalizacijos sistema nebus visiškai analogiška ir identiška faktiškai pagal sutartį galutinai tiekėjos suprojektuotai, sumontuotai, paleistai ir ištestuotai sistemai. Vadovaujantis techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunkčiu, suteikus paslaugas pagal sutartį tiekėja turės pateikti naują nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotą saugos sertifikatą, įrodantį, kad jau faktiškai įdiegta mikroprocesorinė automatinė pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų reikalavimus.
15. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad UAB „Fima“ bendradarbiauja ir yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį su siūlomos automatinės pervažos signalizacijos sistemos gamintoju – Čekijos Respublikos įmone Prvni Signalni A.S., o pasiūlymas pirkime pateiktas šių jungtinės veiklos partnerių, kaip tiekėjų grupės, t. y. pats siūlomos sistemos gamintojas betarpiškai yra tiekėjas ir sutartį vykdysiantis subjektas.
16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažino, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlyta automatinė pervažos signalizacijos sistema neatitinka pirkimo sąlygose numatytų reikalavimų, nėra pajėgi patenkinti techninėje specifikacijoje detalizuotų atsakovių poreikių ar su pasiūlymu nebūtų pateikti pirkimo sąlygose reikalaujami dokumentai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „Telekonta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo sertifikate nurodyti, kokį geležinkelio kelių skaičių gali aptarnauti automatinė pervažos signalizacijos sistema, tačiau vertinimo įstaiga sertifikate nurodė, kad teisė naudoti sertifikatą yra suteikiama tik analogiškų parametrų sistemoms. Vertinimo įstaiga sertifikate nurodė, kad ji patvirtina, jog saugos reikalavimus atitinka ne bet kokios konfigūracijos sistema, bet tik jai bandymams pateikta iki 5 geležinkelio kelių aptarnaujanti sistema. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad nepriklausoma vertinimo įstaiga yra išbandžiusi ir kitokių parametrų sistemas, net jeigu jos ir sukurtos to paties LEXIS modulinio gaminio pagrindu. Todėl nei atsakovės, nei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunktį, kadangi tokių parametrų sistemai, kuri perkama pirkimu, atitikties sertifikatas nebuvo išduotas ir trečiasis asmuo jo su pasiūlymu nepateikė.
17.2. Techninės specifikacijos 3.1.5 papunktis numatė, kad dokumentai, kurie įrodo atitiktį CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartams, turi būti skirti tai sistemai, kuri yra siūloma tiekėjo. Techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktis numato, kokias pervažas reikės modernizuoti, tarp kurių yra pervaža, kuri kerta 8 geležinkelio kelius. Trečiasis asmuo UAB „Fima“, teikdamas pirkime pasiūlymą, pagal techninės specifikacijos 3.1.1 papunktį turėjo pasiūlyti tokią sistemą, kuri atitiktų visus techninės specifikacijos reikalavimus, įskaitant ir 3.1.7.1 papunktyje numatytą reikalavimą, kad sistema turi aptarnauti kertamų geležinkelio kelių skaičių, kuris svyruoja nuo 1 iki 8, o pagal techninės specifikacijos 4.1.1 papunktį privalėjo pateikti dokumentą, kuris patvirtintų siūlomos sistemos atitiktį CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartams. Tačiau trečiasis asmuo pateikė sertifikatą, kuris patvirtina atitiktį standartams tik sistemos, kuri aptarnauja iki 5 geležinkelio kelių.
17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad trečiojo asmens siūlomos sistemos atitiktį patvirtina ne tik nepriklausomos vertinimo įstaigos Lenkijoje Instytut Kolejnictwa, Osrodek Jakosci i Certyfikacji išduotas sertifikatas, bet ir paties gamintojo Prvni Signalni A.S. teismui pateikti dokumentai. Ieškovė pažymi, kad gamintojas Prvni Signalni A.S. nėra nepriklausoma vertinimo įstaiga. Prvni Signalni A.S. yra jungtinės veiklos su trečiuoju asmeniu partneris, pirkimą laimėjęs tiekėjas, kuris yra suinteresuotas pirkimo sutarties sudarymu. Tuo tarpu techninės specifikacijos 4.1.1 papunktis numato, kad turi būti pateiktas nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotas dokumentas.
17.4. Techninės specifikacijos 4.1.1 papunktis reikalauja pateikti vertinimo įstaigos išduotą bet kokios formos dokumentą, kuris patvirtintų, kad vertinimo įstaiga konkretų gaminį išbandė ir nustatė jo atitiktį CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų reikalavimams. Tuo tarpu techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktis reikalauja pateikti saugos sertifikatą. Trečiojo asmens pateiktame nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotame dokumente aiškiai nurodyta, kad šis dokumentas yra atitikties sertifikatas (t. y. patvirtina teigiamus bandymų rezultatus), bet ne saugos sertifikatas, kurio išdavimui keliami daug griežtesni reikalavimai. Ieškovės žiniomis, atitikties sertifikatą išdavusi nepriklausoma vertinimo įstaiga Lenkijoje Instytut Kolejnictwa, Osrodek Jakosci i Certyfikacji net nėra akredituota saugos sertifikatų išdavimui, todėl ji galėjo išduoti dokumentą tik pagal techninės specifikacijos 4.1.1 papunktį, bet ne pagal techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktį.
17.5. Jokių išlygų, kad galima siūlyti vienų parametrų sistemą, o pirkimo sutarties metu įdiegti kitų parametrų sistemą, nėra nei atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2022 m. kovo 29 d. atsakyme į tiekėjų klausimus, nei kitame pirkimo dokumente. Tokios išlygos ir negali būti, nes tai pažeistų skaidrumo bei tiekėjų lygiateisiškumo principus. Ieškovės teigimu, objektyviai negali susiklostyti situacija, kad perkančioji organizacija, numatydama aiškius reikalavimus pirkimo objektui, leistų tiekėjams siūlyti vieną gaminį, o sutarties vykdymo metu pristatyti jau kitokių parametrų gaminį.
17.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybę, kad tiekėjai turėjo siūlyti ne mažiau kaip 8 geležinkelio kelius galinčią aptarnauti sistemą, tačiau atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog tokio reikalavimo pirkimo sąlygose nebuvo. Taigi, atsakovės pozicija reiškia, kad tiekėjai iš esmės dalimi pirkimo sąlygų galėjo nesivadovauti. Tačiau situacija, kuomet pirkimo sąlygų turinys yra paaiškinamas ne pirkimo procedūrų metu, o jau ginčo nagrinėjimo metu, laikytina skaidrumo principo pažeidimu, ir patvirtina ne tik ginčijamų atsakovės veiksmų, bet ir visų pirkimo procedūrų neteisėtumą. Tuo atveju, jeigu atsakovė laikėsi pozicijos, kad modernizuojamų pervažų su konkrečiu geležinkelio kelių skaičiumi nurodymas techninėje specifikacijoje neįpareigoja tiekėjų ir tiekėjai gali savo nuožiūra pasirinkti, kiek geležinkelio kelių aptarnauti galės jų siūloma sistema, atsakovė tai turėjo nurodyti visiems tiekėjams pirkimo procedūrų metu. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės atliktas pažeidimas yra akivaizdus, kadangi nė viename pirkimo dokumente nebuvo nurodyta, kad tiekėjai gali nesivadovauti techninėje specifikacijoje nurodytu reikalavimu dėl pervažų, kertančių net 8 geležinkelio kelius, modernizavimo, ir nesiūlyti 8 geležinkelio kelius kertančios pervažos modernizavimo sprendinio, t. y. atsakovė nebuvo tiksliai, aiškiai ir be dviprasmybių parengusi bei paskelbusi pirkimo sąlygų, todėl vienintelis būdas ištaisyti atsakovės padarytus pažeidimus yra pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir įpareigoti atsakovę nutraukti pirkimo procedūras.
18. Atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „LTG Infra“ atsiliepime į ieškovės UAB „Telekonta“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Techninės specifikacijos 4.1.1 papunktyje nustatyta, kad turi būti pateikti nepriklausomos vertinimo įstaigos išduoti dokumentai, pagrindžiantys, jog mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų reikalavimus. Tuo tarpu techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktyje įtvirtinta, kad vieni iš dokumentų, kuriuos reikia pateikti tiekėjui pateikus prekes ir suteikus paslaugas, yra nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotas saugos sertifikatas, įrodantis, kad įdiegta mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų reikalavimus įdiegtoms sistemoms. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyto reikalavimo siūlyti tik tokią signalizacijos sistemą, kuri aptarnautų mažiausiai 8 geležinkelio kelius geležinkelio pervažoje ar pateikti tokios sistemos sertifikavimą patvirtinantį atitikties sertifikatą.
18.2. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, pateikdama informaciją apie pirkimo objektą ir išdėstydama techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio reikalavimą mikroprocesorinei automatinei pervažos signalizacijos sistemai, neįtvirtino reikalavimo, kad kartu su pasiūlymu tiekėjai turėjo pasiūlyti pervažų signalizacijos įrangą, skirtą aptarnauti 8 geležinkelio kelius ir atitinkančią CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų reikalavimus. Pervažų signalizacijos sistemų aptarnaujamų geležinkelio kelių skaičius tiesiogiai priklauso tik nuo pasirinkto pervažas kertančių kelių kontrolės užtikrinimo būdo. Vadovaujantis techninės specifikacijos 3.1.10.23 papunkčio reikalavimais, užtikrinant kelio kontrolės funkciją galima naudoti bėgių grandines, daviklius, jutiklius, ašių skaitiklius ir kitus kelio kontrolės įrangos sprendinius, tai įdiegiant pervažų sistemas leidžia neriboti aptarnaujamų geležinkelio kelių skaičiaus.
18.3. Atsakovės pažymi, kad pagal pirkimo laimėtojo pateikto automatinės pervažos signalizacijos sistemos sertifikato informaciją sistema gali aptarnauti iki 5 geležinkelio kelių, tačiau iš gamintojo puslapyje skelbiamos informacijos matyti, jog maksimalus geležinkelio kelių skaičius – 10. Pasiūlymo pateikimo stadijoje atsakovės neprašė nurodyti konkretaus pervažos integracijos sprendinio, t. y. siūlyti pervažos signalizacijos įrangą, gebančią savarankiškai kontroliuoti kelius ir turėti šio kontrolės užtikrinimo būdo akredituotos įstaigos patvirtinimą. Priešingai nei teigia ieškovė, įrengus automatinės pervažos signalizacijos sistemą, kiekvienos pervažos sprendimas turės būti sertifikuotas nepriklausomos vertinimo įstaigos dėl atitikties CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygoms, todėl sutarties vykdymo eigoje įrengti sprendimai turės būti sertifikuoti kiekvienai pervažai atskirai, atsižvelgiant ir į pervažą kertančių geležinkelio kelių skaičių.
18.4. Ieškovė nepaneigė fakto, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė PĮ ir pirkimo sąlygų pažeidimų vertinant pasiūlymus pirkime. Viešųjų pirkimų tarnyba nenustatė, kad pirkimo sąlygomis buvo keliamas reikalavimas siūlyti konkretų geležinkelio kelių skaičių aptarnaujančią signalizacijos sistemą ir (ar) jos sertifikavimą patvirtinantį atitikties sertifikatą (su konkrečiu geležinkelio kelių skaičiumi). Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad būtent AB „LTG Infra“ yra atsakinga už priimtų sprendimų vertinant pateiktų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams motyvus. Abejoti šios institucijos nešališka išvada nėra pagrindo, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba nėra nei susijusi su nagrinėjama byla, nei yra suinteresuotas šios bylos proceso dalyvis.
18.5. Ieškovė ginčijo UAB „Fima“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų reikalavimų, tačiau pačių pirkimo sąlygų neginčijo, taip pat dėl pirkimo sąlygų nereiškė kitų konkrečių reikalavimų. Atsakovių įsitikinimu, ieškovė neturi teisės kvestionuoti techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodytoje lentelėje pateikto prioritetinių pervažų, kurias bus reikalinga modernizuoti, sąrašo ir laikyti jo neapibrėžtu. Be to, techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodytoje lentelėje pateiktų duomenų paskirtis yra išimtinai tik informacinė, leidžianti tiekėjams įvertinti perkamo objekto specifiką, tačiau ne sudedamoji kvalifikacinių reikalavimų dalis.
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Fima“ atsiliepime į ieškovės UAB „Telekonta“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia techniškai nepagrįstais ir pačios sugalvotais techninės specifikacijos reikalavimais dėl minimalaus aptarnaujamų geležinkelio kelių skaičiaus. Byloje nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Fima“ pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų (yra netinkamas). Sprendime dėl pirmosios pretenzijos atmetimo atsakovė buvo nurodžiusi, kad nei techninėje specifikacijoje, nei kitur pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo nurodyti minimalų ar maksimalų aptarnaujamų geležinkelio kelių skaičių pervažose. Ieškovė neskundė sprendimo atmesti pirmąją pretenziją, tačiau apeliaciniame skunde vis tiek laikosi nepagrįstos pozicijos, kad pirkimo dalyvio siūloma signalizacijos sistema turi aptarnauti ne mažiau kaip 8 kertamus geležinkelio kelius pervažoje, ir grindžia tokį reikalavimą techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunkčio lentelėje pateikiama informacija.
19.2. Ieškovės akcentuojama lentelė (techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktis) yra esamą situaciją apibendrinantis informacijos šaltinis. Techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodyta lentelė nepateikė jokių reikalavimų, sąlygų ar specifikacijų, kurios yra susijusios su pirkimo dalyvio siūlomos signalizacijos sistemos aptarnaujamų ar kertamų geležinkelio kelių skaičiumi. Techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunkčio lentelėje pateiktas pervažoje kertamų geležinkelio kelių skaičius yra reikšmingas apšvietimo, vaizdo stebėjimo, kliūties aptikimo sistemų sprendimams, tačiau ne signalizacijos sistemai. Tuo tarpu konkretūs reikalavimai automatinės pervažos signalizacijos sistemai yra nurodyti techninės specifikacijos 3.1.10 papunktyje. Techninės specifikacijos 3.1.10 papunktyje nurodoma, kad automatinės pervažos signalizacijos sistemos valdymo įranga turi būti mikroprocesorinė, modulinės struktūros, įrengiami automatiniai užtvarai ir pateikiamos kitos konkrečios būsimos signalizacijos sistemos techninės ir fizinės charakteristikos. Tarp jų nėra reikalavimo, kad signalizacijos sistema aptarnautų minimalų kelių skaičių. Trečiojo asmens vertinimu, technologiškai yra neįmanoma reikalauti signalizacijos sistemos, apimančios konkretų (ar maksimalų) geležinkelio kelių skaičių pervažose (ir tokio atitikties sertifikato), kadangi kiekvienas gamintojas gali skirtingai spręsti tokius uždavinius, pasiekdamas reikalaujamą rezultatą.
19.3. Techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodytos modernizuojamų pervažų techninės charakteristikos (kaip kertamų geležinkelio kelių skaičius) yra tik informacija pirkimo dalyvio techniniam sprendiniui suformuoti. Lentelėje techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodytas geležinkelio kelių skaičius tik iš dalies nulemia, kokia tiksliai bus projektuojama ir įdiegiama signalizacijos sistema. Be to, techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunkčio lentelėje aiškiai nurodoma, kad 8 keliai yra Radviliškio stotyje. Radviliškio stotyje veiksianti pervažos signalizacijos sistema gauna signalus iš esamų bėgių grandinių (centralizacijos sistemos), o ne pati aptarnauja (kontroliuoja) kertamus 8 geležinkelio kelius. Lentelėje yra nurodytos 5 atskiros pervažos, esančios įvairiuose tarpstočiuose, kur didžiausias kertamų geležinkelio kelių skaičius yra ne 8, kaip nurodo ieškovė, o 3 (Radviliškis–Šilėnai), todėl tiekėjų siūloma signalizacijos sistema turi aptarnauti (kontroliuoti) daugiausiai 3 geležinkelio kelius, o ne 5, 8 ar 10.
19.4. Techninės specifikacijos 3.1.5 papunktis apibrėžė, kad tiekėjo siūloma nauja automatinė pervažos signalizacijos sistema turi atitikti CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčius standartus. Kartu su pasiūlymu dalyvis turėjo nurodyti planuojamą diegti signalizacijos sistemą ir pateikti nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotus dokumentus, pagrindžiančius, kad mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčių standartų reikalavimus (techninės specifikacijos 4.1.1 papunktis). Pirkimo sąlygomis nebuvo įtvirtintas reikalavimas pateikti tik tokį siūlomos signalizacijos sistemos atitikties sertifikatą, kuriame būtų nurodytas ir signalizacijos sistemos aptarnaujamų geležinkelio kelių skaičius. Pirkime dalyvių pateikti atitikties sertifikatai turėjo pagrįsti atitiktį CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygoms, o ne apibrėžti konkrečios signalizacijos sistemos pajėgumus geležinkelio kelių aptarnavimui pervažoje.
19.5. Trečiasis asmuo pažymi, kad pirkimo objektas yra Vilnius–Klaipėda geležinkelių linijos pirkimo sąlygose nurodytų pervažų modernizavimo paslaugos, kurios buvo apibrėžtos pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje. Pirkimo sutartį sudaręs dalyvis turės suprojektuoti, pristatyti, įrengti, ištestuoti bei paleisti geležinkelių eismo saugą gerinančias priemones, tarp kurių yra ir automatinės pervažos signalizacijos sistema su užtvarais ir pėsčiųjų perėjos šviesoforų valdymo funkcionalumu įrengimas. Techninė specifikacija numatė, kad po to, kai pirkimą laimėjęs dalyvis atliks modernizavimo darbus, jis privalės pateikti nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotą saugos sertifikatą, įrodantį, kad įdiegta mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčių standartų reikalavimus įdiegtoms sistemoms. Priešingai nei teigia ieškovė, pirkimo sąlygos patvirtina, kad pirkimo objektas buvo ne standartinė (universali) visoms pervažoms tinkanti signalizacijos sistema, bet pirkimo sutarties vykdymo metu individualiai ir atskirai projektuojama ir diegiama (prie individualių poreikių pritaikoma) signalizacijos sistema. Techninės specifikacijos 4.1.1 papunktis numatė, kad tokia signalizacijos sistema turi jau veikti praktikoje ir todėl atitikčiai pagrįsti reikalavo pateikti atitiktį CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartams patvirtinančius dokumentus.
19.6. Apeliaciniame skunde ieškovė kelia naujus ir nepagrįstus reikalavimus, teigdama, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios, todėl vienintelis būdas ištaisyti atsakovių padarytus pažeidimus yra pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis ir įpareigoti nutraukti pirkimo procedūras. Trečiojo asmens įsitikinimu, tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta ir nesąžininga. Ieškovė turėjo galimybę aiškintis pirkimo sąlygas, tačiau to nedarė. Be to, ieškovė nekėlė šio reikalavimo ieškinyje, o ieškinio vėliau netikslino, nors turėjo tam galimybę. Ieškovė taip pat nenurodė, kurie pirkimų sąlygų reikalavimai buvo neaiškūs ar dviprasmiški.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribų.
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
22. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal atsakovės AB „LTG Infra“ suteiktą įgaliojimą nuo 2022 m. vasario 9 d. vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu „Vilnius–Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimo paslaugų pirkimas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas – Vilnius–Klaipėda geležinkelių linijos prioritetinių pervažų modernizavimas (techninės specifikacijos 1 punktas).
23. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2023 m. rugsėjo 27 d. pirkime dalyvavusius tiekėjus informavo, kad sudarė pirkimo pasiūlymų eilę, kurioje pirmą vietą užėmė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Fima“ pasiūlymas, kurio kaina – 3 393 449,58 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o antroje vietoje liko ieškovės pasiūlymas, kurio kaina – 3 393 752,50 Eur be PVM.
24. Ieškovė, gavusi informaciją apie pirkimo laimėtoją, 2023 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti laimėtojo pasiūlymą susipažinimui. Atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2023 m. spalio 25 d. pateikė ieškovei pirkimo laimėtojo pasiūlymą ir su šiuo pasiūlymu susijusius dokumentus.
25. Ieškovė 2023 m. spalio 31 d. atsakovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad laimėtojo (trečiojo asmens UAB „Fima“) pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, kadangi siūloma gamintojo Prvni Signalni A.S. automatinė pervažos signalizacijos sistema LEXIS PL yra tinkama naudoti tik pervažose, kurios kerta iki 5 geležinkelio kelių, o techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje yra pateikiamas prioritetinių pervažų, kurias bus reikalinga modernizuoti, sąrašas, iš kurio matyti, jog viena iš pervažų kerta net 8 geležinkelio kelius, t. y. laimėtojo siūloma sistema negali būti naudojama pirkimo sutarties vykdymui.
26. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu, įvertinusi pirkimo laimėtojo (trečiojo asmens UAB „Fima“) rašytinius paaiškinimus, netenkino ieškovės pretenzijos. Atsakovė nurodė, kad laimėtojo pateiktas nepriklausomos įstaigos išduotas atitikties sertifikatas „Certyfikat_Lexis_EN_PrivniSignalni“, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina siūlomos automatinės pervažos signalizacijos sistemos atitiktį reikalavimams pagal CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartus, o pirkimo dokumentų sąlygose nebuvo nustatyta reikalavimo nepriklausomos įstaigos išduotu dokumentu patvirtinti, kiek siūloma sistema gali aptarnauti geležinkelio kelių pervažoje. Be to, iš viešai prieinamų šaltinių atsakovė nustatė, kad laimėtojo siūloma automatinės pervažos signalizacijos sistema gali aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių pervažoje, tai visiškai atitinka techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje keliamus reikalavimus bei modernizuojamų pervažų specifiką, susijusią su geležinkelio kelių skaičiumi.
27. Ieškovė 2023 m. lapkričio 17 d. atsakovei pateikė antrąją pretenziją, kurioje pažymėjo, kad naujai gauta informacija apie tai, jog laimėtojo (trečiojo asmens UAB „Fima“) siūloma automatinės pervažos signalizacijos sistema gali aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių pervažoje patvirtina, kad laimėtojo pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio reikalavimo su pasiūlymu pateikti nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotus dokumentus, pagrindžiančius, kad mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų reikalavimus. Laimėtojo pateiktas sertifikatas „Certyfikat_Lexis_EN_PrivniSignalni“ patvirtina, kad CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas atitinka kita sistema, kuri aptarnauja iki 5 geležinkelio kelių pervažoje. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės pretenziją paliko nenagrinėtą, įvertinusi ją kaip pakartotinę.
28. Ieškovė dėl atsakovės 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti pirkimo laimėtoją kreipėsi į teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, pripažinęs, kad trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlyta automatinė pervažos signalizacijos sistema atitinka pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus ir yra pajėgi patenkinti techninėje specifikacijoje detalizuotus atsakovių poreikius, o su pasiūlymu buvo pateikti pirkimo sąlygose reikalaujami dokumentai. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, nes laimėtojas su pasiūlymu nepateikė techninėje specifikacijoje nurodytų dokumentų, todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas. Taigi, apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ar teisingai įvertino, jog laimėtojo pasiūlymas atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus.
Dėl prašymo paskirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme
29. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą paskirti byloje teismo ekspertizę ir pavesti į teismo ekspertų sąrašą neįtrauktai ekspertei M. B. (M. B. ) atsakyti į klausimus: 1) ar pateiktas sertifikatas galioja automatinėms pervažų signalizacijos sistemoms, kurios yra kitokios konfigūracijos, nei nurodyta pačiame sertifikate (pvz., sistema statoma 8 geležinkelio keliams – ar galima naudoti išduotą sertifikatą tokiai sistemai)? 2) kokią reikšmę sertifikato galiojimui turi jame nurodyta data? 3) ar įstaiga, išdavusi sertifikatą, pagal savo turimą akreditaciją galėjo išduoti patvirtinimą dėl sistemos LEXIS PL atitikimo CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartui?
30. Ieškovė prašymą dėl ekspertizės skyrimo grindžia argumentais, kad skundžiamame sprendime teismas padarė išvadas specialių žinių reikalaujančiais klausimais dėl CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartų taikymo. Ieškovės nuomone, aplinkybei, ar pirkimo laimėtojo (trečiojo asmens UAB „Fima“) pateiktas sertifikatas galioja automatinėms pervažų signalizacijos sistemoms, kurios yra kitokios konfigūracijos, nei nurodyta pačiame sertifikate, nustatyti yra reikalingos specialios žinios. Ekspertizės poreikis kilo tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kadangi tik iš pirmosios instancijos teismo sprendimo paaiškėjo, kad pats teismas nustatinėjo specialių žinių reikalaujančias aplinkybes. Ieškovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiai bylai tinkamai išnagrinėti yra reikalingos specialios žinios dėl sertifikavimo pagal CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 standartus ir byloje pateikto sertifikato reikšmės, yra pagrindas paskirti teismo ekspertizę.
31. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Fima“ atsiliepime į ieškovės prašymą paskirti teismo ekspertizę nurodė, kad su ieškovės prašymu nesutinka. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė prašo paskirti teismo ekspertizę klausimais, kurie nebuvo suformuoti ieškinyje (nebuvo ieškinio pagrindo dalis) ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Ieškovė nei pretenzijose, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neginčijo pirkimo laimėtojo pateikto atitikties sertifikato ar jo turinio, jį išdavusios institucijos kompetencijos. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovės prašymo tikslas yra užvilkinti bylos nagrinėjimą.
32. Siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali paskirti ekspertizę ir, atsižvelgęs į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 1–2 dalys).
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai). Tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).
34. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovės pretenzijų, ieškinio, apeliacinio skundo ir kitų procesinių dokumentų turinį, įvertinusi ieškovės prašyme paskirti teismo ekspertizę nurodytus argumentus ir suformuluotus klausimus ekspertei, konstatuoja, kad pakankamo pagrindo byloje paskirti ieškovės prašomą teismo ekspertizę nėra. Ieškovė, ginčydama atsakovės 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl laimėtojo pirkime nustatymo, pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, kad laimėtojo kartu su pasiūlymu pateiktas sertifikatas negalioja ar jį išdavusi institucija neturėjo reikiamos kompetencijos. Todėl ieškovės teismo ekspertizės pagalba siekiamos nustatyti aplinkybės dėl sertifikate nurodytos jo galiojimo datos reikšmės ar dėl sertifikatą išdavusios institucijos akreditacijos išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovės prašomas ekspertei užduoti klausimas, ar pateiktas sertifikatas galioja kitokioms automatinėms pervažų signalizacijos sistemoms, iš esmės sudaro ne ekspertinio, bet teisinio įvertinimo dalyką – būtent teismas, atsižvelgęs į sertifikato turinį, šalių argumentus įvertins, ar pirkimo laimėtojo pateiktas sertifikatas atitinka techninėje specifikacijoje iškeltus reikalavimus.
36. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas gali būti tinkamai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme nepaskyrus ieškovės prašomos teismo ekspertizės, tuo labiau kad ekspertizės paskyrimo klausimo ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė (CPK 314 straipsnis). Byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai yra priimamas jiems nepalankus procesinis sprendimas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nepagrindžia naujo įrodymo (ekspertės išvados) pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, nes proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčiui
37. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog trečiojo asmens UAB „Fima“ pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunktį. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo pateikė sertifikatą, kuris patvirtina atitiktį CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 4 SIL standartams tik tokių parametrų sistemos, kuri aptarnauja iki 5 geležinkelio kelių, tačiau tokių parametrų sistemai, kuri perkama pirkimu, atitikties sertifikatas nebuvo išduotas ir trečiasis asmuo jo su pasiūlymu nepateikė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
38. PĮ 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Analogiška nuostata dėl techninės specifikacijos yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje. Technines specifikacijas reglamentuojančiose teisės normose perkančiajai organizacijai pripažįstama didelė jos poreikių išmanymu pagrįsta diskrecija formuluojant technines pirkimo specifikacijas. Ši diskrecija pateisinama tuo, kad būtent perkančiosios organizacijos geriausiai žino prekes, kurių joms reikia, ir gali geriausiai nustatyti reikalavimus, kurie turi būti tenkinami tam, kad būtų gauti pageidaujami rezultatai (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Roche Lietuva, C-413/17, 29–30 punktai). Kaip pagrįstai nurodė Viešųjų pirkimų tarnyba į bylą pateiktoje išvadoje, už techninių specifikacijų parengimą, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakingas perkantysis subjektas, kadangi tik jis nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus.
39. Perkantysis subjektas, techninėje specifikacijoje iškėlęs techninius reikalavimus, pasiūlymų vertinimo metu privalo kruopščiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlytos prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninėje specifikacijoje iškeltus reikalavimus (PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes tik preciziškas iškeltų techninių reikalavimų patikrinimas, vienodai atliekamas visų tiekėjų pasiūlymų atžvilgiu, gali padėti pasiekti pirkimo tikslą ir tuo pačiu atitikti skaidrumo principą. Atlikdamas šį vertinimą perkantysis subjektas turi laikytis teismų praktikoje suformuluotų tokio vertinimo taisyklių – kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paprastai tiekėjai, įrodydami, jog jų siūlomos prekės atitinka perkančiosios organizacijos paskelbtos techninės specifikacijos reikalavimus, jos prašomi (tai turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose) pateikia arba kompetentingos institucijos oficialų dokumentą (bandymo protokolą, sertifikatą, pažymą, liudijimą ir pan.), arba gamintojo techninius dokumentus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Vien tik viešojo pirkimo dalyvio parengti techniniai dokumentai ir jo paaiškinimai dėl jo pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, esant dalyvių pretenzijų (ar perkančiosios organizacijos abejonių) dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygoms ir (ar) dėl to kilus ginčui, nepripažinti pakankamais reikalaujamai atitikčiai įrodyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 74 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
40. Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinkamai įvertino, kad pirkimo laimėtojo pateiktas pasiūlymas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, būtina nustatyti, kokį pirkimo objektą (rezultatą) atsakovė siekė įsigyti, kaip atsakovė pirkimo sąlygose suformulavo techninius reikalavimus pirkimo objektui, kokių dokumentų ji reikalavo, kad įsitikintų tiekėjų siūlomų produktų atitiktimi iškeltiems techniniams reikalavimams.
41. Atsakovė išsamų pirkimo objekto aprašymą pateikė techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų specialiosios dalies 2.1 priedas). Techninės specifikacijos 2 punkte nurodyta, kad projekto metu numatoma 9 geležinkelio pervažose suprojektuoti, pristatyti, įrengti, ištestuoti bei paleisti eismo saugą gerinančias priemones: automatinę pervažos signalizacijos sistemą su užtvarais ir pėsčiųjų perėjos šviesoforų valdymo funkcionalumu; vaizdo stebėjimo sistemą; kliūties aptikimo sistemą; kelio būklės nustatymo sistemą ir informacines švieslentes. Techninės specifikacijos 3.1.1 papunktyje įtvirtinta, kad tiekėjas turi įvykdyti visus techninės specifikacijos reikalavimus, įskaitant ir bet kokius kitus reikalavimus, betarpiškai susijusius su tinkamu ir kokybišku prekių pristatymu ir paslaugų suteikimu, kurie nėra tiksliai apibrėžti techninėje specifikacijoje, tačiau yra neatsiejamai susiję su techninėje specifikacijoje nurodytomis prekėmis bei paslaugomis.
42. Techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje, aprašant pirkimo objekto savybes, funkcinius reikalavimus ir siekiamą rezultatą, pateiktas prioritetinių pervažų, kurias bus reikalinga modernizuoti, sąrašas, jame nurodyta kiekvienos iš 9 modernizuojamų pervažų vieta, kategorija, stoties (tarpstočio) ruožas, kertamų geležinkelio kelių skaičius (kuris svyruoja nuo 1 iki 8), vieta, kurioje vyks automatinės pervažos signalizacijos sistemos nuotolinis valdymas ir kontrolė.
43. Techninės specifikacijos 3.1.8.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjas turi pakeisti techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodytas esamas pervažos signalizacijos sistemas, įrengiant visas specifikacijoje įvardintas eismo saugą gerinančias priemones, tarp jų – automatinę pervažos signalizacijos sistemą su visą automobilių kelio važiuojamąją dalį užtveriančiais užtvarais ir pėsčiųjų perėjos šviesoforų valdymo funkcionalumu.
44. Techninės specifikacijos 3.1.9 papunktyje apibūdintas pirkimu siekiamas tikslas – bėginei transporto priemonei artėjant prie pervažos apriboti kelių transporto priemonių ir pėsčiųjų patekimą į pervažos teritoriją, numatant galimybę į pervažą jau patekusioms kelių transporto priemonėms (pėstiesiems) saugiai palikti pavojingą zoną; apriboti kelių transporto priemonių patekimą į pervažos teritoriją ne ankščiau kaip prieš 3 minutes, kol bėginė transporto priemonė pasiekia pervažą; leisti kelių transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą per pervažą ir pėsčiųjų perėjas tik bėginei transporto priemonei išvažiavus iš pervažos; nuolat informuoti apie pervažoje ir pėsčiųjų perėjose įrengtų techninių saugos priemonių būklę bei veikimo sutrikimus; valdyti ir kontroliuoti pervažos technines saugos priemones skirtingais būdais.
45. Techninės specifikacijos 3.1.10 papunktyje detalizuoti reikalavimai automatinei pervažos signalizacijos sistemai su užtvarais: numatyta, kad automatinės pervažos signalizacijos sistemos valdymo įranga turi būti mikroprocesorinė, modulinės struktūros; atskiri moduliai turi būti numatyti atskiriems pervažos signalizacijos elementams (šviesoforų žiburiai, užtvarai, traukinio vietos nustatymo įranga, garsiniai signalai, duomenų saugojimas ir perdavimas ir kt.) valdyti ir kontroliuoti; sistema turi būti sukonfigūruota taip, kad iki minimumo sumažintų atskirų elementų neveikimo atvejus ir pasekmes; dėl vieno elemento (modulio) gedimo neturi sutrikti visos sistemos ar jos esminės dalies veikimas; bėginės transporto priemonės įvažiavimo į pervažos ruožą ir išvažiavimo iš jo tiksliam nustatymui turi būti naudojamos patikimos ir saugios techninės priemonės (bėgių grandinės, davikliai, jutikliai, ašių skaitikliai ir kt.); stotyse bėginės transporto priemonės įvažiavimo į pervažos ruožą ir išvažiavimo iš jo tiksliam nustatymui gali būti naudojamos esamos bėgių grandinės; kt.
46. Techninės specifikacijos 3.1.5.1 papunktyje keliamas reikalavimas, kad tiekėjo siūloma nauja automatinė pervažos signalizacijos sistema atitiktų CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčius standartus. Minėti standartai, be kita ko, nustato programinės įrangos, skirtos naudoti geležinkelių valdymo ir apsaugos programose, kūrimo procesą ir techninius reikalavimus, o SIL 4 apibūdina aukščiausią saugos vientisumo lygį.
47. Techninės specifikacijos 4.1 papunktyje yra išvardyti dokumentai, kuriuos reikia pateikti kartu su pasiūlymu. Vienas iš tokių dokumentų – nepriklausomos vertinimo įstaigos išduoti dokumentai, pagrindžiantys, kad mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčių standartų reikalavimus (techninės specifikacijos 4.1.1 papunktis). Tuo tarpu techninės specifikacijos 4.2 papunktyje nustatyta, kokie dokumentai turės būti pateikti, kai tiekėjas suteiks paslaugas. Vienas iš tokių dokumentų – nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotas saugos sertifikatas, įrodantis, kad šio pirkimo pagrindu sudarytos sutarties vykdymo metu įdiegta mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčių standartų sąlygas įdiegtoms sistemoms (techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktis).
48. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakydama į tiekėjų klausimus, 2022 m. kovo 29 d. paaiškino, kad techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktyje numatytas saugos sertifikatas turi būti išduotas būtent šio pirkimo pagrindu įdiegtai sistemai. Atsakovė nurodė, kad ji pripažins ir anksčiau išduotą saugos sertifikatą, jeigu pagal šią sutartį diegiama mikroprocesorinė automatinės pervažos signalizacijos sistema bus analogiška jau įdiegtai mikroprocesorinei automatinės pervažos signalizacijos sistemai, kuri atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčių standartų sąlygas įdiegtoms sistemoms.
49. Apibendrinant šiuos techninėje specifikacijoje atsakovės iškeltus techninius reikalavimus matyti, kad atsakovė pirkimu siekė įsigyti 9 geležinkelio pervažų modernizavimo paslaugas. Tiekėjas pirmiausia turės atlikti projektavimo darbus ir suprojektuoti eismo saugą gerinančias priemones, o vėliau, atsakovei projekto sprendinius suderinus, šiuos sprendinius įgyvendinti – pristatyti, įrengti, ištestuoti bei paleisti šias priemones. Viena iš eismo saugą gerinančių priemonių – automatinė pervažos signalizacijos sistema su užtvarais ir pėsčiųjų perėjos šviesoforų valdymo funkcionalumu, kuri bėginei transporto priemonei artėjant prie pervažos turėtų apriboti kelių transporto priemonių ir pėsčiųjų patekimą į pervažos teritoriją, leisti kelių transporto priemonių ir pėsčiųjų eismą per pervažą bėginei transporto priemonei išvažiavus iš pervažos, nuolat informuoti apie įrengtų techninių saugos priemonių būklę bei veikimo sutrikimus. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ techninėje specifikacijoje iškėlė reikalavimą, kad siūloma nauja automatinė pervažos signalizacijos sistema atitiktų CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčius standartus, taigi, atsakovei yra reikšminga, jog automatinė pervažos signalizacijos sistema atitiktų aukščiausią saugos lygį. Tiekėjai, siekdami įrodyti siūlomos sistemos atitiktį minėtiems reikalavimams kartu su pasiūlymu privalėjo pateikti nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotus dokumentus, pagrindžiančius, kad automatinė pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčių standartų reikalavimus (techninės specifikacijos 4.1.1 papunktis), be to, atitiktis minėtiems reikalavimams dar turės būti patvirtinta nepriklausomos vertinimo įstaigos įvykdžius pirkimo sutartį (techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunktis, atsakovės 2022 m. kovo 29 d. paaiškinimas).
50. Trečiasis asmuo UAB „Fima“ pirkimui pasiūlė gamintojo Prvni Signalni A. S. LEXIS tipo automatinę pervažos signalizacijos sistemą (žr. prekių su paslaugomis pirkimo atitikties techninės specifikacijos reikalavimams palyginamąją lentelę). Kartu su pasiūlymu pateikta gamintojo atitikties deklaracija patvirtina, kad LEXIS yra generalinis (t. y. bendrojo pritaikymo, modulinis arba standartinis gaminys, kuris konfigūruojamas individualiai) produktas. Ši aplinkybė matoma ir iš viešai skelbiamų LEXIS sistemos gamintojo duomenų, t. y. sistemos pagrindinių savybių ir techninių parametrų aprašymo. Tai, kad LEXIS sistema yra modulinis gaminys ir šis gaminys yra konfigūruojamas individualiai kiekvienai pervažai, atsižvelgiant į konkretų aptarnaujamų geležinkelio kelių bei valdomų (kontroliuojamų) objektų kiekį, yra nurodyta ir trečiojo asmens UAB „Fima“ rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vadinasi, galima teigti, kad trečiasis asmuo pirkimui pasiūlė gamintojo Prvni Signalni A. S. LEXIS tipo automatinę pervažos signalizacijos sistemą, kurią įsipareigojo pritaikyti (suprojektuoti ir konfigūruoti) konkrečioms techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje aprašytoms pervažoms, atliekant šių pervažų modernizavimo paslaugas pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, tuo būdu pasiekiant atsakovių pageidaujamą rezultatą.
51. Siekdamas įrodyti, kad siūloma nauja automatinė pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas arba lygiaverčius standartus techninėje specifikacijoje nurodytu būdu, t. y. pateikiant nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotus dokumentus, trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė vertinimo įstaigos Lenkijoje Instytut Kolejnictwa, Osrodek Jakosci i Certyfikacji išduotą 2022 m. kovo 17 d. atitikties sertifikatą, kuriame nurodyta, kad gamintojo Prvni Signalni A.S. gaminys – B ir C kategorijų automatinė pervažų signalizacijos sistema, kurios tipas (variantas) LEXIS_PL – atitinka EN 50129:2007, EN 50128:2011, EN 50126:2002, EN 50159:2011 saugos vientisumo 4 lygio reikalavimus, vadovaujantis CENELEC SIL 4 standartu.
52. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ nebuvo pagrindo vertinti, kad minėtas dokumentas neatitinka techninės specifikacijos 4.1.1 papunkčio, o siūloma automatinė pervažos signalizacijos sistema neatitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygų. Visų pirma, atitikties sertifikatą išdavė nepriklausoma vertinimo įstaiga, kaip ir reikalauja techninės specifikacijos 4.1.1 papunktis. Ieškovė nei pretenzijose, nei ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vertinimo įstaigos kompetencijos išduoti atitikties sertifikatą neginčijo.
53. Antra, atitikties sertifikate nurodyta, kad gaminys – B ir C kategorijų automatinė pervažų signalizacijos sistema, kurios tipas (variantas) LEXIS_PL – atitinka EN 50129:2007, EN 50128:2011, EN 50126:2002, EN 50159:2011 standartus ir SIL 4 saugos vientisumo reikalavimus. Nors ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad atitikties sertifikate nurodyta, jog sistema, kaip „bendrojo taikymo“ produktas, yra skirta sukurti „specialiojo taikymo“ geležinkelio pervažos signalizacijas, kurios veiktų automatiniu režimu, ir aptarnauti iki 5 kelių, tuo tarpu pagal techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje pateiktus duomenis apie pirkimo metu siekiamas modernizuoti pervažas vienoje iš pervažų (Radviliškio stotyje) yra 8 geležinkelio keliai, šie argumentai nepatvirtina trečiojo asmens siūlomos sistemos neatitikties CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygoms.
54. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad LEXIS automatinės pervažos signalizacijos sistemos sertifikavimas, t. y. bandymai, siekiant patvirtinti gaminio atitiktį standartų reikalavimams, buvo atlikti šią sistemą gamintojui pritaikius (sukonfigūravus) konkrečios pervažos sąlygoms. Iš atitikties sertifikato turinio, trečiojo asmens UAB „Fima“ paaiškinimų, teiktų atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“, matyti, kad signalizacijos gamintojas sertifikuoti pasirinko gaminio konfigūraciją, kuri buvo įrengta per 5 geležinkelio kelius. Tačiau negalima teigti, kad tuo atveju, jei LEXIS automatinė pervažos signalizacijos sistema konfigūruojama pervažoje, turinčioje daugiau geležinkelio kelių, ji dėl to neatitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygų. Kaip buvo minėta šioje nutartyje, CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 standartai nustato programinės įrangos, skirtos naudoti geležinkelių valdymo ir apsaugos programose, kūrimo procesą ir techninius reikalavimus, vadinasi, negalima teigti, jog didesnis pervažoje, kurioje diegiama signalizacijos sistema, esančių geležinkelio kelių skaičius savaime gali paneigti gamintojo taikomą programinės įrangos kūrimo procesą. Be to, atitikties sertifikate yra nurodyta, kad sistemos įrangos taikymo sritis konkretaus naudojimosi lygmeniu priklauso nuo vietinių reikalavimų ir sąlygų tam tikroje geležinkelio pervažoje. Įrengiant sistemą reikia atsižvelgti į visas su sauga susijusias naudojimosi sąlygas, aprašytas saugos įrodymuose.
55. Tai, kad siūloma automatinė pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas, papildomai patvirtina ir kiti trečiojo asmens su pasiūlymu pateikti dokumentai. Kartu su pasiūlymu pateikta gamintojo atitikties deklaracija patvirtina, kad LEXIS yra generalinis produktas, kuris, gamintojo teigimu, atitinka kokybės standartus ir būtinas specifikacijas, tarp jų – CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 standartų reikalavimus, siekia SIL 4 saugos vientisumo lygį. Iš viešai skelbiamų LEXIS sistemos gamintojo duomenų, t. y. sistemos pagrindinių savybių ir techninių parametrų aprašymo, matyti, kad Prvni Signalni A. S. gamintojo gaminama LEXIS automatinė pervažos signalizacijos sistema yra visiškai elektroninė, tinkama bet kokiai pervažos konfigūracijai, ji atitinka aukščiausią saugos lygį (SIL 4), be to, pagal gamintojo skelbiamus parametrus ji gali aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių.
56. Galiausiai pažymėtina, kad nors pateiktu atitikties sertifikatu pagrįsta automatinė pervažos signalizacijos sistema nebus visiškai analogiška ir identiška faktiškai pagal pirkimo sutartį tiekėjo suprojektuotai ir sukonfigūruotai sistemai, tačiau vadovaujantis techninės specifikacijos 4.2.2.2 papunkčiu, suteikus paslaugas pagal sutartį tiekėjas dar turės pateikti naują nepriklausomos vertinimo įstaigos išduotą saugos sertifikatą, įrodantį, kad jau faktiškai įdiegta automatinė pervažos signalizacijos sistema atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas.
57. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad trečiojo asmens pasiūlyta gamintojo Prvni Signalni A. S. LEXIS tipo automatinė pervažos signalizacijos sistema, kurią trečiasis asmuo įsipareigojo pritaikyti (suprojektuoti ir konfigūruoti) atliekant techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje aprašytų 9 pervažų modernizavimo paslaugas, atitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygas – ši aplinkybė yra patvirtinta tiek techninės specifikacijos 4.1.1 papunktyje reikalaujamu dokumentu (nepriklausomos vertinimo įstaigos atitikties sertifikatu), tiek gamintojo deklaruotomis gaminio savybėmis, be to, ši aplinkybė nepriklausomos vertinimo įstaigos dar bus patvirtinta ir suteikus pirkimo sutartyje numatytas paslaugas. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“, atlikdama trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą, laikėsi PĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir teismų praktikoje suformuluotų atitikties techninės specifikacijos reikalavimams patikrinimo taisyklių. Ieškovė ginčo nagrinėjimo metu jokių duomenų, kad trečiojo asmens pasiūlyta automatinė pervažos signalizacijos sistema neatitinka CENELEC EN 50126, 50128 ir 50129 SIL 4 sąlygų, nepateikė.
58. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad techninės specifikacijos reikalavimai negali būti aiškinami taip, jog tiekėjų siūlomos pervažų modernizavimo paslaugos galėtų neapimti kurių nors techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodytų pervažų ar neatsižvelgti į jų ypatumus, pavyzdžiui, geležinkelio kelių skaičių. Šiuo aspektu atsakovių argumentai, kad techninės specifikacijos sąlygos nereikalavo pasiūlyti pervažų signalizacijos įrangos, skirtos aptarnauti 8 geležinkelio kelius (žr., pvz., atsakovių atsiliepimo į apeliacinį skundą 25 punktą), yra nepagrįsti, nes techninės specifikacijos 3.1.7.1 papunktyje nurodytoje vienoje iš pervažų (Radviliškio stoties pervažoje) yra 8 geležinkelio keliai, vadinasi, tiekėjai turėjo pasiūlyti modernizavimo paslaugas, įskaitant ir automatinės pervažos signalizacijos sistemos įdiegimą, užtikrinančias tinkamą tokios pervažos veikimą. Taigi, šiuo aspektu techninės specifikacijos sąlygos yra aiškios ir pagrindo ex officio jas pripažinti neteisėtomis, įpareigojant nutraukti pirkimo procedūras, nėra.
59. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti vienokius ar kitokius dokumentus (įrodymus), kurie patvirtintų siūlomos automatinės pervažos signalizacijos sistemos galimų aptarnauti geležinkelio kelių skaičių (įskaitant minimalų, maksimalų). Ieškovei pirmoje pretenzijoje išreiškus abejones, ar trečiojo asmens siūloma automatinė pervažos signalizacijos sistema galės būti pritaikoma Radviliškio stoties pervažoje, kurioje yra 8 geležinkelio keliai, trečiasis asmuo pateikė gamintojo duomenis, kad LEXIS automatinė pervažos signalizacijos sistema gali aptarnauti iki 10 geležinkelio kelių. Ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje ieškovės nėra ginčijama.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo
60. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių, tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nėra.
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
62. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).
63. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Tačiau atsakovės ir priešingą teisinį suinteresuotumą turėjęs trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Fima“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Atsakovės prašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys), todėl atsakovių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
65. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 3 465 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 105 Eur už atsiliepimo dėl atsakovių prašymo leisti vykdyti skubiai teismo sprendimą ir užtikrinti nuostolius parengimą; 2) 140 Eur už susipažinimą su apeliaciniu skundu, aptarimą; 3) 1 995 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 4) 945 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; 5) 175 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 6) 105 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, pateikė 2024 m. kovo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija JUS Nr. 24017, 2024 m. kovo 18 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą Nr. A24017 ir 2024 m. kovo 25 d. lėšų pervedimo nurodymą.
66. Trečiojo asmens prašoma priteisti bendra 2 240 Eur suma (1 995 Eur + 105 Eur + 140 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl yra pagrindas trečiajam asmeniui 2 240 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.
67. Sprendžiant trečiojo asmens prašymo pagrįstumą dėl 105 Eur (už atsiliepimo dėl atsakovių prašymo leisti vykdyti skubiai teismo sprendimą ir užtikrinti nuostolius parengimą), dėl 945 Eur (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) ir dėl 175 Eur (už papildomų paaiškinimų parengimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės pareikšti reikalavimai buvo atmesti, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, padaro išvadą, jog ieškovė laikytina bylą pralaimėjusia šalimi ir turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas trečiojo asmens lėšas.
68. Trečiojo asmens prašomos priteisti 945 Eur advokato pagalbos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą išlaidos viršija Rekomendacijų 8.15 papunkčio pagrindu apskaičiuotą maksimalų priteistinų atstovavimo išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, procesinių dokumentų turinį, padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti didesnes, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidas, todėl trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki Rekomendacijų pagrindu apskaičiuoto priteistino atstovavimo išlaidų dydžio – 807,28 Eur. Kitos trečiojo asmens prašomos priteisti 280 Eur (105 Eur + 175 Eur) bylinėjimosi išlaidos atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl priteistinos visa apimtimi. Iš viso trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, iš ieškovės priteistina 3 327,28 Eur (2 240 Eur + 807,28 Eur + 105 Eur + 175 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ (juridinio asmens kodas 121289694) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ (juridinio asmens kodas 144803197) 3 327,28 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Neringa Švedienė
Žilvinas Terebeiza