Civilinė byla Nr. e2-2014-944/2020
Proceso Nr. 2-69-3-00311-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.2, 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.8.10; 3.2.6.3.
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 30 d.
Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,
sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Darunsta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Darunsta“ 2870,01 Eur skolos, 688,80 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Plungės apylinkės teismas 2020-03-27 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais prašė pakeisti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. mėnesinių palūkanų priteisimo arba sumažinti priteistas palūkanas iki CK 6.210 straipsnio 2 dalyke numatyto 6 proc. dydžio, pagrindinės skolos mokėjimą išdėstyti dalimis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino, kad ieškovė perdavė atsakovei prekes pagal sąskaitą faktūrą, skolos dydžio atsakovė neginčija, tačiau dėl susiklosčiusios finansinės situacijos prašo išdėstyti skolos mokėjimo terminą 6 mėn. Nesutinka su ieškovės reikalavimo dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų priteisimo. Nurodė, kad sąskaita pasirašyta atsakovės darbuotojo mechaniko, kuris neturi įgaliojimų sudaryti sandorius. Dėl šios situacijos nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad padidintų palūkanų dydis buvo nurodytas išrašytoje sąskaitoje faktūroje. Atsakovės darbuotojo veiksmai sudarė prielaidas laikyti jį tinkamu atsakovės atstovu, todėl susitarimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Pažymi, kad atsakovė ir anksčiau pirko produktus iš ieškovės, tačiau jokių pretenzijų dėl išrašytų sąskaitų nėra nurodžiusi. Teigia, kad prašomos priteisti palūkanos yra ženkliai mažesnės nei Vartojimo kredito įstatyme. Pažymi, kad ieškovės prašoma 0,16 proc. norma per dieną atitinką teismų formuojamą praktiką dėl delspinigių skaičiavimo. Ieškovės nuomone, atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina sunkios atsakovės turtinės padėties, todėl nėra pagrindo, išdėstyti skolos mokėjimą.
Teismo posėdyje šalys nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
preliminarus sprendimas keistinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019-10-29 išrašyta PVM sąskaita, serija SOK, Nr. 015770, 3150 Eur sumai, sąskaitoje nurodoma jos apmokėjimo tvarka: terminas – 5 dienos, apmokėjus vėliau – skaičiuojamos 5 proc. mėnesinės palūkanos. Ieškovė prašo priteisti neapmokėtą skolos dalį ir palūkanas.
Teismas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas ir jo turinys.
Duomenų apie raštinę sutartį byloje nėra pateikta. Darytina išvada, kad šalys žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais sudarė sandorį dėl prekių – dyzelino, pirkimo. Šio susitarimo pagrindu buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra. Atsakovė prieštaravimuose neprieštarauja dėl likusios mokėtinos sumos, todėl vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi teismas dėl šios dalies surašo sutrumpintus motyvus. Teismas nurodo, kad šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie apmokėtą sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą nėra, atsakovė mokėtinos sumos neginčija, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina – 2870,01 Eur suma.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės skaičiuojamų 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad ieškovės išrašytoje sąskaitoje nurodyta šios sąskaitos apmokėjimo tvarką ir termino praleidimo pasekmės: sąskaita turi būti apmokėta per 5 dienas, jeigu sutartyje nenumatytas kitoks atsiskaitymo terminas; pirkėjas apmokėdamas sąskaitą faktūrą vėliau, negu nuodyta, kartu sumoka pardavėjui 5 proc. mėnesio palūkanų už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Kadangi byloje kilo ginčas dėl pareigos mokėti sąskaitoje nurodytų palūkanų dydį, vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo pagrįsti, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas atitinkantis teisės aktų reikalavimus dėl mėnesinių palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio.
Teismas nurodo, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje. Išaiškintina, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina išvada, kad sąskaita faktūra pati savaime nėra teisinius santykius sukuriantis, įforminantis dokumentas, todėl dėl šalių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo ir jų dydžio, turėjo būti pateikti papildomi duomenys.
CPK 12 straipsnyje įtvirtintas šalių rungimosi principas, kuris reiškia, kad kiekviena šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visuma, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Šiuo atveju sąskaita pasirašyta iš ieškovės pusės sandėlininkės D. B. ir iš atsakovės pusės vairuotojo R. S. Duomenų, kad šie asmenys galėtų prisiimti teises ir pareigas juridinių asmenų vardu nėra pateikta. Byloje atsakovė pateikė R. S. darbo sutartį, kurioje nėra duomenų, kad jis būtų atsakovės vienasmenis organas ar priklausytų kolegialiam organui. Be to, sąskaitoje nurodomos asmens pareigos – vairuotojas, kas atsakovei, kaip rūpestingam ir atidžiam asmeniui, turėjo sukelti abejones dėl šio asmens galėjimo priimti įsipareigojimus juridinio asmens vardu. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės darbuotojas galėjo prisistatyti tinkamu atsakovės atstovu, kuris galėtų prisiimti teises ir pareigas juridinio asmens vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad sąskaitą pasirašęs asmuo yra tinkamas atsakovės atstovas laikytinos nepagrįstomis ir atmestinomis (CPK 178 straipsnis), todėl ginčo sąskaitoje nurodoma sąlyga dėl mėnesinių palūkanų mokėjimo nelaikytinas šalis įpareigojančiu susitarimu, kurio pagrindu būtų galima skaičiuoti mėnesines palūkanas.
Pagal CK 6.72 straipsnio nuostatas susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi byloje duomenų dėl rašytinės šalių sutarties nėra pateikta, teismas nustatė, kad ginčo PVM sąskaitoje nurodyta sąlyga dėl mėnesinių palūkanų mokėjimo negali sukelti šalims teisių ir pareigų, todėl teismas iš esmės nepasisako plačiau dėl sąskaitoje nurodytų palūkanų dydžio – 5 proc. metinių palūkanų dydžio, atitikties teisės aktų reikalavimams.
Teismas nurodo, kad pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs pinginės prievolės vykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo atveju atsakovė pažeidė prievolės mokėjimo terminus, t. y. ieškovės pateiktos sąskaitos nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apmokėtos. Šios aplinkybės šalys neginčija. Darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti palūkanas pagal teisės aktų reikalavimus, nes buvo praleistas terminas apmokėti pateiktą sąskaitą. Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad buvo praleista 144 dienos apmokėti pateiktą sąskaitą, todėl pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas skaičiuotinos už šį terminą 6 proc. dydžio metinės palūkanos ir iš atsakovės ieškovei priteistina – 56,61 Eur suma.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pagal nurodytas CK nuostatas palūkanas gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimas. Šiuo atveju teismas nustatė, kad negali būti skaičiuojamos 5 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, todėl procesinės palūkanos priteistinos pagal CK nuostatas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Šiuo atveju nuo ieškovei priteistų sumų priteistinos procesinės palūkanos nuo ieškinio teisme priėmimo dienos – 2020-03-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams dėl sunkios turtinės padėties. Pateikė duomenis, kad yra patvirtinti kreditiniai reikalavimai bankroto bylose, taip pat pateikė apyvartos žiniaraštį.
Teismas nurodo, kad realią juridinio asmens turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan. Šiuo atveju pateikė tik epizodinius duomenis, kurie negali patvirtinti, kad susiklostė ypatingai sudėtinga atsakovės finansinė situacija, todėl turėtų būti pagrindas išdėstyti skolos ir palūkanų mokėjimą. Be to, pastebėtina, kad atsakovė iš esmės nesutiko dėl ieškovės nurodomų skaičiuotinų palūkanų, tačiau dėl skolos prieštaravimų nereiškė, tačiau bylos nagrinėjimo metu nėra duomenų, kad būtų bent iš dalies mokėjusį susidariusią skolą, nors preliminarus sprendimas priimtas 2020-03-27, o prieštaravimai pareikšti 2020-05-11. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pateiktas prašymas dėl skolos išdėstymo neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis). Išaiškintina, kad pagal CPK 245 straipsnio nuostatas nėra draudžiama kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl teismo sprendimu priteistos sumos išdėstymo dalimis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Proporcingai tenkinus ieškinį, atlygintinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Pagal bylos duomenis ieškovė sumokėjo 40 Eur žyminio mokesčio ir turėjo iš viso 786,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus 82,24 proc. iš atsakovės priteistina ieškovei –32,89 Eur žyminio mokesčio ir 646,82 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Šioje byloje valstybė iš viso patyrė 8,95 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies iš atsakovės valstybei priteistina 7,36 Eur pašto išlaidų. Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Plungės apylinkės teismo 2020-03-27 preliminarų sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies:
priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Darunsta“, juridinio asmens kodas 161727816, 2870,01 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 01 ct) skolos, 56,61 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 61 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Darunsta“, juridinio asmens kodas 161727816, 32,89 Eur (trisdešimt du eurus ir 89 ct) žyminio mokesčio ir 646,82 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 82 ct) teisinės pagalbos išlaidų ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Darunsta“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Darunsta“, juridinio asmens kodas 161727816, valstybei 7,36 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Barškietytė