Baudžiamoji byla Nr.  1S-525-493/2023

                                                                                               Proceso Nr. 1-57-1-02109-2013-2

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19                                                          

 (S)

Kauno

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. RV-22-6349 taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       V. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2.       Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 9 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 7 d.

3.       Komisijos 2023 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. RV-22-6349 nutarta taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, neatlikus 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 8 (aštuonių) dienų (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. birželio 29 d.) laisvės atėmimo bausmės. Komisija konstatavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, dvidešimt aštuonis kartus skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, jo pataisos procesas sklandus, jis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį demonstruoja stabiliai ir nepertraukiamai, tokiu būdu buvo konstatuota, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo atžvilgiu taikytinas lygtinis paleidimas.

4.       Kauno

5.       Nuteistasis V. D. aukštesniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1.                      Nuteistojo teigimu, pirma, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kadangi įvertino jo asmenybę priešingai nei Komisija. Atkreipia dėmesį, kad tiek Komisija, tiek teismas rėmėsi tais pačiais rašytiniais duomenimis, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti jo, kaip tokią galimybę turi Komisijos nariai, kurie su juo betarpiškai bendravo kiekvieną dieną bei matė jo progresą ir galėjo tinkamai įvertinti, ar jis jau pasiekė tikslus ir jo atveju galima taikyti lygtinį paleidimą.

5.2.                      Apeliantas nurodo, antra, kad tiek Komisija, tiek teismas pripažino, kad jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismas priešingai vertino jo charakteristiką. Nori pabrėžti, kad teismas nevertino, kad bausmę jis atlieka nuo 2017 m. vasario 9 d. ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebuvo baustas nei drausmine, nei administracine tvarka, o 28 kartus skatintas už gerą elgesį, stropų darbą ir pažangą mažinant nusikalstamumo riziką. Taip pat, kas bausmę atliko paprastoje grupėje, dirba ir periodiškai vyksta į trumpalaikes išvykas už pataisos ribų ir pažeidimo nedaro. Be to, 2020 m. įgijo staliaus profesinę specialybę, o nuo 2023 m. birželio 3 d. buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Be to, jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, susirašinėja, bendrauja telefonu, artimieji atvyksta į pasimatymus, taip pat ir jis vyksta į trumpalaikes išvykas. Darbdaviai jį vertina pozityviai bei teigiamai, kadangi yra mandagus, korektiškas. Nuteistojo vertinimu, akivaizdu, jog šiuo atveju nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jo socializacijos ir bausmės tikslai negali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

5.3.                      Skunde pabrėžiama, trečia, kad dėl bausmės paskirties ir siekiamų tikslų, tai jo veiksmai buvo įvertinti teismui skiriant bausmę, jam buvo skirta bausmė už padarytus jo nusikaltimus, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą ir kitus kriterijus. Šiuo atveju yra vertintinas asmens pokytis po bausmės skyrimo, kai nuteistajam yra paskiriama bausmė bei jo požiūris į bausmę. Akivaizdu, kad šiuo atveju netaikydamas lygtinio paleidimo teismas ignoravo pirmiau skunde minėtą jį teigiamai charakterizuojančią medžiagą. Neigiamos medžiagos jo atžvilgiu skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.

5.4.                      Apeliantas toliau nurodo, ketvirta, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog dabar jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nori pabrėžti, kad visą bausmės atlikimo laiką jam tik 2022 m. gegužės 4 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos „OASys“ vertinimas ir tik atlikus daugiau nei penkerius metus bausmės buvo sudarytas resocializacijos planas bei pradėjo jį įgyvendinti ir jo pasiektas rezultatas tik įrodo, kad per metus laiko nuo vidutinės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki žemos. Tai yra labai didelis progresas ir mano, kad progresas būtų dar didesnis, jeigu būtų taikytas lygtinis paleidimas su intensyvią priežiūra.

5.5.                      Skunde toliau nurodoma, penkta, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog pastebimi šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turėjo nestabilią darbo patirtį, buvo fiksuojami lėšų valdymo sunkumai, asocialios grupės įtaka, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Su tokiais teismo argumentais nesutinka. Nuo 2017 m. kovo 23 d., t. y. nuo bausmės atlikimo pradžios, įvertinęs savo finansinę padėtį, sutiko savo noru dirbti valstybinėje įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 metų kovo mėnesio, atsižvelgus į jo dabinius rezultatus, gerą elgesį, sąžiningumą ir pasitikėjimą juo, pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbo iki 2023 birželio 3 d. ir kadangi šį darbą atlikdavo gerai, stropiai, sąžiningai, bausmės atlikimo administracija skirdavo paskatinimus. Nuo 2023 m. liepos 18 d. pradėjo dribti UAB „(duomenys neskelbtini). Taigi, bausmės atlikimo metu beveik visą laikotarpį t. y. daugiau nei šešerius metus dirbo įkalinimo įstaigos pasiūlytą darbą, ir toliau dirba ir tokiu būdu įgyja darbinę patirtį. Nori atkreipti dėmesį, kad buvo sulaikytas, kai jam buvo tik dvidešimt penkeri metai, todėl iš tokios dar nesubrendusios asmenybės reikalauti stabilios darbo patirties yra nesąžininga. Taip pat skundžiamojoje nutartyje nurodyta dar vienas kriminogeninis veiksmas – piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Pripažįsta, kad piktnaudžiavo minėtomis medžiagomis, bet tik tada, kai darė nusikalstamas veikas, tačiau nuo bausmės atlikimo dienos bausmės atlikimo vietos administracija niekada nebuvo pastebėjusi ar nustačiusi, kad ir toliau naudoja tai. Be to, bausmės atlikimo vietoje lankėsi pas psichologą, vykdė resocializacijos planą ir psichologas stebėjo jį ir padarė išvadą, kad nevartoja narkotinių medžiagų. Be to, lankė programą, skirtą anoniminiams alkoholikams ir narkomanams. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta lėšų valdymo sunkumai, kaip kriminogeninis veiksmas. Nori pažymėti, kad lėšų valdymo sunkumai buvo tik trumpas laiko tarpas praeityje, laikotarpyje nuo 2013–2015 m., kai atliko nusikalstamas veikas. Šiuo metu neturi jokių įsiskolinimų ir jo atžvilgiu nėra jokių vykdomųjų bylų. Laiku moka mokesčius už jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – žemės sklypą. Skundžiamojoje nutartyje nurodytas dar vienas kriminogeninis veiksnys – asociali grupė, tačiau šis veiksnys buvo svarbus darant nusikaltimus, o nuo bausmės atlikimo pradžios pradėjo dirbti, nepalaiko jokių ryšių su jokiomis grupėmis ar asmenimis, kadangi su jomis nebendrauja bei vengia. Priešingų duomenų nepateikė ir bausmės atlikimo administracija. Atskirai nori pažymėti, kad dėl savo padarytos nusikalstamos veikos galėjosi, ją pripažino, todėl nesutinka, kad teismas nustatė, jog ir šiuo metu stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių ir negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių.

5.6.                      Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad neplanuoja daugiau daryti nusikalstamų veikų ar pažeisti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, kadangi planuoja dirbti bei būti pavyzdžiu visuomenei. Be to, jam lygtinis paleidimas bus taikomas su intensyvia priežiūra, todėl probacijos pareigūnai ir toliau vertins ir prižiūrės jo socializaciją.

6.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo V. D. skundas atmetamas

7.       Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8.       Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. D. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema. Taigi, tiek materialus, tiek formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš esmės egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia, kad šių pagrindų egzistavimas yra absoliutus.

10.       Nuteistasis V. D. skunde nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tais pačiais rašytiniais duomenimis kaip ir Komisija, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti jo, kaip tokią galimybę turi Komisijos nariai, kurie su juo betarpiškai bendravo kiekvieną dieną bei matė jo progresą ir galėjo tinkamai įvertinti. Su tokiais skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka, kadangi apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl nepritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui ir kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas neobjektyviai įvertino asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

11.       Nuteistojo vertinimu, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais veiksmais atliekant bausmę, tai yra tuo, jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, nebuvo baustas nei drausmine, nei administracine tvarka, dvidešimt aštuonis kartus buvo skatintas, bausmę atliko paprastoje grupėje, o 2023 m. birželio 3 d. buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, įgijo staliaus profesinę specialybę, dirba ir darbdavių vertinamas pozityviai, nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Priešingai bei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje teismas taip akcentavo nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai yra tai, kad jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, skatintas. Aukštesnis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

12.       Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. D. 2023 m. vasario 17 d. pagal OASYS vertinimo metodiką nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau prieš tai buvusio vertinimo metu 2022 m. gegužės 4 d. ši rizika buvo vidutinė. Nors, kaip teigiama skunde, per visą bausmės atlikimo laiką jam tik 2022 m. gegužės 4 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, tačiau pažymėtina, kad tai nagrinėjamo klausimo išsprendimui įtakos neturi, kadangi 2022 m. gegužės 4 d. vertinimo metu, esant nuteistajam atlikus daugiau nei penkerius metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tuo tarpu tik šiek tiek daugiau nei prieš pusmetį įvykęs pokytis – žemos nusikalstamo elgesio rizikos nustatytas, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, stebimas dar itin trumpą laiko tarpą. Remiantis šiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo V. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

13.        Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistajam šiuo metu ir yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus iš esmės daugiau nei pusę paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Tai yra nustatomas vienas statinis (ankstesnis, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas) ir net šeši dinaminiai (turėjo nestabilią darbo patirtį; buvo fiksuojami lėšų valdymo sunkumai; asocialios grupės įtaka; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, teigiamos nuostatos darbinės veiklos bei taikomos priežiūros atžvilgiu, socialinių ryšių palaikymas – iš esmės neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Apibendrinant, svarbu tai, kad  asmens atžvilgiu išskiriamas tik vienas kriminogeninis rizikos veiksnys yra statinis, t. y. kurio eliminavimui asmens veiksmai reikšmės neturi, bet išlieka net šeši dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali ir vis dar privalo koreguoti laisvės atėmimo bausmę toliau atlikdamas pataisos įstaigoje.

14.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą / -us, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie jo padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei neteisėtu disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nors bausmės vykdymo metu narkotinių medžiagų vartojimo atvejų nenustatyta, o skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo vietoje jis lankėsi pas psichologą, vykdė resocializacijos planą, lankė anoniminiams alkoholikams ir narkomanams skirtą programą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dinaminis kriminogeninis veiksnys – ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais – visgi dar išlieka aktualus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad su įvykdytais nusikaltimais labiausiai susiję nepakankami nuteistojo problemų identifikavimo gebėjimai, problemų įgūdžių stoka bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Atsižvelgęs į tai, kad  nuteistasis nelinkęs atpažinti ir spręsti savo probleminių sričių, ypač susijusių su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad bausmės tikslai, juos įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra pasiekti.

15.       Pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir jo artimi socialiniai ryšiai su savo šeima, gyvenamosios vietos turėjimas. Pažymėtina, kad šie veiksniai egzistavo ir  jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau, kaip matyti, nuo neteisėto elgesio jo tai akivaizdžiai nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju, taikant nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tai gali būti apsauginis faktorius nuo galimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Analogiškai vertintinos kaip apsauginis veiksnys nurodytos nuteistojo teigiamos darbinės veiklos nuostatos. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. D. inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė, be kita ko, ir siekdamas tiesioginio finansinio atlygio, tai yra giminaičiui pasiūlius, ėmė prekiauti psichotropinėmis medžiagomis,  dalį „į skolą“ paimtų parduoti narkotinių medžiagų pardavė, dalį suvartojo pats, dalį „į skolą“ davė draugams, todėl susidarė skolos, kurių iš karto grąžinti nepajėgė, todėl tai jį dar labiau klampino į prekybą narkotikais. Visa tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad laisvėje būdamas studentu ir turėdamas finansinių sunkumų, V. D. nesiieškojo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pasirinko nusikalstamą greitesnio praturtėjimo, tai yra prekybos narkotikais kelią, todėl fiksuojami lėšų valdymo sunkumai, o taip pat ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais yra susiję su asmens nusikalstamo elgesio raiška, kas konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje.

16.       Netenkinant nuteistojo skundo įvertintina ir tai, kad praeityje tam tikrais gyvenimo etapais V. D. buvo įtakojamas neigiamų asmenų ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nors asmuo tvirtina atsiribojęs nuo neigiamą įtaką jam darančio asmens, tačiau vien tik šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs elgesys pakito tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti laisvėje. Neabejotina, kad būnant struktūrizuotoje aplinkoje, siekiant išvengti drausminių nuobaudų ir kuo greičiau patekti į laisvę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto pagalba, nuteistas asmuo ypatingai skrupulingai atsirenka asmenis, su kuriais jis gali bendrauti pataisos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad analogišku elgesiu nuteistasis pasižymės ir būdamas laisvėje.

17.       Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad V. D. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                  Arūnas Paštuolis