Civilinė byla Nr. e2S-1399-933/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20427-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:  

2.6.39.2.6.5; 3.1.14.3; 3.1.14.8.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26043-1019/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovei Acapella Syndicate at Lloyd's 2014, kurį valdo Pembroke Managing Agency, Lietuvoje veikiančiam per įgaliotą atstovą Baltic Underwriting Agency, akcinei bendrovei dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Kauno vandenys“ ieškinyje prašė: i) pripažinti 2018-09-05, kurio metu Kaune, ties Panerių g. 252 buvo suardytas ieškovės UAB „Kauno vandenys“ priklausantis ketinis Dn 1000 mm spaudiminės linijos magistralinis vamzdis ir į Neries upę pateko nevalytos nuotekos, draudžiamuoju įvykiu; ii) pripažinti 2018-09-06 įvykį, kurio metu, likviduojant avariją, avariniu ieškovei UAB „Kauno vandenys“ priklausančiu išleistuvu, esančiu Kaune, Neries kr. 16, į Neries upę pateko nevalytos nuotekos, draudžiamuoju įvykiu; iii) pripažinti 2018-09-05 įvykį, kurio metu buvo užtvindytas E. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu; iv) pripažinti 2018-09-05 įvykį, kurio metu buvo užtvindytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir apgadinti jame stovėję automobiliai, priklausantys M. J., draudžiamuoju įvykiu; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-30 nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinį.  

2.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti 4 įvykius, kurie sukėlė žalą aplinkai ir trečiųjų asmenų turtui, draudžiamaisiais, t. y. i) 2018-09-05 ieškovei priklausančioje spaudiminėje buitinių nuotekų linijoje, Kaune, ties Panerių g. 252, įvyko avarija, dėl kurios į Neries upę ištekėjo nevalytos nuotekos. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos skaičiavimais aplinkai buvo padaryta 97 035,18 Eur žala; ii) 2018-09-06 likviduojant aukščiau minėtą avariją, ieškovė buvo priversta pasinaudoti avariniu išleistuvu, esančiu Kaune, Neries kr., per kurį į Neries upę taip pat ištekėjo nevalytos nuotekos. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos skaičiavimais aplinkai buvo padaryta 35 905,01 Eur žala; iii) 2018-09-05 buvo užtvindytas E. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad teisme nagrinėjamas ieškinys dėl 25 070,32 Eur žalos atlyginimo; iv) 2018-09-05 buvo užtvindytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas ir apgadinti kieme stovėję automobiliai, priklausantys M. J.. Dėl aptarto įvykio pareikštas 4 000 Eur reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

2.2.                      Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė teisę pareikšti ieškinį dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais kildina iš jos, kaip apdraustojo asmens, teisės reikalauti draudimo išmokos. Reikalavimus pripažinti įvykius draudžiamaisiais pagal 2018-05-21 draudimo liudijimą (polisą) ieškovė pareiškė siekdama gauti draudimo išmokas. Apylinkės teismas nurodė, kad pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju, esant tokiam draudėjo pareigų pažeidimui, kuris nurodytas kaip pagrindas mažinti draudimo išmoką ar jos apskritai nemokėti, draudikas neturėtų prievolės (būtų atleistas nuo prievolės) mokėti draudimo išmoką ar jos dalį). Reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareikštas reikalavimas draudikui ir draudėjui sukuria konkrečias teises ir pareigas – draudikui prievolę mokėti draudimo išmoką, draudėjui teisę jos reikalauti, tačiau ieškovės UAB „Kauno vandenys“ reikalavimas nėra ieškinys dėl pripažinimo. Esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, kaip savarankiškas reikalavimas turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju, kadangi tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Nors reikalavimus pripažinti įvykius draudžiamaisiais ieškovė pareiškė siekdama jų patenkinimo padarinių – gauti draudimo išmoką, kompensuojančią trečiųjų asmenų reikalaujamą žalos atlyginimą, bet nurodė, kad ieškinys neturtinis, ieškinį pateikė apylinkės teismui (nors akivaizdu, kad prašoma išmokėti draudimo išmoka viršys 40 000 Eur). Apylinkės teismas sprendė, kad reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-30 nutartį ir ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

3.1.                      Apie įvykusius įvykius ieškovė nedelsiant raštu informavo atsakovę ir atsakovei, atliekančiai tyrimą, teikė visą informaciją, susijusią su įvykusiais įvykiais. Atsakovė 2020-03-02 priėmė sprendimą įvykių nepripažinti draudžiamaisiais. Tai reiškia, kad atsakovė atsisakė įvykius pripažinti draudžiamaisiais ir išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu dėl atsisakymo įvykius pripažinti draudžiamaisiais, 2020-03-31 pareiškė atsakovei pretenziją. Atsakovė 2020-04-30 pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame dar kartą atsisakė įvykius pripažinti draudžiamaisiais. Ieškovei neliko nieko kito kaip kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo prašant teismo įvykius pripažinti draudžiamaisiais.

3.2.                      Įvykių metu padarytos žalos dydžio atsakovė nenustatė. Nežinoma, koks tiksliai yra padarytos žalos nukentėjusiesiems dydis. Ieškovei pateiktos tik 3 nukentėjusiųjų pretenzijos preliminariai 136 940,01 Eur sumai ir 1 nukentėjusiojo ieškinys 25 070,32 Eur sumai (žr. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinę bylą Nr. e2-4342-435/2020).

3.3.                      Ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir nurodė, ko konkrečiai reikalauja pasirinktu teisių gynimo būdu ir kokias konkrečias teisines pasekmes sukelia ieškovei atsakovės priimtas sprendimas dėl atsisakymo įvykius pripažinti draudžiamaisiais. Tik pripažinus, kad įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Draudikui atsisakius įvykį pripažinti draudžiamuoju ir draudėjui su tuo nesutinkant, draudėjui nelieka nieko kito kaip kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, prašant teismo įvykį pripažinti draudžiamuoju.

3.4.                      Buvo apdrausta ieškovės civilinė atsakomybė dėl jos vykdomos veiklos ar įrenginių, tretiesiems asmenims galinti atsirasti žala. Tiesioginio reikalavimo teisę į atsakovę turi tik nukentėję tretieji asmenys, kurie turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Nukentėjusieji atsakovei tiesiogiai reikalavimų nepareiškė, o ieškovei buvo pateikę tik pretenzijas, kurias ieškovė persiuntė atsakovei. Ieškovė turi tik teisę reikalauti, kad būtu apskritai išmokėta draudimo išmoka, t. y. įvykiai būtu pripažinti draudžiamaisiais, tačiau neturi reikalavimo teisės į atsakovę prašant priteisti draudimo išmoką, kadangi atsakovė nėra atlyginusi nukentėjusiesiems padarytos žalos, kuri atsakovės nebuvo sureguliuota ir žalos dydis nežinomas.

3.5.                      Ieškovės ieškinio forma atitiko keliamus reikalavimus, tačiau teismas laikė, jog yra netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, nes reikalavimas nesukuria teisinių pasekmių, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju visais (be išimčių) atvejais esą negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Reikalavimas pripažinti įvykius draudžiamaisiais gali būti ir pagal suformuotą teismų praktiką yra savarankiškas ieškinio dalykas. Tokio reikalavimo pagrindu atsiranda konkretūs materialiniai, ne tik procesiniai teisiniai padariniai draudimo teisinių santykių šalims, t. y. po įvykio pripažinimo draudžiamuoju atsiranda draudiko pareiga apskaičiuoti draudimo išmoką, dėl kurios dydžio teisminis ginčas gali ir nekilti. Draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudimo pareigą išmokėti draudimo išmoką. Draudikui ir draudėjui sukuriamos konkrečios teisės ir pareigos: draudikui – prievolė mokėti draudimo išmoką, draudėjui – teisė jos reikalauti. Ginčo dėl draudimo išmokos dydžio gali ir nebūti, jeigu draudimo bendrovės apskaičiuota draudimo išmoka tenkins ieškovės interesus. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei tik dėl įvykių pripažinimo draudžiamaisiais neprašydama priteisti ir draudimo išmokos, vien dėl tos priežasties, jog dar nežinoma į kokį draudimo išmokos dydį reikalavimo teisę turi ieškovė, kadangi atsakovė nesureguliavusi nukentėjusiems padarytos žalos, o ieškovė žalos neatlyginusi.

3.6.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-297-403/2019 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Aptariamoje kasacinio teismo nutartyje nurodytas teisės aiškinimas prieštaringas, kadangi iki tol suformuotoje kasacinio teismo praktikoje buvo konstatuojama, jog reikalavimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 nekonstatuota, jog keičiama iki tol galiojusi teismų praktika. Teismai ir toliau priima ieškinius tik su pareikštu reikalavimu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kartu nereiškiant reikalavimo priteisti draudimo išmoką. Nėra suformuotos vieningos teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 teisės normų aiškinimas ydingas. Nenurodant konkrečios turtinio reikalavimo sumos, nėra žinomas nei mokėtino žyminio mokesčio dydis, nei bylos teismingumas. 

3.7.                      Nesuprantama, kuo remdamasis teismas nustatė, jog prašoma išmokėti draudimo išmoka viršys 40 000 Eur. Ieškovė negali prašyti teismo priteisti draudimo išmokos ir prašyti įpareigoti draudiko, jog šis nustatytų žalos dydį, jei ji (žala) draudiko dar nesureguliuota. Taip pat draudėjas negali prašyti preliminarios draudimo išmokos sumos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. 

13.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apylinkės teismas kaip nenagrinėtiną teisme atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovei dėl 2018-09-05 – 2018-09-06 įvykusių įvykių pripažinimo draudžiamaisiais.

14.       Analizuojant atskirojo skundo duomenis nustatyta, kad ieškovė UAB „Kauno vandenys“ (draudėja) ir atsakovė Acapella Syndicate at Lloyd’s 2014, atstovaujama Pembroke Managing Agency, Lietuvos Respublikoje veikianti per Baltic Underwriting Agency, AB, 2018-05-21 sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – Civilinės atsakomybės draudimo sutartis), kuri buvo patvirtinta 2018-05-21 draudimo liudijimo (polisu) (žr. 1–2 ieškinio priedus). Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdrausti ieškovės turtiniai interesai nuo 2018-05-28 iki 2019-05-27. Tiek ieškinyje, tiek 2020-03-02 atsakovės sprendime (žr. 3 ieškinio priedą) nurodyta, kad 2018-09-05 Kauno mieste įvyko stipri liūtis (procesiniuose dokumentuose įvardijama įvykiu), kurios metu paviršinio lietaus vanduo pateko į buitinę nuotekų sistemą, dėl ko buvo padidintas nuotekų kiekis bei srautas valdomuose ieškovės nuotekų vamzdynuose. 2018-09-05 įvykis sukėlė keturis atsitikimus: i) ieškovės valdomo Dn 1000 ketaus vamzdžio hidraulinį smūgį ir vėlesnį trūkimą, dėl ko nevalytos nuotekos nutekėjo į Nėries upę (Kaunas, Panerių g. 252E). Aptarto įvykio metu nutekėjo 14 260 m3 nevalytų teršalų, kas Aplinkos apsaugos departamento skaičiavimais sukėlė 97 035,18 Eur žalą gamtai; ii) dėl įvykio 2018-09-05, 2018-09-06 papildomai buvo užteršta 3 400 m3 vandens (dėl atidaryto avarinio nuotekų išleidėjo į Nėries upę ištekėjo papildomas kiekis teršalų). Aplinkos apsaugos departamentas dėl aptarto papildomo įvykio apskaičiavo dar 35 905,01 Eur žalą; iii) 2018-09-05 lietaus krituliai išsiveržė į daugiabučių namo kiemą per nuotekų šulinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir nepataisomai apgadino dvi transporto priemonės, priklausančias p. J., kuri 2018-10-03 ieškovei pareiškė 4 000 Eur reikalavimą dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo; iv) dėl 2018-09-05 įvykio buvo apgadintas ir E. B. ir V. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio apgadinimo mastas įvertintas 25 956,95 Eur. Bylos duomenis, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tračiau minėtu 2020-03-02 sprendimu atsakovė atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką dėl aukščiau aprašytų žalų. Ieškovė atsakovei pateikė 2020-03-31 surašytą pretenziją (žr. 4 ieškinio priedą), tačiau atsakovė 2020-04-30 ieškovės pretenzijoje nurodytų reikalavimų netenkino (žr. 5 ieškinio priedą). Ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2020-03-02 sprendimu, padavė ieškinį dėl aukščiau aptartų 4 įvykių pripažinimo draudiminiais.

15.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Bendroji civilinių teisių gynimo įgyvendinimo taisyklė yra ta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos (CK 1.138 straipsnis) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, nutarties 28 punktą). CK 1.138 straipsnio 1–8 punktuose išvardinti bendrieji galimai pažeistų civilinių teisių gynimo būdai, kurių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-08-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

16.       Ieškovė, pareiškė ieškinį atsakovei dėl 4 įvykių, įvykusių 2018-09-05, pripažinimo draudiminiais įvykiais pagal Civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau reikalavimo priteisti konkrečią draudimo išmoką nereiškė. Apylinkės teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo 2019-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad ieškovė suformulavo procesinio, tačiau ne materialinio pobūdžio reikalavimus, kadangi pats įvykio pripažinimo draudiminiu faktas konkrečių materialinių teisinių padarinių ieškovei nesukurs. Ieškovė atskiruoju skundu tokį apylinkės teismo vertinimą ginčija ir teigia, kad ieškinį, kuriame suformuluoti analizuojami reikalavimai, įgalina pareikšti CK 1.138 straipsnio 1 punktas.

17.       CK 1.138 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad civilines teises gina teismas pripažindamas tas teises. Teisės doktrinoje reikalavimas dėl teisių pripažinimo skirstomas į dvi rūšis: i) savarankišką reikalavimą dėl teisių pripažinimo ir; ii) šalutinį (arba nesavarankišką) reikalavimą dėl teisių pripažinimo (žr. Mizaras, V., (red.). Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 552–553). Nurodytoje teisės doktrinoje pažymima, kad paprastai savarankiškas reikalavimas pripažinti teises reiškiamas tada, kai siekiama patvirtinimo, kad yra atitinkama teisė ar teisinis santykis ir tokio patvirtinimo nebūtų galima gauti reiškiant kitus reikalavimus ir paprastai tokia savarankiška teisė atsiranda tada, kai teisės dar nepažeistos, bet yra pažeidimo grėsmė; papildomas (šalutinis) reikalavimas dėl teisės pripažinimo taikomas su kitais teisių gynimo būdais ir tada, kai konkrečios teisės jau yra pažeistos (teismas, spręsdamas dėl konkrečių teisių turi nuspręsti ir dėl teisių pripažinimo). Kasacinio teismo išaiškinta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad reikalavimas dėl teisių pripažinimo gali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas tuo atveju, jeigu jo patenkinimas sukelia tiesiogines teises ir pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-462-943/2020).

18.       Analizuojant kasacinio teismo 2019-10-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019, kuria rėmėsi apylinkės teismas, pateiktus išaiškinimus ir kontekstą, kuriame buvo nagrinėjama byla, matyti, kad:

18.1.                      Kasacinis teismas nustatė, jog civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti 2015 m. liepos mėn. įvykį pieno perdirbimo gamykloje (epoksidinėje grindų dangoje atsiradusius defektus) draudžiamuoju įvykiu. Aptariamu atveju kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 analizuotas reikalavimas sutampa su šioje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu;

18.2.                      Kasacinis teismas išaiškino (CPK 4 straipsnis): i) pripažinimas, jog įvykis yra draudžiamasis, būtinas siekiant gauti draudimo išmoką, tačiau toks pripažinimas nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes įvykio pripažinimas draudžiamuoju yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką. Reikalavimo pripažinti įvykį draudžiamuoju patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl draudimo išmokos priteisimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai; ii) esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai kaip savarankiškas reikalavimas turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju, kadangi tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo argumentais, pažymi: pirma, pastebėtina, jog kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 nurodyto išaiškinimo, jog reikalavimas pripažinti įvykį draudiminiu, nereiškiant ieškinio reikalavimo dėl atitinkamų sumų priteisimo, nėra savarankiškas materialusis ieškinio reikalavimas laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-851-852/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-540-661/2020). Sutiktina, kad ieškovės reikalavimas pripažinti įvykį draudžiamuoju iš esmės sukurtų tam tikras teisės ir pareigas, tačiau tokios teisės ir pareigos būti tik netiesioginės, t. y. šalutinės, arba kitaip – procesinio pobūdžio, įgalinančios dėl tiesioginių teisių ir pareigų (aptariamu atveju – konkrečių draudimo sumų priteisimo) kreiptis į teismą dar kartą inicijuojant naują bylą. Tiesioginių teisių ir pareigų ieškovės formuluojamas reikalavimas neskurtų, nes net ir pripažinus įvykį draudžiamuoju nereiškia, kad atsakovė neturėtų teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką kitais Civilinės atsakomybės sutartyje ar įstatymuose numatytais pagrindais. Antra, ieškovę ir atsakovę sieja sutartiniai teisiniai santykiai, kylantis iš Civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Bylos duomenys duoda pagrindo išvadai (žr. 3 ieškinio priedą – atsakovės 2020-03-02 sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką), kad ieškovei tiesiogiai tretieji asmenys pareiškė turtinių reikalavimų, kildinamų dėl turtinės žalos atlyginimo. Trečia, vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra neišmokėjusi žalos atlyginimo tretiesiems asmenims nereiškia, kad ieškovė negali pareikšti reikalavimo draudimo išmoką priteisti naudos gavėjams (konkrečiam asmeniui, kuris reikalauja žalos atlyginimo tiesiogiai iš ieškovės). Ketvirta, atsakovė (draudikė) jau priėmė sprendimą atsisakyti išmokėti 170 060,60 Eur draudimo išmoką draudėjai (ieškovei). Penkta, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ieškovė reiškiamu ieškiniu siekia konkrečių turtinių teisinių padarinių, t. y. ieškovės pagrindinis tikslas – išvengti piniginės prievolės, kylančios civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu, tretiesiems asmenimis dėl žalos mokėjimo iš savo asmeninių lėšų, aptariamą piniginę prievolę siekiant įpareigoti įvykdyti atsakovę. Šešta, ieškovės cituojamojoje teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017) buvo pareikšti ir savarankiški turtiniai reikalavimai priteisti konkrečias draudimo išmokas. Ieškovės nurodytame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-18 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5259-566/2020 ieškinio reikalavimas dėl įvykio draudžiamuoju buvo atmestas ir dėl to paduotas apeliacinis skundas, todėl nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo aptarta byla negali būti laikytina sektiniu precedentu (CPK 4 straipsnis).

20.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (kasacinio teismo 2019-10-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019 kritika, individualus aptartos kasacinio teismo nutarties argumentų interpretavimas) teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi.

21.       Visgi, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju visų pirma reikėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, tačiau nustatyti ieškovei trūkumus – tinkamai suformuluoti materialiuosius ieškinio reikalavimus.

22.       Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nors ir teisingai pastebėjo, jog ieškovė ieškinyje suformulavo ne materialaus, o procesinio pobūdžio reikalavimus, tačiau visų pirma turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti – tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, o ne atsisakyti priimti ieškinį. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės bei prie ieškinio pridėti įrodymai duoda pagrindo išvadai, jog ieškovė, tikėtina, turėtų galimybę ištaisyti ieškinio trūkumus, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką, kuris būtų nagrinėtinas teisme ir galėtų sukelti materialiąsias teisines pasekmes. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB „Kauno vandenys“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                        Irmantas Šulcas