Adm. byla Nr. I-3800-561/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-01961-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija 6.8.
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011-12-16
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės bei Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjai L. M., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto 2 pensijų skyriaus atstovei Eliai Blaškevičienei, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto 2 pensijų skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
pareiškėja L. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2011-08-30 raštą Nr. (6.5) I-5345; panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyriaus (toliau – Pensijų skyrius) 2011-07-13 raštą Nr. (12.6.34)3-43558 ir 2011-07-22 raštą Nr. (12.6.34)3-44792 dalyse dėl atsisakymo pripažinti L. M. darbo laikotarpius Kooperatyve „Informreklama“ ir UAB „Informreklama“ į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą; įpareigoti VSDFV ir Pensijų skyrių užskaityti L. M. darbo Gyventojų informacinio – reklaminio aptarnavimo kooperatyve „Informreklama“ prie LTSR Vilniaus rajono Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato laikotarpį nuo 1991 m. vasario 1 d. iki 1991 m. gegužės mėn. 2 d. imtinai į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą; užskaityti L. M. darbo UAB „Informreklama“ laikotarpį nuo 1991 m. gegužės mėn. 3 d. iki 1993 m. gruodžio mėn. 31 d. imtinai į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą; įpareigoti VSDFV ir Pensijų skyrių L. M. draudžiamosioms pajamoms Gyventojų informacinio – reklaminio aptarnavimo kooperatyve „Informreklama“ prie LTSR Vilniaus rajono Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato bei UAB „Informreklama“ apskaičiuoti naudoti tų laikotarpių oficialius minimalius atlyginimus, kadangi Likviduojamoje UAB „Informreklama“ dėl jos praneštų aplinkybių neišliko archyviniai dokumentai apie L. M. draudžiamąsias pajamas pensijai priskaičiuoti.
Savo reikalavimus L. M. pagrindė tuo, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 54 straipsnyje yra aiškiai nurodyti laikotarpiai, prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. L. M. dirbo valytoja nuo 1991-02-01 iki 1991-05-02 teisėtai įregistruotame Gyventojų informacinio – reklaminio aptarnavimo kooperatyve „Informreklama“ prie LTSR Vilniaus rajono Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato (toliau – Kooperatyvas), kuris į UAB „Informreklama” buvo perregistruotas 1991-05-03, ir jame L. M. darbo santykiai tęsėsi toliau nuo 1991-05-03 iki 1993-12-31. L. M. darbo valytojos pareigose stažą nuo 1991-02-01 iki 1993-12-31 patvirtina darbo knygelė (duomenys neskelbtini).
L. M. pabrėžė, kad VSDFV nepagrįstai nepripažįsta jos darbo stažo, teigdama, kad L. M. 1991-02-01 buvo priimta dirbti į neteisėtai veiklą toliau tęsusi Kooperatyvą bei, kad L. M. SSSR darbo knygelėje trūksta dokumento (potvarkio) numerio. Lietuvos Respublikoje 1991-1993 metais darbo stažas valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti buvo tvarkomas, vadovaujantis įrašais darbo knygelėse, o jos buvo tvarkomos, vadovaujantis tuo metu oficialiai dar tebegaliojusiu TSRS Ministrų Tarybos ir VPSCT 1973 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 656 „Dėl darbininkų ir tarnautojų darbo knygelių“, kurio išrašas yra L. M. darbo knygelėje. Kooperatyvo bei vėliau UAB „Informreklama” tuometė vadovė – prezidentė iš viso nepraktikavo rašyti potvarkių numerių, o rašė vien tik datas. Kooperatyvo ir UAB „Informreklama“ archyviniai dokumentai neišliko dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo L. M., t. y. darbuotojos, valios. Kooperatyvas iki pat reorganizavimo į UAB „Informreklama“ (iki 1991-05-03), o vėliau ir UAB „Informreklama“ mokėjo visus nustatytus mokesčius, įskaitant ir reikalingus formuoti darbuotojų socialinio draudimo pensijoms. Todėl L. M., kaip Kooperatyvo, o vėliau UAB „Informreklama“ valytoja, buvo apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir šie jos darbo laikotarpiai pagal Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 punktą ir 2 d. 1 punktą privalo būti įskaityti į L. M. valstybinės socialinės pensijos draudimo stažą.
L. M. paaiškino, kad Pensijų skyrius 2011-07-13 rašte Nr. (12.6.34)3-43558 nepagrįstai nurodo, kad esą L. M. 1991 m. vasario mėn. 1 d. buvo priimta į neteisėtai veikusį Kooperatyvą, nes Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1-677 įpareigojo visas kooperatines ir kitas privačias įmones iki 1991-01-01 pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir juo pagrįstus kitus įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus ir persiregistruoti bei nurodė, jog nustatytu laiku neperregistruotų kooperatinių įmonių veikla yra draudžiama. Šiame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos nutarime nėra nė žodžio apie tai, kad už nesavalaikį kooperatyvo perregistravimą į kitos rūšies įmonę bus baudžiami eiliniai tų įmonių darbininkai (valytojos), neužskaitant jų teisėtai dirbto laiko į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. VSDFV ir Pensijų skyrius nėra įgalioti nei plėsti sankcijų, nei asmenų, kuriems už įmonių įstatymų pažeidimus gali būti taikomos nuobaudos, sąrašą, nei apskritai taikyti kokių nors sankcijų už tuomečio Įmonių įstatymo pažeidimus. Be to, Pensijų skyrius savo 2011-07-13 rašte nepagrįstai teigia, kad laikotarpio, kurį L. M. dirbo jau perregistruotoje įmonėje, t. y. UAB „Informreklama“, įskaityti į socialinio draudimo darbo stažą irgi nėra teisinio pagrindo. L. M. darbo santykiai po Kooperatyvo reorganizavimo tęsėsi UAB „Informreklama” ir tai vertintina kaip nepertraukiamas darbo laikotarpis. Nei įstatyme, nei jokiame kitame teisės akte nėra nurodyta, kad VSDFV arba Pensijų skyrius turi teisę pripažinti bet kokių asmenų sandorius negaliojančiais. Tai gali padaryti tik teismas.
L. M. paaiškino, kad Kooperatyvo perregistravimas į UAB „Informreklama“ užtruko, kadangi Vilniaus rajono įmonių registrą tvarkė tuometė Vilniaus rajono savivaldybė, kurios tarybos deputatai nepripažino ir nevykdė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos priimtų įstatymų. Kooperatyvą į UAB „Informreklama” įregistruoti nustatyta tvarka pasidarė įmanoma tik tada, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba paleido Vilniaus rajono tarybą ir Vilniaus rajone įvedė tiesioginį valdymą, paskyrė oficialų valdytoją, kuris įgyvendino Nepriklausomos Lietuvos Respublikos įstatymų galiojimą Vilniaus rajono teritorijoje. Dėl minėtų aplinkybių, nepriklausančių nuo Kooperatyvo valios, Kooperatyvo perregistravimas į UAB „Informreklama“ įvyko tik 1991-05-03.
L. M. paaiškino, kad 1991 metais Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudė fiziniams asmenims arba jų grupei samdyti valytoją, o pastarajai dirbti. To laikotarpio įstatymai nedraudė fizinių asmenų grupei pasivadinti net ir neformalia struktūra, pavyzdžiui, klubu, bendrija, bendruomene, netgi kooperatyvu. Šios grupės neįsiregistravimas valstybės institucijose nedraudė samdyti valytojos, o pastarai nedraudė dirbti. Tokiu būdu VSDFV neteisėtai nubaudė L. M., neįskaitydama dviejų metų ir vienuolikos mėnesių jos teisėto darbo laikotarpio į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja L. M. patvirtino skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Atsakovas Pensijų skyrius atsiliepime į pareiškėjos L. M. skundą su L. M. skundu nesutiko, patvirtindamas, kad valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai). Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais, parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos anspaudu; darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis turimais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Pagal Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalies nuostatas, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jei asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis. Nuostatų 30 punkte nurodyta, kad draudžiamosios pajamos iki 1994 m. sausio 1 d. įrodomos darbdavių pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjų funkcijų vykdytojų pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas.
Pensijų skyrius pabrėžė, kad tais atvejais, kai asmuo negali dokumentais įrodyti įstatymo 54 str. 1 d. 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1-677 įpareigojo visas kooperatines ir kitas privačias įmones iki 1991 m. sausio 1 d. pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir juo pagrįstus kitus įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus ir persiregistruoti bei nurodė, jog nustatytu laiku neperregistruotų kooperatinių įmonių veikla yra draudžiama. Pagal įrašą darbo knygelėje L. M. priimta dirbti į Kooperatyvą 1991 m. vasario 1 d., t. y. tuo metu, kai Kooperatyvas veikė neteisėtai, todėl šiuo įrašu negali būti remiamasi apskaičiuojant L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. UAB „Informreklama” įregistruota tik 1991 m. gegužės 3 d., o L. M. darbo knygelės įrašo Nr. 2 pagrindas („Potvarkis”), kuriuo grindžiamas jos pervedimas dirbti į UAB „Informreklama”, reorganizavus Kooperatyvą, yra be numerio, jo data (1991 m. vasario 3) yra keliais mėnesiais ankstesnė nei buvo įregistruota bendrovė, todėl L. M. nurodyti laikotarpiai neįskaitytini į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Be to, pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo neleidžiama priimti į darbą asmenų, jaunesnių, kaip 16 metų amžiaus. Išimtiniais atvejais, suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, galėjo būti priimami į darbą asmenys, kuriems yra suėję 15 metų amžiaus. Pagal įrašą darbo knygelėje L. M. priimta dirbti į Kooperatyvą 1991 m. vasario 1 d., t. y. tuo metu, kai L. M. sukako 8 metai, todėl daroma išvadą, kad įrašas, kuriuo aštuonių metų vaikas priimtas į darbą, neatitinka tikrovės.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Pensijų skyriaus atstovė nesutiko su L. M. skundu ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos L. M. skundą su L. M. skundu nesutiko, nurodydama, kad L. M. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas bei prašė nutraukti bylą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV ir Pensijų skyrių draudžiamosioms pajamoms Kooperatyve ir UAB „Informreklama” apskaičiuoti naudoti tų laikotarpių oficialius minimalius atlyginimus.
VSDFV atsiliepime pateikti argumentai yra iš esmės analogiški Pensijų skyriaus atsiliepime į L. M. skundą pateiktiems argumentams.
Be to, VSDFV paaiškino, kad prašymo ir dokumentų apie iki 1993-12-31 turėtas pajamas duomenų kaupimui L. M. nepateikė ir duomenys apie šio laikotarpio pajamas nėra sukaupti. Be to, teisės aktai nenumato, kad asmens draudžiamosios pajamos galėtų būti apskaičiuojamos naudojant tam tikro laikotarpio oficialius minimalius atlyginimus. Todėl skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV ir Pensijų skyrių draudžiamosioms pajamoms Kooperatyve ir UAB „Informreklama” apskaičiuoti naudoti tų laikotarpių oficialius minimalius atlyginimus nenagrinėtinas teisme, todėl byla šioje dalyje nutrauktina.
VSDFV pabrėžė, kad Pensijų skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 54 straipsniu ir Nuostatų 23.1 punkto nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai pagal L. M. pateiktos darbo knygelės duomenis į jos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaitė laikotarpių nuo 1991-02-01 iki 1991-05-02 ir nuo 1991-05-03 iki 1993-12-31.
Remiantis Pensijų įstatymo 54 str 2 d. 1 punkto nuostata, į stažą įskaitomas ne visas po 1991-06-01 buvęs laikotarpis, nurodytas darbo knygelėje, o tik tie laikotarpiai, kuriais už tą asmenį buvo mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal darbo knygelės įrašus į L. M. stažą negali būti įskaitytas ir laikotarpis nuo 1991-05-03 iki 1993-12-31. Jokių kitų dokumentų, įrodančių jos darbą minėtoje bendrovėje, L. M. nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, remiantis darbo knygelės įrašais, nėra pagrindo 1991-02-01 - 1991-05-02 ir 1991-05-03 - 1993-12-31 laikotarpius įskaityti į jos darbo stažą.
VSDFV akcentavo, kad L. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), taigi, pagal jos pateiktos darbo knygelės įrašus ji į darbą mokine – valytoja esą buvo priimta nuo 1991-02-01, t. y. vos sukakus aštuoniems metams, todėl ir ši aplinkybė, jog jos priėmimas į darbą nuo aštuonerių metų prieštarautų Darbo įstatymų kodekso ir Darbo sutarties įstatymo reikalavimams, patvirtina, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad įrašai darbo knygelėje apie jos darbinę veiklą nuo 1991-02-01, t. y. nuo aštuonerių metų sukakties, iki 1993-12-31 (dešimties metų amžiaus) yra neteisingi.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo VSDFV atstovė patvirtino atsiliepime į L. M. skundą išdėstytus argumentus.
Byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjos L. M. darbo laikotarpis Kooperatyve „Informreklama“ nuo 1991 m. vasario mėn. 1 d. iki 1991 m. gegužės mėn. 2 d. ir darbo laikotarpis UAB „Informreklama“ nuo 1991 m. gegužės mėn. 3 d. iki 1993 m. gruodžio mėn. 31 d. yra įskaitytini į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Pensijų skyrius 2011-07-13 sprendimu Nr. (12.6.34)3-43558 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ nusprendė neįskaityti L. M. darbo laikotarpio Kooperatyve „Informreklama“ nuo 1991 m. vasario mėn. 1 d. iki 1991 m. gegužės mėn. 2 d. ir darbo laikotarpio UAB „Informreklama“ nuo 1991 m. gegužės mėn. 3 d. iki 1993 m. gruodžio mėn. 31 d. į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nesant tam teisinio pagrindo.
Pensijų skyrius 2011-07-22 sprendimu Nr. (12.6.34)3-44792 „Dėl duomenų apie valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas kaupimo“ nusprendė, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo tvarka L. M. yra išaiškinta 2011-07-13 rašte Nr. (12.6.34)3-43558, kad L. M. darbo laikotarpio Kooperatyve „Informreklama“ nuo 1991 m. vasario mėn. 1 d. iki 1991 m. gegužės mėn. 2 d. ir darbo laikotarpio UAB „Informreklama“ nuo 1991 m. gegužės mėn. 3 d. iki 1993 m. gruodžio mėn. 31 d. į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaičiuojamas pagrįstai.
VSDFV 2011-08-30 sprendimu Nr. (6.5) I-5345 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“ nusprendė, kad Pensijų skyriaus 2011-07-13 sprendimas Nr. (12.6.34)3-43558 ir 2011-07-22 sprendimas Nr. (12.6.34)3-44792, kuriais buvo neįskaitytas L. M. darbo laikotarpis Kooperatyve „Informreklama“ nuo 1991 m. vasario mėn. 1 d. iki 1991 m. gegužės mėn. 2 d. ir darbo laikotarpis UAB „Informreklama“ nuo 1991 m. gegužės mėn. 3 d. iki 1993 m. gruodžio mėn. 31 d. į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, yra teisėti ir pagrįsti.
Teismas daro išvadą, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais.
Pensijų įstatymo 54 straipsnio (iki 2005-07-01 galiojusios redakcijos 52 str.) yra nurodyti laikotarpiai, kurie prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Stažui yra prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1991-06-01, t. y. iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, nurodyti Pensijų įstatymo 54 str. 1 dalyje (iki 2005-07-01 galiojusios redakcijos 52 str. 1 dalis). Minėtos dalies 1 punkte nustatyta, kad stažui prilyginamas visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSSR įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Stažui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995-01-01, t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, nurodyti 54 str. 2 dalyje (iki 2005-07-01 galiojusios redakcijos 52 str. 2 dalis). Minėtos dalies 1 punkte yra įvardintas asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnį, privalomų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo laikas.
Pagal Pensijų įstatymo 56 str. 4 dalies nuostatas, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmuo dirbo TSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota ir kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jei asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą – pagal minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai asmuo negali dokumentais įrodyti įstatymo 54 str. 1 d. 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
Nuostatų 23 punkte numatyta, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos anspaudu; darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais; sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis turimais dokumentais; valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais.
Nuostatų 30 punkte numatyta, kad draudžiamosios pajamos iki 1994 m. sausio 1 d. įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjų funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1-677 įpareigojo visas kooperatines ir kitas privačias įmones iki 1991 m. sausio 1 d. pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir juo pagrįstus kitus įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus ir persiregistruoti bei nurodė, jog nustatytu laiku neperregistruotų kooperatinių įmonių veikla yra draudžiama.
Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 1991 m. vasario mėn. 1 d. iki 1993 m. gruodžio mėn. 31 d. galiojusio Darbo įstatymų kodekso 205 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad neleidžiama priimti į darbą asmenų, jaunesnių kaip 16 metų amžiaus, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išimtinais atvejais, suderinus su įmonės, įstaigos, organizacijos profsąjungos komitetu, gali būti priimami asmenys, kuriems yra suėję 15 metų amžiaus. Nuo 1992-01-01 įsigaliojusio Darbo sutarties įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalimi – darbuotoju gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų. Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše.
Nuo 1986-01-01 įsigaliojusio TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto 1985 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 252 1 punktu buvo nutarta padaryti pakeitimus ir papildymus Darbo knygelių vedimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcijoje, patvirtintoje TSRS Ministrų Tarybos valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto 1974 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 162 ir buvo išdėstyta nauja redakcija Darbo knygelių tvarkymo įmonėse, įstaigose ir organizacijose instrukcija. Šios instrukcijos 2.19. punkte buvo nustatytas reikalavimas, kad ketvirtoje skiltyje turi būti nurodomas darbo knygelėje daromo įrašo pagrindas – įmonės vadovo įsakymas (potvarkis), jo išleidimo data ir numeris, o instrukcijos 2.26. punkte nustatyta, kad darbo knygelėje įrašas apie atleidimą daromas, laikantis šių taisyklių: pirmoje skiltyje rašomas eilės numeris; antroje skiltyje – atleidimo data; trečioje skiltyje – atleidimo priežastis, ketvirtoje skiltyje nurodomas įrašo pagrindas – įsakymas (potvarkis), jo data ir numeris. Be to, darbo knygelių skirsnyje „Žinios apie darbą” yra nurodyta, kaip turi būti pildomos atitinkamos skiltys, taigi, yra nurodyta, jog pildant 4 skiltį nurodoma „Kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris)”.
Teismas daro išvadą, kad L. M. savo reikalavimus dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo įskaitymo už laikotarpį nuo 1991-02-01 iki 1993-12-31, L. M. dirbant Kooperatyve bei UAB „ Informreklama”, grindžia įrašais Darbo knygelėje (duomenys neskelbtini).
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo įskaitymą, analizę, teismas daro išvadą, kad pagal L. M. darbo knygelėje padarytą įrašą, L. M. priimta dirbti į Kooperatyvą mokine – valytoja 1991-02-01, t. y., remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1-677, tuo metu, kai Kooperatyvas veikė neteisėtai, kadangi Kooperatyvas neįvykdė šiame nutarime nurodyto įpareigojimo visas kooperatines ir kitas privačias įmones iki 1991 m. sausio 1 d. pertvarkyti savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą ir juo pagrįstus kitus įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus ir persiregistruoti bei nurodymo, jog nustatytu laiku neperregistruotų kooperatinių įmonių veikla yra draudžiama, todėl teismas daro išvadą, kad minėtu įrašu apie L. M. įdarbinimą Kooperatyve negali būti remiamasi apskaičiuojant L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Teismas daro išvadą, kad UAB „Informreklama” buvo įregistruota tik 1991-05-03, o L. M. darbo knygelės įrašo Nr. 2 pagrindas, t. y. „Potvarkis”, kuriuo grindžiamas L. M. pervedimas dirbti į UAB „Informreklama”, reorganizavus Kooperatyvą, yra be numerio, šio potvarkio data nurodyta 1991-02-03 ir ši data yra trimis mėnesiais ankstesnė nei buvo įregistruota UAB „Informreklama”, todėl teismas daro išvadą, kad pagal esamus byloje įrodymus L. M. nurodyti darbo laikotarpiai nuo 1991-02-01 iki 1991-05-02 ir nuo 1991-05-03 iki 1993-12-31 neįskaitytini į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Be to, teismas daro išvadą, kad ginčo atveju buvo nesilaikyta L. M. darbo knygelės pildymo tvarkos, numatytos tuo metu galiojusioje instrukcijoje, kadangi L. M. darbo knygelės 4 skiltyje įrašytų potvarkių numeriai nenurodyti.
Teismas daro išvadą, kad dokumentų apie nuo 1991-02-01 iki 1993-12-31 turėtas pajamas, gautas iš Kooperatyvo ir UAB „Informreklama” L. M. nepateikė ir duomenys apie šio laikotarpio L. M. gautas pajamas nei Kooperatyve, nei UAB „Informreklama” nėra sukaupti, todėl teismas daro išvadą, kad L. M. skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV ir Pensijų skyrių draudžiamosioms pajamoms Kooperatyve ir UAB „Informreklama” apskaičiuoti naudoti tų laikotarpių oficialius minimalius atlyginimus yra nepagrįstas.
Teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 1991-02-01 iki 1993-12-31, L. M. teigimu, dirbant Kooperatyve ir UAB „Informreklama”, buvo mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 str. 2 d. 1 punktu, į L. M. stažą įskaitomas ne visas po 1991-06-01 buvęs laikotarpis.
Teismas daro išvadą, kad L. M. 1991-02-01 dienai buvo mažametė, t. y. buvo sulaukusi tik 8(aštuonerių) metų amžiaus, ji neatitiko ginčo laikotarpiu galiojusio Darbo įstatymų kodekso 205 str. 1 dalyje nustatyto darbuotojo amžiaus, todėl aplinkybę, jog L. M. priėmimas į darbą nuo 8(aštuonerių) metų prieštarautų Darbo įstatymų kodekso ir Darbo sutarties įstatymo reikalavimams, Pensijų skyrius bei VSDFV įvertino tinkamai ir pagrįstai neįskaitė nurodyto laikotarpio į L. M. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.
Teismas atmeta L. M. argumentus, kad 1991 m. Lietuvos teisės aktai nedraudė fiziniams asmenims ar jų grupei samdyti valytoją, o pastarajai dirbti, kad Kooperatyvo steigėjai – penki fiziniai asmenys irgi turėjo teisę samdyti valytoją ir pastarosios darbas irgi buvo teisėtas, nes fiziniams asmenims nebuvo uždrausta dirbti pas fizinius asmenis, todėl laikotarpis nuo 1991-02-01 iki 1991-05-02 privalo būti įskaičiuotas į j L. M. darbo stažą.
Teismas daro išvadą, jog Nuostatų 23.8 punkte numatyta, kad darbas pas pavienius samdytojus įrodomas valstybinės archyvų sistemos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991-06-01 dirbo pas pavienį samdytoją, tačiau L. M. tokių įrodymų nepateikė.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Pensijų skyrius, neįskaitydamas į L. M. darbo stažą laikotarpio nuo 1991-02-01 iki 1993-12-31, tinkamai vertino galiojančias teisės normas bei objektyviai vertino surinktus įrodymus, todėl Pensijų skyriaus veiksmai, susiję su L. M. darbo laiko įskaitymu į darbo stažą, bei VSDFV veiksmai, patvirtinant Pensijų skyriaus veiksmų tinkamumą, yra teisėti ir pagrįsti, o L. M. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjos L. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Rūta Miliuvienė
Jūra Marija Strumskienė