Civilinė byla Nr. e2-1698-214/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17955-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.29.1; 2.5.1.5.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,
Sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, Samantai Vicbelytei, Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,
dalyvaujant ieškovei Ž. J., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui,
atsakovui V. R., jo atstovei advokatei Audronei Žemeckei išvadą duodančios institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei Daivai Stalerevičienei,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui V. R., išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo V. R. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo sūnus T. R.,. Šalys susituokę nebuvo. Iki 2016-05-10 d. ieškovė gyveno kartu su atsakovu ir jų sūnumi, atsakovui priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 10 mėnesį ieškovė su sūnumi išsikraustė iš namų dėl atsakovo nesugyvenamo charakterio, girtavimo. Anksčiau atsakovas ieškovę buvo apstumdęs, kaimynai taip pat 2 kartus buvo kreipęsi į policiją dėl atsakovo triukšmo kėlimo ir grubaus elgesio su kaimyne. Kurį laiką pagyvenusi savo 1 k. bute (duomenys neskelbtini), ieškovė jį 2016-07-15 d. pardavė ir su banko kreditu 2016-06-03 d. pirko kitą, labiau tinkamą gyventi su vaiku 1 k. butą adresu (duomenys neskelbtini). Šalių sūnus T. R. nuo gimimo gyvena su ieškove, yra labai prie jos prisirišęs, ieškovė jį augina, prižiūri, rūpinasi visais vaiko poreikiais. Atsakovas neišreiškė noro auginti sūnaus, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas neteikia reikiamos išlaikymo sūnui, per 3 mėnesius buvo pervedęs 128,92 Eur, todėl yra susidaręs vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, pagal LR Statistikos departamento skelbiamus duomenis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. II ketvirtį privačiajame sektoriuje (be individualiųjų įmonių) sudarė bruto 766,10 Eur, neto 596,70 Eur, bei tuo pačiu nurodoma, kad palyginti su ankstesniu ketvirčiu, jis padidėjo 3,5 procento. Pagal ekonominės veiklos sektorius, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo srityje dirbantys asmenys Lietuvoje 2016 m. II ketvirtį vidutiniškai uždirbo bruto 1‘041,90 Eur, neto 797,10 Eur per mėnesį. Manytina, kad pagal savo specialybę atsakovas turi galimybę gauti 797,10 Eur ir didesnį atlyginimą per mėnesį, kurio 190 Eur dalis galėtų būti skiriama jo sūnaus išlaikymui. Sūnaus poreikiai per mėnesį vidutiniškai sudaro 327-382 Eur: ieškovės gaunamas atlyginimas „į rankas“ per mėnesį sudaro 374,26 Eur. Jo visiškai nepakanka nepilnamečiui vaikui išlaikyti ir pasirūpinti pačiai savimi, sumokėti mokesčius už butą ir kt. Suprantama, kad sūnaus išlaikymui ieškovė gali skirti ne visą savo atlyginimą, dėl to, iš atsakovo negaudama pakankamai lėšų nepilnamečiui sūnui išlaikyti, ieškovė naudojasi savo tėvų pagalba, arba tiesiog nepatiria būtinų išlaidų vaikui. Atsakovo turtinė padėtis geresnė už ieškovės, nes jis turi 3 kambarių butą. išlaikyti sūnų ir tenkinti jo poreikius ieškovė turi ne tik pinigais, bet ir savo kasdienine priežiūra. Manytina, kad atsakovas turi pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne, 50-58 proc. jo poreikių dalimi. Atsakovo įsiskolinimas sūnaus išlaikymui sudaro 567,74 Eur, kadangi aukščiau minėti šalių sūnaus poreikiai egzistavo ir išlaido realiai buvo patiriamos. Teismo prašo: nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus T. R., gyvenamąją vietą kartu su motina Ž. J. bei šią atsakovo V. R. ir jo nepilnamečio sūnaus T. R. bendravimo tvarką: atsakovas pasiima sūnų T. R. iš ieškovės Ž. J. gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos kiekvienos savaitės penktadienio 19 – 19:30 val. ir grąžina sūnų T. R. tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:30 valandos į ieškovės Ž. J. gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Šalys turi teisę tarpusavio rašytiniu susitarimu atskirais atvejais nukrypti nuo šios bendravimo tvarkos, nepažeidžiant nepilnamečio sūnaus interesų. Priteisti iš atsakovo V. R. 567,74 Eur jo nepilnamečio sūnaus T. R. išlaikymo įsiskolinimą, šio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Ž. J. ir įpareigoti atsakovą sumokėti priteistą 567,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą į ieškovės Ž. J. banko sąskaitą.
Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį.
Atsiliepime atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prašo atmesti reikalavimą dėl 567,74 Eur įsiskolinimo priteisimo bei 190 Eur dydžio išlaikymo priteisimo.
Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo po 190 Eur sūnaus išlaikymui nėra pagrįstas ir teisingas, nes atsakovas negauna ieškovės nurodyto dydžio darbo užmokesčio nors (duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-01-01 atsakovas pakilo iki darbų vadovo, tačiau jo darbo funkcijos nepasikeitė. Ieškovės pateikiami LR Statistikos departamento duomenys yra netinkami vertinant atsakovo galimybę gauti didesnį darbo užmokestį. Kaip minėta, nors atsakovo užimamos pareigos ir įvardijamos kaip „darbų vadovas“, tačiau jis dirba techninio, fizinio pobūdžio darbą, kuris pagal šiuo metu susiklosčiusią darbo rinkos situacija apmokamas 500-600 Eurų (bruto) dydžio darbo užmokesčiu, V. R. nuo 2016-01-02 gauna 512,55 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Realios atsakovo mėnesinės pajamos yra apytiksliai 420-440 Eur. Atsakovas pripažįsta savo įstatyminę pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. R., tačiau siekia, jog priteistina suma būtų proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei vaiko interesams. Taigi tiek nepilnamečio sūnaus tėvas, tiek ieškovė - mama, turi vienodą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki ieškinio pateikimo teismui dienos tarp ieškovės ir atsakovo galiojo žodinis susitarimas, jog atsakovas padengs pusę (1/2) išlaidų skirtų šalių sūnaus T. R. išlaikymui pagal ieškovės atsakovui pateiktus čekius ir sąskaitas. Atsakovas V. R. laikėsi susitarimo ir teikė vaikui išlaikymą pagal ieškovės pateiktus čekius ir sąskaitas. Ieškovė, gaudama 350 Eur darbo užmokestį negalėjo teikti sūnui ieškinyje nurodomos T. R. ir Ž. J. išlaidoms padengti skiriamos 544-614 Eur per mėnesį. T. R. lanko darželį, kur yra maitinamas, o visus savaitgalius praleidžia su tėvu; negali būti vaiko maisto produktais pirkimo čekiuose nurodomos prekės - bulvių traškučiai, energetiniai gėrimai, limonadai ir pan., nes tokio pobūdžio maistais nėra tinkamas mažamečiui vaikui, kenkia jo sveikatai. Teismui pateiktose vaiko išlaikymo išlaidose įtraukti ir laikotarpiai, kai sūnus būdavo su tėvu - savaitgaliais bei atostogos. Pastebėtina, jog laikotarpiu nuo 2016-08-13 iki 2016-08-30 ir 2016-09-02- 2016-09-04 (t. y. tris savaites) T. R. praleido su tėvu V. R.. Ieškovė pateikia čekius/kvitus pagrindžiančius išlaidas patirtas įsigyjant buitinę techniką ir įrangą, automobilio remontą (suma apie 1200 Eurų), bei skaičiuodama šeimos mėnesines išlaidas, daliną minėtą sumą iš 12 mėnesių bei teigia, jog šeima (atsakovė ir sūnus Titas) per vieną mėnesį buitinei technikai išleidžia apie 100 Eurų (sūnui tenkanti dalis - 50 Eurų). Ieškovė nurodo, jog įsigijo šaldytuvą, skalbimo mašiną, vaflinę, dulkių siurblį, virdulį ir panašiai. Akivaizdu, jog šie daiktai tarnaus ne vienerius metus, kaip nurodo Ieškovė, o bent penkis-septynis metus. Todėl, šioje dalyje sūnui priteistino mėnesinio išlaikymo dydis mažintinas bent 5 kartais (50/5=10 eurų per mėnesį). Ieškinyje prie vaiko išlaikymui skirtų išlaidų priskiriamos ir išlaidos už motinos mobilųjį ryšį, internetą, knygas (ne vaikams), todėl ir šios išlaidos (apie 30 Eur per mėnesį) neturėtų būti vertinamos kaip vaiko poreikiams tenkinti skirtos išlaidos. Taip pat vaiko išlaikymui skiriamomis išlaidomis negali būti laikomos išlaidos patirtos perkant alkoholinius gėrimus, azartinius žaidimus (32,21 Eur per 5 mėnesius, per mėnesį - apie 6,44 Eur). Ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nurodydama, kad atsiskaitė mažiausiai su septyniomis skirtingomis atsiskaitymo kortelėmis ir mažiausiai šešiomis skirtingomis „ačiū“ kortelėmis. Įvertinant išlaidas, pagal apsipirkimo įpročius, ir atsiskaitymo būdus, spėjama, kad Ieškovė turi „ačiū" kortelę, kurios numeris baigiasi *0714, ir dvi atsiskaitymo korteles, kurios baigiasi Nr. *5110 ir *5255. Todėl išlaidos, už kurias buvo sumokėta kitomis kortelėmis, turi būti laikomos atmestos. Taip pat, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog nepaisant fakto, kad tėvas su vaiku, 2016-08-12 - 2016-08-30. ir 2016-09-02 - 2016-09-04 praleido visas atostogas (kurios prasidėjo 2016-08-13 ir baigėsi 2016-09-05) ir visu 100 proc. rūpinosi vaiku, išlaidos maistui nesumažėjo, o išaugo net 34 proc. Tai rodo, kad surinkti čekiai neatspindi realios situacijos ir yra klaidinantys. Eliminavus išlaidas, vaiko atostogų su tėvu metu, matyti, kad realiai išlaidos maistui sumažėja 50 proc., palyginus su birželio mėn. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė yra pateikusi du čekius 2016-08-09 apsiperkant prekybos centre „Maxima“, Baršausko g., tačiau už vieną čekį (18:44) atsiskaityta su „ačiū“ kortele *0524 ir atsiskaitymo kortele *9934, o po kelių minučių (18:46) (toje pačioje parduotuvėje atsiskaityta „ačiū" kortele *0714 ir atsiskaitymo kortele *5255. Tai galimai rodo, kad apsipirko du skirtingi žmonės, ir kad kortelė, kurios paskutiniai skaitmenys *9934 nepriklauso Ž. J., kitu atveju, ji būtų naudojusi savo „ačiū“ kortelę Nr. *0714. Atsakovas V. R. turi didelių finansinių įsipareigojimų. 2015-06-28 V. R. ir E. R. sudarė susitarimą, kuriuo buvo sutarta, jog E. R. padengia V. R. buto paskolą - iš viso 22750 Eur. Pagal šį susitarimą, V. R. privalo per metus grąžinti E. R. nemažiau kaip 1200 eurų. Bei pateikiamas skolos grąžinimo lapas, kuriame nurodyta, jog ieškovas V. R. realiai vykdo susitarimą ir E. R. kas mėnesį grąžina bent po 100 eurų. E. R. padengė buto paskolą bankui, nes atsakovas V. R. iš savo gaunamų pajamų negalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui. Atsakovas sutinka mokėti jo nepilnamečio sūnaus T. R. išlaikymą po 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus T. R. pilnametystės. Nepagrįstas reikalavimas dėl 567,74 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes atsakovas vykdė susitarimą mokėti ½ dalį išlaidų sūnaus išlaikymui pagal pateiktas sąskaitas ir čekius.
Teismo prašo: nustatyti atsakovo V. R. ir jo nepilnamečio sūnaus T. R. bendravimo tvarką: V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir jį grąžinant kitą dieną, t. y. trečiadienį, pristatant sūnų į jo ugdymo įstaigą. V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi pasiimant sūnų T. R. iš ieškovės Ž. J. gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos kiekvienos savaitės penktadienio 19-19:30 val. ir grąžinant sūnų T. R. tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:30 valandos į ieškovės Ž. J. gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. V. R. turi teisę praleisti kartu su sūnumi 4 (keturias) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su sūnumi leidžiant dalinti į nepertraukiamus etapus, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir juos grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip. Šiomis atostogomis V. R. naudojasi, pasirinktą atostogų laiką ir trukmę suderindamas su Ž. J. el. paštu: arba telefonu, ne vėliau kaip likus 1 (vienam) mėnesiui iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šios bendravimo su vaiku tvarkos Nr. 1-2 punktų nuostatos. Šv. Velykų pirmą ir antrą dienomis V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi: lyginiais metais Šv. Velykų išvakarėse V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, pirmąją Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip; nelyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip. Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienomis V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi: lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su Ž. J. sutartą vietą, pirmąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 14:00 val., jeigu nesutariama kitaip; nelyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje 14:00 vai. Ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, antrąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip; Sūnaus gimtadienio dieną V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi: a. lyginiais metais, kai švenčiama sūnaus gimimo diena (kovo 7 d.) sūnus praleis kartu su tėvu V. R., V. R. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip; nelyginiais metais, kai švenčiama sūnaus gimimo diena (kovo 7d.) sūnus praleis kartu su motina Ž. J., jeigu nesutariama kitaip; Tą dieną, kada švenčiama motinos diena, dieną, kada švenčiama Ž. J. gimimo diena (liepos 3 d.), Ž. J. bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama V. R. gimimo diena (lapkričio 16 d.), tėvas bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip. Kiekvienos iš šalių bendravimo su sūnumi metu, nurodytu šios bendravimo su vaikais tvarkos Nr. 4 - Nr. 7 punktuose, netaikomos šios bendravimo su vaikais tvarkos Nr. 1-2 punkto nuostatos. V. R., negalėdamas sūnaus paimti šios bendravimo tvarkos punkte Nr. 1 - 2 nustatytu laiku, turi apie tai pranešti Ž. J. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas iki numatytos bendravimo dienos, tuo tarpu, negalėdamas sūnaus paimti šios bendravimo tvarkos punktuose Nr. 3 - Nr. 7 nustatytu laiku, turi apie tai pranešti Ž. J. ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas iki numatytos bendravimo dienos, o vėluojant sūnų pristatyti šioje bendravimo tvarkoje numatytu laiku daugiau kaip 15 (penkiolika) minučių, turi apie tai pranešti Ž. J. - skambučiu arba sms trumpąja žinute. Išvykstant sūnui į užsienį su vienu iš tėvų ilgiau kaip 3 (trims) dienoms, apie tai kitas iš tėvų informuojamas sms žinute arba žodžiu ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Ž. J. gali keisti sūnaus gyvenamąją vietą jam (sūnui) išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, tik turėdama rašytinį V. R. sutikimą. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, kontaktinių ryšio priemonių adresams, šis privalo nedelsdamas pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie sūnaus gyvenimo esminius įvykius, ugdymo įstaigas, pasiekimus, sveikatos būklę ir pan. Ž. J. turi teisę atsisakyti leisti V. R. susitikti su sūnumi, jeigu: sūnus serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, šeimos šventėse; tuo metu yra iš anksto suplanuota poilsinė, pažintinė ar kitokia kelionė Lietuvos Respublikoje ar už jos ribų; yra kitų svarbių objektyvių priežasčių. Sūnui susirgus būnant su V. R., V. R. privalo apie tai nedelsiant informuoti Ž. J. ir sudaryti galimybes motinai (Ž. J.) pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar Ž. J.. Šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas Ž. J. ar V. R. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionės Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., taip pat nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmas, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę. Prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Priteisti iš atsakovo V. R. jo nepilnamečio sūnaus T. R., išlaikymą po 130 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus T. R. pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Ž. J. ir įpareigojant atsakovą mokėti išlaikymą į ieškovės Ž. J. banko sąskaitą arba perduodant šią sumą Ž. J. grynais pinigais, indeksuojant mokėtiną išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. 2016-08-31 ieškovės Ž. J. ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo V. R. 567,74 Eur jo nepilnamečio sūnaus T. R. išlaikymo įsiskolinimą, šio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Ž. J. ir įpareigoti atsakovą sumokėti priteistą 567,74 Eur išlaikymo įsiskolinimą į ieškovės Ž. J. banko sąskaitą - atmesti.
Ieškovė pateiktame teismui atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad sutinka iš dalies dėl priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo. Konkrečiai, nesutinka su atsakovo siūlomos tvarkos 1 punktu ir siūlo jį pakeisti tokiu tekstu: V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ar, jo pageidavimu, kurią nors kitą 1 darbo dieną per savaitę, pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir jį grąžinant tą patį vakarą iki 21:00 val. Nesutinka su atsakovo siūlomos tvarkos 2 punktu ir siūlo jį pakeisti tokiu: 2. V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi pasiimant sūnų T. R. iš ieškovės Ž. J. gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos trijų iš eilės savaičių penktadienio 19-21 val. ir grąžinant sūnų T. R. tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:30 valandos į ieškovės Ž. J. gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Ketvirtosios iš eilės savaitės visą savaitgalį šalių sūnus praleidžia su mama Ž. J.. Nesutinka su siūlomos tvarkos 5 punktu ir siūlo jį pakeisti tokiu tekstu: Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienomis V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi: lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su Ž. J. sutartą vietą, pirmąją antrąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val., jeigu nesutariama kitaip; nelyginiais metais pirmąją Šv. Kūčių bei abi Kalėdų dienas (gruodžio 25 d.) šalių sūnus praleidžia su Ž. J., jeigu abiejų tėvų nesutariama kitaip. Tiek atsakovas, tiek ieškovė yra ne iš Kauno ir didžiąsias metų šventes sutinka kartu su savo tėvais – V. R. (duomenys neskelbtini), kuris nutolęs 160 km nuo Kauno, ieškovė – (duomenys neskelbtini). Todėl per parą laiko vaikui nuvažiuoti tokį atstumą būtų per daug, be to, šios ilgosios 3 dienų šventės būtų „laužomos“ į dvi dalis ir nepagrįstai trikdytų ne tik vaiko, bet ir jo tėvų poilsį, suplanuotas išvykas. Ieškovei rūpi vaiko ramybė gerovė, o ne tėvų dalinimasis juo aritmetiškai po lygiai kiekvienų švenčių laiku. Nesutinka su siūlomos tvarkos 8 punkte numatytu atsakovo įspėjimo apie atostogų grafiką 1 mėnesio terminu ir siūlo jį pakeisti, nes sūnaus lankomas darželis „(duomenys neskelbtini)“ iki kovo mėnesio prašo pranešti, kada vasarą planuojame atostogas. Aš savo atostogų grafiką planuoju dar vasario mėnesį, todėl būtina atsižvelgti į tai ir atsakovui savo atostogas planuotis prieš tai susiderinus su ieškove arba iki kovo mėnesio pradžios. Kadangi atostogų dirbantiems asmenims priklauso 4 per vienerius metus, reikėtų jas išskaidyti dalimis, kad sūnus nebūtų be mamos ilgiau nei dvi savaites, o esant ilgesnėms nei 2 savaitės sudaryti sąlygas vaikui susitikti su mama. Dėl to minėtas punktas keistinas taip: V. R. turi teisę praleisti kartu su sūnumi 4 savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su sūnumi leidžiant dalinti į ne mažiau kaip 2 nepertraukiamus etapus, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip. Šiomis atostogomis V. R. naudojasi, pasirinktą atostogų laiką ir trukmę suderindamas su Ž. J. el. paštu: (duomenys neskelbtini) arba telefonu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 dieną – dėl vasaros atostogų ir likus ne mažiau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki kitų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šios bendravimo su vaiku tvarkos 3.1 -3.2 punktų nuostatos. Siūlomos tvarkos 16 punktą siūlo praplėsti papildomu sakiniu taip:16. Šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas Ž. J. ar V. R. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionės Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., taip pat nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmams, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę. V. R. neturi teisės išvežti sūnaus už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui be išankstinio rašytinio ar elektroniniu laišku atsiųsto Ž. J. sutikimo. Siūlomos tvarkos 17 punktą siūlo praplėsti papildomu tekstu taip: Prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus, nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, bet kada leis sūnui bet kada laisvai ir tiesiogiai bendrauti su kita šalimi telefonu, internetu perduodamu garso, vaizdo ir/ar tekstiniu ryšiu ar kitomis ryšio priemonėmis. Siūlomą tvarką siūlo praplėsti 18 punktu ir jame nustatyti, kad: jeigu šalių sūnui bus reikalinga planinė operacija, gydymas, vaistai, reabilitacija ar kitų nenumatytų būtinųjų išlaidų, V. R. šalia įprastinės priteisto išlaikymo mokėjimo pareigos papildomai įsipareigoja proporcingai ir pagal savo išgales, bet ne mažesne kaip šių nenumatytų būtinųjų išlaidų ½ dalimi iš anksto prisidėti prie jų apmokėjimo bei kartu su Ž. J. pakaitomis teikti jų sūnui T. R. kitą būtiną priežiūrą bei pagalbą (budėjimas prie sūnaus, jo lydėjimas, priežiūra ir panašūs atvejai). Apie šiame punkte aptartus poreikius bei įvykius Ž. J. raštu, telefonu ar el. paštu turi pranešti V. R. kaip įmanoma anksčiau.
Nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl mažesnės nei 190 Eur išlaikymo per mėnesį sumos priteisimo, nes atsakovas dirbdamas darbų vadovu nereikalauja didesnio darbo užmokesčio ir tenkinasi 420-440 Eur atlyginimu į rankas, neieško geriau apmokamo darbo. Nepaneigė statistikos departamento nurodyto jo dirbamo darbo užmokesčio vidutinio dydžio. Atsakovui net ir gaunant 430 Eur darbo užmokestį į rankas, bei teikiant 190 Eur išlaikymą sūnui, jam liktų 240 Eur savo poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad tokia suma yra nepakankama pragyventi didesniu atlyginimu nesirūpinančiam ir geresnio darbo neieškančiam atsakovui. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis bandė gauti geresnį darbą, tačiau jam tai nepavyko. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių galiojo „žodinis susitarimas“, kad atsakovas padengs pusę ieškovės turėtų išlaidų, pagal pateiktus „čekius ir sąskaitas“. Tokio susitarimo ne tik kad nebuvo, - jo net nebūtų įmanoma laikytis, kadangi vaiko priežiūrai ir išlaikymui ne visados įmanoma surinkti visus „čekius ir sąskaitas“. Kadangi nuo 2016-05-10 d. atsakovas minimaliai prisidėjo prie savo sūnaus išlaikymo, ieškovei padėjo tėvai pervesdami pinigų bei nupirkdami maisto ir kitų būtinų produktų buičiai. Ieškovė 2016-07-15 d. pardavė savo turėtą 1 kambario butą (duomenys neskelbtini), ir už jį gavo 13‘000 Eur. Siekiant užtikrinti būtiniausius savo ir vaiko poreikius, ieškovė naudojasi dalimi tų pinigų, kad visi sūnaus poreikiai būtų patenkinti. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad pateiktų kvitų dalis yra skirta ne vaikams skirtam maistui įsigyti. Tačiau parduotuvėje apsipirkinėjant viskas perkama vienu kartu ir perkamos ne tik vaiko, bet ir savo prekės. Pateiktose išlaidose yra ir maisto produktų, kurių nevalgo vaikas, tačiau ir daug tokių produktų, kuris yra skirtas tik vaikui (pvz. pienas, kakava, jogurtai, sūreliai ir t.t.). Be to, nors atsakovas teigia, kad didžiąją maitinimo dalį vaikas gauna darželyje, tačiau namuose sūnus dar valgo pusryčius, grįžę iš darbo/darželio valgo vakarienę, be to vaikas dar valgo ir prieš miegą. Be to, ieškovės darbas yra slenkančiu grafiku, 5 dienas per savaitę. Todėl kartais pirmadienį arba penktadienį sūnus visą dieną praleidžia namuose, o siekiant nesuardyti įprasto vaiko režimo ir leidžiant jį į darželį savaitės viduryje (antradienį, trečiadienį ar ketvirtadienį) ieškovei turint laisvas dienas, jis paimamas keliomis valandomis anksčiau. Atsakovui su vaiku būnant prie jūros, vaikui susirgus, atsakovas už vaistus, kuriuos pirko sūnui, paprašė jam grąžinti pinigus. Išlaidos buitinei technikai yra būtinos ne tik ieškovės, bet ir mažamečio vaiko poreikiams tenkinti. Mobiliuoju ir interneto ryšiu vaikas naudojasi kalbant su tėvu, žiūrint vaikiškus filmukus. Atsakovo abejones kelių mokėjimo ir nuolaidų kortelių realiu panaudojimu pirkiniams sūnaus poreikiams patenkinti, paneigia aplinkybės, kad prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovės tėvai, kurie nuperka vaikui maisto ir kitų prekių, o visi kvitai yra suklijuoti į bendrą vietą, kadangi jie atspindi tikrąsias patirtas išlaidas. Be to, paprašytos būtinų produktų nuperka ir ieškovės sesuo bei draugės, kurioms už atvežus pirkinius ieškovė atiduoda grynaisiais pinigais, todėl apsipirkimo realumą patvirtina ne nuolaidų kortelės, o paties buhalterinio dokumento - kasos kvito turėjimas. Atsakovo nurodoma pakankama 175,20 Eur per mėnesį suma vaiko išlaikymui nepagrįsta įrodymais. Ieškovė nurodo sūnaus išlaikymui patirtos išlaidos per paskutinį pusmetį: 2016 m. gegužės mėn. 135,71 Eur; birželio mėn. – 135,06 Eur; liepos mėn. – 194,01 Eur, rugpjūčio mėn.- 245,43 Eur; rugsėjo mėn. 30,93 Eur, spalio mėn. 252,60 Eur. Birželio mėn. sūnui pirkta: basutės, sportiniai bateliai; Birželio mėn. Kita: automobilio remontas. Liepos mėn. Kita: grindys butui, skalbimo mašina, dulkių siurblys, vaflinė; Rugpjūčio mėn. sūnui pirkta: sportinės kelnės, marškinėliai; Rugpjūčio kita: virtuvės baldai, roletai, virdulys, asmens tapatybės kortelė; Rugsėjo mėn. sūnui pirkta: kelnės, pirštinės, rudeninė striukė; Rugsėjo mėn. Kita: paskola; Spalio mėn. sūnui pirkta: patalynė, apatiniai, šlepetės, siūlai šalikui, žieminė striukė, golfai, Spalio m. kita: virtuvės kriauklė, tapetai ir klijai, paskola. Prie vaikui iš dalies tenkančių išlaidų neįtraukta išlaidų tipas „kita“. Į išlaidas neįtraukta maisto prekės (mėsa, vaisiai, daržovės), kurios buvo įsigytos turguje, nes ten neduoda pirkimo čekių. Taip pat smulkios darželio rinkliavos spektakliams ir kitoms būtinoms reikmėms. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad vaiko ligos atveju mano pajamos sumažės dėl biuletenio. Vaikui tenkanti lentelėje aiškiai išskirta išlaidų dalis per paskutinius 6 mėnesius yra 1293,71 Eur, vidurkis 215,62 Eur, tačiau į šias išlaidas dar neįtrauktas išlaidų tipas „Kita“, nes tik apytikriai skaičiuotina, jog brūkšniu pažymėtų išlaidų vidutinę 269,69 Eur sumą per mėnesį (1078,75 Eur per 4 mėn.) dalinti reikėtų iš 2 asmenų – o tai dar 134,84 Eur išlaidų, tenkančių mūsų su atsakovu bendro sūnaus poreikiams patenkinti (bendrai – 350,46 Eur). Be to, nėra labai tikslu skaičiuoti visų 6 mėnesių vidurkį, nes 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais vaiko išlaidoms skyrė žymiai mažiau pinigų dėl netgi ilguoju laikotarpiu retos aplinkybės – gyvenamosios vietos pakeitimo, įsigijimo ir įsikūrimo išlaidų. Atsakovas uždirba daugiau už ieškovę, kuriai tenka didžioji visų kasdieninių išlaidų ir rūpesčio 3,5 m. amžiaus sūnumi našta. Atsakovas teigia apie neva „esamus“ paskolinius jo ir jo mamos santykius, pateikia 2015-06-28 d. jų neva sudarytą susitarimą, jog mama padengs atsakovo 22750 Eur paskolą, o jis grąžins mamai per metus po 1200 Eur. Šis dokumentas sudarytas atgaline data, kadangi 2015-06-28 d. ieškovė su atsakovu gyveno kartu ir tikrai būtų žinojusi apie tokį „paskolos“ faktą. Šis dokumentas yra apsimestinis, dovanojimą pridengiantis sandoris, nepatvirtintas notariškai, dėl to yra niekinis ir negalioja. „Susitarime“ nurodoma, kad mama „padengia paskolą sumoje 22750 Eur, o V. R. grąžina šią sumą“, tačiau iš banko pavedimo matyti, kad pusės minėtos sumos „padengimas“ yra įvykęs dar 2013-05-30 d., kuomet jokių susitarimų su mama atsakovas neturėjo. Taip pat ir priešieškinio neaišku, kokių „kredito sutarties sąlygų“ ir kada atsakovas tariamai „nesugebėjo vykdyti“ ir kokie įrodymai tai gali patvirtinti. Atsižvelgiant į tai pareiškia, kad atsakovo šis 2015-06-28 d. susitarimas yra suklastotas, siekiant pateisinti atsakovo tariamai blogą turtinę padėtį ir išvengti tinkamos išlaikymo sumos nepilnamečiam vaikui mokėjimo, atsakovas jokios paskolos nepaėmė ir neprivalo grąžinti. 2016-09-19 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas apie kreditorinius įsipareigojimus nieko nenurodė, tik parašė, kad jam „reikia išlaikyti 72,85 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), mokėti su juo susijusius komunalinius mokesčius“. Atsakovas gyvena tokio dydžio, t. y. 3 kambarių bute (kuriam priklauso dar daug papildomų bendrojo naudojimo patalpų plotų)vienas, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Ieškovė viena augina mažametį vaiką ir gyvena 26 kv. m. ploto 1 k. bute, gauna apie 60 Eur mažesnį už atsakovą atlyginimą ir turi šio vienintelio būsto paskolos kreditorinių įsipareigojimų. Ginčydamas išlaikymo įsiskolinimą atsakovas nepateikė jokių įrodymų kiek įsiskolinimo laikotarpiu jis skyrė lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovas niekaip nepagrindė nei jo nurodytų 104 Eur, nei 130 Eur sumų bei jas atitinkančių vaiko poreikių, netrukus sūnui reikės lankyti įvairius būrelius, reikės daugiau išlaidų skirti įvairiai lavinamajai veiklai. Už kelių metų vaikas pradės lankyti mokyklą, todėl išlaidos automatiškai padidės dar daugiau negu ieškiniu įrodyta ir byloje pateiktais įrodymais pagrįsta 190 Eur suma. Teismo prašo: priešieškinį dalyje dėl 130 Eur išlaikymo priteisimo ir 567,74 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo atmesti, o dalyje dėl atsakovo bendravimo su sūnumi T. R. tvarkos tenkinti iš dalies, pagal šio atsiliepimo 2-3 psl. nurodytus argumentus ir korekcijas;
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kad atsakovas moka jų sūnui pagal pritaikytas byloje laikinąsias apsaugos priemones – po 120 Eur , tačiau vaiko išlaikymui reikalinga suma yra 400 Eur per mėnesį, prašo iš atsakovo priteisti po 190 Eur. Jų sūnus yra 3,5 metų amžiaus. Buto mokesčiams reikalinga apie 75 Eur, telefono išlaikymas 25 Eur, vaikui tenkanti dalis 10 Eur, maistui apie 75 Eur vaikui, apranga, avalynė apie 50 Eur, smulkios buities išlaidos 5-15 Eur, už darželį – 60 Eur, kitos smulkios išlaidos – spektakliai ir kt. apie 10 Eur, lavinimui ir pramogoms apie 20 Eur, transportui apie 25 Eur, nes vaiką vežioja į darželį savo automobiliu, vaistai, vitaminai apie 10-30 Eur. Kitos išlaidos- baldai, buitinė technika apie 50 Eur. Taip pat kitoms nenumatytoms išlaidoms reikalinga apie 50 Eur kas mėnesį. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai – pinigais ir maistu. Ji žino, kad atsakovui jo paskolą butui grąžino jo mama, ir ji suprato, kad tai dovana atsakovui jo mamos. Nurodė, kad atsakovas nemokėjo tinkamai vaikui išlaikymo nuo 2016-05-10, kai ji su vaiku išėjo iš namų, ir įsiskolinimas sudaro 567,74 Eur iki 2016-08-31. Ieškovė nereikalauja išlaikymo vaikui už 2016 metų rugpjūčio mėnesį, nes vaikas šiuo laiku buvo su atsakovu. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja ir atsakovo bendravimo tvarką kaip nurodyta atsiliepime į priešieškinį.
Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, ir paaiškino, kad sutinka su bendravimo tvarkos nustatymu taip kaip nurodyta atsiliepime į jo priešieškinį. Nesutinka mokėti vaiko išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį, nes tokia suma vaiko išlaikymui nereikalinga. Sutinka, kad būtų skaičiuojamas įsiskolinimas vaiko išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį. Jo darbo užmokestis sudaro 410-440 Eur per mėnesį. Bendraudavo su sūnumi savaitgaliais, atostogų metu. Ieškovei jis sakė, kad duotų jam čekius ir jis apmokės vaikui pirktas prekes. Prieš vaikui gimstant jie gyveno atskirai, todėl jis nutarė įsigyti butą, bankas šiuo tikslu davė paskolą tiktai jo motinai laiduojant. Jo mama norėdama jam padėti finansiškai padengė dalį paskolos, o dabar jis motinai gražina po 100 Eur, 150 Eur,50 Eur kas mėnesį. Alkoholį jis vartoja saikingai. Nesaikingas alkoholio vartojimas jam sudarytų problemas darbe, nes jis dirba elektros instaliacijos montuotoju. Dabar vaiko išlaikymui moka po 120 Eur kas mėnesį, savo mamai po 100- 150 Eur kas mėnesį paskolos grąžinimui, butui išleidžia apie 90 Eur kas mėnesį. Bendraudamas su sūnumi jį veža pramogauti, prie jūros kai yra finansinės galimybės. Alkoholiui išleidžia 5-10 Eur per mėnesį. Turi išlaidas vaiko vežimui pas senelius apie 50 km.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad vaiko T. R. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, ieškove Ž. J.; atsakovo - vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka būtų nustatyta kaip nurodyta priešieškinyje. Vaiko interesus atitiktų išlaikymo suma per mėnesį nuo 130 iki 150 Eur.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Prie ieškovės ieškinio pridėti dokumentai patvirtina šias aplinkybes: T. R., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime jo tėvu nurodytas atsakovas šioje byloje V. R., motina- ieškovė šioje byloje Ž. J.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo V. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 3 kambarių 72,85 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini). Ž. J. nuosavybės teise 2016-06-02 įgytas pirkimo- pardavimo sutartimi butas (duomenys neskelbtini), 27,61 kv. m. bendro ploto, šiame bute deklaruota jos ir sūnaus T. R. gyvenamoji vieta. 2016-05-31 Kredito sutartimi Ž. J. suteiktas 14960 Eur kreditas šio buto įsigijimui. Ž. J. 2016-07-15 pardavė 15,98 kv. m. bendro ploto butą (duomenys neskelbtini). Ž. J. dirba (duomenys neskelbtini), jos gautas darbo užmokestis 2016 m. vasario- liepos mėnesiais sudaro 2118,46 Eur ( išmokama suma). T. R. lanko Kauno lopšelį – darželį(duomenys neskelbtini) (2015-09-01 sutartis tarp šios įstaigos ir Ž. J.). V. R. Ž. J. 2016-06-07 banko mokėjimo dokumentu pervedė 60 Eur.;2016-07-15 60Eur, 2016-08-06 20 Eur Ž. J. TEO LT 2016-06-11 sumokėjo 11,23 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis Ž. J. vardu registruota transporto priemonė AUDI A3 pirmos registracijos data 2001m. Prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį pridėti dokumentai patvirtina šias aplinkybes; kad jis turi nuosavybės teise jau nurodytą butą Ateities pl. 28-11, Kauno m. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilį BMW 530, pirmos registracijos data 1999 metai. V. R. dirba UAB „Energijos taupymo servisas“, jo gaunamas darbo užmokestis 2016 m. gegužės – liepos mėnesiais sudarė 1266,52 Eur (gegužės mėn. 410 Eur, birželio mėn. 423,96 Eur, liepos mėn. 432,56 Eur), Darbo sutartyje nurodyta, kad mėnesinis darbo užmokestis nuo 2016-01-02 – 512,55 Eur. Prie atsakovo priešieškinio pateiktuose dokumentuose V. R. darbo užmokesčio pažymoje nurodytas išmokamas darbo užmokestis 2016 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais 904,09 Eur (08 mėn.-454,33 Eur, rugsėjo mėn. 449,76 Eur). Susirašinėjimo ryšio priemonėmis (SMS žinutėmis) atsispinti šalių susirašinėjimas piniginių lėšų pervedimo klausimais, matomos siunčiamų čekių kopijos bei V. R. Ž. J. pervestos banko mokėjimais pinigų sumos: 2016-08-06 – 20 Eur; 2016-07-15 – 80 Eur; 2016-06-07 60 Eur, 2016-10-01 20 Eur; 2016-09-21 100 Eur. Analizėje patektoje pagal pateiktus čekius, neišskiriant neteisėtai pateiktų čekių ir išlaidų pateiktų vaiko atostogų su tėvu metu nurodoma, kad ieškovės išlaidoms bent pusė maisto ir gėrimų sumos, taip pat priskiriamos išlaidos netinkamos 3,5 metų amžiaus vaikui, kaip traškučiai, saldainiai, energetiniai gėrimai, limonadai ir kt.. Buitinės chemijos, higienos ir kitos išlaidos dalijamos per pusę, neišskiriant moteriškų higienos priemonių. Energetinės lazdelės priskiriamos suaugusiam ir kt. Buitinės technikos tarnavimo laikas apie 5-7 metus, o ieškovė šia sumas dalija iš 2 mėnesių. Žaislai, mokėjimas už darželį vaiko išlaidos; komunalinės išlaidos buto dalijamos per pusę – motinai ir vaikui; mobilaus telefono, interneto ryšys, knygos priskirtinas ieškovei. Azartiniai lošimai loterijos bilietai) ir alkoholis nepriskiriamas vaiko išlaidoms. Motina pateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų už 2726,26 Eur per 5 mėnesius, o nurodo, kad išleido 2690,47 Eur (skirtumas panašiai atitinka alkoholio ir paslėptų čekiuose išlaidų sumą. Pagal motinos pateiktas išlaidas, vaiko išlaikymui per 5 mėn. buvo skirta 876 Eur, t. y. vidutiniškai 175,20 Eur per mėnesį, todėl atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudarytų 87,60 Eur, t. y. per pusę mažesnė negu nurodo ieškovė, ir tai labiau atitinka realias ieškovės pajamas. Atsakovo V. R. darbovietės (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2016-08-11 įsakymu V. R. suteiktos 21 kalendorinės dienos atostogos nuo 2016-08-16 iki 2016-09-05. Fotonuotraukų kopijose nurodytas laikotarpis nuo 2016-08-13 iki 2016-08-30 ir nuo 2016-09-02 iki 2016-09-04, kur matomas V. R. su mažamečiu vaiku ir kitais vaikais, matomi vaikai. (duomenys neskelbtini)T. R. asmens ambulatorinio gydymo kortelėje atsispindi jo susirgimas 2016-08-28, išrašyti vaistai. 2016-08-28 Benu vaistinėje (duomenys neskelbtini) pirkta vaistų už 9,41 Eur; 2016-08-29 Gintarinėje vaistinėje Kaune pirkta vaistų už 17,32 Eur. 2015-06-28 susitarime nurodyta, kad E. R. padengia V. R. (atsakovo) paskolą sumoje 40 000 Lt (11585 Eur) ir 11165,53 Eur, iš viso 22750 Eur. V. R. grąžina E. R. šią sumą dalimis kas mėnesį mokėdamas pagal galimybes, bet per metus įsipareigoja grąžinti ne mažiau kaip 1200 Eurų, bei pateikia banko mokėjimo dokumentus ir skolos grąžinimo dokumentą, kuriame nurodoma duomenys apie E. R. mokėtas sumas nuo 2015-08-16 iki 2016-09-18. PVM sąskaitos- faktūros ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad atsakovas V. R. moka komunalinius mokesčius už butą esantį Ateities pl. 28-11. UAB Energijos taupymo serviso 2016-10-11 rekomendacijose V. R. charakterizuojamas teigiamai, nurodyta, kad dirba šioje įmonėje nuo 2011-03-01, nuo 2012-01-01 pakilo pareigose iki darbų vadovo. V. R. mokėjimo banke nurodymu 2016-10-16 nurodyta, kad Ž. J. pervesta 20 Eur suma; 2016-10-01 mokėjimo nurodymu pervesta 20 Eur suma; 2016-09-21 mokėjimo nurodyme – 20 Eur suma. Prie atsiliepimo į priešieškinį pridėtuose dokumentuose matyti susirašinėjimas su V. R., tačiau iš turinio nėra galimybės spręsti, kad susirašinėjama vaiko reikalų klausimais; matomos taurės ir netvarkinga namų aplinka, išvartytos kėdės ir mažas vaikas kambaryje prie apkrauto ir netvarkyto stalo, alaus butelių pakuotės. Banko mokėjimo nurodymu D. J. 2016-09-22 pervedė 20 Eur sumą, 2016-05-11 – 400 Eur sumą. Pateikta banko mokėjimo ir nuolaidų kortelių nuotraukos. Buto pirkėja 2016-07-07 pervedė 2750 Eur, 2016-07-14 pervedė 10 000 Eur už buto pirkimą (duomenys neskelbtini). Darbo paieškos skelbimuose darbų vadovo pareigybei nurodyti atlyginimai: nuo 500 Eur; 1000 Eur, nuo 640 iki 750 Eur;1975 Eur (duomenys neskelbtini)“ Ž. J. charakterizuojama teigiamai. V. R. banko sąskaitos išrašuose atsispindi pajamos ir išlaidos. V. R. AB „Swedbank“ sąskaitos išraše matyti duomenys, kad E. R. (tikėtinai atsakovo mama, kuriai byloje pateiktais duomenimis atsakovas gražina paskolą), 2016-06-14 yra pervedusi V. R. 1000 Eur pinigų sumą sąskaitos papildymui. V. R. Ž. J. yra pervedęs pinigus, kurių paskirtis Titui: 2016-06-07 60 Eur, 2016-07-15 60 Eur;2016-09-21 100 Eur; 2016-10-01 20 Eur, 2016-10-16 120 Eur, 2016-11-21 120 Eur. AB „Citadele banke“ V. R. pervedamas darbo užmokestis 2016-06-15 po 410 Eur, po 423 Eur, 2016-08-12 763,20 Eur; 2016-08-22 45,60 Eur. Ž. J. AB „SEB banko“ sąskaitos išraše matyti gaunamos pajamos, t. y. (duomenys neskelbtini)“ pervedamos sumos (darbo užmokestis) 343,07 Eur 368 Eur, 374,26 Eur. Nurašomos kiekvieną mėnesį lėšos Kauno lopšeliui- darželiui „(duomenys neskelbtini)“ – 40,63 Eur, 50,19 Eur, 47,80 Eur ir kitos artimos pinigų sumos. V. R. ir Ž. J. mokamus mokesčius už butą patvirtina pateikti byloje mokėjimo kvitai.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus T. R. gyvena kartu su savo mama ieškove šioje byloje Ž. J.. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje byloje neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina Ž. J.. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina prieštarautų vaiko interesams. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio T. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove byloje Ž. J..
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.170 str.,3.175 str.). Byloje ieškovė ieškiniu prašė nustatyti vaiko tėvo atsakovo byloje bendravimo su jų sūnumi tvarką; atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti detalią bendravimo su sūnumi tvarką, atsiliepime į priešieškinį ieškovė iš dalies sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka bei pateikė kai kurias korekcijas šioje atsakovo pateiktoje tvarkoje, atsakovas neprieštaravo nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgiant į ieškovės pateiktas korekcijas, kurias iš dalies pakoregavo teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į šalių reikalavimus nustatant tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, pateiktas korekcijas , nustatytina ši atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka:
- 1.V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ar, jo pageidavimu, kurią nors kitą 1 darbo dieną per savaitę, pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir jį grąžinant tą patį vakarą iki 21:00 val. į ieškovės Ž. J. gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.
- 2. V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi pasiimant sūnų T. R. iš ieškovės Ž. J. gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos trijų iš eilės savaičių penktadienio 19-21 val. ir grąžinant sūnų T. R. tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:30 valandos į ieškovės Ž. J. gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Ketvirtosios iš eilės savaitės visą savaitgalį šalių sūnus praleidžia su mama Ž. J..
3. V. R. turi teisę praleisti kartu su sūnumi 4 (keturias) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su sūnumi leidžiant dalinti į ne mažiau kaip du nepertraukiamus etapus, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip. Šiomis atostogomis V. R. naudojasi, pasirinktą atostogų laiką ir trukmę suderindamas su Ž. J. el. paštu: arba telefonu, ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d.- dėl vasaros atostogų, ir likus 1 (vienam) mėnesiui iki kitų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šios bendravimo su vaiku tvarkos Nr. 1-2 punktų nuostatos.
4. Šv. Velykų pirmą ir antrą dienomis V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi:
a. lyginiais metais Šv. Velykų išvakarėse V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, pirmąją Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip;
b. nelyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip.
5. Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienomis V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi:
a. lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su Ž. J. sutartą vietą, antrąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val., jeigu nesutariama kitaip;
b. nelyginiais metais Šv. Kūčių bei abi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) šalių sūnus praleidžia su Ž. J., jeigu abiejų tėvų nesutariama kitaip;
6. Sūnaus gimtadienio dieną V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi:
a. lyginiais metais, kai švenčiama sūnaus gimimo diena (kovo 7 d.) sūnus praleis kartu su tėvu V. R., V. R. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip;
b. nelyginiais metais, kai švenčiama sūnaus gimimo diena (kovo 7 d.) sūnus praleis kartu su motina Ž. J., jeigu nesutariama kitaip;
7. Tą dieną kai švenčiama motinos diena, dieną kai švenčiama Ž. J. gimimo diena Ž. J. bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo. Dieną kada švenčiama tėvo diena, dieną kai švenčiama V. R. gimimo diena (lapkričio 16 d.), tėvas bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku, ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 19,30 val., jeigu nesutariama kitaip.
8. Kiekvienos iš šalių bendravimo su sūnumi metu, nurodytu šios bendravimo su vaiku tvarkos Nr.4-Nr.7 punktuose, netaikomos šios bendravimo su vaikais tvarkos Nr.1-2 punktų nuostatos.
9. V. R. negalėdamas sūnaus paimti šios bendravimo tvarkos punktuose Nr.1-2 nustatytu laiku, turi apie tai pranešti Ž. J. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatytos bendravimo dienos, tuo tarpu, negalėdamas sūnaus paimti šios bendravimo tvarkos punktuose Nr. 3-Nr7 nustatytu laiku, turi apie tai pranešti Ž. J. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatytos bendravimo dienos, o vėluojant sūnų pristatyti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku daugiau kaip 15 minučių, turi apie tai pranešti Ž. J. – skambučiu ar SMS trumpąja žinute.
10. Išvykstant sūnui į užsienį su vienu iš tėvų ilgiau kaip 3 (trims) dienoms, apie tai kitas iš tėvų informuojamas sms žinute arba žodžiu ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų.
11. Ž. J. gali keisti sūnaus gyvenamąją vietą jam (sūnui) išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, tik turėdama rašytinį V. R. sutikimą
12. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, kontaktinių ryšio priemonių adresams, šis privalo nedelsdamas pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai.
13. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie sūnaus gyvenimo esminius įvykius, ugdymo įstaigas, pasiekimus, sveikatos būklę ir pan.
14. Ž. J. turi teisę atsisakyti leisti V. R. susitikti su sūnumi, jeigu:
a. Sūnus serga;
b. tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, šeimos šventėse;
c. tuo metu yra iš anksto suplanuota poilsinė, pažintinė ar kitokia kelionė Lietuvos Respublikoje ar už jos ribų;
d. yra kitų svarbių objektyvių priežasčių.
15. Sūnui susirgus būnant su V. R., V. R. privalo apie tai nedelsiant informuoti Ž. J. ir sudaryti galimybes motinai (Ž. J.) pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar Ž. J..
16. Šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas Ž. J. ar V. R. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., taip pat nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmas, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę. Šalys neturi teisės išsivežti sūnaus už Lietuvos respublikos ribų ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui be išankstinio ar elektroniniu laišku atsiųsto kitos šalies sutikimo.
17. Prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, bet kada leis sūnui laisvai ir tiesiogiai bendrauti su kita šalimi, telefonu, internetu, perduodamu garso, vaizdo ir/ar tekstiniu ryšiu ar kitomis ryšio priemonėmis.
18. Jeigu šalių sūnui bus reikalinga planinė operacija, gydymas, vaistai, reabilitacija ar kitų nenumatytų būtinųjų išlaidų, V. R. šalia įprastinės priteisto išlaikymo mokėjimo pareigos papildomai įsipareigoja proporcingai ir pagal savo išgales, bet ne mažesne kaip šių nenumatytų būtinųjų išlaidų ½ dalimi iš anksto prisidėti prie jų apmokėjimo bei kartu su Ž. J. pakaitomis teikti jų sūnui T. R. kitą būtiną priežiūrą bei pagalbą (budėjimas prie sūnaus, jo lydėjimas, priežiūra ir panašūs atvejai). Apie šiame punkte aptartus poreikius bei įvykius Ž. J. raštu, telefonu ar el. paštu turi pranešti V. R. kaip įmanoma anksčiau.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Tačiau kartu pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Ištyrus byloje šalių pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, jis turi didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, gauna didesnį darbo užmokestį. Tačiau įvertinus ieškovės pateiktus vaiko poreikius pagrindžiančius įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad pateikti pirkinių kvitai ne visais atvejais atspindi realiai vaiko poreikiams įgyjamas prekes . Realu, kad ieškovė prekes vienu metu perka tiek sau, tiek sūnui, tiek bendroms namų reikmėms, ir atskirti prekes pirkimo metu atskirai už jas sumokant per daug apsunkintų prekių įsigijimo procedūrą, todėl pirkinių kvituose negali būti nurodomi vien tiktai pirkiniai vaiko poreikiams. Kokią dalį pirkinių ieškovė sunaudoja vaiko poreikiams , kokią savo ar kitoms namų ūkio reikmėms, apskaičiuoti detaliai, teismo vertinimu, nėra galimybės. Ieškovės nurodomos išlaidos baldams, buitinei technikai po 50 Eur kas mėnesį negali būti laikomos pagrįstomis, nes kiekvieną mėnesį nėra įsigyjami baldai ar buitinė technika, taip pat negali būti laikomos pagrįstomis išlaidos vaiko avalynei ir drabužiams po 50 Eur kas mėnesį, nes vaiko apavo ir drabužių poreikį lemia sezoniškumas ir vaiko augimas, ir tai nėra iš esmės kintamos aplinkybės ir dydžiai kiekvieną mėnesį. Taip pat kai kurie ieškovės nurodyti vaiko poreikiai – laisvalaikio leidimas, pramogos kartojasi prašomų priteisti išlaidų apimtyje. Įvertinant vaiko poreikius pramogoms, šiuo atveju vertintina ir byloje pateikti įrodymai – sūnaus pramogoms lėšas skiria ne tiktai ieškovė, bet ir atsakovas, kurio paaiškinimai, kad pasiėmęs sūnų jis su juo vyksta pramogauti, ir tai pagrindžia vaizdai nuotraukose, iš kurių matyti, kad atsakovas su sūnumi yra prie jūros, baseine . Nustatant ištirtų įrodymų pagrindu šalių sūnaus išlaikymo dydį, priteistiną iš atsakovo, teismas vertina, kad ieškovės pajamos, t. y. darbo užmokestis yra žemas, kitus vaiko išlaikymo šaltinius ieškovė nurodo savo mamos bei sesers paramą. Tai paliudijo teismo posėdyje Liudytoja J. - ieškovės mama, kuri parodė, kad padeda savo dukrai išlaikyti sūnų, duoda grynųjų pinigų po 100 Eur ir daugiau per mėnesį, perka maisto, drabužių. Ieškovės sesuo liudytoja K. J. parodė, kad nuperka seseriai maisto produktų ar kitų prekių, ir ne visada paima iš sesers pinigus už pirkinius. Butą atsakovui pirko jo motina, jis niekada neminėjo, kad liko skolingas savo motinai. Iš ištirtų rašytinių įrodymų – ištirtos byloje atsakovo banko sąskaitos, kurioje matyti, kad atsakovo motina E. R. yra papildžiusi jo sąskaitą 1000 Eur suma. Liudytoja apklausta teismo posėdyje E. R. paaiškino, kad gimus jos sūnaus vaikui, reikėjo didesnio būsto, todėl sūnus pasiėmė paskolą iš banko, ji buvo laiduotoja, tačiau jo pajamos nebuvo didelės, todėl ji pardavė nekilnojamojo turto ir padengė sūnaus paskolą. Ji sūnui pinigus paskolos grąžinimui paskolino, kad jis pagal galimybes juos grąžintų. Ji 2013 metais padengė 40 000 litų paskolą ir nepasirašė su sūnumi jokio paskolos dokumento, 2016-06-28 pasirašė susitarimą už visą sumą, jis gražina jai paskolintą sumą grynais pinigais po 100 Eur, 50 Eur kas mėnesį. Ji pervedė sūnui pinigų advokato pagalbai apmokėti. Šios aplinkybės ir susitarimas dėl paskolos grąžinimo, byloje neginčytas, tačiau vertintinas atsižvelgiant į jau pacituotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Jeigu atsakovas yra įsipareigojęs savo motinai grąžinti paskolą, dėl to neturi nukentėti jo vaiko interesai, atsakovas turi pasirūpinti didesniu pajamų gavimu, ir paskolos savo mamai gražinimas netaps kliūtimi teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymą. Liudytoja V. R. paaiškino, kad ji yra atsakovo brolio žmona, ir nurodė savo vaikų poreikiams skiriamą išlaikymo dydį, tačiau liudytojos parodymai negali būti kriterijumi sprendžiant ieškovės ir atsakovo vaikui priteistino išlaikymo dydį, nes teismas nenustatinėjo V. R. šeimos galimybių, jų turtinės padėties ir kitų, nesprendė jų šeimoje vaikams skiriamo išlaikymo dydžio pagrįstumo.
Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ir maksimalios ribų ribos įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas įvertinęs šalių pateiktus ir byloje ištirtus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų turtinę padėtį – abu turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, automobilius, jų gaunamas darbo užmokestis nėra aukštas, tačiau turi siekti didesnių pajamų, kad užtikrintų savo mažamečio vaiko poreikius, sprendžia, kad šiuo metu vaiko būtinuosius poreikius patenkins 160 Eur išlaikymas priteisiamas iš jo tėvo atsakovo V. R., mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Išlaikymui priteistino turto tvarkytoju uzufrukto teise skiriama nepilnamečio T. R. motina, nes šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina Ž. J. (CK 3.190 str.1d.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo.
Vadovaujantis LR CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas tinkamai nemokėjo sūnui išlaikymo nuo 2015-05-10 iki 2016-08-31, per šį laikotarpį buvo sumokėjęs tik 128,92 Eur, ir prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 567,74 Eur (paskaičiuota 696,66 Eur, iš kurio atimta sumokėta dalis 128,92 Eur). Teismo vertinimu nepagrįsta ieškovės nurodyta sumokėta pinigų suma vaiko išlaikymui 128,92 Eur, nes ištirtame byloje V. R. Swedbank banko sąskaitos išraše bei mokėjimo nurodymuose yra nurodyti šie mokėjimai Ž. J., pinigai Titui - 2016-06-07 – 60 Eur; 2016-07-15 – 60 Eur; 2016-08-06 – 20 Eur, tai sudaro 140 Eur. Išlaikymo. Atsakovas iš dalies sutiko su išlaikymo įsiskolinimu, teismo posėdyje nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą po 120 Eur kas mėnesį. Atsakovas byloje nepagrindė nurodytų aplinkybių, kad ieškovei kartu su sūnumi išsikėlus gyventi iš jo namų pagal pateiktus pirkinių kvitus sūnaus poreikiams atsiskaitė su ieškove, tačiau atsakovas pagrindė byloje 140 Eur sumokėjimą ieškovei sūnaus Tito išlaikymui jau ištirtais banko dokumentais. Atsakovas taip pat nepagrindė išlaidų bendravimo su sūnumi laikotarpiais. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas priteistino išlaikymo dydžio, t. y. po 160 Eur per mėnesį, ir tai sudaro už 3 mėnesius ir 20 dienų 586 Eur, iš kurių minusuojant 140 Eur pervestus bankiniais mokėjimo nurodymais, įsiskolinimo suma sudaro 446 Eur., iš šios sumos taip pat minusuotina 160 Eur už 2016 metų rugpjūčio mėnesį, kurį atsakovas praleido su sūnumi ir su šia aplinkybe ieškovė sutiko, kad nebūtų priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už šį laiką, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 286 Eur įsiskolinimo vaikui išlaikyti suma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinys patenkintas dėl reikalavimo priteisti išlaikymą 84 procentų dalyje, dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 50 procentų dalyje, šių reikalavimų patenkinimo vidurkis yra 67 procentai. Bylinėjimosi išlaidos priteisimos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str.1 d.). Ieškovė už kitus reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo) sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (žyminis mokestis elektroninėje byloje). Atsakovas už priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Šie ieškinio ir priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, tenkinant abiejų šalių reikalavimus (ieškinio ir priešieškinio), todėl žyminis mokestis iš šalių priteistinas lygiomis dalimis: iš atsakovo turi būti ieškovei priteistina 15,50 Eur; iš ieškovės turi būti atsakovui priteistina 15,50 Eur. žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau įskaitant šalims priteistinas išlaidas, kurių dalys lygios, šios išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos. Atsakovui turi būti gražinama 10 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis už priešieškinį elektroninėje byloje. Iš atsakovo valstybei priteistina 38,60 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, ir 20 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau išskaitant 10 eurų permokėtą žyminio mokesčio dalį, iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 48,60 Eur žyminio mokesčio . Iš atsakovo ieškovei priteistina 1206 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (iš viso šios išlaidos sudaro 1800 Eur pagal pateiktus byloje dokumentus). Iš ieškovės atsakovui priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis proporcingai atmestų reikalavimų daliai – 396,-Eur ( iš viso šios išlaidos sudaro 1200 Eur pagal pateiktus byloje dokumentus)(CK 83str.,93str.,96str.,98str.)
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą iš šalių išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK92str., 96 str. 6 d., 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jo nepilnamečio sūnaus T. R. bendravimo tvarką:
1. V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ar, jo pageidavimu, kurią nors kitą 1 darbo dieną per savaitę, pasiimant sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir jį grąžinant tą patį vakarą iki 21:00 val. į ieškovės Ž. J. gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.
2. V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi pasiimant sūnų T. R. iš ieškovės Ž. J. gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos trijų iš eilės savaičių penktadienio 19-21 val. ir grąžinant sūnų T. R. tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:30 valandos į ieškovės Ž. J. gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą. Ketvirtosios iš eilės savaitės visą savaitgalį šalių sūnus praleidžia su mama Ž. J..
3. V. R. turi teisę praleisti kartu su sūnumi 4 (keturias) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką su sūnumi leidžiant dalinti į ne mažiau kaip du nepertraukiamus etapus, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip. Šiomis atostogomis V. R. naudojasi, pasirinktą atostogų laiką ir trukmę suderindamas su Ž. J. el. paštu: arba telefonu, ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d.- dėl vasaros atostogų, ir likus 1 (vienam) mėnesiui iki kitų atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šios bendravimo su vaiku tvarkos Nr. 1-2 punktų nuostatos.
4. Šv. Velykų pirmą ir antrą dienomis V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi:
a. lyginiais metais Šv. Velykų išvakarėse V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, pirmąją Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip;
b. nelyginiais metais pirmąją Šv. Velykų dieną V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, antrąją Šv. Velykų dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip.
5. Šv. Kūčių dieną ir Šv. Kalėdų pirmą ir antrą dienomis V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi:
a. lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) V. R. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą ar kitą su Ž. J. sutartą vietą, antrąją Šv. Kalėdų dieną ne vėliau kaip iki 20:00 val., jeigu nesutariama kitaip;
b. nelyginiais metais Šv. Kūčių bei abi Šv. Kalėdų dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.) šalių sūnus praleidžia su Ž. J., jeigu abiejų tėvų nesutariama kitaip;
6. Sūnaus gimtadienio dieną V. R. turi teisę matytis ir bendrauti su sūnumi:
a. lyginiais metais, kai švenčiama sūnaus gimimo diena (kovo 7 d.) sūnus praleis kartu su tėvu V. R., V. R. pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku ir jį grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, tą pačią dieną ne vėliau kaip 19:30 val., jeigu nesutariama kitaip;
b. nelyginiais metais, kai švenčiama sūnaus gimimo diena (kovo 7 d.) sūnus praleis kartu su motina Ž. J., jeigu nesutariama kitaip;
7. Tą dieną kai švenčiama motinos diena, dieną kai švenčiama Ž. J. gimimo diena Ž. J. bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo. Dieną kada švenčiama tėvo diena, dieną kai švenčiama V. R. gimimo diena (lapkričio 16 d.), tėvas bendrauja su sūnumi, neskaitant eiliškumo, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su Ž. J. sutartoje vietoje sutartu laiku, ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą ar į kitą su Ž. J. sutartą vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip 19,30 val., jeigu nesutariama kitaip.
8. Kiekvienos iš šalių bendravimo su sūnumi metu, nurodytu šios bendravimo su vaiku tvarkos Nr. 4-Nr.7 punktuose, netaikomos šios bendravimo su vaikais tvarkos Nr. 1-2 punktų nuostatos.
9. V. R., negalėdamas sūnaus paimti šios bendravimo tvarkos punktuose Nr. 1-2 nustatytu laiku, turi apie tai pranešti Ž. J. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki numatytos bendravimo dienos, tuo tarpu, negalėdamas sūnaus paimti šios bendravimo tvarkos punktuose Nr. 3-Nr.7 nustatytu laiku, turi apie tai pranešti Ž. J. ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki numatytos bendravimo dienos, o vėluojant sūnų pristatyti šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku daugiau kaip 15 minučių, turi apie tai pranešti Ž. J. – skambučiu ar SMS trumpąja žinute.
10. Išvykstant sūnui į užsienį su vienu iš tėvų ilgiau kaip 3 (trims) dienoms, apie tai kitas iš tėvų informuojamas sms žinute arba žodžiu ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų.
11. Ž. J. gali keisti sūnaus gyvenamąją vietą jam (sūnui) išvykstant nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų, tik turėdama rašytinį V. R. sutikimą
12. Pasikeitus bet kurio iš tėvų gyvenamajai vietai, kontaktinių ryšio priemonių adresams, šis privalo nedelsdamas pranešti apie tai kitam iš tėvų. Pareiga įrodyti, jog informavimo prievolė buvo įvykdyta tinkamai, tenka informavimo prievolę turėjusiai šaliai.
13. Abu tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie sūnaus gyvenimo esminius įvykius, ugdymo įstaigas, pasiekimus, sveikatos būklę ir pan.
14. Ž. J. turi teisę atsisakyti leisti V. R. susitikti su sūnumi, jeigu:
a. Sūnus serga;
b. tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigoje ar būreliuose, šeimos šventėse;
c. tuo metu yra iš anksto suplanuota poilsinė, pažintinė ar kitokia kelionė Lietuvos Respublikoje ar už jos ribų;
d. yra kitų svarbių objektyvių priežasčių.
15. Sūnui susirgus būnant su V. R., V. R. privalo apie tai nedelsiant informuoti Ž. J. ir sudaryti galimybes motinai (Ž. J.) pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą ar Ž. J..
16. Šalys abipusiškai derins savo asmeninius interesus taip, kad nebūtų ribojamas sūnaus dalyvavimas Ž. J. ar V. R. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionės Lietuvos Respublikos ribose, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., taip pat nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus sūnaus kelionėms į užsienį, gydymui ar kitiems veiksmas, kada įstatymai ar kiti teisės aktai numato abiejų tėvų sutikimo būtinybę. Šalys neturi teisės išsivežti sūnaus už Lietuvos respublikos ribų ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui be išankstinio ar elektroniniu laišku atsiųsto kitos šalies sutikimo.
17. Prisilaikant bendrų moralės normų bei atsižvelgiant į sūnaus interesus nei vienas iš tėvų nekliudys kitam bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, bet kada leis sūnui laisvai ir tiesiogiai bendrauti su kita šalimi, telefonu, internetu, perduodamu garso, vaizdo ir/ar tekstiniu ryšiu ar kitomis ryšio priemonėmis.
18. Jeigu šalių sūnui bus reikalinga planinė operacija, gydymas, vaistai, reabilitacija ar kitų nenumatytų būtinųjų išlaidų, V. R. šalia įprastinės priteisto išlaikymo mokėjimo pareigos papildomai įsipareigoja proporcingai ir pagal savo išgales, bet ne mažesne kaip šių nenumatytų būtinųjų išlaidų ½ dalimi iš anksto prisidėti prie jų apmokėjimo bei kartu su Ž. J. pakaitomis teikti jų sūnui T. R. kitą būtiną priežiūrą bei pagalbą (budėjimas prie sūnaus, jo lydėjimas, priežiūra ir panašūs atvejai). Apie šiame punkte aptartus poreikius bei įvykius Ž. J. raštu, telefonu ar el. paštu turi pranešti V. R. kaip įmanoma anksčiau.
Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šias išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečio sūnaus T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 286 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus).
Priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą sumokėti priteistą 446 Eur išlaikymo įsiskolinimą į ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 48,60 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) žyminio mokesčio.
Iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1206 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešis eurus 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Iš ieškovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 396 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus) išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti.
Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Bružienė