Civilinė
byla Nr. 2A-474-605/2008
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė
Procesinio
sprendimo kategorija 73.2.6.1.;
(S)
121.15.; 121.20.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 27 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
kolegijos teisėjų Antano
Burdulio, Virginijos Gudynienės,
sekretoriaujant Agnei
Pučinskaitei,
dalyvaujant
atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“ atstovui E.
S.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
apelianto uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ apeliacinį skundą dėl
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-165-399/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės
„If draudimas“ ieškinį atsakovui E. S. individualiai įmonei
„Vytelė“, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai draudimo uždarajai akcinei
bendrovei „Ingo Baltic“, P. T. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovas UAB „If draudimas“ prašė teismo (b.l.20-22) priteisti iš atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“, į.k. 165600143, ieškovo UAB „If draudimas“,
į.k. 111686815, naudai 12706 Lt žalos atlyginimo, 367,97 Lt palūkanų, 392,22 Lt
sumokėto žyminio mokesčio, 1980 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti,
6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. kovo 22 d. įvyko autoįvykis, kurio metu E. S. IĮ „Vytelė“ darbuotojo P. T., a.k (duomenys neskelbtini) vairuojamas krovininis automobilis STEYR 19S31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio
buvo prikabinta priekaba KASSBOHRER D 191, valst. Nr. RM 632, trenkėsi į ta
pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusį V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuojamą automobilį MERCEDES (duomenys
neskelbtini), valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu
automobiliai. P. T. buvo
pripažintas šio įvykio kaltininku. Automobilis MERCEDES (duomenys
neskelbtini), valst. Nr (duomenys
neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo UAB „If
draudimas“ „Casco“ draudimu (draudimo polisas Nr.TP 012807), todėl ieškovas UAB
„If draudimas“ atlygino šio autoįvykio metu padarytą 12706 Lt dydžio žalą
draudėjui. Kadangi automobilio STEYR 19S31, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė
nebuvo apdrausta, o P. T.,
vairavęs atsakovui E. S. IĮ
„Vytelė“ priklausantį automobilį STEYR 19S31, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), autoavariją sukėlė dirbdamas
ieškovo įmonėje vairuotoju, todėl ieškovas UAB „If draudimas“ įgijo išmokėtos
draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą E. S. IĮ „Vytelė“.
Marijampolės rajono
apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (b.l.31) nustatė ieškovui UAB
„If draudimas“ 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio
trūkumams pašalinti, t.y. pateikti tinkamą įrodymą, patvirtinantį žalos
atlyginimą bei įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu P. T. ir pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų
egzempliorių, kad po vieną tektų byloje dalyvaujantiems asmenims.
2007 m. spalio 3 d.
Marijampolės rajono apylinkės teismas gavo ieškovo UAB „If draudimas“
pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo (du lapai), kuriuo pateikė teismui
draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2006 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtintą banko antspaudu. Pateiktame teismui dokumente
buvo nurodyta, kad pridedama patikslintas ieškinys 3 lapai, 4 egzemplioriai.
Marijampolės rajono
apylinkės teismas 2007 m. spalio 5 d. nutartimi (b.l.57-58) ieškovo ieškinį
priėmė, areštavo atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“ turto 13 073,97 Lt sumai ieškovo UAB „If
draudimas“ reikalavimų užtikrinimui.
Marijampolės rajono
apylinkės teismas 2008 m. sausio 3 d. sprendimu (b.l.126-129) ieškovo UAB „If
draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Priteisė
iš ieškovo UAB „If draudimas“ 43,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikino Marijampolės rajono
apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos
priemones - atsakovo E. S. IĮ
„Vytelė“ turto areštą 13 073,97 Lt sumai (turto arešto akto Nr. 0707001497).
Teismas sprendime nurodė,
kad eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Žalos skaičiavimo
išvadoje nurodyta, kad automobiliui MERCEDES (duomenys
neskelbtini) buvo padaryta 12706 Lt žala
(b.l.44). Automobilis MERCEDES-(duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvo draustas Casco draudimu UAB „If
draudimas“ (b.l.26). Ieškovas UAB „If draudimas“ išmokėjo 2006 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu (b.l.35) 12706 Lt draudimo išmoką automobilio MERCEDES BENZ
savininkui UAB „Durų sistemos ir Ko“. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas P. T. (b.l.27). Ieškovas 2007 m. vasario 20 d. pateikė atsakovui prašymą (pretenziją) atlyginti žalą (b.l.49), nurodydamas,
kad jų turimomis žiniomis draudimo sutartis tarp atsakovo ir UAB „Baltik
garant“ (draudimo polisas AGA 2028014) nutraukta. Byloje yra pateikta rašto Nr.
346, 2007 m. birželio 18 d. kopija, kuriuo bankrutuojanti DUAB „Ingo Baltic“
suteikė informaciją UAB „If draudimas“, kad draudimo sutartis 10/0009838
(draudimo polisas AGA2028014) nutraukta nuo 2004 m. lapkričio 3 d., o apie eismo įvykį bendrovė duomenų neturi (b.l.47). Iš byloje esančios
įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo sutarties Nr. 10/0009838 (b.l.85) matyti, kad draudėjas yra E. S. IĮ „Vytelė“, draudimas UADB
„Baltik garant“, sutartimi apdrausta automobilio STEYR 1931 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų
civilinė atsakomybė, sutartis galioja nuo 2004 m. gegužės 4 d. iki 2005 m. gegužės 3 d. Iš pateikto draudimo liudijimo išklotinės matyti, kad
draudimo įmokos pagal grafiką buvo sumokėtos 2004 m. gegužės 4 d. ir 2004 m. lapkričio 4 d. (b.l.88). UAB „Ingo baltic“ rašte ieškovui 2007 m. birželio 18 d. yra pripažinusi, kad pasirašyta įmoka 1100 Lt, sumokėta įmoka 550 Lt (b.l.77).
Pateiktas byloje draudimo sutarties 10/0009838 nutraukimo aktas (b.l.91)
neatitinka oficialiems dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų,
kadangi jame nurodoma data 2007 m. kovo 8 d. ir fiksuojama, kad tai draudėjo E. S. IĮ „Vytelė“ prašymas
nutraukti draudimo sutartį nuo 2004 m. lapkričio 3 d., prašymas nepasirašytas
nei E. S. IĮ „Vytelė“
atstovo, nei UAB „Ingo Baltic“ atstovo, sutarties nutraukimo priežastys
nenurodytos, todėl teismas šio įrodymo nelaikė oficialiu rašytiniu įrodymu,
turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 1 d., 2 d., 202 str., 185 str).
Atsakovas nurodė, kad nesikreipė dėl sutarties nutraukimo į UAB „Ingo Baltic“.
Atsakovas nebuvo informuotas apie šios sutarties nutraukimą iki 2007 m. kovo mėn., tai yra iki to momento, kai atstovas nuvyko aiškintis į UAB „Ingo Baltic“ dėl iš
UAB „If draudimas“ gautos pretenzijos. Sutartis gali būti nutraukta, jeigu
viena sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus ir tai yra
esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str., LR transporto priemonių savininkų
ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr.IX-2041,
2004-03-05, 7 straipsnio 2 dalis. Draudimo sutartis įsigalioja sudarius
draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už draudimo liudijime nurodytą
laikotarpį (Įstatymo 9 str. 1 d.). Draudimo liudijime nurodyta, kad jis galioja
12 mėnesių, tai yra iki 2005 m. gegužės 3 d. (eismo įvykis – 2005-03-22).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus UAB „Ingo
Baltic“ pagal draudimo sutartį 10/0009838 ir teismas konstatuoja, kad draudimo
sutartis 10/0009838 eismo įvykio metu buvo galiojanti, kadangi sutartyje nėra
numatyta, kad nesumokėjus įmokos ji nutrūksta nuo tos dienos, o tik aptarta,
kad ji gali būti nutraukta (5.6 p.), apie vienašalį sutarties nutraukimą
privalo būti informuota kita sutarties šalis, bet to nebuvo padaryta, be to
sutarties 5.1 p. nurodyta delspinigių mokėjimas už draudimo įmokos pavėluotą
mokėjimą, delspinigių nebuvo reikalaujama iš atsakovo. Draudikas negali
atsisakyti mokėti išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį
draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų
(Įstatymo 11 str. 6 d). Dėl aplinkybės, kad atsakovas nepranešė apie eismo
įvykį (Įstatymo 22 str. 2 d.), tai šiuo atveju regreso teisė gali atsirasti UAB
„Ingo Baltic“, jeigu ji būtų išmokėjusi draudimo išmoką (už žalą padarytą
draudėjo – E. S. IĮ
„Vytelė“ darbuotojo P. T.),
kadangi pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo įstatymo nuostatas draudiminis santykis yra tarp draudėjo
„Vytelė“ ir draudiko UAB „Ingo Baltic“, o ne tarp atsakovo ir „If draudimas“.
Ieškovas – draudikas pagal Casco draudimo sutartį šios sutarties pagrindu
draudimo išmoką išmokėjo draudėjui – UAB „Durų sistemos ir Ko“. Transporto
priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis
10/0009838 tarp atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“ ir UAB „Ingo Baltic“ buvo galiojanti eismo
įvykio metu, draudėjas E. S. IĮ „Vytelė“ šia sutartimi ir buvo apdraudusi krovininio
automobilio STEYR 1931 civilinę atsakomybę ir turėjo draudimo apsaugą, tokiu
būdu ieškovas dėl draudimo išmokos grąžinimo turėjo kreiptis į UAB „Ingo
Baltic“ ar į Nacionalinį draudikų biurą, kadangi UAB „Ingo Baltic“ iškelta
bankroto byla (b.l.111-115, Įstatymo 17 str. 1 d, 3 p.). Nurodyti kas turi
atsakyti pagal ieškinį yra ieškovo pareiga. Ieškovas ieškinyje pasirinko, kad
atsakyti pagal ieškinį turi IĮ „Vytelė“, nurodydamas, kad draudimo sutartis Nr.
10/0009838 buvo negaliojanti eismo įvykio metu, tačiau šios aplinkybės neįrodė
(CPK 178 str.). Subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju (CK
6. 1015 str., 6.1018 str. 6.254 str.) ir nustačius, kad ieškinys nepagrįstas,
jis netenkinamas. Nepatenkinus ieškinio, iš ieškovo valstybei priteistinos
bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 88 str. l d. 3 p.).
Apeliantas uždaroji akcinė bendrovė „If
draudimas“ apeliaciniu skundu prašo teismo (b.l.134-140) panaikinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-165-399/2008, ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB
„If draudimas“ ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaidas
advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti ir kitas bylinėjimosi
išlaidas, įskaitant žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai
aiškino CK 6.6. str., 6.14 str., 6.254 str. ir 6.1015 str. nuostatas, todėl
pažeidė materialinės teisės normas. Šie pažeidimai turėjo esminės reikšmės
vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto sprendimo priėmimui, be to
teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu didesnio
pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu
didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį turi atsakyti
darbdavys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-255/2007, ir
kt). CK 6.254 straipsnis įteisina civilinės
atsakomybės draudimą, t.y. atvejus, kai pareiga atlyginti padaryta žalą
perkeliama draudimo kompanijai. Tačiau civilinės atsakomybės draudimo faktas
savaime neatleidžia civilinę atsakomybę apsidraudusio, už žalą atsakingo asmens
nuo atsakomybės. Tokiu būdu atsakovo
transporto priemonės draudimo sutarties Nr. 10/0009838 galiojimas ar
negaliojimas nėra sąlyga, eliminuojanti atsakovo, kaip padidinto pavojaus
šaltinio valdytojo, atsakomybę už padarytą žalą, o tik pagrindas atsakovo ir jo
civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko solidariai atsakomybei atsirasti.
Atsakovas kaip transporto priemonės STEYR 1931, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas
atsako nepriklausomai nuo to, ar šią transporto priemonę buvo apdraudęs, ar ne
(CK 6.270 str.). Minėta, kad pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei Lietuvos civilinės teisės mokslo
doktriną, civilinės atsakomybės draudimo atveju draudėjas ir draudikas yra
solidarūs skolininkai. Tai, kad esant
skolininkų solidariai pareigai nukentėjusysis turi teisę pasirinkti, kad žalą
atlygintų ją padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d.
nutartis civilinėje byloje Šlymas v. S. M., P. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-810/2003
m.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. vasario 7 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-351/2002, 2002 m. „Teismų praktika“ Nr. 17, yra pasisakiusi, jog atsižvelgiant
į tai, kad dėl nemokumo draudikas negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens
turtinių interesų apsaugos, ieškovas turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų
ją padaręs asmuo. Tai neprieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties
esmei bei pačios civilinės atsakomybės prigimčiai ir užtikrina žalos, padarytos
asmens turtui, pilnutinį atlyginimą. Nuo esamų
teismo precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami
tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai,
objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai
(aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Todėl
teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. CK 6.1015 straipsnio 1
dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės
draudimo atveju taikytinos tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal
civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos
gavėjui) pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. aprobuota nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO
Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005, „Teismų praktika“ Nr. 25. Tuo tarpu
nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie draudimo teisiniai
santykiai. Ieškovas nedraudė atsakovo civilinės atsakomybės, atsakovas nebuvo
ieškovo draudėjas (naudos gavėjas). Ieškovo draudimo apsauga galiojo tik dėl
ieškovo draudėjo (automobilis MERCEDES (duomenys
neskelbtini), valst, Nr. (duomenys
neskelbtini) bet ne dėl žalą padariusio asmens
atsakovo (automobilis STEYR 1931, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)), nes pastarasis, kaip teismas
konstatavo sprendime, buvo apdraustas kitos draudimo bendrovės (Draudimo UAB
„Ingo Baltic“), o ne ieškovo. Todėl negali būti taikomas CK 6.1015 straipsnio 1
dalyje numatytas subrogacijos draudimas. Pagal CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4
punktą reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso
tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku,
atsakingu už draudiminį įvykį. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas
draudėjo (naudos gavėjo) teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui
(subrogacija), t.y. reikalavimo teisės perėjimas pagal įstatymą (lot. cessio), Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. aprobuota nutartis civilinėje byloje AB
„Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005,
„Teismų praktika" Nr. 25. Pagal šią teisės normą, jei draudimo sutartis
nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė
reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas byloje nustatė, kad ieškovui išmokėjus 12 706 Lt
draudimo išmoką draudėjui, ieškovas įgijo teisę reikalauti atgręžtinio
reikalavimo teise šios sumos iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Tai, jog
ieškovui perėjo reikalavimo teisės į žalos, patirtos dėl 2005 m. kovo 22 d. eismo įvykio, atlyginimą į atsakingą už padarytą žalą asmenį (subrogacija),
teismas iš esmės pripažino sprendime nurodydamas, jog ieškovas „[...] dėl
draudimo išmokos grąžinimo turėjo kreiptis į UAB „Ingo Baltic“ ar į Nacionalinį
draudikų biurą [...]“. Teismas pripažinęs, kad
ieškovas įgijo reikalavimo teisę į žalos, patirtos dėl 2005 m. kovo 22 d. eismo įvykio, atlyginimą, ieškovo ieškinį turėjo patenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. S. IĮ „Vytelė“ (b.l.150-154)
nurodė, kad E. S. IĮ
„Vytelė“ ir DUAB „Ingo Baltic“ sudaryta draudimo sutartis galiojo 2005-03-22
eismo įvykio metu, todėl dėl minėto įvykio kilo DUAB „Ingo Baltic“, kaip
atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, pareiga išmokėti
nukentėjusiam dėl eismo įvykio asmeniui draudimo išmoką, atlyginant jo eismo
įvykio pasėkoje patirtus nuostolius. Bendras žalos atlyginimo principas numato,
kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas
asmuo (CK 6.263 str.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d. numato
atsakingo draudiko pareigą atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui, jeigu
transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė.
Ši norma, numatanti bendros taisyklės išimtį, turi būti taikoma, kai yra
sąlygos: 1) turi būti galiojanti tarp draudiko ir draudėjo sudaryta civilinės
atsakomybės draudimo sutartis, 2) dėl nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos
turi kilti draudėjo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė.
Yra išpildytos abi sąlygos tam, kad atsirastų atsakovo civilinę atsakomybę
apdraudusio draudiko pareiga atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui. Ginčo
santykiui taikytinas LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės
privalomojo draudimo įstatymas nenumato atvejų, kai reikalavimas (pretenzija)
dėl nuostolių atlyginimo gali būti reiškiamas tiesiogiai už žalą atsakingam
asmeniui (draudėjui), bet ne jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui.
Tai, kad už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam asmeniui yra
iškelta bankroto byla, nereiškia, kad draudimo išmokos mokėjimo prievolė
pereina draudėjui. CK 6.254 str. 2 d. nenumato draudiko teisės atsisakyti
išmokėti draudimo išmoką, o juo labiau draudėjo pareigos pačiam tiesiogiai
atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui tuo atveju, kai nuostolio dydis
nėra didesnis už draudimo atlyginimą. LR transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato atvejus, kai
transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, jau
išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę ją susigrąžinti iš už žalą atsakingo
asmens. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo įstatymas numato žalos atlyginimo atvejus tuo atveju, kai didesnio
pavojaus šaltinio valdytojas yra apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių
valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu atveju draudikas, bet ne už žalą
atsakingas asmuo, privalo atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui. Prašo
apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Apeliacinis
skundas tenkintinas.
Kolegija naikina
bylą nagrinėjusio teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės neatskleidimo ir
procesinės teisės normų pažeidimo, kai šio pažeidimo negalima ištaisyti
apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329
straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės
teismas 2008 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą pagal patikslintą ieškovo
uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį, kurio byloje nėra.
Aplinkybę dėl patikslinto ieškinio nebuvimo byloje patvirtina Marijampolės
rajono apylinkės teismui 2007 m. spalio 3 d., reg. Nr. C3685/694 pateiktas
pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Šio dokumento antrajame lape
nurodyta, kad tarp pridedamų dokumentų yra patikslintas ieškinys, 3 lapai, 4
egzemplioriai. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje patikslinto
ieškinio nėra. Faktą, kad ieškovas buvo pateikęs patikslintą ieškinį,
patvirtina 2007 m. spalio 5 d. nutartis (b.l.57-58), kuria buvo priimtas
ieškinys, ir atsiliepimas į patikslintą ieškinį (b.l.67-68). Išsprendus
civilinę bylą ir priėmus sprendimą pagal patikslintą ieškinį, kurio byloje
nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad
neatskleista bylos esmė. Ieškinys yra būtent toks procesinis dokumentas, kurio
priėmimas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 str. 1 d.). Nesant
ieškinio (patikslinto) byloje, teismas nežino ieškovo reikalavimų. Ieškinio
nebuvimas byloje laikytinas procesinės teisės normų pažeidimu, kurio
apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ištaisyti. Bylos perdavimas
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis
būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo
procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą
apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys
tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija
negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju, nesant patikslinto
ieškinio, pagal kurį priimtas sprendimas byloje, apeliacinės instancijos
teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir
užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio
1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada
pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta
teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje
pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Esant išdėstytiems
motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo
sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d.
2 p.; 329 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Marijampolės rajono
apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegijos pirmininkė
Neringa Venckienė
Kolegijos teisėjai
Antanas Burdulis
Virginija
Gudynienė