Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-487/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50817-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Reginos Pocienės,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,
nuteistajam R. R. (R. R.) ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.
R. R. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 31 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš R. R. valstybei priteista 475,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. R. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 gruodžio 30 d. apie 18.10 val., savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kietais bukais daiktais (galimai rankomis ir kojomis) ne mažiau kaip du kartus sudavė S. P. į galvos sritį, padarydamas S. P. kraujosruvas kairės kaktos pusės ir veido abiejų pusių minkštuosiuose audiniuose, muštines žaizdas kairio žando vidiniame paviršiuje su aplinkinėmis pogleivinėmis kraujosruvomis, pogleivinę kraujosruvą dešinio žando vidiniame paviršiuje, kraujosruvą kairės akies odenoje, poodinę kraujosruvą su intraodinėmis kraujosruvomis, apimančią kairę kaktos pusę, kairės akies vokus, nosies nugarėlės kairę pusę, kairį skruostą, kairį žandą, kairės ausies kaušelį, pereinantį į kaklą, poodinę kraujosruvą su intraodinėmis kraujosruvomis, apimančią dešinį skruostą, dešinį žandą, dešinės akies vokus ir dešinės ausies kaušelį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, progresuojančiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu, ir dėl to S. P. mirus įvykio vietoje, taip nužudė savo tėvą S. P..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, neišieškoti iš jo valstybei 475,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas neginčija skundžiamo nuosprendžio dalies dėl jo pripažinimo kaltu bei atlikto įrodymų vertinimo, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jis labai nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Iki nagrinėjamo įvykio prieš motiną ar tėvą niekada nesmurtavo. Radęs tėvą negyvą, su smurto žymėmis iš karto apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Teisiamojo posėdžio metu nebandė išvengti atsakomybės, išsamiai parodė visas aplinkybes, kurias prisiminė, atsiprašė nukentėjusiųjų, suprato bei įvertino savo poelgio neadekvatumą. Pasak apelianto, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti, paskiriant jam ir trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę.
2.2. Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš jo valstybei proceso išlaidas dėl gynėjo dalyvavimo. Gynėjo dalyvavimas, apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo metu buvo būtinas. Bylos duomenys patvirtina, kad jis jokio turto neturi, jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, o galimybės įsidarbinti ir gauti kokias nors pajamas bausmės atlikimo vietoje labai ribotos. Dėl nurodytų aplinkybių bet kokių papildomų išlaidų jam priteisimas yra nepalankus, o tokių prievolių įvykdymas problematiškas.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo R. R. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis R. R. apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Jis nesutinka su jam paskirta bausme, argumentuodamas, kad ji yra per griežta, o taip pat su priteistomis iš jo gynėjo dalyvavimo procese išlaidomis. Pagal jau išdėstytas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas teisėjų kolegija patikrina šią bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.
5. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jam paskirtos bausmės dydžio yra neteisinga, todėl keistina. Teismas, jo manymu, nepakankamai įvertino visumą aplinkybių – kad jis, radęs tėvą negyvą ir su smurto žymėmis, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, teisiamojo posėdžio metu nebandė išvengti atsakomybės, išsamiai nurodė visas aplinkybes, kurias prisiminė, atsiprašė nukentėjusiųjų, suprato bei įvertino savo poelgio neadekvatumą. Todėl nuteistasis tvirtina, kad teismo paskirta bausmė laikytina per griežta ir turi būti sušvelninta. Su šiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.
Dėl bausmės
6. Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas.
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K- 361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
9. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 268- 942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Todėl vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K- 268- 942/2017, Nr. 2K-334-699/2017).
10. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.).
12. Šioje byloje R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad nužudė savo šeimos narį – tėvą. BK sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pirmosios instancijos teismo paskirtoji 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra sankcijos ribose, artima sankcijos žemutinei ribai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. R. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas prie labai sunkių, nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus (teistumas išnykęs), taip pat teistas užsienyje (t. 3, b. l. 45-51, 52-63), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesioginė tyčia, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų turėjęs tikslą ar motyvą nužudyti savo tėvą. Taip pat teismas nurodė, kad R. R. buvo baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 42-44), jis nevedęs, iki suėmimo dirbo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nukentėjusieji L. K. ir A. P. jokių pretenzijų nuteistajam R. R. neturėjo, civilinio ieškinio nereiškė. Minėtų aplinkybių visumos analizės pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai nuteistajam R. R. bus pasiekti, skiriant jam straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant didesnį nei numatytas bausmės minimumas, bet mažesnį nei numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
13. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal to paties BK straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs šias aplinkybes ir jas įvertinęs kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, parinko tinkamos rūšies ir tinkamo dydžio bausmę.
15. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad jam paskirtoji bausmė laikytina per griežta, su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis dėl savo nusikalstamos veikos kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, radęs negyvą tėvą su smurto žymėmis, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, padėjo tyrimui, nurodydamas jam žinomas aplinkybes, iš karto atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie proceso metu jam pretenzijų neturėjo, yra išsamiai išanalizuotos pirmosios instancijos teismo ir jų visumos analizės pagrindu teismas parinko skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį – didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimumas, bet mažesnį nei bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas laikėsi BK 61 straipsnio 1 dalies reikalavimo skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo vidurkio, priklausomai nuo lengvinančių / sunkinančių aplinkybių nustatymo ir šį savo sprendimą išsamiai motyvavo. Pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. R. paskirtoji bausmė yra aiškiai per griežta, dėl to neteisinga, nėra.
Dėl proceso išlaidų
16. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl sprendimo išieškoti iš jo valstybei proceso išlaidas – 475,65 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir minėtų išlaidų iš jo nepriteisti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, nagrinėjant bylą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, o dėl sunkios jo turtinės padėties, kuri patvirtinta bylos duomenimis, ir paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės minėtų išlaidų išieškojimas iš jo bus apsunkintas. Su minėtais argumentais sutikti nėra pagrindo.
17. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
18. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistąjį gynė pirmosios instancijos teismo paskirtas gynėjas, kuris buvo parinktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad nuteistajam R. R. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 945,31 Eur (t. 5, b. l. 4). ). Šias teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgus į bylos apimtį ir sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų kiekį, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis, tačiau vertino ir nuteistojo turtinę padėtį – kad R. R., nors iki suėmimo šioje byloje dirbo, jokio turto neturi ir duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra, paskirtinos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu galimybė įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas yra ribota. Todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė išieškoti iš nuteistojo R. R. pusę valstybės patirtų jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tai yra 475,65 Eur.
19. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad valstybės patirtos už nuteistajam R. R. suteiktą teisinę pagalbą išlaidų sumos dalis, kuri skundžiamu teismo nuosprendžiu išieškota iš jo, yra neproporcinga ir kad išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą dalies išieškojimas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes – nuteistojo turtinę padėtį, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nelaikytina per didele, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą atsižvelgti į nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl sunkios jo turtinės padėties, paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, ribotų galimybių jos atlikimo metu įsidarbinti ir gauti pajamas.
20. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės naudai už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą išieškotina išlaidų sumos dalis, kuri nurodyta skundžiamame nuosprendyje, yra protinga bei atitinka nuteistojo turtinę padėtį.
21. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendis nuteistojo R. R. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jolanta Čepukėnienė
Vitalija Norkūnaitė
Regina Pocienė