Civilinė byla Nr. eA2-1177-258/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02651-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė,

 išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) I. N. ir A. B.-R. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020, išnagrinėtoje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratorės MB „Nemokumas“ prašymą dėl BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys S. R., Ž. B., V. S., A. L., I. B., A. B.-R., I. N.,

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjos I. N. ir A. B.-R. pateikė patikslintą prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. eB2-2815-392/2020 nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei išnagrinėjus bylą po atnaujinimo priimti sprendimą konstatuojant, kad įmonė buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d.

2.       Pareiškime nurodo, kad atnaujinti procesą tapo Vilniaus apygardos teismo padaryta faktinė klaida, kurią teismas padarė dėl neatsakingų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau vadinama – VMI) ir ieškovės UAB „Energetikos tiekimo bazė“, atstovaujamos MB „Nemokumas“ veiksmų, nuslepiant ar nepateikiant teismui tikrosios informacijos. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad pagal VMI pateiktus duomenis 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d. Tuo tarpu, kaip matyti iš VMI rašto „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Energetikos tiekimo bazė“ informacijos pateikimo, minima 13 400 128,54 Eur skola susidarė tik 2019-07-14; iš 2021-08 VMI rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ mokesčio mokėtojo kortelėje 2008-01-02 buvo fiksuojama 10 293 637,00 Eur skola valstybės biudžetui. Pažymi, kad ieškovės 2009 m. balanso duomenimis, 2008-12-31 ieškovo turtas sudarė 51 589 100 LT (14 941 236,10 Eur), ieškovės ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 836 580,57 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai – 62 425,86 Eur. Taigi bendra įsiskolinimų suma 2008-12-31 sudarė 906 006,43 Eur, kas akivaizdžiai įrodo, jog 2008-12-31 ieškovės turimo turto pilnai pakako esamai skolai padengti (net ir paskaičiavus VMI papildomai apskaičiuotus mokesčius), todėl įmonė negalėjo būti nemoki nuo 2008-12-31. Pažymėtina, kad apskaičiuotų mokesčių pagrįstumas ir teisėtumas pačios VMI buvo tikrinamas iki 2009-05-26, o teisminis patikrinimas buvo užbaigtas tik 2011-02-23. Dėl VMI pateiktos neteisingos informacijos Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020 padarė klaidingą išvadą apie bendrovės nemokumo momentą.

3.       Pareiškėjų manymu, Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020 buvo pateikti klaidingi duomenys apie ieškovės skolą valstybės biudžetui, kas lėmė neteisingos teismo išvados padarymą. Ši Vilniaus apygardos teismo padaryta klaida tiesiogiai ir esmingai įtakoja civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 suinteresuotų asmenų procesinę padėtį bei galimą teismo sprendimą išnagrinėjus pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo iš esmės. Kitaip tariant, neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė įgijo prejudicinę reikšmę, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 priims sprendimą. Šios aplinkybės (t.y. kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020 buvo pateikti neteisingi duomenys), tapo žinomos ieškovei (bankrutavusiai UAB „Energetikos tiekimo bazė“) 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikus rašytinius paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021 dėl žalos atlyginimo. Mokestinės skolos sudėtį detalizuojančios informacijos VMI neteikė ir proceso dalyviams tokių duomenų neatskleidė. Pavyzdžiui, į 2021-01-13 prašymą dėl duomenų pateikimo VMI nurodė, kad duomenis pateiks tik teismui. Pasak pareiškėjų, proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė ištaisyti klaidą, kuri gali turėti esminės reikšmės ne tik ginčo išsprendimui iš esmės, teisingo teismo baigiamojo sprendimo priėmimui, bet ir įvykdyti teisingumą tikrąja jo prasme.

4.       Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo tenkinti I. N., A. B.-R. patikslintą prašymą dėl civilinės bylos Nr. eB2-2815-392/2020 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių dokumentų ir aplinkybių. Atsiliepime nurodo, kad palaiko ir sutinka su pareiškėjų patikslintu prašymu atnaujinti civiline?s bylos Nr. eB2-2815-392/2020 nagrine?jima? de?l naujai paais?ke?jusiu? aplinkybiu? bei is?nagrine?jus byla? po atnaujinimo priimti sprendima? konstatuojant, kad i?mone? buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d.

5.       Suinteresuotas asmuo UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti I. N. ir A. B. – R. patikslintą prašymą dėl civilinės bylos Nr. eB2-2815-392/2020 atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 

6.       Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjos teigdamos, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008-12-31 buvo moki, nes įmonės turimo turto (14‘941‘236,10 Eur) pakako turimiems įsipareigojimams padengti įskaitant ir VMI 2008-01-02 buvusią skolą (10‘293‘637+906‘006,46=11‘199‘643,43 Eur), neteisingai aiškina įmonės nemokumo sąvoką. Vadovaujantis 2008 m. galiojusio LR įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta nemokumo sąvoka, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pareiškėjos, kvestionuodamos Vilniaus apygardos teismo 2021-06-30 nutartyje nustatytą faktinę aplinkybę, jog UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008-12-31 buvo nemoki, į bylą turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008 m. pabaigoje buvo moki, t.y. turėjo įrodyti, kad įmonės įsipareigojimai 2008-12-31 dienos duomenimis buvo mažesni nei pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju, pareiškėjos nepateikė jokių kitų, nei ankščiau byloje buvusių, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės finansinę būklę 2008-12-31 dienos duomenimis. Vertinant įmonės finansinę būklę 2008-12-31, reikia analizuoti turto ir skolų dydį buvusį 2008 m. pabaigos duomenimis, o ne 2008 m. pradžios duomenimis. Su šiuo atsiliepimu teismui pateikia VMI, į civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021, pateiktą informaciją apie skolos dydį, buvusį 2008 m. pabaigoje, iš kurio matyti, kad be 2008-12-31 balanse pateiktų 906 006,43 Eur įsipareigojimų, įmonės skola vien valstybės biudžetui 2008-12-31 dienos duomenimis sudarė 11‘130‘685,46 Eur. Taigi, kaip matyti, per laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-12-31 įmonės skola kreditoriui VMI ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padidėjo bendra 837‘048,46 Eur suma. Šis dokumentas dar kartą patvirtina, kad 2008-12-31 dienos duomenimis, įmonės įsipareigojimai (12‘036‘691,89 Eur) gerokai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę (7‘470‘618,05 Eur) ir Vilniaus apygardos teismas 2020-06-30 nutartyje visiškai pagrįstai sprendė, kad įmonė jau 2008-12-31 buvo nemoki. Pažymi, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021, paaiškėjo, jog įmonės skola kreditoriui VMI 2008-12-31 duomenimis buvo ne 13‘400‘128,54 Eur, o 11‘130‘685,46 Eur, tačiau šis skirtumas neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą apie įmonės nemokumą buvusį 2008-12-31 dienos duomenimis, nes nepaisant to, ar skola kreditoriui 2008-12-31 dienai būtų buvusi 13‘400‘128,54 Eur ar 11‘130‘685,46 Eur, įmonės įsipareigojimai gerokai viršytų/viršijo puse į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė neabejotinai 2008-12-31 buvo nemoki. Dėl šios priežasties, jokio esminio faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) išvada šiuo atveju nėra, todėl nėra ir pagrindo atnaujinti procesą.

7.       Taip pat nurodo, kad teismams pripažinus UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotą tyčiniu, bendrovė pareiškė ieškinį buvusiems vadovams dėl žalos atlyginimo, atsiradusio dėl tyčinio bankroto. Ieškiniu prašoma priteisti iš įmonės vadovų tik tą žalos dalį – įmonės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių finansinius reikalavimus, kurie susidarė vadovaujant konkrečiam vadovui, todėl įmonės nemokumo momento nustatymas neturi esminės įtakos žalos dydžiui, paraleliai ir priimtam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1425-803/2021. Be to, atkreipia dėmesį, kad informacija apie UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skolos dydį kreditoriui VMI 2008 m. pradžioje, pareiškėjoms buvo žinomos dar 2020-12-15, kuomet UAB „Energetikos tiekimo bazė“ pateikė teismui ieškinį ir kartu su ieškiniu į civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021 pateikė kreditoriaus VMI raštą apie skolų dydžius, iš kurio matyti, kad 2008-01-01 dienos duomenimis įmonės skola kreditoriui buvo 10‘291‘229,39 Eur. Pareiškėja A. B. – R. dar 2021-01-13 pateikė prašymą VMI dėl skolos dydžio ir 2021-02-10 gavo atsakymą, jog įmonės skolos dydis kreditoriui VMI 2008-01-03 duomenimis buvo 10‘296‘044,60 Eur. Pareiškėjos praleido CPK 368 str. nustatytus prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus.

8.       Suinteresuotas asmuo S. R. pateikė atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus, kurie nėra susiję su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Iš jo pateiktų procesinių dokumentų turinio nėra aiški ir jo pozicija dėl proceso atnaujinimo.

9.       Suinteresuotas asmuo Ž. B. atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo patenkinti prašymą atnaujinti procesą prašyme nurodytais pagrindais.

Prašymas netenkinamas

10.       Pareiškėjos pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi išnagrinėtoje byloje Nr. eB2-2815-392/2020, kurioje BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu bei išnagrinėjus bylą po atnaujinimo priimti sprendimą konstatuojant, kad įmonė buvo nemoki nuo 2011 m. sausio 1 d.

11.       Pareiškėjos procesą prašo atnaujinti, siekdamos iš esmės apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes kitoje BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumo administratorės po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu iškeltoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių įmonės vadovų gali būti aktualus prejudicinių faktų klausimas dėl tyčinio bankroto. Pareiškėjos nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-2815-392/2020 buvo pateikti klaidingi duomenys apie ieškovės skolą valstybės biudžetui, kas lėmė neteisingos teismo išvados padarymą, – kad įmonė nemoki buvo nemoki 2008 m. gruodžio 31 d. ir jai turėjo būti keliama bankroto byla.

12.       Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

13.       Siekiant atnaujinti procesą turi būti visos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas (įsakymas) turi pažeisti pareiškėjo teises ir įstatymo saugomus interesus; 2) pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turėjo kreiptis per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo tos dienos, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai ir byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 368 straipsnis, 369 str. 2 d.). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar pareiškėjo proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004).

14.       Kaip minėta, viena iš sąlygų prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti – įstatyme nustatytas terminas tokio pobūdžio prašymų pateikimui. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

16.       Šiuo atveju pareiškėjos proceso atnaujinimo civilinėje byloje eB2-2815-392/2020 galimybę sieja su VMI kartu su ieškiniu į civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021, kurioje VMI pateikė raštą apie skolų dydžius atitinkamu laikotarpiu, iš kurio matyti, kad 2008-01-01 dienos duomenimis UAB „Energetikos tiekimo bazė“  skola kreditoriui VMI buvo 10‘291‘229,39 Eur. 

17.       Susipažinus su civiline byla Nr. e2-1425-803/2021 (teismų informacinėje sistemoje LITEKO), matyti, kad VMI raštas apie įsiskolinimo laikotarpius buvo pateiktas bankroto administratoriaus UAB „Nemokumas“ kartu su ieškiniu 2020-12-15. VMI rašte nurodyta, kad teikiami duomenys apie Bendrovės (UAB „Energetikos tiekimo bazė“) mokesčių mokėtojo kortelėje fiksuotą skolą: 2000-03-03 - neskolinga, 2006-03-31 - neskolinga, 2006-11-14 - neskolinga, 2007-06-14 – 9 809 309,08 Eur, 2008-01-01 – 10 291 229,39 Eur, 2009-03-23 – 11 302 461,66 Eur, 2009-07-07 – 11 610 390,99 Eur, 2019-07-14 – 13 400 128,54 euro. Nemokumo administratoriaus ieškinys su priedais, įskaitant ir VMI raštą, buvo išsiųstas pareiškėjoms. Civilinės bylos Nr. Nr. e2-1425-803/2021 duomenimis, A. B.-R. 2021-01-07 teismui pateikė prašymą dėl termino pratęsimo atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pareiškėja I.N. 2021-01-08 parengė atsiliepimą į ieškinį (teisme gautas 2021-01-22). Vadinasi, apie VMI raštą, kuriame nurodyti UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skola VMI 2008-01-01 pareiškėjoms buvo žinomas dar 2021 m. sausio mėnesį, nes tuo metu jos buvo gavusios bankroto administratoriaus ieškinį dėl žalos su priedais. Be to, pareiškėjos šioje byloje su prašymu atnaujinti procesą pateikė 2021-01-13 prašymą teiktą VMI dėl skolos dydžio ir 2021-02-10 VMI atsakymą, kuriame nurodyta, kad įmonės skolos dydis kreditoriui VMI 2008-01-03 duomenimis buvo 10‘296‘044,60 Eur. Pareiškėjos taip pat kreipėsi į VMI 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau VMI dėl įsiskolinimo 2008 m. pradžiai nurodė tą pačią informaciją kaip ir ankstesniuose savo raštuose, t. y. kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-08-25 duomenimis, UAB „Energetikos tiekimo bazė“ (kodas 123496026) mokesčių mokėtojo kortelėje 2008-01-02 buvo fiksuojama 10 293 637,00 Eur skola valstybės biudžetui. Darytina išvada, kad pareiškėjoms apie pareiškėjų nurodomą naują aplinkybę dėl įmonės skolos 2008-01-01 valstybės biudžetui (VMI) buvo žinoma dar nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021, kuomet joms buvo įteiktas nemokumo administratoriaus ieškinys, t. y. 2021 m. sausio mėnesį. Pareiškėjos su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2021-11-03, t. y. daugiau nei po 3 mėnesių nuo naujos aplinkybės (VMI duomenų gavimo apie UAB „Energetikos tiekimo bazė“ įsiskolinimo laikotarpį  2008-01-01) sužinojimo dienos. 

18.       Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pareiškėjos praleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

19.       Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

20.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje nustatė, kad: paskutiniai UAB „Energetikos tiekimo bazė“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2009 m. Pagal 2009 m. gruodžio 31 d. balansą įmonė turėjo nuosavo kapitalo už 14 373 405 Eur (49 628 493 Lt), o bendra įsipareigojimų suma sudarė 574 042 Eur (1 982 053 Lt), iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 117 Eur (45 292 Lt). Tačiau VMI 2006 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu įmonei papildomai buvo apskaičiuota 7 781 971,74 Eur (26 869 592,01 Lt) mokėtinų į biudžetą mokesčių. VMI 2008 m. sausio 30 d. patikrinimo aktu įmonei papildomai buvo apskaičiuota 3 215,65 Eur (11 103,01 Lt) mokėtinų į biudžetą pelno mokesčio ir delspinigių. Pagal VMI pateiktus duomenis 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d., kuri, kaip matyti iš balanso duomenų prie per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų nebuvo nurodyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad įmonė jau 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla. 

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1503-553/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi JANĮ nuostatomis ir sprendė, kad nagrinėjamos bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti paminėtų aplinkybių visumos egzistavimą ir pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto bei 4 punkto pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės vardu sudarytų sandorių nuo 2000 metų, atsakingais už šiuos veiksmus pripažintini visi bendrovės tuo metu buvę valdymo organai, t. y. suinteresuoti asmenys S. R., Ž. B., V. S., A. L., I. B., A. B.-R. ir I. N.. Tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas klausimas dėl žalos bendrovei ir jos kreditoriams atlyginimo, turėtų būti nustatomos kiekvieno nurodytų asmenų atsakomybės ribos.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, tačiau pašalino iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties motyvuojamosios dalies motyvus, kuriais nustatyti už BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ tyčinį bankrotą atsakingi asmenys. Kasacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje prašymas dėl BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti nagrinėtas pagal ĮBĮ nuostatas, teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismas nutartimi, kuria išspręstas šis prašymas, neturėjo nustatyti ir už tyčinį bankrotą atsakingų asmenų, nes tokio reikalavimo ĮBĮ nenustato. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl BUAB „Energetikos tiekimo bazė“ faktinio nemokumo momento, bendrovės finansinės padėties 2008 metais grindė tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis ir rašytinius įrodymus (VMI patikrinimo aktuose konstatuotais pažeidimais, kitais bendrovės valdymo organų atliktais veiksmais (neveikimu) (turto, buhalterinių dokumentų neperdavimas, finansinės atskaitomybės neteikimas ir kt.), administracinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis, teritorinės muitinės atliktais patikrinimais). Taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo, kaip buvusi bendrovės vadovė, kuriai geriausiai buvo žinoma įmonės finansinė ir turtinė padėtis, nepateikė kitokių, negu byloje jau esančių, įrodymų ir duomenų apie tuo metu buvusią įmonės finansinę būklę, kurie galėtų paneigti teismų išvadas dėl atsakovės faktinio nemokumo 2008 metais.

23.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodoma aplinkybė – VMI raštas dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ skolos dydžio 2008 m. sausio 1 dienai, neįrodo eB2-2815-392/2020 sprendime padarytos išvados dėl UAB „Energetikos tiekimo bazė“ nemokumo neteisingumo. 

24.       Įmonės nemokumas, yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (galiojusio iki 2020-01-01) 2 straipsnio 8 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 

25.       Vilniaus apygardos teismas, konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Energetikos tiekimo bazė“ jau buvo nemoki ir jai turėjo būti keliama bankroto byla vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, 4 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi. Kaip minėta, teismas nustatė, kad įmonė turto turėjo už 14 373 405 Eur (49 628 493 Lt), o bendra įsipareigojimų suma sudarė 574 042 Eur (1 982 053 Lt), iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 13 117 Eur (45 292 Lt) ir 13 400 128,54 Eur skola atsirado nuo 2007 m. sausio 31 d., kuri, prie per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų nebuvo nurodyta. Bankroto administratorius su atsiliepimu teismui pateikė VMI, į civilinę bylą Nr. e2-1425-803/2021, pateiktą informaciją apie skolos dydį, buvusį 2008 m. pabaigoje, iš kurio matyti, kad be 2008-12-31 balanse pateiktų 906 006,43 Eur įsipareigojimų, įmonės skola vien valstybės biudžetui 2008-12-31 dienos duomenimis sudarė 11‘130‘685,46 Eur. Visiškai sutiktina su bankroto administratoriumi, kad per laikotarpį nuo 2008-01-02 iki 2008-12-31 įmonės skola kreditoriui VMI ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir padidėjo bendra 837‘048,46 Eur suma.

26.       Pastebėtina, kad teismas, konstatuodamas įmonės nemokumą 2008-12-31, vadovavosi jam į bylą pateiktais VMI duomenims. Tačiau netgi ir pripažįstant tą aplinkybę, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“ 2008 m. sausio 31 d. VMI skolinga buvo ne 13 400 128,54 Eur, o 2008-01-02 buvo fiksuojama 10 293 637,00 Eur skola valstybės biudžetui (VMI), tai nebūtų reikšminga nutarties teisėtumo prasme, kadangi, tokia aplinkybė nedaro minėtos nutarties neteisėta. Pakartotina, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė turi būti esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Šiuo gi atveju, vertinant įmonės nemokumą pagal ĮBĮ nuostatas, įmonė su valstybės biudžetu neatsiskaitinėjo,  skola VMI nuolat didėjo (2007-06-14 įmonės skola buvo jau 9 809 309,08 Eur), o vadovaujantis bylos duomenimis ir vertinant pareiškėjų nurodomą aplinkybę dėl skolos VMI, 2008-01-01 įmonės bendra pradelstų įsiskolinimų suma (10 293 637 (VMI skola)+906 006,46 (kiti įsiskolinimai pagal balansą)=11 199 643,43 Eur) viršijo daugiau nei pusė turimo turto vertę (14‘941‘236,10 Eur). Taigi pareiškėjų nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė nepaneigia teismo nutartyje, kurioje UAB „Energetikos tiekimo bazė“ bankrotas pripažintas tyčiniu išvados, kad UAB „Energetikos tiekimo bazė“, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, 2008-12-31 buvo nemoki.

27.       Teismo vertinimu, pareiškėjos nepagrindė sąlygų, būtinų procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti, ir prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020. Atsižvelgiant į tai pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas,

n u t a r i a:

pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) I. N. ir A. B.-R. patikslintą prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-2815-392/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                          Rita Kisielienė