Administracinio nusižengimo byla Nr.A13.-1782-738/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00971-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos : 14.14.; 21.13.2.; 21.9.10
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2017 m. gegužės 23 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė,
sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., nukentėjusiajai I. G., vertėjoms A. K., Violetai Dobrovolskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gim. 1969-10-02, gyvenantis Kaunas, Laisvės al. 46-2, Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
2017 m. kovo 30 d., apie 9.00 val. A. K. priklausantis šuo (Australų aviganis), Santakos parke, Kaune, Santakos g., užpuolė ir sužalojo I. G. priklausantį 9 metų amžiaus japonų chinų veislės šunį, t. y. apžiojo galvą ir tampė ant žemės, kuriam po įvykio buvo nustatytas kairės ragenos kastinė –žaizda, atlikta chirurginė operacija, taikyta narkozė. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių II skyriaus 12 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 6 skyriaus 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad 2017 m. kovo 31 d., apie 9.00 val. Santakos parke vedžiojo savo šunį (Australų aviganį), vardu Osis. Prie jo pribėgo mažas šuniukas, kuris pradėjo urgzti ant jo. Jo šuo, kurį laikė ant pavadėlio, užšoko ir apsižergė minėta mažą šuniuką. Tai pamatęs iš karto nukėlė nuo jo. Kad būtų įkandęs, nepastebėjo. Šuniuko šeimininkė, buvusi per 15 metrų atstumu, net nepriėjo ir nieko nepasakė. Mažas šuniukas atsistojo ir pats nubėgo iki savo šeimininkės. Su pažeidimu nesutinka, nes jo šuo buvo su pavadėliu ir prie jo kojų, o minėtas šuniukas buvo be pavadėlio ir pats pribėgo ir pradėjo urgzti.
Nukentėjusioji I. G. patvirtino aplinkybes išdėstytas jos pareiškime bei pateikė išrašus iš medicininių dokumentų apie jos sužaloto šuns gydymą.
A. K. kaltę įvykdžius protokole nurodytą teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolo duomenys (b. l. 3), pranešimo informacija (b. l. 4), I. G. pareiškimas (b. l. 7, 8), išrašas iš ligos istorijos (b. l. 9, 10), kuriuo nustatyta, kad I. G. šuo- japonų chinas, gydytas dėl kąstinės ragenos žaizdos. Po atliktos operacijos nustatyta, kad šuns akies ragena su labai dideliu randu, šuo pilnai aklas pažeista akimi. 2017-05-08 pašalintas akies obuolys.
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K., būdamas rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalėjo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį. Ši pareiga reiškia, kad šuns savininkas turi tinkamai vertinti savo gyvūno galimą elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. A-2094 ,,Dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių patvirtinimo” 12 punkte numatyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala.
Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, todėl yra baustinas.
A. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, daro išvadą, jog A. K. skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda. ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, į nusižengimo pasekmes, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, gyvūnas nekonfiskuotinas.
Byloje nukentėjusiąja pripažinta I. G., kuri pateikė padarytą turtinį nuostolį patvirtinančius dokumentus (b. l. 9, 10, 30), iš viso 235 Eur sumai. Žalos dydžio suma yra aiški, pateikti tai patvirtinantys dokumentai, todėl 235 Eur priteistina iš A. K. nukentėjusiajai I. G..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 665 straipsniu
n u t a r i a :
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalyje ir skirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Priteisti iš A. K. 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) I. G. administraciniu nusižengimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17067577993.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Birutė Drozdienė