
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
kolegijos
teisėjų: Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo
civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „LITESKO“ filialo „Biržų šiluma“,
veikiančio UAB „LITESKO“ vardu, atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės
teismo 2010 m.
balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-185-830/2010 pagal pareiškėjo UAB „LITESKO“ filialo „Biržų šiluma“,
veikiančio UAB „LITESKO“ vardu, prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo
procese, suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas prašė civilinėje byloje Nr.
L2-2060-01/2001 pakeisti mirusį skolininką V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į
jo teisių perėmėją Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinę mokesčių
inspekciją. Nurodė, kad 2001-08-16 Biržų rajono apylinkės teisme buvo išduotas
teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-2060-01/2001, kuriuo iš V.
B. buvo priteista 444,47 dydžio skola už šilumos energiją ir 19,47 Lt
delspinigių. (duomenys neskelbtini)
skolininkas V. B. mirė. Jo turtą (buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo
Lietuvos Respublika. Todėl, pagal CK 5.62 str. 3 d., Lietuvos Respublika
(valstybė) atsako už paveldėtojo skolas. Kadangi valstybė priėmė palikėjo
palikimą, atsirado pagrindas procesinių teisių perėmimui.
Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 15 d.
nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nesant duomenų apie
paveldėjimo ir turto išieškojimo procesus, pareiškėjo prašymas negali būti
tenkinamas. Nustatė, kad 2001-08-16 Biržų rajono apylinkės teisme buvo išduotas
teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-2060-01/2001. Tame pačiame teismo
įsakyme nurodyta, kad teismo įsakymas, kaip vykdomasis dokumentas, priimtas
vykdymui teismo antstolės N. P. 2001-11-07. Teismas
sprendė, jog pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie galimą šios skolos
išieškojimo procesą, neaišku, ar buvo užvesta vykdomoji byla, ar buvo
atliekamas išieškojimas, ar skola šiuo metu apskritai dar egzistuoja, taip pat
teismui nėra pateikta duomenų apie konkretų paveldėjimo pagrindą, paveldėtinų
skolinių įsipareigojimų apimtį (ar skolininko turtas buvo paveldėtas pagal
apyraša, ar aprašas, jei buvo sudarytas, buvo tikslinamas).
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Biržų
rajono apylinkės teismo 2010-04-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškime
nurodytą prašymą patenkinti. Skundą grindžia tuo, kad teismui
netinkamai pritaikius procesines teisės normas bei neatsižvelgus į reikšmingas
bylai materialinės teisės normas (CK 5.1 str. 1 ir 2 d., 5.62 str.) buvo
priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, užkertantis kelią apeliantui,
kaip išieškotojui, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. O būtent – apeliantas,
turėdamas teismo įsakymą, išduotą mirusio skolininko V. B. vardu,
negali pasinaudoti savo, kaip išieškotojo, teisėmis ir paduoti įsiteisėjusį teismo
įsakymą antstolių kontorai vykdyti. Vadovaujantis CPK 651 str. 2 d. bei
protingumo principu, antstolis negali užvesti vykdomosios bylos mirusio
skolininko V. B. vardu. Kadangi V. B. mirė,
o jo materialines subjektines teises perėmė Valstybė, priėmusi palikėjo
palikimą, tai vadovaujantis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių
teisių perėmimo institutą, atsirado pagrindas procesinių teisių perėmimui (CPK
48 str.). CPK 48 str. yra imperatyviai nustatyta, kad tais atvejais, kai viena
iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš
bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas,
reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais
atvejais), teismas,
jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių
teisių perėmimas. Be to, imperatyviai nustatyta, jog teisių perėmimas galimas
bet kurioje proceso stadijoje. Apelianto teigimu, tarp jo ir Valstybės,
atstovaujamos Panevėžio AVMI, vyko nuolatinis susirašinėjimas dėl palikėjo
skolų ir skolų, susidariusių po palikėjo mirties už patiektą šilumos energiją į
butą, apmokėjimo. Remiantis CK 5.62 str. 3 d., Valstybė atsako už palikėjo
skolas, t. y. skolas, susidariusias iki palikėjo mirties paveldėto turto
ribose. Tačiau Valstybę atstovaujanti Panevėžio AVMI atsisakė apeliantui
apmokėti priteistą
palikėjo V. B. skolą, susidariusią iki jo mirties. Valstybė apmokėjo apeliantui tik skolas, susidariusias po
palikėjo mirties. Šiu skolų apmokėjimą ir lėšų šaltinį nustato 2004 m. gegužės 26 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio,
konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktiniu
įrodymu, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo,
gražinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (Žin., 2009, Nr. 154-6967).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo skundžiamą teismo
nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais motyvais dėl skolų,
atsiradusių iki palikėjo mirties, apmokėjimo. Nurodo, kad dar 2004 metais, apeliantui
pareikalavus apmokėti šias skolas, atsakovas 2004-12-31 raštu Nr.
(9.16)-6-12610 atsisakė tai padaryti, vadovaudamasis CK 5.63 str. 1 d.
nuostatomis, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Taip
pat informavo apie minėto straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose aiškiai
nurodoma, kad trijų mėnesių terminą teismas gali pratęsti, jeigu terminas buvo
praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo
daugiau kaip treji metai. Be to, nei po palikėjo mirties, nei po palikimo
perėjimo valstybei dienos nebuvo kreiptasi į teismą dėl termino kreditoriniams
reikalavimams pateikti atstatymo. Atsižvelgiant į tai, kad po palikėjo mirties
praėjo beveik devyneri metai bei, vadovaujantis CK 5.63 str. 4 d., akivaizdu,
kad yra suėjęs reikalavimų pateikimo naikinamasis senaties terminas.
Atskirasis skundas atmestinas (CPK
337 str.1 p.). Absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPk 329 str.).
Biržų rajono apylinkės teismas 2001-08-16 priėmė teismo įsakymą
civilinėje byloje L-2-2060-01, kuriuo tenkino pareiškėjo SP UAB „Biržų šilumos
tinklai“ pareiškimą dėl 444,47 Lt, skolos, 19,47 Lt delspinigių priteisimo
(viso 463,94 Lt) iš skolininko V. B. (b.l.5). Skolininkas V. B. mirė (duomenys
neskelbtini). Jo turtas paveldėjimo teise perėjo Valstybei, atstovaujamai
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Valstybė paveldėjo
skolininko V. B. turtą – 38/100 dalis buto Nr.24 su
rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini)
- 2004-04-19 išduotas paveldėjimo teisės
liudijimas, reg.Nr.NK-1509 (b.l.8,9). Valstybė, pardavusi skolininko turtą gavo
2075 Lt pajamų, apmokėjo skolininko skolų bendrai 2194,64 Lt sumai, turėjo
išlaidų – 444,51 Lt. (b.l.14). Pareiškėjas UAB „LITESKO“ filialas „Biržų
šiluma“, veikiantis UAB „LITESKO“ vardu, kreipėsi į pirmos instancijos teismą
prašydamas civilinėje byloje Nr.L-2-2060-01 pakeisti mirusį skolininką V. B., a.k (duomenys neskelbtini) jo
teisių perėmėja Lietuvos Respublikos Valstybe, nurodydamas, kad 2003-08-29 turto perleidimo
sutartimi Nr.03-08-29-017 SP UAB „Biržų šilumos tinklai“ reikalavimas dėl
463,95 Lt skolos, priteistos iš skolininko V. B. 2001-08-16
teismo įsakymu, išieškojimo buvo perleistas UAB „LITESKO“ filialui „Biržų
šiluma“.
CPK 48 str.1 d. nustatyta, kad tais
atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio
šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar
pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymo
atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju,
išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas.
Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi
veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų
privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 str.2 d.).
Prieš sprendžiant ginčą iš esmės svarbu
nustatyti, ar pareiškėjas UAB „LITESKO“ filialas „Biržų šiluma“, veikiantis UAB
„LITESKO“ vardu, turi reikalavimo teisę į suinteresuotą asmenį – Panevėžio
apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, atstovaujančią Valstybei.
Pareiškėjas pirmos instancijos teisme
privalėjo pagrįsti savo dalyvavimą procese (CPK 48 str.3 d.), tačiau to
nepadarė. Pareiškėjas savo dalyvavimą procese grindžia 2003-08-29 Turto perleidimo
sutartimi Nr.03-08-29-017, pagal kurią UAB „Biržų šilumos tinklai“ perleido UAB
„LITESKO“ reikalavimus į trečiųjų asmenų
skolas UAB „Biržų šilumos tinklai“, nurodytus minėtos sutarties prieduose
Nr.2.1, Nr.2.2 ir Nr.2.3. (b.l. 6, 7).
Šie priedai, kaip nurodyta sutarties 2.1.3 p., yra neatskiriama 2003-08-29
Turto perleidimo sutarties Nr.03-08-29-017 dalis. Sutarties priedų, iš kurių
teismas galėtų spręsti apie pareiškėjo reikalavimo teisės turėjimą ir pagrįstumą,
pareiškėjas UAB „LITESKO“ filialas „Biržų šiluma“, veikiantis UAB „LITESKO“
vardu, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, t.y.
nepateikė įrodymų, patvirtinančių UAB
„LITESKO“ teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio prašymu (CPK 178 str.). Todėl pagrindo keisti ar naikinti pirmos
instancijos teismo nutartį atskirąjame
skunde nurodytais argumentais, nėra. Nesant įrodymų apie reikalavimo teisės
turėjimą, plačiau dėl atskirojo skundo
argumentų nepasisakoma. Nutartis, kuria buvo prašymas atmestas, neužkerta pareiškėjui kelio iš naujo kreiptis į
teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo
procese.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Margarita
Dzelzienė
Birutė
Jonaitienė