Civilinė byla Nr. 2-362-258/2013

                                                                                                                Proceso Nr.2-55-3-02839-2012-2

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 126.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismas, teisėja Rita Kisielienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorių AB „Kauno grūdai“, TeSo Ten Elsen GmbH & Co.KG skundus dėl bankrutuojančios AB „Vievio paukštynas“ 2012m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, 

n u s t a t ė :

   2012 m. liepos 16 d. buvo sušauktas ir įvyko bankrutuojančios AB „Vievio paukštynas“
kreditorių susirinkimas. Kreditorius AB „Kauno grūdai“ nurodė, kad BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkimas 2012-11-16d. protokolu Nr. 2 priimta sprendimų dalis yra neteisėta, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2012-11-16 kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu dalyje, kurioje BAB Vievio paukštynas kreditorių komiteto nariu buvo išrinktas Vichiunai Nordic AS atstovas ir antrasis UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovas; pripažinti negaliojančiais BAB Vievio paukštynas kreditorių komiteto darbo reglamento, patvirtinto BAB „Vievio paukštynas 2012-11-16 kreditorių susirinkimo (BAB Vievio paukštynas kreditorių susirinkimo 2012-11-16 protokolas Nr. 2) nutarimu 3-uoju darbotvarkės klausimu 2.5.2.7 ir 2.9 punktus. Kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG prašė panaikinti 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus priimtus dėl darbotvarkės 2, 3, 4, 5 klausimų.

    Vilniaus apygardos teismo 2011m. birželio 30 d. nutartimi AB „Vievio paukštynas“ buvo iškelta bankroto byla. 2011 m. gruodžio 30 d. įvyko pirmasis bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta informacijos apie Bendrovės bankroto eigą teikimo tvarka; patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka; išrinktas kreditorių komitetas iš 5 narių: „Swedbank“, AB (kreditorių komiteto pirmininkas), AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius, UAB „Imlitex“, darbuotojų atstovė L. I., AB „Kauno grūdai“; priimtas sprendimas dėl visų kreditorių susirinkimo teisių perdavimo kreditorių komitetui.

         Kreditorius AB „Kauno grūdai“ nurodė, kad BAB Vievio paukštynas kreditorių susirinkimas išrinko ne konkrečius subjektus (kreditorius), o jų atstovus, ko sekoje į BAB Vievio paukštynas kreditorių komitetą po du kartus buvo išrinkti du kreditoriai Vichiunai Nordic AS bei UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir šie kreditoriai  komitete, jų atstovai, turės ne po vieną, o po du balsus ir tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 25 str.4d. nuostatai, kuri skelbia, kad vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą, todėl ieškovo nuomone, BAB Vievio paukštynas kreditorių susirinkimas 2012-11-16 dieną turėjo išrinkti tik vieną trūkstamą komiteto narį arba pakeisti esamus, tačiau to nepadarė,-pakeitė tik BAB Vievio paukštynas darbuotojų atstovą iš L. I. į G. P., kreditorių susirinkimas naujų komiteto narių neišrinko. Ieškovas konstatuoja, kad po 2012-11-16 BAB Vievio paukštynas kreditorių susirinkimo BAB Vievio paukštynas kreditorių komiteto nariais ir toliau lieka keturi subjektai: Vichiunai Nordic AS, UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, AB „Kauno grūdai“ ir BAB Vievio paukštynas darbuotojų atstovas G. P., o sprendimas antrą kartą komiteto nariais išrinkti Vichiunai Nordic AS atstovą ir UAB „Plungės kooperatinė statyba“ atstovą pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Kreditorių susirinkimo 2-asis darbotvarkės klausimas buvo formuojamas „Dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo“, o nutariamojoje dalyje ydingai nurodyta „Patvirtinti šią kreditorių komiteto sudėtį“. Mano, kad darbotvarkės klausimo formuluotė ir sprendimo formuluotė viena kitai prieštarauja, ieškovui nėra aišku, koks gi sprendimas buvo priimtas-ar buvo priimtas sprendimas dėl komiteto sudarymo, kai toks jau priimtas, ar priimtas sprendimas išrinkti komitetą, kai toks jau kartą buvo išrinktas, ar buvo pakrista esamo komiteto sudėtis.

Kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH & Co.KG nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti pasiūlymo dėl kitokio kreditorių komiteto narių skaičiaus ir sudėties išrinkimo. Susirinkimo metu Kreditoriaus atstovas paprašė administratoriaus ir susirinkimo pirmininko, kad šie pagarsintų ir paskelbtų, kokia visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų balsų suma dalyvauja 2012 m. lapkričio 16 d. susirinkime, taip pat kokia dalis kreditorių balsavo raštu. Į šį klausimą nei administratorius, nei kreditorių susirinkimo pirmininkas atsakymo nepateikė, be to, tokio klausimo uždavimas nėra įrašytas 2012 m. lapkričio 16 d. protokole. Kreditoriaus atstovas paaiškino, jog tuo atveju, jei kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurie sudaro absoliučią daugumą visų kreditorių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų balsų sumos, yra tikslinga ir teisėta svarstyti klausimą dėl kitokios sudėties kreditorių komiteto ir jo narių išrinkimo. Kreditoriaus atstovas pasiūlė rinkti kreditorių komitetą iš 7 narių bei pasiūlė savo kandidatūrą į kreditorių komiteto narius. Tokio pasiūlymo pateikimas taip pat nebuvo įrašytas į protokolą, nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Pagal 2012 m. lapkričio 16 d. protokolą, kreditorių susirinkime dalyvavo 91,53 procentų visų teisme patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Kreditorius galėjo pasiūlyti kitokius nutarimų projektus, o susirinkę kreditoriai balsuoti už šių projektų priėmimą, tačiau kreditorius nurodė, kad tokia galimybė jam buvo suvaržyta, pažeidžiant šio teises ir iš esmės proteguojant didžiausio kreditoriaus – Vichiunai Nordic AS – interesus, nes į kreditorių komitetą išrinkus du Vichiunai Nordic AS ir du UAB „Plungės kooperatinė bendrovė“ atstovus, sukurta situaciją, kai visi esminiai sprendimai bus priimami balsuojant tik dviem kreditoriams ir neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus, nesudarant galimybės šiems pasisakyti ir balsuoti dėl priimamų sprendimų.

        Kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH & Co.KG nurodė, kad 3 darbotvarkės klausimu patvirtinto kreditorių komiteto darbo reglamento 2. 2 p. pažeidžia ĮBĮ 22 str. 3 d. nustatytas kreditoriaus teises. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2 p. nurodyta, jog kreditorių komiteto posėdžių iniciatyvos teisę turi teismas, administratorius arba kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę taip pat turi kreditorių komiteto narių grupė, kurią sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių komiteto narių. Įstatymo 22 str. 3 d. numatyta, jog po pirmojo kreditorių susirinkimo, kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Įstatyme nėra nustatyta, kokia tvarka šaukiami kreditorių komiteto susirinkimai. Kreditoriaus nuomone, tai paliekama kreditorių kompetencijai, tačiau, kreditoriaus nuomone, nustatant kreditorių komiteto sušaukimo tvarką negalima paneigti ar pakeisti Įstatymo 22 str. 3 d. nustatytų kreditoriaus teisių. Įvertinus tai, jog teisę reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, kreditorius daro išvada, jog tokiam kreditoriui (kreditoriams), jį (juos) išrinkus į kreditorių komitetą, turi išlikti teisė reikalauti sušaukti kreditorių komiteto susirinkimą. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus nuomone, kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2 p. pažeidžia ĮBĮ 22 str. 3 d. nustatytas kreditoriaus teises, kadangi kreditorių komiteto susirinkimo iniciatyvos teisę suteikia kreditorių komiteto narių grupei, kurią sudaro daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių, visiškai neatsižvelgiant į tai, kokią reikalavimo sumą vertine išraiška sudaro kreditoriaus (kreditorių) patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje. Tokiu būdu mano, jog yra neteisėtai ir nepagrįstai susiaurinama Įstatyme nustatyta kreditoriaus teisės, numatytos Įstatymo 22 str. 3 d.

      Kreditoriai taip pat nurodė, kad Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.5 p. nepagrįstai varžo kreditorių teises, pažeidžia Įstatymo 21 str. 2 d. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.5 p. numatyta, jog įmonės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų finansinių reikalavimų sumos, turi teisę raštu siūlyti klausimus į kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę. ĮBĮ 21 str. 2 d. numatyta, jog kreditorius turi teisę ginti savo interesus bankroto proceso metu. Kreditorius gavęs pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, turi teisę pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę jam rūpimus klausimus. Galimybė pasinaudoti tokia pačia teise išlieka ir išrinkus kreditorių komitetą. Patvirtinto kreditorių komiteto darbo reglamento 2.5 p. ieškovų nuomone neteisėtai susiaurina Įstatyme nustatytą kreditoriaus teisę siūlyti įtraukti į darbotvarkę jam rūpimus klausimus. Tokio ar panašaus ribojimo ĮBĮ nenustato, todėl kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimus negali peržengti Įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius.

     Ieškovas AB „Kauno grūdai“ nurodė, kad Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.7 punkte nustatyta, kad kreditorių komiteto posėdžiuose turi teisę dalyvauti tik kreditorių komiteto nariai (jų įgalioti atstovai) ir administratoriaus įgaliotas asmuo. Tuo tarpu kai kreditorių komiteto posėdžiai yra vieši, juose turi teisę dalyvauti (stebėti) bet kuris to pageidaujantis BAB Vievio paukštynas kreditorius (jo įgaliotas atstovas), tokio ar panašaus ribojimo ĮBĮ nenustatot, todėl ribojimas pripažintinas negaliojančiu.

       Kreditorius AB „Kauno grūdai“ nurodė, jog kreditorių komiteto darbo reglamento 2.9 p. ,o kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH & Co.KG nurodė, kad Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.8, 2.9 ir 2.11 p. pažeidžia ĮBĮ 25 str. 4 d. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.8 p., 2.9 p. ir 2.11 p. nustatyta kreditorių komiteto sprendimų priėmimo tvarka įprastame bei pakartotiniame kreditorių komiteto posėdyje. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.8 p. nustatyta, jog sprendimas laikomas priimtu, kai „už“ balsavo ne mažiau kaip trys komiteto nariai. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.9 p. nustato išlyga, jog komiteto narys (narių grupė), kurių reikalavimas sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, gali vetuoti sprendimo priėmimą ir toks sprendimas laikomas nepriimtu, o šio sprendimo priėmimui šaukiamas kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 25 str. 4 d. imperatyviai nustatyta, jog vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą, o kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Nagrinėjamu atveju patvirtinta kreditorių komiteto sprendimų priėmimo tvarka pažeidžia Įstatymo 25 str. 4 d., kadangi panaikina sprendimo priėmimo balsų daugumos taisyklę ir sukuria galimybę iš esmės vienam kreditoriui, kurio reikalavimas sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, prieštarauti priimamiems sprendimams bei šiuos priimti savo nuožiūra. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.11 p. nustatyta, jog pakartotiniame kreditorių komiteto posėdyje sprendimas laikomas priimtu, kai „už“ balsavo ne mažiau kaip trys komiteto nariai. Tokia sprendimų priėmimo tvarka pakartotiniame kreditorių komiteto posėdyje taip pat pažeidžia ĮBĮ 25 str. 4 d. , kuriame nurodyta, jog kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Kaip minėta, kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma. Įvertinus tai, jog komitetas sudarytas iš penkių narių, trijų narių dalyvavimas kreditorių komitete sudarytų reikiamą kvorumą, o sprendimai galėtų būti priimti „už“ balsavus tik dviem kreditoriams. Ieškovas nurodė, jog kreditorių komiteto darbo reglamento 2.11 p. nepagrįstai ir neteisėtai susiaurina kreditorių komiteto nario, o tuo pačiu ir kreditoriaus, teises priimant sprendimus kreditorių komitete. Ieškovo nuomone kreditorių komiteto darbo reglamentas, priimtas 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkime, pažeidžia ĮBĮ 21 str. 2 d., 22 str. 3 d. ir 25 str. 4 d. todėl naikintinas.

     Kreditorius taip pat nurodė, kad informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarka pažeidžia ĮBĮ 21 str.2d. 2p. Patvirtintoje informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procesą tvarkoje yra nurodytas informacijos sąrašas, kuri turi teisę gauti kreditoriai: administratoriaus veiklos ataskaitos, kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžių) protokolai, teismo nutartys priimtos bankroto byloje, kita informacija, išskyrus informaciją, kuri sudaro komercinę ir/arba gamybinę paslaptį ir/arba kurios atskleidimas gali būti žalingas bankrutuojančiai įmonei ir/arba kitiems asmenims. ĮBĮ  21 str. 2 d. 2 p. nurodyta, jog kreditorius turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 23 str. 11 p. įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, o 11 str. 3 d. 15 p. nurodyta, kad įmonės administratorius teikia informaciją kreditoriams, savininkui (savininkams) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Taigi, viena iš kreditorių teisių – teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditoriaus nuomone, savo teises bankroto byloje kreditoriai gali tinkamai realizuoti tik tuomet, kai jiems suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais, turinčiais reikšmės kreditorių interesų gynimui.   Patvirtintoje informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procesą tvarkoje nėra numatyta, jog kreditoriai turi teisę susipažinti ir gauti informaciją bei dokumentus, susijusius su bankrutuojančios bendrovės veiklos dokumentais, taip nepagrįstai susiaurinant ĮBĮ įtvirtintą kreditoriaus teisę. Pažymėjo, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Įstatyme, todėl Administratorius ar kreditoriai negali šios teisės riboti ar ją suvaržyti, nes tai nepriklauso jų diskrecijai ir kompetencijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, kreditorius daro išvada, jog 2012 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procesą tvarka pažeidžia ĮBĮ 21 str. 2 d. 2 p., todėl naikintina.

           Atsakovas BAB Vievio paukštynas atsiliepimu į ieškinį nurodė jog ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad skundžiami nutarimai priimti kreditorių balsų dauguma, t.y. už juos balsavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų AB Vievio paukštynas bankroto byloje. Pažymėjo jog kitų kreditorių, kurie siūlė ir balsavo už kitokius nutarimų kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais projektus, nesutikimas su priimtais skundžiamais nutarimais nedaro jų negaliojančiais, kadangi šie nutarimai priimti nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos. Mano, jog  nėra jokio pagrindo teigti, jog skundžiami nutarimai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ar pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus. Ieškovas klaidingai nurodo, jog 2012-11-16 kreditorių susirinkime neteisėtai buvo išrinktas dar vienas Įmonės kreditorių komitetas. Pažymėjo , jog šiame susirinkime buvo iš naujo svarstytas klausimas dėl Įmonės kreditorių komiteto sudėties ir įgaliojimų kreditorių komitetui suteikimo. Šio klausimo persvarstymą sąlygojo pasikeitusios Įmonės bankroto bylos faktinės aplinkybės, susijusios su stambiausių įmonės kreditorių pasikeitimu, t.y. „Swedbank“, AB ir AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui perleidus savo kreditorinius reikalavimus UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir Vichiunai Nordic AS. Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu klausimu teisiškai reikšmingos yra ir aplinkybės, jog teismo paskirtas naujas bankroto administratorius inicijavo teisminius procesus dėl sandorių, sudarytų tarp Įmonės ir kreditoriaus AB „Kauno grūdai“, kuris įėjo ir į Įmonės 2011-12-30 kreditorių susirinkime išrinkto kreditorių komiteto sudėtį, pripažinimo negaliojančiais ir Įmonei padarytos 1 mln. viršijančios žalos atlyginimo. Pažymėjo, jog minėtoje nutartyje dėl Įmonės bankroto administratoriaus pakeitimo Vilniaus apygardos teismas akcentavo, jog bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai bankroto byloje turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, kreditorių lygiateisiškumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais. Būtent šiais principais vadovaujantis bei atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į 2012-11-16 kreditorių susirinkimo darbotvarkę pagrįstai ir teisėtai įtrauktas klausimas dėl naujų kreditorių komiteto narių išrinkimo, o taip pat ir klausimai dėl naujų kreditorių komiteto darbo reglamento, informacijos teikimo apie bankroto procesą bei kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkų patvirtinimo.  Bankroto administratoriaus nuomone, ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, jog skundžiamas nutarimas dėl kreditorių komiteto išrinkimo pažeidžia ieškovo ir kitų kreditorių interesus, kadangi jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti pasiūlymo dėl kitokio kreditorių komiteto narių skaičiaus ir sudėties. Pažymėjo, jog Įmonės bankroto administratoriaus 2012-10-23 pranešime kreditoriams apie 2012-11-16 planuojamą šaukti Įmonės kreditorių susirinkimą buvo nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė bei nustatytas terminas iki 2012-11-02, jei kreditorius pageidauja, pateikti administratoriui prašymą dėl papildomo klausimo ar nutarimo projekto įtraukimo. Atsižvelgiant į BAB „Vievio paukštynas“ susirinkimo dieną buvusių kreditorių skaičių (daugiau negu 800 kreditorių), tokia prašymų pateikimo tvarka visiškai atitiko visų kreditorių interesus ir bankroto proceso tikslus. Kreditoriai AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ bankroto administratoriui pateikė savo siūlomus nutarimų projektus dėl kelių 2012-11-16 kreditorių susirinkime svarstytinų klausimų, kurie buvo įtraukti į balsavimo raštu biuletenį ir dėl jų balsuota  2012-11-16 kreditorių susirinkime. Nutarimo projektą 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais pateikė ir kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, tačiau jis buvo pateiktas praleidus administratoriaus nustatytą terminą, t.y. 2012-11-15, todėl šis nutarimo projektas Įmonės 2012-11-16 kreditorių susirinkime svarstytas nebuvo. Teise nustatyta tvarka pateikti savo nutarimų projektus Įmonių 2012-11-16 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais kreditorius nepasinaudojo, todėl nepagrįstai teigia, jog nebuvo sudarytos galimybės svarstyti ir balsuoti dėl kitokių nutarimų projektų, nei buvo pateiktas bankroto administratoriaus bei kitų minėtų kreditorių. Įstatymai nereglamentuoja kada ir kaip gali būti pateikti nutarimų projektai, šiuo atveju sprendžiant ar pagrįstai kreditorių susirinkime nebuvo balsuojama dėl susirinkime pasiūlyto nutarimo projekto 2-uoju darbotvarkės klausimu, be kita ko turi būti vadovaujamasi bendraisiais protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais. Dauguma 2012-11-16 kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių balsavo raštu, į susirinkimą buvo atvykę virš 30 kreditorių/jų atstovų. Jei Įmonės kreditorių susirinkime būtų svarstoma ir balsuojama dėl kiekvieno kreditoriaus, nepriklausomai nuo jo turimo teismo patvirtinto finansinio reikalavimo Įmonės bankroto byloje, pateikto nutarimo projekto paties kreditorių susirinkimo metu, neracionaliai ir netikslingai būtų apsunkinta tiek balsavimo rezultatų skaičiavimo procedūra, tiek pati kreditorių susirinkimo eiga. Dėl šios priežasties bankroto administratorius kreditoriams buvo nustatęs protingą terminą iki kreditorių susirinkimo ir balsavimo raštu biuletenių parengimo pateikti savo nutarimų projektus 2012-11-16 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais ir pagrįstai Įmonės 2012-11-16 kreditorių susirinkime nebuvo svarstomi pavėluotai pateikti kreditorių nutarimų projektai.  2012-11-16 kreditorių susirinkime svarstant 2-ąjį darbotvarkės klausimą ir priimant skundžiamą nutarimą nebuvo pažeisti kreditoriaus cituojamos teismų praktikoje susiformavusios nuostatos dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės pasiūlyti savo nutarimų projektus kreditorių susirinkime svarstomais klausimais. Remdamasis nurodyta teismų praktika kreditorius neįrodė, kad faktinės aplinkybės nurodomose bylose ir ginčo situacijoje buvo tapačios. BAB „Vievio paukštynas“ bankroto proceso ypatybė - itin didelis kreditorių skaičius (daugiau negu 800 kreditorių). Ši aplinkybė objektyviai lemia, kad užtikrinant bankroto procedūrų efektyvumą ir tikslų pasiekimą, turi būti nustatytos aiškios pasiūlymų ir prašymų dėl kreditorių susirinkimų pateikimo taisyklės. Teismų išaiškinimais kitose civilinėse bylose negali būti remiamasi neatsižvelgiant į faktines aplinkybes ir situacijos specifiką. Pažymėjo, jog faktas, kad vienas iš kreditorių pateikė savo nutarimo projektą kreditorių surinkime svarstomu klausimu, neįpareigoja kitų kreditorių šio nutarimo svarstyti ir dėl jo balsuoti. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus pasiūlytas nutarimo projektas 2-uoju darbotvarkės klausimu nebuvo įtrauktas į balsavimo raštu biuletenius, kadangi buvo pateiktas tik 2012-11-16 kreditorių susirinkimo metu, o kreditorių susirinkime nesvarstytas ir dėl jo nebalsuota, nes tokio noro neišreiškė daugumą visų teismo patvirtintų Įmonės kreditorinių reikalavimų, taigi, ir balsų kreditorių susirinkime, turintys kreditoriai. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, jog ir tuo atveju, jei pasiūlytas nutarimas kreditorių susirinkime būtų buvęs svarstytas ir už jį balsuota, jis nebūtų buvęs priimtas, nes balsų daugumą kreditorių susirinkime turintys kreditoriai balsavo už priimtą skundžiamą nutarimą.

    Kreditoriaus teiginiai, jog skundžiamu nutarimu išrinkta kreditorių komiteto sudėtis proteguoja tik vieno kreditoriaus - Vichiunai Nordic AS – interesus, ir pažeidžia kitų Įmonės kreditorių interesus, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pažymėjo, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisė į kreditorių komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus pripažinta ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012, kurioje nurodoma, jog ĮBĮ normose nenustatyta nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete, o jei kreditoriai nusprendžia į komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus, tai jų valios reikalas). Atsakovo nuomone, tokia kasacinio teismo praktika atitinka ir protingumo bei teisingumo principus, kadangi tuo atveju, jeigu būtų laikomasi nuomonės, jog kreditorių komiteto nariu gali būti tik vienas kiekvieno kreditoriaus atstovas, tai gali nepagrįstai suvaržyti didžiausių kreditorių interesus, kadangi gali susidaryti situacija, kai daugumą balsų kreditorių susirinkime turintis kreditorius turės tik vieną balsą, kas suvaržytų bei paneigtų didžiausio kreditoriaus teisę įtakoti priimamus sprendimus.

   Bankroto administratorius nurodė, jog nėra jokio pagrindo sutikti su teiginiais, jog skundžiamu nutarimu 3-uoju 2012-11-16 kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu patvirtinto Kreditorių komiteto darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 2.2. punktas pažeidžia ĮBĮ 22 str. 3 d. Kaip nurodyta skunde, ĮBĮ 22 str. 3 d. reglamentuota kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarką, bet ne kreditorių komiteto. Nepagrįsti argumentai, jog nustatant kreditorių komiteto sušaukimo tvarką pagal analogiją taikytinos ĮBĮ 22 str. 3 d. nuostatos. Pažymėjo, jog ĮBĮ nustato skirtingą kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto suformavimo tvarką, t.y. kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti visi kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei yra patvirtinęs teismas, o kreditorių komiteto nariai yra išrenkami kreditorių susirinkimo, bei skirtingą sprendimų juose priėmimo tvarką, t.y. kreditorių susirinkime kreditoriaus turimų balsų skaičius priklauso nuo jo teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo vertinės išraiškos, o kreditorių komitete – visi kreditoriai turi po vieną balsą, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei dydžio, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tiek kreditorių susirinkimo, tiek kreditorių komiteto posėdžio sušaukimui turi būti taikomos tos pačios taisyklės, nustatytos ĮBĮ 22 str. 3 d. Nurodo, kad teiginiai, jog pagal analogiją taikant ĮBĮ 22 str. 3 d., kreditoriui (kreditoriams), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, privalo būti suteikta teisė reikalauti sušaukti kreditorių komiteto posėdį, nepagrįsti ir dėl tos priežasties, jog yra akivaizdžiai formalūs. Vienintelis kreditorių komiteto narys Vichiunai Nordic AS turi daugiau kaip 10 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, ir kadangi jis yra kreditorių komiteto pirmininkas, pagal skundžiamu nutarimu patvirtintą Reglamento redakciją turi iniciatyvos teisę sušaukti kreditorių komiteto posėdį. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu Pareiškėjo nurodyta nuostata dėl kreditorių komiteto sušaukimo iniciatyvos teisės būtų įtraukta į Reglamentą, jokie kiti 2012-11-16 kreditorių susirinkime išrinkti Įmonės kreditorių komiteto nariai, išskyrus Vichiunai Nordic AS, papildomai teisės sušaukti kreditorių komiteto posėdį neįgytų.

   Dėl Reglamento 2.5. punkto nuostatos bankroto administratorius pažymėjo, ši Reglamento nuostata nereiškia, jog kitiems Įmonės kreditoriams draudžiama siūlyti savo klausimus bankroto administratoriui ar kitiems kreditorių komiteto sušaukimo iniciatyvos teisę turintiems kreditoriams. Tuo atveju, jei kreditorių komiteto posėdžio iniciatyvos teisę turintis subjektas manys, jog įmonės kreditoriaus pasiūlytus klausimus ir nutarimų projektus svarstyti yra tikslinga, į kreditorių komiteto darbotvarkę jie bus įtraukti. Dėl šių priežasčių Pareiškėjo teiginiai apie skundžiamu nutarimu siaurinamas kreditorių teises yra nepagrįsti. ĮBĮ nedraudžia bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui nustatyti, jog kreditorių komiteto posėdžiai nebus vieši. Bankroto administratoriaus nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad Reglamento 2.7. punkto nuostata, jog Įmonės kreditorių komiteto posėdžiuose dalyvauja tik kreditorių komiteto nariai (jų įgalioti atstovai) ir administratoriau įgaliotas atstovas, yra neteisėta. Tokios nuostatos įtraukimą į Reglamentą,  sąlygojo didelis Įmonės kreditorių skaičius ir siekis supaprastinti kreditorių komiteto posėdžių organizavimą ir užtikrinti sklandesnę posėdžių eigą. Taip pat pažymėjo, jog nors skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyti uždari kreditorių komiteto posėdžiai, tačiau ĮBĮ ir šiame kreditorių susirinkime patvirtintoje Informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkoje įtvirtinta kiekvieno kreditoriaus teisė susipažinti ir gauti Įmonės kreditorių komiteto posėdžių protokolus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Reglamento 2.7. punkto nuostatomis ribojamos Įmonių kreditorių teisės.

    Bankroto administratoriaus nuomone nėra pagrindo sutikti jog Reglamento 2.8 , 2.9 ir 2.11 punktai, prieštarauja ĮBĮ 25 str. 4 d. nuostatoms. Nors minėtame įstatymo straipsnyje nustatyta, kad nutarimai kreditorių komitete priimami paprasta balsų dauguma, komiteto posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog ši įstatymo nuostata yra imperatyvi ir kreditorių susirinkimas neturi teisės nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos nutarimams kreditorių komiteto posėdyje priimti. Tokią išvadą suponuoja ir ĮBĮ 25 str. nuostatos, jog kreditorių komitetą renka ir jo teises nustato kreditorių susirinkimas. Pažymėjo, jog ĮBĮ nėra įtvirtinto draudimo kreditorių susirinkimui keisti šiame įstatyme nustatytą sprendimų kreditorių komitete priėmimo tvarką. Dėl šių priežasčių nepagrįsti teiginiai, jog ĮBĮ 25 str. 4 d. nuostatas pažeidžia ir Reglamento 2.9. punktas, suteikiantis teisę komiteto nariui (narių grupei), kurio (kurių) reikalavimai sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, vetuoti nutarimo priėmimą kreditorių komitete ir toks nutarimas laikomas nepriimtu, o šio klausimo svarstymui ir nutarimo priėmimui šaukiamas kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, jog kreditorių susirinkimas renka kreditorių komitetą ir deleguoja jam visas ar dalį savo teisių bankroto procese, kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti ir išlygas kokiais atvejais jis pats priims nutarimus bankroto proceso klausimais. Logiška ir racionalu nustatyti, kad nutarimus priims kreditorių susirinkimas tais klausimais, kuriuos svarstant kreditorių komitete priimtiems nutarimams nepritarė komiteto narys ar narių grupė, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau kaip 50 procentų visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Pažymėjo, jog kreditorių komitetas atlieka tik fakultatyvią funkciją, t.y. jis kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, kontroliuoja teismo paskirto bankroto administratoriaus veiklą, vykdo visus kitus jam pavestus pavedimus tarp kreditorių susirinkimų, t.y. kreditorių komitetas neveikia pats savaime, o tik užtikrina bankroto procedūrų tinkamą vykdymą tarp kreditorių susirinkimų. Nutarimai kreditorių susirinkime priimami atsižvelgiant į kreditorių turimus teismo patvirtintus finansinius reikalavimus (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Dėl minėtų priežasčių ĮBĮ nuostatams neprieštarauja Reglamento 2.9. punkte nustatyta išlyga laikyti nepriimtais kreditorių komiteto nutarimus, dėl kurių „prieš“ balsavo kreditorių komiteto nariai, turintys daugumą kreditorinių reikalavimų, ir tokius klausimus svarstymui ir nutarimų priėmimui perduoti Įmonės kreditorių susirinkimui – pagrindiniam bankrutuojančios įmonės valdymo organui.  Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bankroto administratorius mano, kad neįrodyta jog Įmonės 2012-11-16 kreditorių susirinkime nutarimu 3-uoju darbotvarkės klausimu patvirtinto Kreditorinių komiteto darbo reglamento 2.2., 2.5., 2.7., 2.8., 2.9. ir 2.11. punktai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ar neatitinka bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šių Reglamento punktų, o tuo labiau – viso skundžiamo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinti.

  Dėl skundžiamo nutarimo dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos bankroto administratoriaus nuomone nepagrįstai teigiama jog Informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkoje (toliau – Informacijos teikimo tvarka) nėra numatyta, jog Įmonės kreditoriai turi teisę susipažinti ir gauti informaciją bei dokumentus, susijusius su bankrutuojančios Įmonės veiklos dokumentais. Pažymėjo, jog Informacijos teikimo tvarkos 2 punkte nėra nurodytas baigtinis sąrašas informacijos ir dokumentų, kuriuos kreditoriai ir įmonės savininkas turi teisę gauti iš bankrutuojančios įmonės. Priešingai, šiame punkte aiškiai nurodyta, jog be jame išvardintos informacijos, kreditoriai turi teisę gauti ir kitą informaciją, išskyrus tą informaciją, kuri sudaro komercinę ir/arba gamybinę paslaptį ir/arba kurios atskleidimas gali būti žalingas bankrutuojančiai įmonei ir/arba kitiems kreditoriams.  Informacijos teikimo tvarka neužkerta kelio kreditoriams gauti informaciją apie bankrutuojančios įmonės veiklą, jeigu šiai informacijai netaikomi minėti ribojimai. Mano, kad teiginiai apie skundžiamų Įmonės 2012-11-16 kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumą yra deklaratyvūs, neparemti jokiais teisiškai reikšmingais argumentais, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos naikinti, todėl prašo kreditorių AB „Kauno grūdai“ ir TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG skundą dėl 2012-11-16 vykusiame BAB „Vievio paukštynas“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų atmesti, priteisti patirtas 2 032,80Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal AB „Kauno grūdai“ ieškinį ir 2 710,40Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal kreditoriaus TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG skundą.

Ieškinys netenkintinas.

Dėl kreditorių komiteto išrinkimo.

  Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 str., kurio 1 d. nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kaip matyti iš 2012m. lapkričio 16d. bankrutuojančios AB Vievio paukštynas kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 kreditorių susirinkime dalyvavo BAB Vievio paukštynas kreditoriai, kurių teismo patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudarė 49 052 668,23Lt. Bendra BAB Vievio paukštynas teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 53 590 694,87Lt. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 91,53 procentą visų teisme patvirtintų įmonės kreditorinių reikalavimų sumos. Antruoju darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo „už“ balsuota 35 198 808,46Lt, kas sudaro 71,76 proc. teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Tai rodo, kad kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudarė daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų BAB Vievio paukštynas bankroto byloje nutarė svarstyti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių komiteto 5 narių išrinkimo. ĮBĮ 23 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog įstatymas nedraudžia kreditoriams iš naujo svarstyti klausimų dėl kreditorių komiteto sudėties. Kaip matyti iš paminėto 2012m. lapkričio 16d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 buvo balsuojama už kiekvieną balsavimo biuletenyje esančią kandidatūrą ir išrinkti nariai, gavę ne mažiau nei 50 procentų visų balsų. Kreditorių susirinkime skundžiamu nutarimu buvo išrinkti penki nauji kreditorių komiteto nariai: du kreditorių Vichiunai Nordic AS ir du UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ atstovai, darbuotojų atstovas G. P.. ĮBĮ 25 str. 1d. nustatyta, kad kreditorių komitetą gali rinkti pirmas arba kiti kreditorių susirinkimai. Įstatymas nenumato, jog kreditorių komiteto nariu gali būti renkamas tik vienas kreditoriaus atstovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-01-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012 nurodė, jog ĮBĮ normose nenustatyta nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete. Tai reiškia, kad jei kreditoriai nusprendžia į komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus, tai jų valios reikalas. Atsižvelgiant į tai teismas neturi pagrindo pripažinti negaliojančiu BAB Vievio paukštynas 2012m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo į kreditorių komiteto sudėtį išrinkti kreditorių Vichiunai Nordic AS ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ nariai.

     Kaip matyti iš bankroto administratoriaus 2012-10-23 pranešimo Nr. VP-K-773 kreditoriui  TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG apie 2012-11-16 planuojamą šaukti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimą buvo nurodyta kreditorių susirinkimo darbotvarkė bei nustatytas terminas iki 2012-11-02, jei kreditorius pageidauja, pateikti administratoriui prašymą dėl papildomo klausimo ar nutarimo projekto įtraukimo. Atsižvelgiant į tai teismas neturi pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju buvo neteisėtai apribotos ar pažeistos šio kreditoriaus teisės, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti 2012m. lapkričio 16d. kreditorių susirinkimo nutarimą priimtą 2 darbotvarkės klausimu.

Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento.

Kaip matyti iš paminėto 2012m. lapkričio 16d. bankrutuojančios AB Vievio paukštynas kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta dėl visų ar dalies teisių perdavimo kreditorių komitetui ir kreditorių komiteto darbo reglamento. Nutarta kreditorių komitetui perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus: rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką ir kreditorių komiteto narius. Patvirtinta BAB Vievio paukštynas kreditorių komiteto darbo reglamentas pagal priedą Nr. 2 be pakeitimų. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2 p. nurodyta, jog kreditorių komiteto posėdžių iniciatyvos teisę turi teismas, administratorius arba kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo iniciatyvos teisę taip pat turi kreditorių komiteto narių grupė, kurią sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių komiteto narių. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog Įmonių bankroto įstatyme nėra nustatyta, kokia tvarka šaukiami kreditorių komiteto susirinkimai. ĮBĮ 25 str. 3d. nustatyta, kad kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 22 str. 3 d. numatyta, jog po pirmojo kreditorių susirinkimo, kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2p. pažeidžia ĮBĮ 22 str. 3d. nustatytą nuostatą, nes ji reguliuoja tik kreditorių susirinkimo, bet ne kreditorių komiteto posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę. Įstatymas nenumato, kad kreditorių komiteto posėdžio sušaukimui turi būti taikomos tos pačios taisyklės, nustatytos ĮBĮ 22 str. 3 d. Skundžiamu kreditorių komiteto darbo reglamento 2.2p. nėra paneigiama ar pakeičiama ĮBĮ 22 str.3d. nuostata.

Dėl kreditorių komiteto darbo reglamento 2.5p;2.7p;2.8p.; 2.9p;, 2.11p.

      ĮBĮ 25 str. 4d. nustatyta, kad Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Kreditorių komiteto darbo reglamento 2.5 p. nustatyta, kad tik kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų visų finansinių reikalavimų sumos, turi teisę raštu siūlyti klausimus į kreditorių komiteto posėdžio darbotvarkę. 2.7p. nustatyta teisė į uždarus kreditorių komiteto posėdžius. 2.8p.; 2.9p; 2.11p. nustatyta kreditorių komiteto sprendimų priėmimo tvarka. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į paminėtą, taip pat ĮBĮ 22 str. 3d., 24 str. 1d. nuostatas, šiame kreditorių susirinkime patvirtintoje Informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūrų eigą tvarkoje įtvirtintą kiekvieno kreditoriaus teisę susipažinti ir gauti Įmonės kreditorių komiteto posėdžių protokolus, daro išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamos kreditorių komiteto darbo reglamento nuostatos pažeidžia kreditorių ar TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG teises.

    Dėl informacijos teikimo kreditoriams apie įmonės bankroto procedūros eigą tvarkos.

   Kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG prašo teismo panaikint visą 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, t.y. šiuo nutarimu patvirtintą Informacijos teikimo tvarką, tačiau skunde nurodo argumentus tik dėl šios tvarkos 2 punkto prieštaravimo ĮBĮ 21 str. 2d. 2p. nuostatai.

ĮBĮ 21 str. 2d. 2p. nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Patvirtintoje informacijos teikimo kreditoriams tvarkoje yra nurodytas informacijos ir dokumentų, kuriuos kreditorius turi teisę gauti iš bankrutuojančios įmonės, sąrašas nėra baigtinis. Šiame punkte aiškiai nurodyta, jog be jame išvardintos informacijos, kreditoriai turi teisę gauti ir kitą informaciją, išskyrus tą informaciją, kuri sudaro komercinę ir/arba gamybinę paslaptį ir/arba kurios atskleidimas gali būti žalingas bankrutuojančiai įmonei ir/arba kitiems kreditoriams. Kreditoriams teiktinos informacijos apimtis yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog „į sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ įeina ne tik procesiniai dokumentai, priimti bankroto byloje, bet ir kita informacija, susijusi su bankrotu. Kita vertus, negalima teigti, jog sąvoką „informacija, susijusi su bankroto bylos eiga“ reikia suprasti pernelyg plačiai. Tam tikros informacijos dėl jos specifinio pobūdžio pateikti negalima, pavyzdžiui, komercinės ar profesinės paslapties“. Kreditorius nurodė, kad patvirtintoje informacijos teikimo kreditoriams apie bankroto procesą tvarkoje nėra numatyta, jog kreditoriai turi teisę susipažinti ir gauti informaciją bei dokumentus, susijusius bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentais. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes daro išvada, jog nagrinėjamu atveju nebaigtinis informacijos ir dokumentų , kuriuos kreditorius turi teisę gauti iš bankrutuojančios įmonės sąrašas ir įtrauktas ribojimas Įmonės kreditoriams gauti informaciją apie Įmonės bankroto bylos eigą, kuri sudaro komercinę ir/arba gamybinę paslaptį ir/arba kurios atskleidimas gali būti žalingas bankrutuojančiai įmonei ir/arba kitiems kreditoriams nesudaro pagrindo pripažinti, jog nustatyta informacijos teikimo tvarka pažeidžia ĮBĮ 21 str. 2d. 2p. reikalavimus.

     Kreditorius TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG  prašo teismo panaikint visą 5-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Dėl kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkos“, tačiau skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų dėl kokių priežasčių minėtu nutarimu patvirtinta Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Dėl šių priežasčių skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo yra pripažintinas nepagrįstu, o tai reiškia, jog nėra pagrindo jo tenkinimui.

      CPK 93 str. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

    CPK 98 str. 2 d. nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato  teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktus advokato du atsiliepimus į kreditoriaus AB „Kauno grūdai“ ieškinį ir  kreditoriaus TeSo Ten Elsen GmbH & Co. KG  skundą dėl 2012m. lapkričio 16d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, atsižvelgdamas į tai, jog pateiktos išlaidos yra mažesnės nei nustatytos paminėtoje rekomendacijoje, jos pripažintinos pagrįstomis ir tenkintinomis.

    Vadovaujantis išdėstytu, CPK 290 str., 291 str. teismas,

n u t a r ė :

    kreditorių AB „Kauno grūdai“, TeSo Ten Elsen GmbH & Co.KG skundus dėl bankrutuojančios AB „Vievio paukštynas“ 2012m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo netenkinti.

Iš AB „Kauno grūdai“ priteisti 2 032,80Lt, iš TeSo Ten Elsen GmbH & Co.KG priteisti 2 710,40Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti BAB Vievio paukštynas naudai.

Nutartis per 7dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

  Teisėja                                              Rita Kisielienė