Civilinė byla Nr. e2-805-980/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07215-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.1.7.9; 3.2.3.1;3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,

sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. R. ir V. I. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.

Teismas

nustatė:

ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvų V. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), valdžią nepilnamečio sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovų V. I. ir J. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. R. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Abiejų tėvų išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovų šeima BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centras) žinioje yra nuo 2021 m. spalio 27 d. Atsakovai turi nepilnametį sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi paimtas iš šeimos, vaikui nustatyta laikinoji globa Centre, nuo 2022 m. sausio 28 d. Dėl socialinių įgūdžių stokos bei vaiko nepriežiūros, šeimai nuo 2021m. spalio 27 d. taikoma atvejo vadyba, paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinės paslaugos, sudaromi pagalbos šeimai planai. Paskutinis pagalbos šeimai planas sudarytas 2022 m. lapkričio 3 d. 2021 m. lapkričio 9 d. atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, nustatytas antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl konfliktiškų šeimos santykių. 2021 m. lapkričio 10 d. įvyko pirmasis šeimos atvejo vadybos posėdis, numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą. Šeima įpareigota deklaruoti savo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, J. R. siūlyta alkoholio vartojimo prevencijos paslauga, abiem vaiko tėvams psichologo konsultacijos ir tėvystės įgūdžių ugdymo programa. Šeima bendradarbiavo geranoriškai, tačiau įsipareigojimų nevykdė, priėmė, tik socialines paslaugas. Atsakovė V. I. 2021 m. gruodžio 14 d. paskambino šeimos socialinei darbuotojai dėl namuose vykusio konflikto su atsakovu J. R. I. I. teigimu namuose tuo metu buvo dar du asmenys - atsakovo draugas ir neįvardinta mergina. Įvykus ginčui tarp atsakovų, J. R. bute pripurškė ašarinių dujų, visa kompanija išėjo į balkoną, o atsakovė su vaiku išbėgo iš namų. Socialinė darbuotoja rekomendavo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kūdikio, t. y. A. R., būklei įvertinti, taip pat policijos pareigūnus. Atsakovei pasiūlyta kreiptis į Centro Pagalbos moterims padalinį dėl smurto artimoje aplinkoje, sutarta, jog specialistė išsiaiškins ar padalinyje yra laisvų vietų. Vėliau socialinė darbuotoja susisiekusi su atsakove išsiaiškino, jog buvo iškviesta medikų pagalba bei policijos pareigūnai, tačiau vykti į ligoninę atsakovė atsisakė, nes „vaikui nieko nebuvo, tik akytės paraudusios“. Atsakovė informuota, jog nuo rytojaus gali apsigyventi Centro Pagalbos moterims padalinyje. Atsakovė su vaiku buvo apgyvendinta Centro pagalbos moterims padalinyje, jai teikiama psichologinė pagalba nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. Centro Pagalbos moterims padalinio socialinė darbuotoja 2021 m. gruodžio 21 d. informavo šeimos atvejo vadybininkę, jog atsakovė V. I. nutarė negyventi įstaigoje, kaip nurodė gyvensianti pas draugę. Tą pačią dieną Skyriaus vyr. specialistas A. V. telefonu informavo šeimos atvejo vadybininkę, jog atsakovė su vaiku sugrįžo gyventi pas smurtaujantį sugyventinį J. R., nepaisant to, jog jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Įvertinę situaciją, jog vaikui šeimoje neaugu, Skyriaus specialistai atvyko į atsakovų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir nusprendė paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Specialistams paimant vaiką iš namų ir paprašius jį aprengti, tėvai nerado vaiko batų - vieninteliai rasti vaiko batukai buvo per maži, todėl žiemą, minusinėje temperatūroje, vaiką teko vežti basą, be batų, tik su kojinaitėmis. Vaiko tėvai atsisakė vaiką palydėti į laikino apgyvendinimo vietą - Centre. Po ilgų įkalbinėjimų pavyko pasiekti, kad vaiko mama sūnų palydėtų, bent iki tarnybinio automobilio. Vaiką apgyvendinus Centre, socialinė darbuotoja V. A. paaiškino, kad vaiko mamai telefonu buvo pasiūlyta aplankyti vaiką ir kartu apsigyventi su vaiku grupėje, tačiau V. I. vaiko lankyti neatėjo, telefonu prisiskambinti vaiko mamai, taip pat nebepavyko. Išsiaiškinta, jog vaikas neturi asmens dokumentų. Skyrius kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių dėl dokumento išėmimo. Gimimo liudijimas išduotas 2021 m. gruodžio 23 d. Pažymėjo, jog vaikas nuo gimimo gyvena smurtinėje aplinkoje, per paskutinius du mėnesius policijos pareigūnai į šeimą buvo kviesti net tris kartus. Skyriaus specialistui A. V. 2022 m. gruodžio 22 d. užpildžius vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 5VSV-1629, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Atsakovė atsisakė kartu su vaiku vykti į Centro Pagalbos vaikams padalinį, todėl vaikas (A. 1 metų ir 1 mėn. amžiaus) buvo paimtas ir minėtame padalinyje apgyvendintas vienas (2021-12-21 Nr. 5VL-630), jam skirta Intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Vėliau vaikui skirta Trumpalaikės socialinės globos paslauga. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-01-21 įsakymu Nr. AD2-144 vaikui A. R. nuo 2022-12-22 nustatyta laikinoji globa Centre, jis perduotas budintiems globėjams. Atsakovė V. I. šeimos socialinei darbuotojai teigė, kad susitaikė su J. R., nori gyventi kartu, tvirtino, kad vyras jai ir vaikui pavojaus nekelia ir nekėlė, teigė, jog vyrą apkaltinusi tyčia, iš pykčio. Neva, tądien dujas jis papurškė netyčia, neatsargiai elgdamasis su flakonu, į ją ir vaiką nesitaikė. Teismo sprendimu paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos, šeimai toliau buvo teikiama pagalba, su šeima dirbo Skyriaus mobili komanda. Jau konsultacijų pradžioje abu tėvai neadekvačiai vertino susidariusią situaciją šeimoje, negebėjo suvokti priežasčių, dėl kurių buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, tik iš dalies gebėjo identifikuoti ir pripažinti esamus ir kylančius sunkumus. Baigiantis mobiliosios komandos darbui buvo įžvelgiama rizika dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje bei pasikartojančių tėvų konfliktinių situacijų ir negebėjimo adekvačiai jas spręsti. 2022 m. sausio 24 d. atliktas pakartotinis pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimas, nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl konfliktinių šeimos socialinių santykių, vaiko emocinės ir elgesio raidos, vaiko fizinio nesaugumo, turimų neigiamų šeimos patirčių, šeimos negebėjimo funkcionuoti savarankiškai. 2022 m. sausio 26 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų šeimai teikimą. Atsakovams siūlyta lankyti konfliktų valdymo grupę, dalyvauti emocinės savijautos stiprinimo užsiėmimuose - lankant individualias psichologo konsultacijas bei poroje, dalyvauti tėvystės įgūdžių tobulinimo mokymuose, lankyti sūnų institucijoje. Atsakovė V. I. įpareigota deklaruoti gyvenamąją vietą Klaipėdoje. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, atsakovė vaiką aplankė, tik vieną kartą, atsakovas vaiko neaplankė. 2022 m. vasario 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu atsakovai negalėjo argumentuoti, kodėl nevykdo pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių. 2022 m. gegužės 23 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta toliau tęsti šeimai socialinių paslaugų teikimą, tačiau ir toliau minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, atsakovės teigimu ji sąmoningai nevykdžiusi numatytų pagalbos priemonių, kreipėsi į teismą su prašymu dėl sutikimo leisti įvaikinti sūnų A. R. Toliau teikiant socialines paslaugas situacija šeimoje nesikeitė, 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu nustatyta, jog numatytos pagalbos priemonės ir toliau neįgyvendinamos, tačiau tęsiamas procesas dėl leidimo įvaikinti sūnų A. R. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovės V. I. prašymas dėl sutikimo įvaikinti jos sūnų buvo patenkintas. Pažymėjo, jog atsakovės V. I. pareiškime vaiko tėvas J. R. buvo įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo, tačiau teismo posėdyje nepasirodė, todėl nutartimi teismas patvirtinto, tik atsakovės sutikimą leisti įvaikinti atsakovų sūnų A. R. Socialinės darbuotojos po minėtos bylos teismo posėdžio, iš atsakovės sesers S. I., kuri dalyvavo teismo posėdyje, sužinojo, jog atsakovė laukiasi. Šias aplinkybes 2022-09-16 el. laišku V. I. patvirtino. Vėliau buvo gautas 2022-09-21 medicininis pažymėjimas Nr. S3-695/2, patvirtinantis atsakovės nėštumą. Šeimos socialinė darbuotoja D. P., kartu su atvejo vadybininke L. V. 2022-09-20 lankėsi šeimos namuose, (duomenys neskelbtini). Vizito metu nustatyta, jog išnuomotas butas bendrabučio tipo, tačiau jame yra du kambariai, privatus vonios kambarys, tualetas ir virtuvė. Atsakovės teigimu, pagrindinius kūdikiui reikalingus daiktus šeima turi, numatytas gimdymo terminas apie 2022 m. lapkričio 20 d. Pokalbio metu atsakovė teigė, jog santykiai su J. R. pasikeitė, tačiau jaučianti nerimą dėl gimsiančio vaiko, baiminasi buvusių patirčių ir išgyvenimų. Atsakovai neturi tinkamų įgūdžių rūpintis nepilnamečiu sūnumi, stokoja kasdienių ir socialinių įgūdžių, tarpusavio santykiai konfliktiški, nededa pastangų keisti gyvenimo būdą, nevykdo pagalbos šeimai plane išdėstytų įpareigojimų, siekiant teigiamų pokyčių šeimoje. Negeba ir nenori užtikrinti visapusiškos sūnaus A. priežiūros, jo ugdymo proceso, saugumo, fizinės ir psichologinės sveikatos. Atsakovai nerodo jokios iniciatyvos siekiant pokyčių šeimoje, t. y. prisiimti atsakomybę nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, vykdyti tėvų pareigas, per visą laikotarpį sūnų V. I. aplankė tik vieną kartą, J. R. sūnaus nelankė visai, socialiniai ryšiai tarp vaiko ir tėvų visiškai nutrūkę. Atsakovai sūnaus A. gyvenime nedalyvauja, išlaikymo sūnui neteikia ir yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų. Pažymėjo, jog atsakovė I. I. teismo keliu davė sutikimą įvaikinti sūnų. Vertinant aplinkybių visumą yra pagrindas neterminuotai riboti tėvų valdžią į sūnų A. R.

Ieškovės atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuo 2022 m. sausio 6 d. buvo išduotas teismo leidimas paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, t. y. A. R. Aplinkybės, dėl kokių priežasčių buvo paimtas vaikas, yra išdėstytos ieškinyje. Iš esmės, vaikas nuo gimimo augo smurtinėje aplinkoje. Atsakovai tarpusavyje konfliktuodavo, į jų gyvenamąją vietą buvo kviečiama policija. Policija per mėnesį po tris kartus tekdavo atvykti. Paskutinis atvejis buvo tols, kad atsakovas J.R. savo sūnui ir atsakovei į veidą pripurškė dujų, dėl ko buvo kviesta policija, greitoji, vaikų teisių apsaugos skyrius, vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir kartu su mama buvo apgyvendinti Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, ten išbuvo neilgai, keletą dienų, ir vėl atsakovė su vaiku grįžo pas savo smurtaujantį sugyventinį. Apie tai sužinoję skyriaus specialistai nuvyko į vietą ir nusprendė paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, tačiau specialistai susidūrė su tam tikromis kliūtimis, nes vaikas neturėjo batų, nors vaikas buvo 1,1 metų amžiaus, vaikas taip pat neturėjo ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Paimant vaiką iš šeimos, mama nenorėjo vykti su vaiku, nors pareigūnai ir specialistai bandė mamą įkalbinėti, tačiau atsakovė nurodė, kad ir atsakovai augo be tėvų, tai ir vaiką gali kažkas kitas globoti. Atsakovė davė sutikimą vaiko įsivaikinimui. Vėliau sužinota, kad atsakovė vėl laukiasi, o (duomenys neskelbtini) atsakovė susilaukė sūnaus. Atsakovai gyvena Šilutėje. Vaikas A. yra laikinai globojamas pas budinčius globėjus. Atsakovas vykdo individualią veiklą. Atsakovė niekur nedirba ir yra dirbusi labai neilgai. Šeima neturi nuolatinių pajamų, taip pat neturi ir nekilnojamojo turto. Vaikas specialių poreikių neturi, raidos sutrikimų taip pat neturi.

Atsakovai J. R. ir V. I. atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Atsakovai teismo posėdyje nedalyvavo. Šaukimams į teismo posėdį neįsiteikus atsakovams J. R. ir V. I. gyvenamosios vietos adresu, 2023 m. sausio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi šaukimai atsakovams įteikti viešo paskelbimo būdu. Todėl, teismas vertina, kad atsakovams apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, atsakovų prašymai atidėti bylą, pateikiant teismui dokumentus, patvirtinančius negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastį, nebuvo gauti.

Trečiasis asmuo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu. Nurodė, Centro žinioje nuo 2021 m. spalio 27 d. yra V. I. ir J. R. šeima. Šeima turi nepilnametį vaiką A. R., taip pat, Centro žiniomis, (duomenys neskelbtini) porai gimė sūnus. Centro žinioje šeima yra dėl konfliktiškų tarpusavio santykių ir socialinių įgūdžių stokos. Informavo, kad 2022 m. lapkričio 22 d. telefoninio pokalbio su J. R. metu sužinota, kad V. I. (duomenys neskelbtini) naktį pagimdė. Vyras nurodė, kad šeima pakeitė gyvenamąją vietą ir nebegyvena Klaipėdos mieste. Dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Elektroniniu paštu kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, informuojant apie pasikeitusią šeimos gyvenamąją vietą ir prašant įvertinti naujagimio situaciją. Gautas patvirtinimas, kad šeima gyvena minėtu adresu. Nuo 2022-11-24 V. I. ir J. R. šeimai nutrauktas socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikimas bei užbaigtas atvejo vadybos procesas Klaipėdos mieste ir inicijuotas Šilutės rajono savivaldybėje. V. I. ir J. R. nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi A. R. Moteris, nuo 2022-12-21, kai A. R. buvo laikinai apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams padalinyje, iki šios dienos, su vaiku susitiko tik vieną kartą – 2022 m. sausio 19 d. J. R. minėtu laikotarpiu su vaiku pasimatęs nebuvo. Akcentavo, kad abu tėvai buvo raginami palaikyti ryšį su sūnumi, organizuoti tėvų ir vaiko pasimatymai, į kuriuos tėvai neatvykdavo arba pasimatymo dieną informuodavo, kad neturi galimybės atvykti. A. R. auga budinčių globotojų šeimoje, socialinės darbuotojos darbui su tėvų globos netekusiais vaikais ir jų globėjais (rūpintojais) ir įtėviais R. M. teigimu, vaikas jaučiasi gerai, yra meilus, linkęs bendrauti, prieiti, prisiglausti. Rimtesnių sveikatos sutrikimų vaikas neturi.

Trečiojo asmens BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai J. R. ir V. I. yra nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai yra BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje nuo 2021 m. spalio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d.. (duomenys neskelbtini) atsakovams gimė dar vienas sūnus. Centro žinioje šeima buvo dėl konfliktiškų tarpusavio santykių ir socialinių įgūdžių stokos.

Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 9 d. atliktas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, nustatytas antras socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl neigiamų šeimos socialinių santykių.

2021 m. lapkričio 10 d. įvyko pirmasis šeimos atvejo vadybos posėdis, numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą, gyvenamosios vietos deklaravimą Klaipėdos mieste, alkoholio vartojimo prevenciją J. R., abiem vaiko tėvams psichologo konsultacijų lankymą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. Nors šeima bendradarbiavo geranoriškai, tačiau tik socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo priemonė įgyvendinta, daugiau nei viena iš minėtų pagalbos priemonių nebuvo įgyvendinta.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2021 m. gruodžio 14 d. V. I. paskambino šeimos socialinei darbuotojai, pasakojo sukonfliktavusi su J. R. Namuose tuo metu taip pat buvo dar du asmenys - vyro draugas ir neįvardinta mergina. Įvykus ginčui, V. I. teigimu, J. R. bute pripurškė ašarinių dujų, tada visa kompanija nuėjo į balkoną, o V. I. su vaiku paspruko. Socialinė darbuotoja moteriai rekomendavo iškviesti greitąją medicinos pagalbą kūdikio būklei įvertinti, taip pat policiją. V. I. pasiūlyta kreiptis į Centro Pagalbos moterims padalinį, sutarta, kad specialistė išsiaiškins ar minėtame padalinyje yra laisvų vietų apsigyventi. Po kurio laiko socialinė darbuotoja susisiekė su V. I., ši patvirtino, kad išsikvietė medikus ir policiją, ji pridūrė atsisakiusi vykti į ligoninę, kadangi „vaikui nieko nebuvo, tik akytės paraudusios“. V. I. buvo informuota, kad rytojaus dieną gali apsigyventi Centro Pagalbos moterims padalinyje. Minėtame padalinyje psichosocialinė pagalba V. I. teikta nuo 2021 m. gruodžio 15 iki 2021 m. gruodžio 21 d.

2021 m. gruodžio 21 d. Centro Pagalbos moterims padalinio socialinė darbuotoja informavo šeimos atvejo vadybininkę, kad V. I. nutarė nebegyventi minėtoje įstaigoje, teigė gyvensianti pas draugę. Tą pačią dieną Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. V. telefonu informavo šeimos atvejo vadybininkę, kad turi informacijos, jog V. I. sugrįžo gyventi pas J. R. Minėtas specialistas pridūrė vykstantis į šeimos namus, planuojantis mamą su vaiku apgyvendinti Centro Pagalbos vaikams padalinyje.

2021 m. gruodžio 22 d. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste gauta A. R. vaiko situacijos vertinimo anketa, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaikas laikinai apgyvendintas Centro Pagalbos vaikams padalinyje, jam skirta Intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga. Vėliau vaikui skirta Trumpalaikės socialinės globos paslauga, jis perduotas budintiems globotojams.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors 2021 m. gruodžio 24 d. — 2022 m. sausio 21 d. su V. I. ir J. R. dirbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda, tačiau vaiko tėvai tik iš dalies laikėsi susitarimų su mobiliosios komandos vyr. specialistais dėl konsultacijų, tačiau jos buvo nenuoseklios. Konsultacijų pradžioje abu tėvai neadekvačiai vertino susidariusią situaciją šeimoje, negebėjo suvokti priežasčių, dėl kurių buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, iš dalies gebėjo identifikuoti ir pripažinti esamus ir kylančius sunkumus. Baigiantis mobiliosios komandos darbui tėvai gebėjo adekvačiau vertinti situaciją, tačiau vis vien nevengė įvairių pasiteisinimų. Po mobiliosios komandos vyr. specialistų darbo su šeima ir pagalbos teikimo buvo įžvelgiama rizika dėl pasikartojančių tėvų konfliktinių situacijų ir negebėjimo adekvačiai jas spręsti bei dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje.

2022 m. sausio 24 d. atliktas pakartotinis pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas, nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis dėl neigiamų šeimos socialinių santykių, vaiko emocinės ir elgesio raidos, vaiko fizinio nesaugumo, turimų neigiamų šeimos patirčių, šeimos negebėjimo funkcionuoti savarankiškai.

2022 m. sausio 26 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų šeimai teikimą; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymą; emocinės savijautos stiprinimą, lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgūdžių tobulinimą, lankant mokymus; V. I. gyvenamosios vietos deklaravimą Klaipėdos mieste; tėvų ir vaiko pasimatymų užtikrinimą. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos. V. I. su vaiku buvo susitikusi vieną kartą.

2022 m. vasario 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų šeimai teikimą; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymą; emocinės savijautos stiprinimą, lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgūdžių tobulinimą, lankant mokymus; V. I. gyvenamosios vietos deklaravimą Klaipėdos mieste; tėvų ir vaiko pasimatymų užtikrinimą. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos. Paslaugų gavėjai negalėjo argumentuoti kodėl nevykdo pagalbos plane numatytų pagalbos priemonių.

2022 m. gegužės 23 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų šeimai teikimą; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymą; emocinės savijautos stiprinimą, lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgūdžių tobulinimą, lankant mokymus; V. I. gyvenamosios vietos deklaravimą Klaipėdos mieste; tėvų kreipimąsi į teisininkus dėl sutikimo įvaikinti A. R. suteikimo. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, išskyrus tai, kad V. I. kreipėsi į teisininkus su prašymu leisti įvaikinti sūnų A. R. V. I. teigė sąmoningai nevykdžiusi numatytų pagalbos priemonių.

2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų šeimai teikimą; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymą; emocinės savijautos stiprinimą, lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgūdžių tobulinimą, lankant mokymus; V. I. gyvenamosios vietos deklaravimą Klaipėdos mieste; V. I. įsitraukimą į darbo rinką arba mokslų tęsimą; proceso tęsimą dėl leidimo įvaikinti A. R. suteikimo. Minėtos pagalbos priemonės neįgyvendintos, išskyrus tai, kad V. I. tęsė procesą dėl leidimo įvaikinti sūnų A. R. suteikimo.

2022 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi patenkintas V. I. pareiškimas sutinkant leisti įvaikinti sūnų A. R. V. I. pareiškime vaiko tėvas J. R. buvo įtrauktas kaip suinteresuotas asmuo, tačiau teismo posėdyje nepasirodė, todėl sprendime dėl sutikimo leisti įvaikinti sūnų A. R. įtraukta tik vaiko motina.

2022 m. rugsėjo 20 d. šeimos socialinė darbuotoja D. P., kartu su atvejo vadybininke L. V. lankėsi šeimos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Vizito metu namuose buvo viena V. I., moteris aprodė naujai išsinuomotą būstą. Butas bendrabučio tipo, tačiau jame yra du kambariai, privatus vonios kambarys, tualetas ir virtuvė. Paslaugų gavėjos teigimu, pagrindinius kūdikiui reikalingus daiktus šeima turi, ji papasakojo kur planuoja statyti vaiko lovelę ir kitus daiktus. V. I. gimdymo terminą nurodė maždaug 2022 m. lapkričio 20 d. Pokalbio metu moteris pasakojo apie kintančius jos ir J. R. santykius, pridūrė jaučianti nerimą dėl gimsiančio vaiko, kadangi baiminasi buvusių patirčių ir išgyvenimų. Paslaugų gavėja tikino apie nėštumą nieko nesakiusi specialistams taip pat dėl jaučiamos baimės. Vizito metu moteriai akcentuota bendradarbiavimo su Centro specialistais svarba, įsitraukimas į pagalbos šeimai procesą, V. I. taip pat raginta kreiptis dėl psichologinės pagalbos gavimo.

2022 m. lapkričio 3 d. įvykusio atvejo vadybos posėdžio metu numatytos pagalbos priemonės, orientuotos į socialinių paslaugų šeimai teikimą; tėvams konfliktų valdymo grupių lankymą; emocinės savijautos stiprinimą, lankant individualias psichologo konsultacijas ir poroje; tėvystės įgūdžių tobulinimą, lankant mokymus; V. I. gyvenamosios vietos deklaravimą Klaipėdos mieste; motyvuoto siūlymo teikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir kreipimąsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo.

2022-11-23 įvyko šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta nutraukti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikimą ir užbaigti atvejo vadybos procesą V. I. ir J. R. šeimai. Priežastis - šeima išsikėlė iš Klaipėdos miesto savivaldybės. 2022-11-24 Šilutės socialinių paslaugų centrui perduota informacija apie šeimos gyvenamąją vietą, siūlant tęsti atvejo vadybos procesą ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikimą V. I. ir J. R. šeimai pagal faktinę gyvenamąją vietą.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, vaiko ryšys su tėvais visiškai nutrūkęs. Atsakovams teiktos socialinės paslaugos ir pagalba nedavė teigiamų rezultatų. Taip pat matyti, jog šiuo metu atsakovai nėra pakeitę savo gyvenimo būdo ir sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametį vaiką ir visapusiškai juo rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Liteko duomenimis nustatyta, jog atsakovo atžvilgiu yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, išlaikymo jam neteikia, vaiku nesidomi, jo beveik nelankė ir nesiekė susigrąžinti į šeimą. Toks atsakovų, kaip tėvų, pareigų nevykdymas – vangus bendravimas su vaiku, domėjimosi jo kasdiene buitimi, ugdymu ir sveikata stoka, vertintini kaip atsakovų veikimas priešingai vaiko interesams. Byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovų šeimoje padėtis gali iš esmės pasikeisti. Atsakovams buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, atsakovai žino apie šios civilinės bylos iškėlimą, tačiau bylos eiga nesidomėjo, atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, juolab, kad vaiko teisių institucijos darbuotojai ne kartą paaiškino, atsakovams pasekmes, susijusias su vaiko paėmimu iš šeimos.

Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovų gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovai susitvarkys buitį. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovams J. R. ir V. I. į nepilnametį vaiką A. R. (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovams pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, doru elgesiu siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbą, vykdant rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, atsakovai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tačiau tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo iš atsakovų J. R. ir V. I. sūnaus išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai neturi savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovės paaiškinimais atsakovas galimai epizodiškai vykdo individualią veiklą. Atsakovė niekur nedirba, nes prieš kelis mėnesius susilaikė dar vieno vaiko. Akivaizdu, jog šeima neturi jokių nuolatinių pajamų, nuolatinės gyvenamosios vietos. Vaikas specialių poreikių neturi, raidos sutrikimų taip pat neturi.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis CPK 376 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos nuostatomis aktyvus teismo vaidmuo reiškiasi tuo, kad teismas: 1) turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą; 2) privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; 3) turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu; 4) gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose įtvirtintų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas; 5) savo iniciatyva taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki bus priimtas teismo sprendimas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką reiškia ne tik galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, bet ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio pagrindu ir dalyku, šeimos bylose gali būti traktuojama kaip vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo – išimtis (CPK 13 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, atveju būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).

Tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžiama prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ ratifikuotos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas. Šis imperatyvas suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. KT44-N13/2019).

Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, išlaikymo teikėjo nepakankamu rūpestingu ar nesąžiningu elgesiu ar kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kaip minėta, aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose leidžia teismui patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą ir kt., tačiau tik esant būtinybei, pavyzdžiui, siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA nustatytas dydis yra 840,00 Eur (atskaičius mokesčius – 633,00 Eur).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo pažymima, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi teismas negali spręsti, kad bylos duomenys patvirtina pakankamas atsakovo pastangas siekiant užsidirbti, gauti pajamas nepilnametei dukrai išlaikyti. Teismas taip pat pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovai neteikia vaikui išlaikymo. Prieštaravimų, ar pagrindžiančių įrodymų, neteikė (CP 178 straipsnis). Teismas įvertina ir tai, kad atsakovai nepateikė į bylą jokių duomenų bei įrodymų, jog turi sveikatos problemų, psichinių ar fizinių trūkumų, dėl kurių neturi galimybės gauti geriau apmokamo darbo, mokytis bei siekti įgyti kitokias/kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas ir tokiu būdu prisidėti daugiau materialiai prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymėtina, jog atsakovai yra darbingo amžiaus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovai, kaip privalantys teikti išlaikymą asmenys, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas didesnis išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui.

Bylos duomenimis nenustatyta, jog atsakovai turėtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovai turi dar vieną mažametį vaiką, tačiau abu yra jauni, darbingo amžiaus, neturintys jokių sveikatos sutrikimų asmenys.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.), iš jų priteisiamas išlaikymas, t. y. po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 22 d.) iki A. R. pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Kiti klausimai

Lietuvos Respublikos CPK 4961 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl A. R. nuolatinės globos ir jos globėjų paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo mokėtinas 135,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovų po 67,50 Eur valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 4961 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), į vaiką A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į vaiką A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. I. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo J. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2022 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą.

Skirti laikiną globėją biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalis dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                        Viktorija Čiapaitė