Administracinė byla Nr. eA-782-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02169-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.5 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui J. K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, dėl atlyginimo dydžio už žemės sklypą nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Ministerija) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akto Nr. ŽVP-39-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,1229 ha žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo J. K. 0,1229 ha dydžio žemės sklypą bendrą 3 180,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-48 ( toliau - ir Ataskaita) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo J. K. 0,1229 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti). Susisiekimo ministerija prašė nustatyti 3 180,00 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo J. K. 0,1229 ha žemės sklypą. Minėtas 3 180,00 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo J. K. Žemės sklypą nustatytas Ataskaitos pagrindu ir nurodytas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-48 atsakovo žemės sklypas (tuo metu buvo vertinama žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 0,1229 ha dydžio dalis) buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), žemės sklype nebuvo vykdoma ūkinė veikla, nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Apžiūros metu sklypas buvo apaugęs nešienaujama žoline augalija, menkaverčiais krūmais ir keliais medžiais (obelis, slyva, paprastoji eglė). Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Ataskaitoje ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo 0,1229 ha dydžio atsakovo žemės sklypo rinkos vertė buvo 3 090,00 Eur, kitų nuostolių, patiriamų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (naikinamų želdinių), vertė – 90 Eur. Iš viso 3 180,00 Eur. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 5 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir LAKD) 2017 m. spalio 5 d. pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą nuostolių atlyginimo sumą (3 180,00 Eur) į notaro įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai registruota pašto siunta pranešė atsakovui 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. (6.1) 2-4543 „Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimo į notaro depozitinę sąskaitą“. Ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo žemės sklypą. Atsakovas buvo raštu informuotas dėl vyksiančio jo valdomo žemės sklypo apžiūros, joje dalyvavo, tačiau nepateikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo vertės. Vėliau atsakovas taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių. Pareiškėjo nuomone, atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę turėtų būti nustatytas pagal Ataskaitą ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Atsakovas nepagrįstai prašo priteisti procesines palūkanas, nes specialus teisės aktas – Žemės paėmimo įstatymas nenumato valstybei pareigos mokėti procesines palūkanas tuo atveju, kai žemės sklypo savininkas nepasirašo akto ir ginčas nagrinėjamas teisme. Be to, ginčo santykiai – žemės paėmimas visuomenės poreikiams priskirtini viešajai teisei, todėl taikyti privatinius civilinius santykius reglamentuojančias teisės normas (civilinių prievolių vykdymo termino praleidimas) nėra pagrindo.

4.       Atsakovas J. K. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko.

5.       Atsakovas nesutiko, jog žemės sklypo vertė 3 090 Eur, o kitų nuostolių dydis – 90 Eur. 2005 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi J. K. nupirko 0,9753 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Už žemės sklypą atsakovas sumokėjo 350 000,00 Lt (t. y. 101 367 Eur; 1 039,34 Eur už 1 arą). Įsigijęs žemės sklypą, atsakovas 2006 metais pradėjo teritorijų planavimo procedūras, kuriomis siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą bei numatyti naudojimo būdus – pramonės ir sandėliavimo teritorijos bei mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei žemės sklypo paskirtis liko nepakeista, nors Kauno rajono bendrasis planas ir numatė, kad šioje teritorijoje galima vystyti ne žemės ūkio veiklą. Nesutikdamas su žemės sklypo įvertinimu Ataskaitoje, atsakovas raštu kreipėsi į suinteresuotas institucijas nurodydamas, kad žemės sklypo įvertinimas neatitinka esamos sklypo rinkos vertės ir numatomas atlyginimas nėra teisingas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. ĮS-2155 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo“ buvusios 0,9753 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, kuri nepaimama visuomenės poreikiams, paskirtis yra pakeista į kitą, o nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ĮS-2231 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir vidutinės rinkos vertės nustatymo“ buvo nustatyta, kad 0,8524 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 94 300 Eur (t. y. 1 106,29 Eur už 1 arą).

6.       Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę <…>. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus. Pagal Žemės paėmimo įstatymą paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Ginčo atveju žyma apie žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams yra padaryta 2017 m. vasario 7 d., atitinkamai ir byloje turėtų būti pateiktas bent jau 2017 m. sausio–vasario mėn. atliktas vertinimas, o ne 2015 m. rugpjūčio 17 d. – 2015 m. spalio 15 d. surašyta turto vertinimo ataskaita. Pagal teismų praktiką analogiškose bylose, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Pareiškėjo pateikta Ataskaita parengta netinkamai: joje neišnagrinėti veiksniai, kurie labiausiai turi įtakos sklypo vertei (pvz., sklypas prie gatvių, greta miesto komunikacijų); nėra duomenų apie tai, ar tikrinta, kad parinkti sandoriai yra nepriklausomi, sudaryti ne tarp susijusių asmenų, ar nebuvo šešėlinės ekonomikos požymių (ar nebuvo dirbtinai sumažinta sandorių kaina dalį kainos mokant šalia sandorio ir to neparodant); detaliau nepaaiškinti lyginamieji objektai, nepateikta jų vieta verčių zonoje, jų fotofiksacija, neaišku, kokie veiksniai lėmė lyginamųjų objektų faktinę kainą; lyginamasis objektas – iš valstybės įsigytas žemės sklypas neatitinka rinkos vertės apibrėžimo reikalavimų ir negali būti parinktas lyginamuoju objektu; visiškai nebuvo nagrinėjama sklypų pasiūla rinkoje, pardavimo kainos ir kt. Viena iš esminių charakteristikų, turinčių įtakos sklypo rinkos vertei, yra jo vieta šalia vidinių rajono asfaltuotų gatvių, t. y. prie sklypo galima privažiuoti lengvai, taip pat prijungti visas komunikacijas, esančias šalia sklypo, o lyginamųjų žemės sklypų išsidėstymas susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir kitų infrastruktūros objektų atžvilgiu turi atitikti vertinamą žemės sklypą. Teismas turi įvertinti ir aplinkybę, kad turi būti vertinamas ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o toks sklypas, kurio paskirtis gali būti analogiškai pakeista į kitą. Teismas, siekdamas nustatyti teisingą atlygį už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtų įvertinti, ar už pareiškėjo nurodomą atlyginimą atsakovas galės įsigyti analogišką žemės sklypą. Įsigyti panašaus 0,1229 ha žemės sklypo už tą pačią kainą (t. y. 3 090 Eur) neįmanoma dėl to, kad tokių žemės sklypų pasiūla nėra didelė, nes žemės sklypas ribojasi su autostrada, čia puikus privažiavimas asfaltuotomis gatvėmis bei priėjimas prie miesto komunikacijų; yra prie pat Kauno miesto ribos bei panašių žemės sklypų kainų intervalas svyruoja nuo ~ 1 300 Eur iki ~ 4 000 Eur už arą. Atsakovas paaiškino, kad kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintojus, kurie nurodė, jog preliminariai 0,9753 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė yra 127 000,00 Eur (t. y. apie 1 300,00 Eur už 1 arą). Teismas, priimdamas sprendimą taip pat turi atsižvelgti į žemės sklypo įsigijimo kainą, nes ji geriausiai įrodo, kiek žemės sklypas vertinamas rinkoje. 2005 m. lapkričio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovui įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jo kaina jau tada už 1 arą buvo 1 039,34 Eur, o pagal pareiškėjo teikiamą Ataskaitą 1 aro kaina yra 258,75 Eur. Taigi nuo žemės sklypo įsigijimo praėjus daugiau kaip 10 metų, žemės sklypo rinkos vertė sumažėjo 4 kartus. Pagal viešai skelbiamus duomenis apie parduodamus sklypus šioje teritorijoje, analogišką žemės sklypą atsakovas galėtų įsigyti po 3 000–4 000 Eur už 1 arą, t. y. daugiau nei 13 kartų brangiau, nei nurodo pareiškėjas. Paėmimo visuomenės poreikiams atveju, kuomet kompensacijos klausimas sprendžiamas teisme, turi būti taikomas procesinių palūkanų teisinis institutas, nes tai neatsiejama nuo turto paėmimo proceso metu taikomo teisingo atlyginimo konstitucinio principo. Bet koks kompensacijos išmokėjimo vilkinimas daro žalą savininkui. Pagal kasacinio teismo praktiką, įgyvendinant konstitucinę savininko teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, gali būti pagal analogiją taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Atitinkamai atsakovas turi teisę į palūkanas, nes realiai jo, kaip savininko, teisės yra suvaržytos dar nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. XII-381 priėmimo dienos.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos su pareiškėjo prašymu sutiko.

8.       LAKD atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-48 teisinga. Todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,1229 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 3 180 Eur atlyginimo dydį pagal minėtą ataskaitą ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą su pareiškėjo pareiškimu sutiko.

10.       NŽT nuomone, pareiškėjo argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį. 

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu nustatė už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo J. K. 0,1229 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) bendrą 11 090 Eur atlyginimo dydį pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 1804-0011.

12.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo ir leidimo įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,1229 ha žemės sklypą ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi yra išspręstas. Todėl teismas nagrinėjo tik antrąjį reikalavimą, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo J. K. 0,1229 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bendrą 3 180,00 Eur atlyginimo dydį pagal Ataskaitą ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą.

13.       Teismas nustatė, kad 2005 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (Notarinio registro Nr. 1-4324) atsakovas J. K. nupirko 0,9753 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir už jį sumokėjo 350 000,00 Lt (t. y. 101 367 Eur; 1 039,34 Eur už 1 arą). Įsigijęs žemės sklypą, atsakovas 2006 metais pradėjo teritorijų planavimo procedūras, kuriomis siekė pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą bei numatyti naudojimo būdus – pramonės ir sandėliavimo teritorijos bei mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Tačiau 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei, žemės sklypo paskirtis liko nepakeista, nors Kauno rajono bendrasis planas ir numatė, kad šioje teritorijoje galima vystyti ne žemės ūkio veiklą.

14.       Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-381 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – ir Seimo nutarimas Nr. XII-381) pripažino Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) (toliau – ir Projektas) ypatingos valstybinės svarbos projektu. Vienas iš Projekto ruožų yra magistralinis kelias A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda nuo 4,7 iki 308 km. Ministerija buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija. Ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 304) pradėjo atsakovo nuosavybės teise valdomo 0,9753 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 3-341 „Dėl Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) ypatingos valstybinės svarbos ir „Via Baltica“ transporto koridoriaus Lietuvos dalies ypatingos valstybinės svarbos projektų vykdymo“ LAKD buvo pavesta atlikti darbus, susijusius su Projekto įgyvendinimu (įskaitant ir magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 94 iki 107 km rekonstrukciją), ir pradėti rengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus (šiuo atveju – ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti).

15.       Teismas nustatė, kad apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą Nr. 304, kurį vykdant pradėta žemės sklypo (dalies) paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, vadovaujantis Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies pagrindais, atsakovas buvo informuotas LAKD 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (6.1) 2-1734 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“. Pranešimas registruotąja pašto siunta jam buvo įteiktas. Toliau buvo pradėtas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Projekto rengėja – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu kadastriniais matavimais buvo nustatyta, kad iš atsakovo visuomenės poreikiams būtų paimama 0,9753 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 0,1229 ha dydžio dalis. Atsakovas UAB „Kelprojektas“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. SR15-04598 „Dėl paimamos žemės visuomenės poreikiams vertinimo“ buvo pakviestas į visuomenės poreikiams paimamo turto apžiūrą kartu su turto vertintoju. Atsakovas minėto turto apžiūroje 2015 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo.

16.       Užbaigus projekto rengimą, LAKD 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (6.1) 2-7339 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovas buvo informuotas apie parengtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir apie tvarką, kaip būtų galima susipažinti su jo sprendiniais. Su šiuo pranešimu atsakovui buvo išsiųsta Turto vertės nustatymo pažymos Nr. TVA-2015-48 kopija. Šis pranešimas išsiųstas registruota pašto siunta, kuri buvo įteikta.

17.       Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1P-48-(1.17.E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“. Apie tai atsakovas buvo informuotas NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. vasario 1 d. raštu Nr. 7SD-786-(14.7.104) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“. Vadovaujantis minėtu projektu, atsakovo J. K. žemės sklypas buvo padalytas taip: į liekantį savininkui (0,8524 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (10 priedas); į paimtiną visuomenės poreikiams (0,1229 ha), kuriam Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       NŽT direktorius 2017 m. birželio 21 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-39-(1.18) iš atsakovo visuomenės poreikiams nusprendė paimti nuosavybės teise valdomą 0,1229 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir už jį pagal Ataskaitą nustatė bendrą 3 180,00 Eur atlyginimo dydį.

19.       Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3-160 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti) procedūros vykdymo“ LAKD pavedė organizuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų pasirašymą, taip pat iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams sumokėti šiuose aktuose nurodytą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Ministerija šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. 2-2080 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ išsiuntė pranešimą atsakovui. Vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, LAKD 2017 m. spalio 5 d. pervedė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą nuostolių atlyginimo sumą (3 180,00 Eur) į notaro įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai registruotąja pašto siunta pranešė atsakovui 2017 m. spalio 5 d. raštu Nr. (6.1) 2-4543 „Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę pervedimo į notaro depozitinę sąskaitą“. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-48 nustatyta, kad 0,9753 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) visuomenės poreikiams paimamos 0,1229 ha dydžio žemės sklypo dalies rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo 3 090,00 Eur, kitų nuostolių (naikinamų želdinių) vertė – 90 Eur. Iš viso 3 180,00 Eur.

20.       Teismas aptarė CK bei kitų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės paėmimą visuomenės poreikiams, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

21.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bylose, kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, yra konstatavęs, kad sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; Konstitucija ir kiti teisės aktai įtvirtina teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principą, kuris reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (nustatant sklypo vertę pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

22.       Teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Jau institucijos sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukelia savininko teisių ribojimo teisines pasekmes, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą (Žemės įstatymo 46 str. 4 d., 2006 m. gruodžio 14 įstatymo Nr. X-982 redakcija). Kai žemės savininkas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, būtent institucijos priimamame sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti nustatyta paimamo žemės sklypo vertė, nurodyta kompensacija pinigais; šis sprendimas registruojamas Nekilnojamojo turto registre; per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo priėmimo dienos institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, turi kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (Žemės įstatymo 46 str. 5, 9 d., 47 str. 3 d., 2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija). Tokiu, kaip nagrinėjamo ginčo, atveju teisingo atlyginimo dydis turėtų būti siejamas su realių apribojimų, suvaržymų atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu. Institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laike ir sukelia naujas, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei. Tinkamas paimamo žemės sklypo vertės nustatymas ir teisingo atlyginimo už jį siūlymas institucijos sprendime suponuoja teisės aktų, tarp jų – Konstitucijos, reikalavimų vykdymą ir leidžia išvengti ginčo nagrinėjimo teisme; institucija, priimdama sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, negali žinoti, kada teismas, jeigu į jį būtų kreiptasi, daliniu sprendimu išspręs ginčą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, todėl taip pat neturi galimybės siūlomą atlyginimo dydį suderinti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo verte tokio teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo momentu.

23.       Teismas vertino, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 9 p. (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1428 redakcija), Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Turto vertinimo metodika) 20.2 p.). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Konkrečiam žemės sklypui taikomas ribojimas, kad esama jo žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį, vertintinas kaip jo individuali savybė, į kurią turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant šio žemės sklypo rinkos vertę. Todėl teismas darė išvadą, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatytina atsižvelgiant į aplinkybę, jog esama jo žemės ūkio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis negali būti pakeista į kitą naudojimo paskirtį.

24.       Teismas nustatė, kad pagal Ataskaitą, atsakovo žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), žemės sklype nebuvo vykdoma ūkinė veikla. Sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Apžiūros metu sklypas buvo apaugęs nešienaujama žoline augalija, menkaverčiais krūmais ir keliais medžiais (obelis, slyva, paprastoji eglė). Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis nustato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Ataskaitoje nustatyta, kad 0,9753 ha dydžio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visuomenės poreikiams paimamos 0,1229 ha dydžio žemės sklypo dalies rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo 3 090,00 Eur, kitų nuostolių (naikinamų želdinių) vertė – 90 Eur. Iš viso 3 180,00 Eur. Atsakovas nesutiko su tokiu įvertinimu, prašė skirti šioje byloje teismo ekspertizę.

25.       Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo paskirta visuomenės poreikiams paimto 0,1229 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Teismui pateiktas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas (surašymo data 2018 m. balandžio 17 d. – 2018 m. balandžio 26 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams įformintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-39-(1.18), kuriuo iš atsakovo visuomenės poreikiams nuspręsta paimti nuosavybės teise valdomą 0,1229 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir už jį pagal VĮ Valstybės žemės fondo parengtą Ataskaitą nustatytas bendras 3 180,00 Eur atlyginimo dydis. Atsižvelgiant į teismų praktiką, ekspertui buvo suformuluota užduotis nustatyti ginčo žemės sklypo rinkos vertę institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2017 m. birželio 21 d. Ekspertizės išvada nustatyta, jog visuomenės poreikiams paimto 0,1229 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, kartu su žemės paėmimu patirtais nuostoliais, 2017 m. birželio 21 d. buvo 11 090 Eur.

26.       Teismas, spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu rinkos vertės žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną nustatymo, vadovaudamasis proceso teisės normose ir teismų praktikoje nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į ekspertizės akto turinį, darė išvadą, jog sprendžiant šį specialiųjų žinių reikalaujantį klausimą, nesant pagrįstų abejonių dėl tyrimo rezultato, patikimesniu įrodymu pripažintina teismo ekspertizės išvada palyginti su byloje pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-48, kurioje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamos 0,1229 ha dydžio žemės sklypo dalies rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo 3 090,00 Eur, kitų nuostolių (naikinamų želdinių vertė) – 90 Eur. Iš viso 3 180,00 Eur. Dėl to teismas turto vertinimo ataskaitoje padarytą išvadą atmetė. Teismas pažymėjo, jog Ataskaitoje ginčo žemės sklypo vertė nustatyta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžioje, t. y. 2015 m. rugpjūčio 17 d., bet ne rinkos vertė institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną – 2017 m. birželio 21 d., kaip suformuota teismų praktikos išanalizavus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

27.       Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių nesutinka su teismo atliktos ekspertizės išvada nustatant kompensacijos dydį už ginčo žemės sklypą ir dėl kokių aplinkybių teismas neturi vadovautis teismo eksperto išvadomis, nors teismas pareiškėjui buvo suteikęs galimybę ir pakankamai laiko suformuluoti nesutikimo su ekspertize argumentus ir prašymus, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis, tačiau pareiškėjas suteikta galimybe nepasinaudojo. Teismui 2018 m. kovo 28 d. nusprendus paskirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, paskyrus konkretų ekspertą ir suformulavus klausimus, teikiamus ekspertui, nė vienas proceso dalyvis minėtos nutarties Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka neskundė. Teismas sutiko su eksperto padarytomis išvadomis nustatant žemės sklypo vertę atsakovo nuosavybės teisių į jį praradimo momentu (2017 m. birželio 21 d.).

28.       Teismas nurodė, kad ekspertas taikė retrospektyvinį vertinimą, t. y. kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė, vadovavosi Žemės įstatymo aktualia redakcija (po 2011 m. liepos 1 d., 47 str. 1 d.) (nekilnojamojo turto ekspertizės akto 5 l.) bei kitais teisės aktais, išsamiai nurodytais ekspertizės akte. Taip pat, nustatydamas paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo vertę, papildomai taikė lyginamąjį metodą, kurio esmę sudaro vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.

29.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepaneigė eksperto išvados nei pagrįstumo aspektu, nei teisėtumo aspektu, kadangi į bylą nebuvo pateikta specialiomis žiniomis pagrįstų duomenų, paneigiančių eksperto pasirinktą vertinimo metodą ir nustatytą ginčo žemės sklypo rinkos vertę, nepateikta duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės paskyrimo teisėtumu ir eksperto kompetencija. Todėl teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, rėmėsi Ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Ekspertizės išvadoje pažymėta, jog ekspertizės objekto, žemės sklypo, bendro 0,1229 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, kartu su žemės paėmimu patiriamais nuostoliais, 2017 m. birželio 21 d. buvo 11 090 Eur.

30.       Teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (6.1)2-7339 „Dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ atsakovas buvo informuotas, kad paimant 0,9753 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį – 0,1229 ha turto vertintojo A. T. įvertinta 3 090 eurų, t. y. 251,42 euro už 1 arą. Nesutikdamas su tokiu žemės sklypo įvertinimu, atsakovas 2016 m. sausio 14 d. raštu kreipėsi į suinteresuotas institucijas nurodydamas, kad žemės sklypo įvertinimas visiškai neatitinka esamos sklypo rinkos vertės ir numatomas atlyginimas nėra teisingas. 2016 m. sausio 18 d. raštu Nr. (6.1)2288 „Dėl 2016-01-14 rašto“ LAKD informavo, kad teisės aktai nenumato pakartotinių vertinimo ataskaitų rengimo. Atsakovas teisingai pažymėjo, jog nors nuo žemės sklypo įsigijimo praėjo daugiau kaip 10 metų, o pareiškėjo teigimu, žemės sklypo rinkos vertė sumažėjo 4 kartus. Tokius teiginius paneigia viešai skelbiami duomenys apie parduodamus sklypus šioje teritorijoje, iš kurių matyti, jog panašų sklypą galima įsigyti mokant 3 000–4 000 Eur už 1 arą.

31.       Teisėjų kolegija darė išvadą, kad nustatytinas atsakovui priteistinos kompensacijos dydis pagal ekspertizės akto išvadą – 11 090 Eur. Priteistinas kompensacijos dydis nustatytas pagal atliktą individualų vertinimą ekspertizės aktu, kurio teisėtumu ir pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės vertinimo, paprastai remiasi Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamojo turto rinkos verte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-261/2018).

III.

32.       Pareiškėjas Susisiekimo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą.

33.       Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją arba perduoti bylą nagrinėti teisėjų plenarinei sesijai.

34.       Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros klausimus, netinkamai taikė Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, be pagrindo vadovavosi Žemės įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant Žemės įstatymo nuostatas. Žemės paėmimo įstatymas nurodo, kad jo reglamentuojamiems santykiams nėra taikomi Žemės įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Įstatymų leidėjas nustatė du skirtingus žemės paėmimo procesus, reguliuojamus skirtingomis teisės normomis, t. y. žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesą pagal Žemės įstatymo VIII skyrių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus procesą pagal Žemės paėmimo įstatymą. Pareiškėjas, aptaręs abiejų procedūrų skirtumus, pažymi, kad pagal Žemės paėmimo įstatymą žemės savininkui teisinės pasekmės atsiranda jau nuo Vyriausybės nutarimo pradėti paėmimo procedūrą įsigaliojimo dienos, nėra galimybių sudaryti sutarčių, atlikti pakartotinio vertinimo, savininkui suteikti kitą žemės sklypą, paėmimas įforminamas NŽT įsakymu.

35.       Pareiškėjas teigia, kad tiek teismo ekspertas ekspertizės akte, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai vadovavosi Žemės įstatymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesivadovavo ir neaiškino šioje byloje taikytino Žemės paėmimo įstatymo nuostatų, jų nesiejo su faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 ir kt.), kadangi tiek taikomi įstatymai, tiek žemės paėmimo procedūros, tiek teisminis procesas (pagal Žemės paėmimo įstatymą – administracinis, pagal Žemės įstatymą – civilinis) ir faktinės aplinkybės šioje byloje nėra tapačios.

36.       Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime vadovavosi Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244, nuostatomis, kuri 2012 m. gegužės 1 d. yra pripažinta netekusia galios. Šiuo metu galioja finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika.

37.       Pareiškėjas nurodo, kad Žemės paėmimo įstatyme (5 str. 1 ir 2 d.) yra nustatytas paimamos žemės vertinimo laikas: projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į NŽT su prašymu priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. T. y. turto vertinimas turi būti atliekamas po Vyriausybės nutarimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios įsigaliojimo, rengiant žemės paėmimo projektą ir prieš pateikiant prašymą priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams NŽT. NŽT direktorius priima žemės paėmimo aktą, kuriame jau turi būti nurodyta paimtino žemės sklypo vertė ir kiti atlygintini nuostoliai. Sistemiškai analizuojant Žemės paėmimo įstatymo nuostatas ir jo tikslus, matyti, kad paimamo žemės sklypo vertinimas turi būti atliekamas iki žemės paėmimo akto surašymo dienos, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta (sklypo apžiūra 2015 m. rugpjūčio 17 d., ataskaitos surašymas 2015 m. spalio 15 d.). Jeigu, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų nuspręsta, kad turto vertinimas turi būti atliekamas būtent faktinio sprendimo dėl žemės paėmimo dieną (žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto surašymo dieną), tai neįgyvendinama praktikoje, nes tą pačia dieną atlikti turto vertinimą ir šio turto vertinimo ataskaitos pagrindu parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą fiziškai neįmanoma, kadangi šiuos du veiksmus atlieka skirtingi subjektai (nepriklausomas turto vertintojas ir NŽT direktorius), turto vertinimo procesas užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priimamame akte reikia įrašyti turto atlyginimo duomenis. Be to, taip būtų pažeistas esminis teisės principas – impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryto to, kas neįmanoma). Tokiu atveju teisinga atlyginimo kaina būtų nustatoma tik esant teisminiam ginčui ir jį išnagrinėjus teisme. Atsakovo žemės sklypo vertę perskaičiuojant vėlesnę, t. y. žemės paėmimo akto priėmimo dieną, galėtų būti pažeistas teisingumo ir lygiateisiškumo principas, nes į blogesnę padėtį patektų kiti visuomenės poreikiams, įgyvendinant ypatingos svarbos projektą, paimtų žemės sklypų savininkai, kurie sutiko su žemės paėmimo akte nurodytu atlyginimo dydžiu, įvertintu ankstesne data, ir jų neskundė teismui. Vėlesnė vertinimo data gali nulemti neteisingą atlyginimo už paimto žemės sklypo dydį, taip nepagrįstai padidinant išmokamą iš valstybės biudžeto lėšų atsakovui sumą ir suteikiant nepagrįstą privilegiją kitų žemės savininkų atžvilgiu.

38.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atsiliepime į skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendime minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 478/2014 ir kt.) nurodoma, kad turto vertinimo atlikimo laikas siejamas su realių apribojimų, suvaržymų asmeniui atsiradimo momentu, institucijos valinio akto priėmimu, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo apskaičiavimo laikas turi sutapti su realiu apribojimu, suvaržymu atsiradimo momentu, t. y. momentu, kai asmuo netenka galimybės disponuoti žemės sklypu (perleisti, įkeisti, pertvarkyti ir pan.). Šis momentas Žemės paėmimo įstatymo atveju laikytinas Vyriausybės nutarimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios įsigaliojimo diena. Vadovaujantis tokiu išaiškinimu, atsakovo žemės sklypo vertė turėtų būti nustatoma Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 304 įsigaliojimo dieną (2015 m. balandžio 2 d.). Be to, net ir NŽT direktoriui pasirašius žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, savininkas tą dieną nepraranda žemės sklypo, jam neatsiranda papildomų (naujų) apribojimų, praeina nemažai laiko (apie mėnuo) kol savininkas pasirašo aktą, jam pervedamos lėšos ir tik po to žemės sklypas įregistruojamas valstybės vardu, arba ginčo atveju, kai įsiteisėja priimta apygardos administracinio teismo nutartis patvirtinti aktą ir leisti įregistruoti paimtą žemės sklypą ir po to sklypas įregistruojamas valstybės vardu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tik žemės paėmimo akto surašymo diena yra esminis momentas, kai asmuo praranda žemės sklypą ir jam sukeliamos teisinės pasekmės. Priešingai, tokiu atveju turėtų būti laikoma akto pasirašymo, kai aktą pasirašo žemės sklypo savininkas (naudotojas), diena arba ginčo atveju, teismo nutarties patvirtinti minėtą aktą, įsiteisėjimo diena.

39.       Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir visapusiškai neištyrė teismo eksperto parengto ekspertizės akto, netyrė pareiškėjo išreikštų abejonių dėl jo tikslumo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad teismo ekspertui buvo suformuluoti ne vienas, o du klausimai, t. y. kokia atsakovo žemės sklypo vertė buvo 2017 m. birželio 21 d. (žemės paėmimo akto surašymo dieną) ir kokia atsakovo žemės sklypo vertė 2015 m. rugpjūčio 17 d., t. y. kuomet vyko pradinis turto vertinimas, įformintas VĮ Valstybės žemės fondo Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-48. Teismo eksperto buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo 7 360 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsakovo nuosavybės teisių į jį praradimo momentą klaidingai sieja su Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu, o ne su Vyriausybės 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304, kuriuo buvo pradėta atsakovo sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, t. y. ne su realiu atsakovo teisių suvaržymo momentu.

40.       Pareiškėjas nesutinka, kad aplinkybė, jog šalys neskundė teismo nutarties paskirti teismo ekspertizę atsakovo žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, savaime sudaro pagrindą remtis šios ekspertizės duomenimis nustatant žemės sklypo vertę atsakovo nuosavybės teisių į jį praradimo momentu. Teismo nutartyje suformuoti klausimai buvo du (dvi datos), atitinkantys abiejų šalių poziciją, o pagal ABTĮ nutartis dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų neskundžiama. Be to, net ir atlikta teismo ekspertizė byloje teismui neprivaloma, teismas gali ją motyvuotai atmesti.

41.       Pareiškėjas pažymi, kad akcentavo, jog nustatant atsakovo žemės sklypo vertę, būtina įvertinti ir realias sklypo savybes (įskaitant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ribojimus, susisiekimą), ir į tai atsižvelgti parenkant lyginamuosius sandorius ir ekspertizės akte atliekant verčių pataisas. Ekspertizės akte matyti, kad ekspertas neturėjo visų reikiamų individualių lyginamųjų sandorių duomenų (t. y. tų sandorių žemės sklypų individualių savybių), ir dėl to negalėjo atlikti tikslaus įvertinimo. Tą teismo ekspertas iš esmės pripažino (ekspertizės akto 7 psl.).

42.       Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis nepateikė jokių nesutikimo su teismo ekspertizės išvadoje nurodyta kompensacijos suma argumentų, nes jie žodžiu buvo išdėstyti teismo posėdyje. Pagrindiniai argumentai buvo: ekspertas rėmėsi ne tais teisės aktais, kuriais turėtų (rėmėsi Žemės įstatymo normomis); ekspertizės akte naudoti žemės sklypų sandorių duomenys nuasmeninti, t. y. be unikalių numerių ir be visų reikiamų individualių jų savybių, kurias galima lyginti su atsakovo žemės sklypu, todėl nebuvo įmanoma objektyviai atrinkti ir palyginti palyginamųjų objektų sandorių, kurie pagal Žemės paėmimo įstatymą ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą yra laikomi analogiškais; nustatant sklypo vertę nebuvo atsižvelgta į šio sklypo individualias savybes (naudojimo apribojimus, ribotą privažiavimą ir t. t.); nebuvo atmesti maži bet itin brangūs (išskirtiniai) ir galbūt realios rinkos vertės neatitinkantys sandoriai (pvz., ekspertizės akto 3 lentelės 14(15), 20(26), 24(32) objektai). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nesiremti ekspertizės aktu ir jį atmesti. O jeigu būtų nuspręsta, kad ekspertizės aktas pagrįstas ir nenuginčytas, turėjo būti nustatyta visuomenės poreikiams paimto atsakovo sklypo vertė 2015 metais (7 360 Eur).

43.       Pareiškėjas prašymą bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją arba perduoti bylą nagrinėti teisėjų plenarinei sesijai grindžia tuo, kad būtina formuoti būtent Žemės paėmimo įstatymo taikymo praktiką, neprieštaraujančią šio įstatymo esmei ir tikslams, kuria vadovautųsi teismai spręsdami panašias bylas ateityje. Žemės paėmimo įstatymas reglamentuoja žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kuomet įgyvendinami išimtiniai, ypatingos valstybinės reikšmės projektai. Todėl teisingos šio įstatymo aiškinimo ir taikymo praktikos formavimas yra ypatingai svarbus visos valstybės mastu. Žemės paėmimo įstatymo aiškinimo ir taikymo praktika bus svarbi ir aktuali jau teisme nagrinėjamiems ginčams, o taip pat ateityje, jeigu kiltų ginčai su žemės savininkais įgyvendinant minėto įstatymo nuostatas.

44.       Atsakovas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

45.       Atsakovas pažymi, kad byloje ginčas kilo dėl atlyginimo už valstybės poreikiams paimamos žemės dydžio nustatymo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės aktais, nes byloje nebuvo ginčo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų atskyrimo. Teismas, vertindamas ginčo šalių pateiktas aplinkybes bei spręsdamas dėl atlygio už valstybės poreikiams paimamos žemės dydį, tinkamai vadovavosi Žemės įstatymo normomis ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atlyginimo dydį vadovaudamasis teismo ekspertizės aktu. Esminis pateiktų vertinimų skirtumas susidarė dėl vertinimo datos bei galbūt dėl to, kad pareiškėjo pateiktoje ataskaitoje neįtraukti 2015 m. sudaryti sandoriai. VĮ Valstybės žemės fondas turto vertinimo ataskaitą parengė laikotarpiui iki žemės paėmimo akto surašymo dienos. Teismo paskirtas ekspertas, vykdydamas teismo suformuotą užduotį, vertino turto vertę žemės paėmimo visuomenės poreikiams dieną. Aktualiuose ginčui teisės aktuose bei teismų praktikoje įtvirtinta, kad teisinga turto vertė turi būti nustatoma būtent žemės paėmimo visuomenės poreikiams dieną, t. y. kaip ir nustatė teismo ekspertas bei pagristai nurodė pirmosios instancijos teismas. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas tinkamai nustatė turto vertinimo datą ir taip užtikrino atsakovo konstitucinę teisę į tinkamesnį atlyginimą už valstybės poreikiams paimamą žemę. Atsakovas negali patirti praradimų dėl pareiškėjo ar kitų institucijų netinkamo veikimo, o teismas ir negalėjo vadovautis pareiškėjo pateikiama turto vertinimo ataskaita, nes joje pateikiami duomenys praėjus beveik dviem metams akivaizdžiai neatitinka NŽT sprendimo priėmimo metu egzistavusios situacijos. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų abejonių eksperto atlikta ekspertize, atitinkamai teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti minėtu ekspertizės aktu, o pareiškėjo pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-48 yra parengta netinkamai.

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka.

47.       NŽT nurodo, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo nuostatas Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime nurodomas ir numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimo terminas. Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento žemės sklypo savininkai neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytus žemės sklypus, taip pat neturi teisės šių žemės sklypų pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti). Kadangi realus atsakovo žemės sklypo suvaržymo momentas yra Vyriausybės nutarimas, pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad iš atsakovo paimto žemės sklypo vertė turėjo būti nustatyta 2015 m. rugpjūčio 17 d., o ne 2017 m. birželio 21 d. data, kai buvo priimtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas. Kadangi teismas nepagrįstai paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo vertę nustatė 2017 m. birželio 21 d., toks sprendimas negali būti pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

48.       Byloje kilo ginčas dėl teisiškai reikšmingos aplinkybės (įvykio) nustatymo, nuo kurio momento turi būti apskaičiuojama paimamo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą žemės sklypo rinkos vertė.

49.       Pareiškėjas šį momentą sieja su 2015 rugpjūčio 17 d. data, kuomet buvo atlikta paimamo žemės sklypo apžiūra, vėliau surašant 2015 m. spalio 15 d. VĮ Valstybės žemės fondas  parengtą Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-48. Šia ataskaita nustatyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė, įskaitant kitus nuostolius (naikinamų želdinių vertę) – 3 180,00 Eur.

50.       Pirmosios instancijos teismas šį momentą sieja su NŽT direktoriaus priimtu 2017 m. birželio 21 d. ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-39-(1.18), t. y. su 2017 m. birželio 21 d. data, pagal kurią Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu apskaičiuota paimto žemės sklypo rinkos vertė yra 11 090 Eur.

51.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 43 straipsnio 2 dalį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, tačiau sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad kreiptis dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė ir proceso šalių pateikti prašymai teismui nėra privalomi ar įpareigojantys. Šiuo atveju, atsižvelgusi į administracinėje byloje keliamus klausimus, nagrinėjamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija poreikio kreiptis dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo nenustatė ir atitinkamas pareiškėjo prašymas netenkintinas.

52.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

53.       Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo.“

54.       Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2–4 dalių nuostatas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (Žemės paėmimo įstatymo 7 str. 3 d.).

55.       Iš šio reglamentavimo darytina išvada, kad žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymas yra įvykis, kuriuo apibrėžiamos esminės paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savybės, pagal kurias bus nustatoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė. Tačiau iš šios įstatymo normos negalima daryti išvados, kad minėtas įvykis apibrėžia ir žemės sklypo rinkos vertės nustatymo datą. 

56.       Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

57.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl žemės sklypų (dalių) paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti) procedūros pradžios“ patvirtino specialųjį planą ir nutarė pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ginčo žemės sklypo atžvilgiu. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie ginčo žemės sklypą matyti, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nekilnojamojo turto registre padaryta 2015 m. balandžio 9 d. (t. 1, b. l. 74-75).

58.        Taigi pareiškėjas turėjo apskaičiuoti ginčo žemės sklypo vertę pagal tokias esmines žemės sklypo savybes, kurios buvo  iki 2015 m. balandžio 9 d., tačiau nustatytas atlyginimas turi būti teisingas ir lygiavertis paimamai nuosavybei.

59.       Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.“ To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.“

60.        Aiškinant šių teisės normų nuostatas aktuali yra Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija asmeninės nuosavybės apsaugos klausimais.

61.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

62.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą. Turi egzistuoti pagrįstas naudojamų priemonių ir priemone (kurią taikant atimamas asmens turtas) siekiamo tikslo proporcingumo ryšys (žr., 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 108; 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Kompensavimo sąlygos yra reikšmingos vertinant, ar skundžiama priemonė užtikrino reikiamą teisingą pusiausvyrą ir visų pirma – ar neuždėjo pareiškėjams neproporcingos naštos. EŽTT yra pripažinęs, kad turto paėmimas nesumokant sumos, pagrįstai susijusios su jo verte, paprastai lemia neproporcingą apribojimą. Daugeliu teisėto nusavinimo atvejų, tokių kaip žemės paėmimas keliams tiesti ar kitais viešojo intereso tikslais, tik visos kompensacijos sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su turto verte (žr. 2002 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Former King of Greece ir kiti prieš Graikiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 25701/94, par. 78; mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) 1999 m. kovo 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Papachelas prieš Graikiją, peticijos Nr. 31423/96, par. 48; 2003 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Efstathiou ir Michailidis & Co. Motel Amerika prieš Graikiją, peticijos Nr. 55794/00, par. 26). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą. Kompensacijos suma paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 111). Vis dėlto Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr. 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, par. 182; Vistiņš ir Perepjolkins, par. 112), visiškos kompensacijos stoka gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (žr. Former King of Greece ir kiti (dėl esmės), par. 89). Teisėti viešojo intereso tikslai, pavyzdžiui, kurių siekiama ekonomikos reformos priemonėmis ar priemonėmis, skirtomis didesniam socialiniam teisingumui pasiekti, gali pateisinti mažesnės negu rinkos vertės kompensavimą (žr. 1986 m. vasario 21 d. sprendimo byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8793/79, par. 54); tokiais atvejais kompensacija nebūtinai turi atspindėti visą nusavinamo turto vertę. Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį pateisinamą ne visos paimamo turto vertės kompensavimą (vis dėlto disproporcija negali būti pernelyg didelė) gali nulemti įvairios aplinkybės, pavyzdžiui, turto pobūdis (neįmanoma objektyviai nustatyti tikrosios turto vertės dėl valstybei priklausančių išimtinių pirkimo teisių ir pan.), asmens investicijų, susijusių su paimamu turtu, nebuvimas ir kt. (žr., pvz., cituotą Vistiņš ir Perepjolkins).

63.       Iš šio reglamentavimo matyti, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei, ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną.

64.       Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio nuostatas, pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (įsigaliojus atitinkamam Vyriausybės nutarimui), asmuo nuosavybės teisių į paimamą žemės sklypą nepraranda, yra tik ribojama jo teisė disponuoti šiuo žemės sklypu (asmuo netenka teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą žemės sklypą, jis taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti)). Nuosavybę į žemės sklypą jis praranda, kai šis sklypas pereina valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradėjimo iki žemės sklypo perėjimo iš asmens nuosavybės valstybės nuosavybėn gali praeiti žymus laiko tarpas, kuris gali įtakoti žemės sklypo rinkos vertės pokyčius, tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme.

65.       Nagrinėjamu atveju nuo atsakovų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios (2015 m. kovo 30 d.) iki jo perėjimo valstybei (2017 m. birželio 21 d.) praėjo daugiau kaip du metai.

66.       Pripažintini iš dalies pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnį paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas atliekamas iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo, todėl objektyviai neįmanoma atlikti turto vertinimą tokio sprendimo priėmimo dieną. Tačiau toks nustatytas teisinis reguliavimas negali paneigti privačios nuosavybės apsaugos ir teisingo atlyginimo už ją principo. Valstybės institucijos turi užtikrinti, kad paimamos visuomenės poreikiams žemės vertinimas kuo labiau atitiktų realią rinkos situaciją nuosavybės praradimo metu, o nuo vertinimo atlikimo iki nuosavybės praradimo praeitų kuo mažesnis laiko tarpas, o reikalingos procedūros būtų atliekamos kuo operatyviau.

67.       Pažymėtina ir tai, kad Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje minima teismo teisė koreguoti paimamo visuomenės poreikiams turto vertę yra retrospektyvi, t.y. esant ginčui, nustatinėjama jau perimto visuomenės poreikiams turto vertė ir sprendžiamas atlyginimo už šį turtą teisingumo klausimas.

68.       Tai savo ruožtu lemia, kad pirmosios instancijos teismas  nagrinėjamu atveju pagrįstai bei teisėtai atsakovo žemės sklypo rinkos vertę, remdamasis teismo paskirtos ekspertizės išvada, nustatė tai dienai, kai atsakovas prarado nuosavybės teisę į šį žemės sklypą.

69.       Kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams negali būti  tiesiogiai taikomos Žemės įstatymo nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams klausimus (žr. Žemės įstatymo 45 str. 3 d.), bet teisiniai santykiai, reglamentuojami Žemės paėmimo įstatymo ir atitinkamomis Žemės įstatymo normomis, iš esmės yra panašūs. Gana panašiai yra reglamentuojamos ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tačiau bendra tarp šių teisinių santykių yra tai, kad šių teisinių santykių subjektams taikomos vienodos sąlygos bei reikalavimai nuosavybės apsaugai, paimant žemę iš asmens visuomenės poreikiams. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas Žemės paėmimo įstatymo normas aiškino bei taikė, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, skirta Žemės įstatymo aiškinimui ir taikymui, neturėjo įtakos jo priimto sprendimo pagrįstumui bei teisingumui. Dėl šių priežasčių  priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei atmetami.

70.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvada – iš atsakovo paimamo žemės sklypo rinkos vertę grįsti teismo ekspertizės aktu, ir jų detaliai nebekartoja. Minėta, kad ši teismo ekspertizė atlikta ginčo žemės sklypo vertę apskaičiuojant tą dieną, kai atsakovas prarado nuosavybės teisę į šį žemės sklypą, kas atitinka aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal įrodymų vertinimo taisykles, duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., tik taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 56 str. 2 d.; 60–62 str.). Pareiškėjas tokio pobūdžio įrodymų teismui nepateikė, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu neįrodyti ir nepagrįsti.

71.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

72.       Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę gauti iš pareiškėjo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atsakovas pateikė prašymą priteisti 982,52 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą parengimo paslaugas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

73.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,3. Nagrinėjamu atveju maksimali priteistina išlaidų suma sudarytų 1 204,71 Eur (926,70 Eur (2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) x 1,3). Atsakovo prašoma suma – 982,52 Eur, neviršija maksimalaus dydžio, tačiau mažintina iki 900 Eur, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui J. K. iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.