Baudžiamoji byla Nr. 1-83-446/2015

Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00549-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.6.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1; 1.2.4.8.1.;

1.2.20.5.; 1.2.20.6.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 

2.1.15.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 9 d.    

Kelmė

              Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Lina Normantaitei,     

dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,  

nukentėjusiajai D. R.,

jos atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,     

kaltinamajam R. R.,   

jo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,   

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1962 m. balandžio 10 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-05-12 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 310 str. laisvės apribojimu 6 mėn. ir 1300 Lt bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, ir

n u s t a t ė :

              Kaltinamasis R. R. 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. 30 min (duomenys neskelbtini), savo namuose, dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto su savo artimuoju giminaičiu ir šeimos nariu – žmona D. R. - metu, sugriebęs nukentėjusiąją D. R. už rankų, pargriovė ją ant fotelio ir užlaužė jai rankas už nugaros, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

              Be to, kaltinamasis R. R., esant 2014 m. liepos 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarčiai įpareigoti jį laikinai išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neatimant teisės patekti į ūkinį pastatą ir ten esančias dirbtuves, šiam įpareigojimui galiojant iki baudžiamosios bylos Nr. 82-1-0549-14 dėl fizinio skausmo sukėlimo D. R. nagrinėjimo pabaigos, nevykdė nesusijusio su bausmėmis teismo sprendimo, t. y. 2014 m. liepos 8 d. apie 23 val. 30 min. neteisėtai lankėsi teismo nutartyje nurodytame gyvenamajame name.

                            Be to, kaltinamasis R. R. 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 10 min., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y. melagingai pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai apie tai, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val., namuose, kilusio konflikto su žmona D. R. metu, žmona jam perbrėžė kairės pusės skruostą, taip sukeldama jam fizinį skausmą, tuo pačiu prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir D. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, prieš tai suklastojęs įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, t. y. pats tyčia susižalojęs sau veidą, dėl ko buvo pradėtas D. R. baudžiamasis persekiojimas.

                            Be to, kaltinamasis R. R. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 30 min, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apie tai, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. namuose, kilusio konflikto su žmona D. R. metu, žmona jam perbrėžė kairės pusės skruostą, taip sukeldama jam fizinį skausmą, t. y. jo atžvilgiu D. R. padarė nusikalstamą veiką.

                        Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad konfliktai tarp jo ir sutuoktinės D. R. tęsiasi seniai - 2014 m. vasario mėnesį teisme prasidėjo jų skyrybų procesas. 2014 m. liepos 4 d. jis užėjęs į gyvenamojo namo virtuvę pasakyti D. R. kelias pastabas dėl mokesčių nemokėjimo. D. R. išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, ruošėsi kažkam skambinti. Jis, neliesdamas D. R. rankomis, ištraukė iš jos rankos mobilųjį telefoną, pagalvojęs, kad nunešęs jį į lombardą kompensuos savo turėtas išlaidas, susijusias su komunaliniais mokesčiais, namo išlaikymu. D. R. pripuolė prie jo iš nugaros, norėdama atimti telefoną, sugriebė jam už rankos, jis tuo metu sukosi nuo jos, sukdamasis galėjo prispausti ją prie stalo, nes konfliktas vyko virtuvėje, kur stovėjo stalas ir kėdės. D. R. nepavyko iš jo atgauti telefono, ji nubėgo į svetainę, jis į svetainę nuėjęs nebuvo. Iš svetainės į virtuvę D. R. atsinešė kitą mobiliojo ryšio telefoną, bandė juo skambinti, telefonas jai iš rankų iškrito ant stalo. Jis nuo stalo paėmė ir antrąjį D. R. telefoną. D. R., pribėgusi prie jo, iš jo kombinezono kišenės ištraukė jo mobilųjį telefoną. Jis pasiūlęs atsikeisti telefonais, ji sutiko, ant virtuvinio stalo padėjo jo telefoną, jis – jos abu telefonus. D. R. pasiėmusi abu savo telefonus nuėjo į svetainę, į svetainę jis nebuvo užėjęs, prie D. R. priėjęs nebuvo, jos prievarta nesodino ant fotelio, jai rankų nebuvo užlaužęs. Išeidamas iš namo matė D. R. svetainėje sėdinčią ant fotelio su mobiliuoju telefonu rankose. Jis išėjo į kiemą, apsiraminimui apėjo ratą aplink savo sklypą, sugrįžęs į kiemą pamatė atvykusius pareigūnus, A. J. nuėjo į namo vidų, jis priėjo prie kito pareigūno, prie tarnybinio automobilio. Būtent jam pareigūnas ir pasakę, kad ant skruosto yra nubrozdinimas, jis norėdamas pasižiūrėti į veidrodį, užėjo į ūkinį pastatą, jame užtruko septynias minutes. Ar veidrodyje pamatė kraują ant savo veido, neprisimena. Išeidamas ranka pasitrynė skruostą ir tik po to pamatė, kad veidas kruvinas. Policijos pareigūnams iš karto nesiskundė, kad jį sužalojo D. R.. Pareiškimą dėl D. R. smurtinių veiksmų parašė praėjus trims dienoms po įvykio, kai buvo išleistas iš areštinės. Jis įsitikinęs, kad D. R. jį sužalojo nagais tuo metu, kai puolė jam iš nugaros, norėdama atsiimti savo telefoną. Jis savęs nežalojo, jis jokių įrodymų nesuklastojo, melagingai D. R. neįskundė. Kadangi po konflikto su D. R. su jokiu kitu asmeniu jis nebuvo susitikęs, nekonfliktavo, todėl buvo įsitikinęs, kad jį sužalojo D. R.. Jis pripažįsta, kad  2014 m. liepos 8 d. buvo savo namuose, tačiau tuo metu D. R. namuose nebuvo, ji buvo išvykusi į užsienį, todėl mano, kad nusikaltimo nepadarė, nepažeidė įpareigojimo nesiartinti prie jos.

              Nukentėjusioji D. R. parodė, kad 2014 m. liepos 4 d. ji ruošėsi išvykti į kelionę, grįžusi iš daržo virtuvėje ant viryklės šildėsi vandenį. Į virtuvę atėjęs R. R. pradėjo išjunginėti viryklę, trukdyti jai kaitintis vandenį. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės netrukdyti jai naudotis elektra, vandeniu. Norėdama bendruoju pagalbos telefonu išsikviesti pagalbą, pasiėmė telefoną, ruošėsi skambinti, bet R. R. telefoną iš jos atėmė, ėmė ją provokuoti konfliktui, erzinti. Ji nesileido provokuojama, pasekmės jai buvo žinomos, nes prieš dvejus metus jai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smūgių sudavimo R. R.. Ji nuėjo į kitą kambarį, pasiėmė kitą mobilųjį telefoną. R. R. atėjo iš paskos. R. R. ją stūmė, ji griuvo ir atsisėdo ant kėdės. Sėdinčiai ant kėdės R. R. užlaužė abi rankas už nugaros, sukdamas kairę ranką, išplėšė iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Po kurio laiko, jai prašant atiduoti mobiliojo ryšio telefonus, R. R. telefonus jai grąžino ir išėjo į lauką. Ji buvo išsigandusi, susinervinusi, todėl paskambinusi sūnui ir paprašiusi, kad šis atvažiuotų pabūti su ja. Ką tiksliai sakė sūnui, nepamena, nes buvo streso būsenoje. Policijos pareigūnus iškvietė sūnus. Ji iš pradžių jokio skausmo nejautė, tačiau atvažiavęs sūnus parodė jai suplėšytą palaidinę ir įdrėskimą nugaroje. Atlėgus stresui, pajuto skausmą riešo srityje. Pareiškimą rašė policijos komisariate, iš kur vyko į ligoninės priėmimo skyrių. Pasirašinėjant dokumentus policijos komisariate, jautė skausmą dešinėje rankoje, matėsi iškilęs gumbas riešo srityje. Įvykio vietos apžiūra nebuvo daroma, nebuvo fotografuota ir filmuota, jos suplėšyta palaidinė neapžiūrėta. Ji pareigūnui sakė, kad R. R. ją prievarta pasodino ant kėdės, kodėl apklausos protokole parašyta, kad ji buvo pasodinta į fotelį, negali paaiškinti. Ji mano, kad nugarą ji susižalojo ir palaidinę sudraskė į kėdės medinį, aplūžusį atlošą tuo metu, kai nuo R. R. stūmimo sėdosi ant jos, kai R. R. užlaužęs rankas plėšė iš jos telefoną. Konflikto, vykusio 2014 m. liepos 4 d., metu ji prieš R. R. rankos nebuvo pakėlusi, prie veido neprisilietė, todėl R. R. skruoste negalėjo būti nubrozdinimų. Kai po konflikto jis ėjo į lauką, jo veidas nebuvo sužalotas. Tą pačią dieną ligoninėje ji buvo susitikusi R. R., matė jo veide įbrėžimą. Jiems stumdantis šis sužalojimas negalėjo jam atsirasti, rankų į viršų ji nekėlė, konflikto metu netyčia pats susižaloti veido negalėjo.

              Liudytojas R. R. parodė, kad daugiau kaip penkerius metus ryšių su tėvu R. R. nepalaiko, nebendrauja, priešiškai vienas kito atžvilgiu nusiteikę. 2014 m. liepos 4 d. jam paskambino mama, ji verkė, nerišliai kažką pasakojo, sakė, kad ją muša, prašė, kad jis atvažiuotų. Jis iškvietė policiją į mamos namus ir pats ten nuvyko. Kai įvažiavo į tėvų kiemą, matė iš nugaros tėvą, einantį takeliu pro daržą, mama kambaryje verkė. Jis matė sudraskytą mamos palaidinę, ant kėdės atlošo rado palaidinės siūlų, nes mama sakė, jog ją tėvas vertė ant kėdės. Kai jis pakėlė mamos palaidinę, pamatė nugaros srityje įdrėskimus. Atvykus policijai, jis atidarė duris, tuomet matė kieme stovintį tėvą, jo veidą, kuris nebuvo sužalotas. Vienas pareigūnas liko stovėti kieme netoli ūkinio pastato, kitas - įėjo į vidų. Pareigūnui mama rišliai nieko negalėjo paaiškinti, pareigūnas liepė vykti į policijos komisariatą. Policijoje jis susitiko su tėvu, tada pamatė, kad jo veidas kruvinas. Apie tėvui taikytus įpareigojimus nesilankyti namuose, jis sužinojo iš mamos, kuri išvykdama į užsienį, paprašė prižiūrėti namus. Jis į tėvų namus atvykdavo po kelis kartus per dieną, ne kartą yra matęs namuose tėvą. Važiuodamas pro šalį apie 23 val., pamatė iš tėvo kambario name sklindančią televizoriaus ekrano šviesą, apie tai pranešė policijai, atvykus pareigūnams, jų niekas į namo vidų neįleido, pareigūnams duris jis atrakino. Name, užsirakinęs savo kambaryje, buvo rastas jo tėvas R. R. 

Liudytojas T. M., Raseinių rajono PK patrulis, parodė, kad 2014 m. liepos 8 d. 23 val. iš Raseinių rajono PK budėtojo gavus pranešimą, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra R. R., kuriam teismo nutartimi paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamojo namo, vyko nurodytu adresu patikrinti informacijos. Pareigūnus į namą įleido pranešėjas R. R., namo viduje, viename iš kambarių rastas R. R..

Liudytojas A. U., Raseinių rajono PK patrulis, parodė analogiškai liudytojui T. M.

Liudytojas V. M., Raseinių rajono PK patrulis, parodė, kad, gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, kartu su tyrėju A. J. vyko į D. ir R. R. namus, įvykio vietoje D. R. nematė, į namo vidų nebuvo įėjęs. Kieme bendravo su R. R., kuris kažką pasakojo apie įvykį, bet konkrečių jo papasakotų aplinkybių nepamena. Pareigūnams atvykus, R. R. sutiko kieme, jo veidas nebuvo sužalotas. Jam besikalbant su R. R., pastarasis nuėjo į ūkinį pastatą, kuriame užtruko kelias sekundes, o išėjo su įbrėžtu skruostu, kuriuo bėgo kraujas. Atvykus pareigūnams, R. R. skruoste nebuvo jokio įbrėžimo, kraujas tikrai nebėgo, jam išėjus iš ūkinio veidas buvo sužalotas, todėl padarė tokią prielaidą, kad pats kaltinamasis susižalojo, bet kokiu būdu atsirado sužalojimas, negali paaiškinti. Automobilyje esantis vaizdo registratorius užfiksavo R. R. kieme, įeinatį į ūkinį pastatą ir iš jo išeinantį.

              Liudytojas A. J., Raseinių rajono PK kriminalinės policijos skyriaus specialistas, parodė, kad į D. ir R. R. namus vyko gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Jis buvo įėjęs į namo vidų, kolega liko kieme. Jis pildė dokumentus dėl tariamo smurto artimoje aplinkoje, išėjus į lauką kolega atkreipė jo dėmesį, kad, jo vertinimu, R. R. pasidarė susižalojimą veide, kad buvo įėjęs į patalpą, o iš jo išėjus jis pastebėjo ant pastarojo veido įbrėžimą, kurio iki tol nebuvo. Smurto atveju pildomas pareiškimas- protokolas, liudytojo apklausos protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju. Protokolas- pareiškimas yra rašomas įvykio vietoje arba pasiūloma nukentėjusiajam vykti į policijos komisariatą, kur yra surašomas pareiškimas. Kadangi šiuo atveju yra kompiuteriu užpildytas protokolas-pareiškimas, vadinasi, jis pildytas buvo policijos komisariato patalpose. Pareiškime pildoma informacija, pateikta pareiškėjos žodžiu. Ką tuo metu pasakojo R. R., jis nepamena. Jei tarnybiniame pranešime parašyti kokie sužalojimai, vadinasi tuos sužalojimus jis ir matė. Jeigu jo surašytuose dokumentuose nurodyta, jog nusikaltimo pėdsakų nėra, vadinasi, akivaizdžių smurtą rodančių dalykų nebuvo, sulūžusių baldų patalpoje jis nematė. Jeigu pareiškėja būtų nurodžiusi sulūžusią kėdę, į kurią buvo sužalota, tai būtų nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole. Jis protokole užfiksavo tokią informaciją, kokia ji buvo pateikta nukentėjusios. Jei suplėšyti rūbai neužfiksuoti, vadinasi, jų jam pareiškėja nepateikė, apie juos nepasakojo. Kadangi nebuvo nusikaltimo pėdsakų, todėl ir nebuvo fotografuota įvykio vieta. Jis su R. R. nebendravo, atvykus į vietą matė R. R. kieme, sužalojimo jo veide nematė, nes tarp jo ir R. R. buvo 10 m atstumas. Sulaikant R. R. jo veide buvo matyti šviežias įdrėskimas. Įvykio vietoje R. R. jis neapklausinėjo.

Dėl smurto

Iš 2014 m. liepos 4 d. protokolo-pareiškimo (21 b. l. 1 t.) matyti, kad D. R., pateikdama pareiškimą Raseinių rajono PK dėl R. R. panaudoto smurto prieš ją, nurodė, kad sutuoktinis ją puolė, sugriebęs už rankų nugriovė ant fotelio ir užlaužęs už nugaros rankas jos turėtą telefono aparatą atėmė, įvykio metu jis nubrozdino jai nugarą, ant rankų liko patinimai, patyrė fizinį skausmą.

Raseinių rajono PK specialisto A. J. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (22- b. l. 1 t.) nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo paaiškino, jog smurtas pasireiškė tuo, kad sugriebus už rankų pargriauta ant fotelio, užlaužtos ir spaustos rankos. Grafoje „Smurtą galintys rodyti požymiai“ nurodyta – 1) nubrozdinimas pirštais, schemoje pažymėta nugaros sritis, dešinė pusė; 2) patinimas, patirtas spaudžiant ir sukant ranką, schemoje pažymėtas dešinės rankos riešas.

Įvykio vietos apžiūros protokole (23-24 b. l. 1 t.) nurodyta, jog 2014 m. liepos 4 d. 14 val. 45 min – 15 val. apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas nusikaltimo pėdsakų nebuvo pastebėta.

D. R., apklausta liudytoja 2014 m. liepos 4 d. (32 b. l. 1 t.) nurodė, kad sutuoktinis ją puolė, sugriebęs už rankų nugriovė ant fotelio ir užlaužęs už nugaros rankas jos turėtą telefono aparatą atėmė, įvykio metu jis nubrozdino jai nugarą, ant rankų liko patinimai.

Iš 2014 m. liepos 29 d. įtariamojo apklausos protokolo (59 b. l. 1 t.) matyti, kad D. R., apklausiant ją įtariamąja ikiteisminio trimo metu pagal R. R. pareiškimą dėl D. R. panaudoto smurto jo atžvilgiu, nurodė, kad R. R., sugriebęs jai už rankų, pargriovė ant kambaryje stovėjusios medinės kėdės, kurios atlošas yra sulūžęs, tada sugriebė per riešus jos rankas, jas suko, spaudė ir taip iš jos atėmė telefoną. Kai ją vertė ant medinės kėdės, kurios atlošas sulūžęs, dėl sulūžusio atlošo jai buvo padaryti nubrozdinimai nugaros srityje, o nuo rankų sukimo atsirado patinimas ant riešų ir jautė stiprų skausmą.

Teisme nukentėjusioji D. R. laikėsi analogiškos pozicijos, kad R. R. pargriovė ją ant kėdės, į kurios atlošą ji susižalojusi, teismui pateikė kėdės nuotraukas (80 b. l. 2 t.). Taip pat teisme nurodė, kad grumtynių metu jai buvo sudraskyta palaidinė, kurią pateikė teisiamojo posėdžio metu kaip daiktinį įrodymą.

Nukentėjusiosios D. R. pateiktos kėdės nuotraukos ir palaidinė apžiūrėtos teisiamojo posėdžio metu. Nuotraukose matyti aplūžęs kėdės atlošas, palaidinės nugaros srityje dešinėje pusėje yra įdrėskimas.

Iš specialisto išvados (29 b. l. 1 t.) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos ekspertas G. A. C. išvadą dėl D. R. padarytų kūno sužalojimų pateikė remdamasis VšĮ Raseinių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK specialisto A. J. 2014-07-04 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tyrimo metu nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies (29 b. l. 1 t.) matyti, kad D. R., kreipdamasi į Raseinių ligoninę, skundėsi skausmu dešinio dilbio srityje, jai nustatytas dilbio sumušimas. Teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą (29 b. l. 1 t.), kad D. R. nustatyti nubrozdinimai nugaros dešinėje apatinėje dalyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu, jam judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, sužalojimai galėjo būti padaryti vieno (ar daugiau) kontakto (–ų), sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patinimas dešinio dilbio apatinėje išorinėje dalyje gali būti netrauminės kilmės, todėl, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakant į užduotyje pateiktus klausimus, jį kvalifikuoti ar vertinti negalima.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.8 punktas). Nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja teismą abejones vertinti kaltinamojo naudai.

Tiriant nusikalstamas veikas dėl smurto artimoje aplinkoje ypatingai svarbūs pirminiai nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietoje užfiksuotos aplinkybės, įrodymai, patvirtinantys smurto faktą. Remiantis nukentėjusios parodymais pradedamas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, nustatomas sužalojimo pobūdis ir mechanizmas. Pagal D. R. pirminių parodymus – R. R. ją prievarta pargriovė ant fotelio, sugriebęs už rankų jas suko, dėl ko atsirado patinimai rankose. Kokiu būdu atsirado nubrozdinimas nugaros srityje, nukentėjusioji nepaaiškino. Į medicinos įstaigą ji kreipėsi tik dėl sužalojimo dešiniame dilbyje, nubrozdinimai nugaros srityje medicinos specialistų nebuvo apžiūrėti, pas teismo ekspertus nukentėjusioji nevyko. Aplinkybę, kad sužalojimai nugaros srityje jai padaryti aplūžusiu kėdės atlošu, nukentėjusioji nurodė apklausiant ją įtariamąja, R. R. pateikus pareiškimą dėl jos smurtavimo, praėjus daugiau kaip dvidešimt dienų po įvykio. Teismo medicinos ekspertas išvadą dėl sužalojimo D. R. nugaroje pateikė remdamasis tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tačiau šio sužalojimo mechanizmas, kilmė nenustatyta. Iš specialisto išvadėsi ir teismo medicinos eksperto paaiškinimo teisme matyti, kad nubrozdinimas D. R. nugaros srityje galėjo atsirasti įvairiausiomis aplinkybėmis – tiek atsitrenkiant į kietus paviršius, tiek daiktu suduodant į nugarą, tiek kito asmens kūnu, galimai pirštais. Taigi, dėl nenuoseklių nukentėjusios parodymų, ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis, dėl kokių priežasčių atsirado nubrozdinsimas nugaroje. Nukentėjusios parodymai nenuoseklūs, santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusios konfliktiški, įtemti (teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo), jie vienas kito atžvilgiu nusiteikę priešiškai, neatmetama ir apkalbėjimo galimybė, todėl nukentėjusios parodymais teismas abejoti turi pagrindo. Policijos pareigūnas A. J., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, kad tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir pirminiuose D. R. paaiškinimuose yra užfiksuota tokia informacija, kurią pateikė pati nukentėjusioji. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad nėra svarių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad sužalojimas D. R. nugaros srityje buvo padarytas konflikto, vykusio 2014 m. liepos 4 d. tarp jos ir jos sutuoktinio, metu, kad šis sužalojimas galėjo atsirasti dėl neteisėtų R. R. veiksmų, jam suduodant, įbrėžiant ar pastumiant, ar nuo jo veiksmų atsitrenkiant į tokį paviršių, nuo kurio galėtų atsirasti sužalojimas, todėl nubrozdinimų nugaros dešinėje apatinėje dalyje padarymas, nežymus sveikatos sutrikdymas iš kaltinimo išjungiamas.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad tarp D. R. ir R. R. 2014 m. liepos 4 d. vyko konfliktas, R. R. panaudojo jėgą ir prievartą prieš D. R., R. R. pripažino, kad mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiosios atėmė, D. R. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad R. R. buvo jai sugriebęs už rankų, jas užlaužė, norėdamas atimti telefoną, dėl skausmo rankoje nukentėjusioji kreipėsi į medikus. Tačiau iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad patinimas D. R. dešiniajame dilbyje gali būti ir netrauminės kilmės. Tiesioginių smūgių R. R. savo sutuoktinei nesudavė. Iš nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo paaiškinimo galima daryti išvadą, kad R. R. panaudota prievarta - sugriebimas už rankų, jų sukimas, užlaužimas – buvo nukreipta į vienintelį tikslą – telefono atėmimą. Visa tai, nors ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą D. R.. Atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam R. R..

Remdamasi tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors R. R. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Dėl veikos, numatytos BK 245 straipsnyje

                            Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 6 d. nutartimi (76 b. l. 1 t.),  vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalimis, ikiteisminio tyrimo teisėja paskyrė R. R. įpareigojimus: laikinai išsikelti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neatimant teisės patekti į ūkinį pastatą, ten esančias dirbtuves, nesiartinti prie D. R., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. Įpareigojimai galioja iki baudžiamosios bylos Nr. 82-1-0549-14 nagrinėjimo pabaigos. Nutarties kopija R. R. įteikta pasirašytinai (77 b. l. 1 t.).

                            Iš liudytojų R. R., policijos pareigūnų A. U., T. M. parodymų matyti, kad 2014 m. liepos 8 d. apie 23 val. 30 min, gavus R. R. pranešimą, apie R. R. teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), R. R. rastas gyvenamajame name, tokiu būdu R. R. pažeidė teismo jam skirtus įpareigojimus. Pats kaltinamasis pripažino, kad nutartis jam buvo įteikta, 2014 m. liepos 8 d. jis buvęs name, savo kambaryje todėl, kad tuo metu nukentėjusiosios nebuvo namuose. Taigi, kaltinamasis sąmoningai nevykdė nutartimi paskirtų įpareigojimų. 

                            Nors R. R. pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirti įpareigojimai yra visiškai identiški įpareigojimams, kurie gali būti paskirti įtariamajam skiriant BPK 1321 straipsnyje numatytą kardomąją priemonę, tačiau skiriasi šių įpareigojimų paskirtis bei už šių įpareigojimų nesilaikymą taikoma atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą skiriamų įpareigojimų paskirtis yra apginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, o BPK 1321 straipsnyje numatyta kardomąja priemone, kaip ir kitomis BPK numatytomis kardomosiomis priemonėmis, siekiama užtikrinti asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Akcentuojant BPK 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės paskirtį, pastebėtina, kad ši kardomoji priemonė gali būti skiriama, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba darys naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims. Taigi, šia kardomąja priemone nukentėjusio asmens gynimas susijęs tik su tuo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu įtariamasis nedarytų neteisėto poveikio (pvz. įkalbinėtų, grasintų pakeisti parodymus, prašytų susitaikyti ir pan.) bei siekiama, kad nukentėjusio asmens ar kartu su juo gyvenantiems asmenims nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš šių BPK 1321 straipsnyje numatytos kardomosios priemonės tikslų, jie labiau yra susiję ne su pačiu nukentėjusiu asmeniu, bet su tikslu, kad įtariamasis netrukdytų ikiteisminiam tyrimui. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad įpareigojimų, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir įpareigojimo pagal BPK 1321 straipsnį yra siekiami visiškai skirtingi tikslai. Be to, BPK 1321 straipsnio 3 dalyje, numatyta, kad įtariamasis įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, tačiau Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme nenumatyta jokia atsakomybė už įpareigojimo nevykdymą, t. y. nenumatyta galimybė sunkinti tokio asmens, kuriam skirtas įpareigojimas, padėtį.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad įpareigojimų, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paskirtis ir tikslai yra skirtingi nuo kardomųjų priemonių, kad už minėtų įpareigojimų nevykdymą nenumatyta atsakomybė ir nėra galimybės sunkinti įpareigojimus pažeidusio asmens padėtį, daroma išvada, kad 2014 m. liepos 6 d. nutartis dėl įpareigojimų skyrimo R. R. yra teismo sprendimas, nesusijęs su bausmėmis, R. R. pripažino sąmoningai nevykdęs šio teismo sprendimo, daroma išvada, kad R. R. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį.

                            Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Nesant įrodymų, kada tiksliai kitu (ne tik 2014 m. liepos 6 d.) laiku R. R. lankėsi name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kaltinimo išjungiamos aplinkybės, kad jis kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytą skaičių kartų neteisėtai lankėsi teismo nutartyje nurodytame gyvenamajame name.

Dėl melagingo įskundimo

                            Iš R. R. 2014 m. liepos 9 d. protokolo-pareiškimo (46 b. l.  t.) matyti, kad jis 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 10 min, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė ikiteisminio tyrimo įstaigai apie tai, kad 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. namuose, kilusio konflikto su žmona D. R. metu, žmona jam perbrėžė kairės pusės skruostą, taip sukeldama jam fizinį skausmą, todėl jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir D. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

                            Iš uždaromo asmens apžiūros kortelės ir išrašo iš medicininių dokumentų kopijų (49, 50 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. liepos 4 d. 15 val. 30 min. Raseinių rajono PK apžiūrint R. R., jam konstatuotas kairės pusės skruosto įdrėskimas, tą pačią dieną 16 val. 30 min. VšĮ Raseinių ligoninėje jam konstatuotas nubrozdinimas kairiojo skruosto srityje.

                            Iš liudytojo apklausos protokolo (51 b. l. 1 t.) matyti, kad jis 2014 m. liepos 9 d. 14 val. 30 min., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., apklausiamas liudytoju R. R. parodė, jog 2014 m. liepos 4 d. apie 14 val. namuose kilusio konflikto metu D. R. jam perbrėžė kairės pusės skruostą, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

                            Iš daikto (kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus) apžiūros protokolo (56 b. l. 1 t.) matyti, kad peržiūrint plokštelėje esantį vaizdo įrašą, filmuotą R. R. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), vaizdo įraše matosi ūkinis pastatas su šalia esančiu šiltnamiu, matyti, kad filmavimas ir vaizdo įrašymas vyksta šviesiu paros metu, lyjant lietui. Vaizdo įraše matyti, kaip nuo įrašo pradžios 13:53:20 (valandos: minutės: sekundės) R. R. prieina prie automobilio, iš kurio yra filmuojama aplinka, atsukęs kairįjį veido šoną ir ant jo kairiojo skruosto matosi nežymus paraudimas. Toliau įraše matyti, kad kalbėdamas R. R., pavaikščiojęs po kiemą, atsirakinęs duris įeina į ūkinį pastatą. Lygiai po 1 (vienos) minutės, 13:54:20 R. R. išeina iš ūkinio pastato į lauką ir užrakinęs ūkinio pastato duris, iš karto dešine ranka rodo kairėje jo veido pusėje, ant skruosto esančią kraujosruvą, kurios prieš jam įeinant į ūkinį pastatą, nesimatė (kaip yra aukščiau nurodyta, toje veido vietoje buvo matomas tik nežymus paraudimas). Nuo 13:54:29 vaizdo įraše matosi, kaip uniformuotas policijos pareigūnas V. M. eina link R. R., sustoja ir atsiremia į tarnybinį automobilį, o R. R. kažką kalbėdamas ateina link pareigūno V. M.. 13:55:22 vaizdo įrašas pasibaigia.

                            Kitokių aplinkybių, peržiūrėjus vaizdo įrašą teismo posėdžio metu, nenustatyta.              

                            Iš pranešimo apie įtarimą ir įtariamosios D. R. apklausos protokolo (57-59 b. l. 1 t.) matyti, kad 2014 m. liepos 29 d. D. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, D. R. byloje buvo apklausta įtariamąja. 

                            Liudytojas T. M. – policijos pareigūnas, jo suinteresuotumas byloje, priešiškumas R. R. atžvilgiu nenustatytas. Teisme T. M. patvirtino, kad prieš R. R. įeinant į ūkinį pastatą, jo veide sužalojimų jokių nebuvo, įbrėžimas R. R. skruoste, kraujas veide atsirado jam išėjus iš ūkinio pastato.

                            Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad R. R. skruostą susižalojo pats. Susižalodamas veidą, dėl ko veide buvo matomas kraujas,  R. R. sudarė regimybę, kad jis buvo sužalotas visiškai neseniai. R. R. jau buvo teistas už smurtą prieš D. R., pareigūnai į namus atvyko iš karto po konflikto su sutuoktine, todėl akivaizdu, kad jis suvokė smurtavimo pasekmes Kaip matyti, iš kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios parodymų, jų skyrybų procesas teisme jau buvo prasidėjęs, konfliktas namuose 2014 m. liepos 4 d., dėl kurio atvyko pareigūnai, jau buvo įvykęs, kas rodo, kad R. R. susižalodamas sau veidą suprato, kad tokiu būdu galės pakenkti ir atkeršyti sutuoktinei, dėl to bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tokio rezultato jis siekė. Apklaustas liudytoju jis patvirtino, kad jį sužalojo sutuoktinė D. R.. Asmens sužalojimo faktas yra svarbus įrodymas byloje dėl smurto panaudojimo. Visuma aptartų aplinkybių suponuoja išvadą, kad R. R. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. 

                            Kaltinamasis R. R., melagingai įskundęs D. R., ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas liudytoju, pakartojo tą pačią melagingą informaciją, iš esmės įgyvendino tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus, todėl nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį už melagingus parodymus. Nesant kaltinamojo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties, jis dėl šios veikos išteisintinas.

Dėl civilinių ieškinių

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu asmuo nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Ieškiniu nukentėjusioji D. R. prašė priteisi iš kaltinamojo 3600 Lt, kas sudaro 1042,63 Eur, turtinės žalos ir 5000 Lt, kas sudaro 1448,10 Eur, neturtinės žalos atlyginimo bei 2600 Lt (753,01 Eur) advokato atstovavimo išlaidų.

                            Nukentėjusioji nurodė, kad ji turtinę žalą patyrė, nes buvo priversta išeiti iš namo dėl savo emocinės ramybės ir saugumo, nes R. R. ją kontroliavo, stebėdavo, ji negalėjusi prižiūrėti aplinkos, užsikurti krosnies, nuolatos dingdavo elektra, vanduo, negalėdavusi patikrinti dėl ko nėra elektros, nes būdavo užrakinta patalpa, kur yra elektros jungikliai, kartais be priežasčių pasileisdavo namo vandentiekio vanduo, ji be policijos pagalbos negalėdavusi patekti į patalpas, kurias R. R. buvo užrakinęs. Kas mėnesį ji moka 300 Lt (86,89 Eur) už buto nuomą. Dėl to, kad ji negali gyventi savo name ir jaustis jame šeimininke, patyrė neturtinę žalą. Dėl konfliktų su R. R. sutriko jos sveikata, ji negali tinkamai pasiruošti pamokoms, vartoja vaistus nuo nervų, streso.

Nukentėjusiosios D. R. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai. Nukentėjusioji neįrodė, kad dėl sukelto fizinio skausmo, melagingo jos įskundimo ar R. R. teismo įpareigojimų nevykdymo jai buvo padaryta turtinė žala. Iš nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo paaiškinimų teisme matyti, kad konfliktai tarp jų tęsiasi ilgą laiką, nuo 2014 m. kovo mėnesio teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jų santuokos nutraukimo, nukentėjusioji savo noru, savo pasirinkimu dėl ilgalaikių šeimyninių konfliktų išsikraustė iš šeimos būsto į kitą butą, o ne dėl kaltinamojo veiksmų, dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamoji byla. Esant tokioms aplinkybėms, jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Tikslu kompensuoti patirtą skausmą dėl smurtavimo, išgyvenimus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, sukeltą stresą, nepatogumus, tikslinga priteisti iš kaltinamojo piniginę satisfakciją neturtinei žalai atlyginti. Manytina, kad 500 Eur suma būtų protinga ir teisinga kompensuojant visus nepatogumus, išgyvenimus, susijusius su kaltinamojo neteisėtais veiksmais.

Dėl bausmės

              Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas – apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Jis nusikalto būdamas teistas už smurtinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 310 straipsnyje, kaltės nepripažino, todėl jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 2 dalyje ir 245 straipsnyje. Šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio pagrindu bendrinama su 2014 m. gegužės 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Kaltinamasis pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, dirba pagal verslo liudijimą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus minimaliam laikotarpiui. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              R. R. pripažinti kaltu :

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. gegužės 12 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktos bausmės dalį, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 376,51 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 51 euro cento) bauda.      

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

R. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

R. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš R. R. D. R. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 753,01 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 1 euro centą) advokato atstovavimo išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - palaidinę – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. R..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                                                      Vilma Raščiuvienė