Civilinės bylos Nr. e2-70-467/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01138-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L&M International Trading Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl jos įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Žilvino Blizniko pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys: Z. Š. (Z. Š.), E. (E.) J. ir A. D., ir

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sopranai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Žilvinas Bliznikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

2.       Pareiškėjas bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Sopranai“ nemokumo administratorius Žilvinas Bliznikas pateikė prašymą pripažinti BUAB „Sopranai“ bankrotą tyčiniu. Prašymas priimtas, užvesta civilinė byla Nr. eB2-2949-661/2023. Suinteresuoti asmenys Z. Š., E. J. ir A. D. pateikė atsiliepimus į nemokumo administratoriaus prašymą.

3.       Pareiškėja L&M International Trading Ltd pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti ją į civilinę bylą Nr. eB2-2949-661/2023 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4.       Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis, kreditoriai turi tiek teisę reikšti reikalavimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek dėl jų pasisakyti. Nagrinėjamu atveju didžiausia BUAB „Sopranai“ kreditorė L&M International Trading Ltd turi suinteresuotumą jos skolininko bankroto pripažinimo tyčiniu byloje, kadangi rezultatas bei šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali turėti įtakos šios kreditorės teisėms ir pareigoms.

5.       BUAB „Sopranai“ nemokumo administratorius atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad L&M International Trading Ltd įtraukimas į bylą būtų perteklinis ir netikslingas procesinis veiksmas, dėl kurio būtų nepagrįstai užvilkintas bylos procesas, taip pažeidžiami civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnis), bankroto tikslai ir be reikalo didinamos bylinėjimosi išlaidos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos L&M International Trading Ltd prašymo įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 

7.       Teismas nurodė, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019).

8.       Teismo vertinimu, pareiškėjos L&M International Trading Ltd argumentas, jog jos 454 636 Eur dydžio finansinis reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Sopranai“ bankroto byloje, savaime nelaikytinas pakankamu įtraukti L&M International Trading Ltd į bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

9.       Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad suinteresuotumas byloje, siejamas išimtinai tik su bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, nėra pakankamas pagrindas būti įtrauktam trečiuoju asmeniu į bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-559-881/2019).

10.       L&M International Trading Ltd prašyme nepateikė argumentų, kad ji yra tiesioginio šalių materialiojo teisinio santykio subjektas, taip pat argumentų, jog yra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų lemti L&M International Trading Ltd teises ar pareigas. Be to, L&M International Trading Ltd prašyme nenurodytos aplinkybės, kurios galėtų turėti reikšmės bankrotą pripažinti tyčiniu.

11.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorius gina tiek bendrovės, tiek visų jos kreditorių, įskaitant ir L&M International Trading Ltd, interesus.

12.       Teismas nusprendė, kad L&M International Trading Ltd neįrodė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, todėl vien dėl šios priežasties prašymo netenkino.

13.       Teismo vertinimu, L&M International Trading Ltd įtraukimas į bylą būtų perteklinis ir netikslingas procesinis veiksmas, dėl kurio būtų nepagrįstai užvilkintas bylos procesas, nes nemokumo administratoriui ir suinteresuotiems asmenims turėtų būti sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į L&M International Trading Ltd nuomonę dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir reikėtų skirti kitą rašytinio teismo posėdžio datą. Taip būtų pažeisti civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis) ir didinamos bylinėjimosi išlaidos.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Apeliantė (pareiškėja) L&M International Trading Ltd atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos L&M International Trading Ltd prašymą įtraukti ją į civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Teismo pozicija, jog pareiškėja negali būti įtraukiama į jos skolininko – bankrutavusios įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu bylą dėl to, kad į kreditorės nuomonę reikės leisti atsiliepti ir kitiems proceso dalyviams bei pakeisti paskirtą rašytinio teismo posėdžio datą ir dėl to procesas užtruks kiek ilgiau, yra teisiškai ydinga.

14.2.                      Kreditorės teisė dalyvauti civiliniame procese, kurio rezultatas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, negali būti paneigiama teiginiu, jog įtraukus į bylą, jos nagrinėjimas užsitęs. Svarbiausia, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai ir teisingai tiek proceso, tiek materialiosios teisės prasme, o suinteresuotumą turinčio asmens neįtraukimas į bylą prie šio tikslo neprisideda.

14.3.                      Pareiškimas dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pateiktas pagrindinėje įmonės bankroto byloje, kurioje pareiškėja yra įtraukta trečiuoju asmeniu ir joje aktyviai dalyvauja, kas reiškia, jog pareiškėja turi teisę teikti atsiliepimą į tą pareiškimą (dalyvauti jį nagrinėjant), tačiau vien dėl to, kad teismas šį klausimą dėl patogumo išskyrė nagrinėti į atskirą bylą, neaišku kodėl jos turėta teisė dalyvauti sprendžiant šį klausimą yra paneigiama.

14.4.                      JANĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu, t. y. įstatymas aiškiai nurodo, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę dalyvauti sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą; tuo pačiu yra konstatuojamas ir kreditorių suinteresuotumas šio klausimo nagrinėjime (priešingu atveju, jiems nebūtų suteikiama teisė inicijuoti tokį procesą).

14.5.                      BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ar pareigoms, kadangi, jeigu bus nuspręsta įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ir tuo pagrindu reikalavimai vėliau bus nukreipti į BUAB „Sopranai“ valdymo organus, nuo tokiu būdu priteistų (išieškotų) sumų tiesiogiai priklausys ir pareiškėjos finansinio reikalavimo tenkinimo (jo apimties) klausimas.

14.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjos įtraukimas į bylą būtų perteklinis, kadangi tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesus byloje gina nemokumo administratorius. Pažymi, jog dauguma bendrovės kreditorių yra išreiškę nepasitikėjimą BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriumi Žilvinu Blizniku dėl jo ryšių su BUAB „Sopranai“ procesiniu oponentu UAB „Linksmas“. Tokius Žilvino Blizniko ryšius patvirtina ir kitos įmonės – UAB „Ecornus“ bankroto byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1920-656/2023, kurioje teismas nurodė, kad kreditorių išdėstytos aplinkybės dėl UAB „Bankroto administratorių kompanija“ akcininko Žilvino Blizniko ryšių su BUAB „Ecornus“ oponente civiliniuose ginčuose UAB „Linksmas“ per jos akcininkus pagrįstai leidžia kreditoriams abejoti dėl interesų konflikto buvimo.

14.7.                      Teismas, ribodamas kreditoriaus teises dalyvauti procese, nukrypo nuo analogiškos to paties teismo praktikos kitose bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu – pvz., civilinėje byloje Nr. eB2-1871-643/2021 bankrutuojančios įmonės kreditorė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

15.       BUAB „Sopranai“ atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

15.1.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotumas byloje, siejamas išimtinai tik su bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, nėra pakankamas pagrindas būti įtrauktam trečiuoju asmeniu į bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-559-881/2019). Todėl vien tai, kad pareiškėja yra bendrovės kreditorė, savaime nelemia jos įtraukimo trečiuoju asmeniu ginčo byloje.

15.2.                      Visi bendrovės kreditoriai turi suinteresuotumą, kad jų finansiniai reikalavimai būtų patenkinti kuo didesne apimtimi, todėl vien finansinio reikalavimo patenkinimo apimtis, nenurodant jokių kitų suinteresuotumo bylos baigtimi argumentų, nėra pagrindas pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.

15.3.                      Sprendžiant ginčą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorius gina tiek bendrovės, tiek visų jos kreditorių, įskaitant ir pareiškėjos, interesus.

15.4.                      Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl bendrovės nemokumo administratoriaus šališkumo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi nemokumo administratorius nėra atstatydintas ir vykdo pareigas bendrovės bankroto byloje. Vien tai, kad nemokumo administratoriaus pozicija nesutampa su pareiškėjos, dar nereiškia, jog nemokumo administratorius yra šališkas ir (ar) netinkamai vykdo pareigas.

15.5.                      Pažymi, kad pareiškėja ir įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu neturėtų teisės atstovauti nei bendrovės, nei jos kreditorių interesų.

15.6.                      Pareiškėja neįrodė ir nepagrindė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

16.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje normoje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Prie dalyvaujančių byloje asmenų priskiriami ir tretieji asmenys (CPK 37 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

24.       CPK nenustatytas asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašas. Asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

25.       Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021). Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

26.       Vadinasi, aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.

27.       Apeliantė savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje iš esmės grindžia tik tuo, kad ji yra atsakovės BUAB „Sopranai“ kreditorė. Apeliantė nurodo, kad jeigu bus nuspręsta įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ir tuo pagrindu reikalavimai vėliau bus nukreipti į BUAB „Sopranai“ valdymo organus, nuo tokiu būdu priteistų (išieškotų) sumų tiesiogiai priklausys ir apeliantės finansinio reikalavimo tenkinimo klausimas.

28.       Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali teismų praktika dėl kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, suformuota galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalis iš esmės apibrėžia subjektus, kurie gali turėti suinteresuotumą įmonės tyčinio bankroto byla – buvę įmonės vadovai, valdybos nariai, vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas, kreditoriai. Nepaisant to, ne visi išvardinti asmenys turi būti įtraukti į įmonės tyčinio bankroto bylą. Asmens procesinę padėtį byloje (išskyrus įmonės kreditorius) lemia tai, ar tokiam asmeniui gali būti priskirti konkretūs veiksmai ar sprendimai, lėmę bankroto situaciją įmonėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-686/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotumą įmonės tyčinio bankroto byla gali turėti ir įmonės dalyviai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 59 punktą).

29.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad apeliantė L&M International Trading Ltd yra atsakovės BUAB „Sopranai“ kreditorė. Tačiau vien ta aplinkybė, jog apeliantė yra atsakovės kreditorė, nėra pakankama konstatuoti jos suinteresuotumą bylos baigtimi ir pakankamą (glaudų) nagrinėjamos bylos teisinį ryšį su apeliantės materialiosiomis teisėmis ir pareigomis, o jos neįtraukimas į bylą tokiu asmeniu nesąlygoja pareiškėjos, kaip kreditorės, teisių ir (ar) pareigų pažeidimo.

30.       Pažymėtina tai, kad teismo sprendimo įtaka trečiojo asmens (asmenų) teisėms ir pareigoms neturėtų būti suprantama pernelyg plačiai. Teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje priimtas sprendimas turi įtakos konkretaus asmens (asmenų) materialiosioms teisėms ir pareigoms. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė nėra tiesioginio tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, taip pat nėra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl vien aplinkybė, jog apeliantė yra atsakovės kreditorė, kurios reikalavimas patvirtintas atsakovės bankroto byloje, nėra pakankama konstatuoti jos teisinio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

31.       Nepaisant to, ar kreditorius dalyvaus tyčinio bankroto procese, ar ne, teismo sprendimas pripažinti bankroto procesą tyčiniu savaime sukels jam reikšmingus padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiškia, kad pavieniam kreditoriui nėra privaloma ir (ar) būtina tiesiogiai dalyvauti šiame procese.

32.       Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas, kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku. Vadinasi, tik tuo atveju, jeigu kreditorius įrodo pagrįstą materialinį teisinį suinteresuotumą pagal CPK 47 straipsnį ir jo dalyvavimas gali būti reikšmingas, jis gali dalyvauti šiame procese. Tokiu atveju šie asmenys turi visas procesines teises, pvz. teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019). Bet tyčinio bankroto proceso tikslas yra siejamas su kolektyviniu kreditorių interesu, todėl pavienis kreditorius neturi užvilkinti ar pakenkti bylos nagrinėjimui. Teismas gali nuspręsti pašalinti asmenį iš bylos nagrinėjimo, jeigu šio asmens dalyvavimas nesukels jam materialinių teisinių padarinių (CPK 47 straipsnio 5 dalis).

33.       Tuo tarpu apeliantė savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje išimtinai sieja su bankroto byloje patvirtinto jos finansinio reikalavimo patenkinimo galimybėmis ir neginčija, kad nėra tiesioginio tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, taip pat nėra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų lemti apeliantės teises ar pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad apeliantės nurodytas suinteresuotumo vertinimas neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties. Apeliantė neįrodė ir nepagrindė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti ją trečiuoju asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti apeliantę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

34.       Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su nemokumo administratoriaus galbūt netinkamu pareigų atlikimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja, kaip bankrutavusi įmonė, yra atstovaujama nemokumo administratoriaus. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kitų, atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 10 punktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018), t. y. nemokumo administratorius gina kreditorių kolektyvinį interesą. O tyčinis bankroto nagrinėjimas turėtų būti siejamas su visų kreditorių kolektyviniais interesais, o ne pavienio kreditoriaus siekiu gauti žalos atlyginimą iš bankrutavusio juridinio asmens vadovo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1315-241/2020). Tai reiškia, jog net ir nedalyvaujant pavieniam kreditoriui, nemokumo administratorius užtikrina, kad jo, kaip kreditoriaus, interesas būtų atstovaujamas sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

35.       Teismų praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi, nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019; 2020 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-798/2020; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-387-302/2022). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip pavyzdžiui dėl taikos sutarčių civilinėse bylose pagal bankrutuojančios bendrovės ieškinius sudarymo, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017, kt.). Taigi aplinkybė, kad tam tikroje civilinėje byloje nemokumo administratoriaus pozicija gali nesutapti su kreditoriaus pozicija ir pan., taip pat savaime nelemia poreikio kreditoriams dalyvauti kitose (ne bankroto) bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu.

36.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorių teisės yra įtvirtintos JANĮ 43 straipsnyje, pagal kurį tie kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą sumažinimo, jeigu nemokumo administratorius neatlieka ir (ar) netinkamai atlieka šiame įstatyme nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas; naudotis kitomis JANĮ ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis (JANĮ 43 straipsnio 5, 7, 8 punktai). Pagal JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kreditorių susirinkimas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, gali pateikti teismui motyvuotą prašymą atstatydinti nemokumo administratorių. Taigi, kreditoriams yra numatyti tam tikri svertai ginti savo interesus ir įtakoti nemokumo administratoriaus veiklą kreipiantis dėl to tiesiogiai į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ar reikalaujant atlyginti patirtą žalą dėl nemokumo administratoriaus kaltės, tačiau, kaip jau minėta, ne per dalyvavimą civilinėje byloje, kurios dalyviu yra bankrutuojantis (bankrutavęs) juridinis asmuo.

37.       Taip pat pažymėtina ir tai, kad civilinė byla pagal pareiškėjo BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus Žilvino Blizniko pareiškimą dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 4 d. buvo išnagrinėta ir priimta nutartis BUAB „Sopranai“ bankrotą pripažinti tyčiniu (nutartis dar nėra įsiteisėjusi). Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pašalino iš trečiųjų asmenų atsakovės kreditorę UAB „Linksmas“, t. y. šioje civilinėje byloje nedalyvavo nė vienas bendrovės kreditorius, o jų interesus atstovavo bendrovės nemokumo administratorius.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias asmenų įtraukimą į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu, pagrįstai atmetė apeliantės prašymą įtraukti ją į bylą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                               Alma Urbanavičienė