Civilinė byla Nr. e2-2209-254/2017
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00619-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rogamus“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
ieškovė BUAB „Rogamus“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. J., 2017 m. gegužės 22 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo R. V. 53 342,52 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-364-480/2017) iškėlė bankroto bylą UAB „Rogamus“ (nutartis įsiteisėjo 2015 m. liepos 10 d.). UAB „Rogamus“ direktoriumi nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki bankroto iškėlimo dienos buvo įmonės akcininkas atsakovas R. V.. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi BUAB „Rogamus“ bankrotą pripažino tyčiniu. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-482-917/2016 R. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas).
Kauno apskrities VMI atliko mokesčių mokėtojo veiklos kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 9 d. ir nustatė, kad įmonė neteikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2013 metų. Nustatytu laikotarpiu buvo parduota 613 vnt. buitinės technikos prekių, tačiau neapskaityta buhalterinės apskaitos registruose, nedeklaruotos pajamos ir pardavimo PVM. Kauno apskrities VMI 2016 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akte konstatavo, kad UAB „Rogamus“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Patikrinimo metu papildomai apskaičiuota 32 485,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Remiantis kompleksinio patikrinimo duomenimis VMI prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos įmonei pareiškė 51 212,52 Eur kreditorinį reikalavimą. Ieškovė šią sumą laiko įmonei padaryta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurią prašo priteisti.
Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje Nr. B2-364-480/2017 buvo patvirtinta 2 130 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata, todėl, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi, ieškovė prašo šią sumą priteisti iš atsakovo, kaip įmonei padarytą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų.
Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, esant Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytiems pagrindams.
Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. priėmė ieškovės ieškinį, nustatė atsakovui 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, išsiuntė atsakovui ieškinio su priedais kopiją, pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, pranešimą dėl prisijungimo prie LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemio ir 2017 m. gegužės 24 d. nutartį ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – Baltų pr. 119-23, Kaunas. Šiuo adresu atsakovui du kartus siųsti ieškovės ir teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Pažymėtina, kad atsakovas kitose bylose kito savo gyvenamosios vietos adreso nėra nurodęs, t. t. ir vykdant priverstinį baudos išieškojimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis nustatyta, kad informacijos apie atsakovo R. V. darbo vietą nėra. Ieškovė pateikė prašymą įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, kadangi neturi galimybės pasinaudoti kuratoriaus institutu. Teismas šį prašymą tenkino ir atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, pranešimą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje 2017 m. birželio 19 d. (CPK 130 straipsnis). Per nustatytą 20 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Pagal įstatymą įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis, CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei BUAB „Rogamus“ Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo jos vadovu buvo atsakovas R. V.. Jis nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. birželio 14 d. bei nuo 2014 m. lapkričio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo ir įmonės vieninteliu akcininku.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-482-917/2016 R. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas). R. V. pripažintas kaltu už tai, kad užimdamas UAB „Rogamus“ direktoriaus pareigas ir būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, privalėjo užtikrinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnis, taip pat būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, privalėjo pagal pateiktus pirkimo pirminius dokumentus prekes užpajamuoti į sandėlį ir įtraukti į sandėlio buhalterinės apskaitos registrą, taip pat apskaitos registruose nurodyti, kokias prekes nurašė iš sandėlio, kokia parduotų prekių savikaina, koks prekių likutis sandėlyje laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, tačiau tų reikalavimų nepaisė, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, neišsaugojo arba aplaidžiai tvarkė išankstinių apmokėjimų, suteiktų paskolų apskaitos registrus; gautų avansinių apmokėjimų, gautų paskolų apskaitos registrus; sutarčių su tiekėjais, pirkėjais, paskolų sutarčių, nuomos sutarčių; ilgalaikio turto įsigijimo ir nurašymo apskaitos registrus; nusidėvėjimo apskaičiavimo registrus; atsargų, prekių skirtų perparduoti sandėlio apskaitos registrus; didžiąją knygą (bendrąjį žurnalą), tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnį („Apskaitos registrai“) ir 19 straipsnį („Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“). Dėl tokių veiksmų negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto dydžio, nuosavo kapitalo dydžio, taip pat negalima nustatyti, ar bendrovei UAB „Rogamus“ pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartį pateiktos iš UAB „Daneka“ prekės buvo tinkamai užpajamuotos ir parduotos ar kitaip perleistos kitiems ūkio subjektams. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje R. V. kaltu prisipažino visiškai.
Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-364-480/2017 BUAB „Rogamus“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas padarė išvadą, kad BUAB „Rogamus“ vadovas netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, dėl ko bankroto administratorius neteko galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros, be to, įmonė sąmoningai siekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybės biudžetui (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 5 punktas).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad VMI atliko mokesčių mokėtojo veiklos kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 9 d. (2016 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktas). Iš prie ieškinio pridėto Kauno apskrities VMI 2017 m. sausio 30 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (7.45) FR0682-43 galima būtų spręsti, kad dėl atsakovo nevykdytų ar netinkamai vykdytų pareigų, įmonei buvo papildomai priskaičiuota 55 135 Eur mokesčių: PVM – 32 485,52 Eur; PVM delspinigių – 2 102,08 Eur; PVM baudos – 16 243 Eur; pelno mokesčio – 2 847,25 Eur; pelno mokesčio delspinigių – 33,15 Eur; pelno mokesčio baudos – 1 424 Eur. Atlikto patikrinimo ir šio sprendimo pagrindu Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-364-480/2017 patvirtino kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 51 212,52 Eur finansinį reikalavimą. Paminėtos aplinkybės dėl mokestinio patikrinimo ir įsiteisėjusi 2017 m. kovo 23 d. nutartis yra pagrindu konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir įmonei padarytą žalą 51 212,52 Eur ieškinio dalyje.
Įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). 2015 m. birželio 29 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, yra konstatuota, kad UAB „Rogamus“ neatsiskaito su kreditoriais, nemoka privalomų mokesčių valstybei, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, įmonė veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto neturi, atsakovės administracijos vadovas nevykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė teismui aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, o įvertinus įmonės 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, darytina išvada, jog UAB „Rogamus“ yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl pasitvirtinus šiems duomenims, yra pagrindas manyti, kad jau 2012 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi buvo patvirtinta BUAB „Rogamus“ administravimo išlaidų sąmata bendrai 2 130,00 Eur sumai nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos. Šia nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas konstatavus, kad ji neturi turto, kurį pardavus užtektų apmokėti teismo ir administravimo išlaidas (ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vadovo pareigos nevykdymas nepagrįstai ilgą laiką lėmė, jog įmonės turto nepakanka administravimo išlaidoms sumokėti, todėl atsakovas yra atsakingas už 2 130,00 Eur žalos (nuostolių), kurios atlyginimą prašo priteisti ieškovė, atsiradimą.
Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių dokumentų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškinį tenkinantį sprendimą (CK 2.87, 6.246–6.249 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnis, 10 straipsnio 11 dalis).
Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 53 342,52 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 150 straipsnis).
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 1 451,14 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 3,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92–93, 96 straipsniai).
Iš viso iš atsakovo priteistinos į valstybės biudžetą 1 454,20 Eur (1 451,14 + 3,06) bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rogamus“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 53 342,52 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du eurus 52 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 454,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos gavėjo juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti šalims, atsakovui siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pašto siuntą pažymint žyma „ĮTEIKTI ASMENIŠKAI“, ir įteikti viešo paskelbimo būdu.
Teisėja Dalė Burdulienė