MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 4 d.

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Irmantė Buikuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija,
Z. S.

Teismas

nustatė:

pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Nurodo, kad pareiškėja gavo Vilkaviškio rajono savivaldybės mero pranešimą dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre liko įregistruotos likviduotos Vilkaviškio rajono „Švyturio“ žemės ūkio įmonės, registruotos (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat šios įmonės vardu likę adresu (duomenys neskelbtini) registruoti viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Prie pranešimo pateikė Z. S. prašymą, kuriame nurodoma, kad ji bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol, įsikėlė tuometinio „Švyturio“ kolūkio sprendimu, turimais duomenimis šis turtas likvidavus Vilkaviškio rajono „Švyturio“ žemės ūkio įmonę nebuvo perleistas už pajus ar kitokiu būdu kitiems asmenims, mano, kad šį turtą turėjo perimti Vilkaviškio rajono savivaldybė, nori turtą įsigyti iš savivaldybės. Vilkaviškio rajono savivaldybės mero 2024-11-08 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad turtas neapskaitytas Vilkaviškio rajono savivaldybės turto buhalterinėse apskaitose ir savivaldybė nenumato jo perimti savivaldybėms priskirtų funkcijų vykdymui. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2023-09-14 pažymoje (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Šiaudiniškių kaimo ūkinėse knygose dėl Z. V. ūkio ūkiui priklausančių gyvenamųjų namų skiltyse įrašyta: 1986- 1990 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 1991-1997 m. – „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis kitas butas šiame dvibučiame name privatizuotas (duomenys neskelbtini) pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, o dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentai negauti.

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995- 09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Turtas pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe, valstybė taip pat nebuvo jo perdavusi savivaldybei. Vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsniu, privatizavimo metu nenupirktu žemės ūkio įmonių turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal 1964 m. CK nuostatas, turtą, priskirtą valstybinėms, tarpkolūkinėms, valstybinėms kolūkinėms ir kitokioms valstybinėms–kooperatinėms organizacijoms, operatyviai tvarkė šios organizacijos, kurios, neviršydamos įstatymų nustatytų ribų, vykdė turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teises, tačiau to turto savininkė likdavo valstybė.

Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo, Z. S., teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismas

konstatuoja:

Byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre, likviduotos Vilkaviškio rajono ,,Švyturio“ žemės ūkio įmonės vardu yra įregistruoti: butas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (toliau – ir Turtas).

 Vilkaviškio rajono savivaldybės meras pranešime nurodė, kad gavo Z. S. prašymą dėl buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo savivaldybės vardu. Nuosavybės teisė į butą registruota likviduotos Vilkaviškio rajono ,,Švyturio“ žemės ūkio įmonės vardu, Vilkaviškio rajono savivaldybės turto buhalterinėse apskaitose turtas neapskaitytas. Minėtam butui esant naudojamam Z. S., Vilkaviškio rajono savivaldybė nenumato jo perimti savivaldybėms priskirtų funkcijų vykdymui, pareiškėją prašant spręsti klausimą dėl turto perėmimo valstybės nuosavybėn. 

Pareiškėja, (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Kybartų seniūniją, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialą, dėl informacijos pateikimo apie nekilnojamąjį turtą – butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) siekiant išsiaiškinti kam jis buvo perduotas naudotis, kokiu pagrindu, nebuvo privatizuotas ar perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai ar kt. asmenims, tačiau jokie duomenys dėl jo privatizavimo ar perdavimo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, nebuvo gauti. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2023-09-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-11-27 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad Šiaudiniškių kaimo ūkinėse knygose dėl Z. V. ūkio ūkiui priklausančių gyvenamųjų namų skiltyse įrašyta: 1986- 1990 m. – „(duomenys neskelbtini)“, 1991-1997 m. – „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis kitas butas dvibučiame name privatizuotas (duomenys neskelbtini), pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pareiškėja, prašydama pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą, siekia įrodyti, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kai nėra tai patvirtinančių dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97–98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.

Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Byloje duomenų, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo privatizuoti ar perduoti Vilkaviškio rajono savivaldybei, nėra. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas duomenų apie butų privatizavimą neturi. Taigi nėra jokių dokumentų, susijusių su pareiškime nurodyto Turto privatizavimo procedūromis.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Turtas, buvo sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduota privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduota savivaldybės nuosavybėn, todėl turi būti vertinama kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Turtas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra valstybės įmonė Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti butą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,                      268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėja                                                              Irmantė Buikuvienė