Civilinė byla Nr. e2-8188-1134/2021

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03387-2021-5

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Deimantei Maigytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“ atstovėms Jūratei Kūgytei, advokato padėjėjai Linai Liogei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Frezijų puokštė“ atstovui advokatui Jonui Zaronskiui,

liudytojams I. T. – B., T. J., E. S. – R., S. K. ir V. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frezijų puokštė“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Teikonta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Frezijų puokštė“ 13 285,17 EUR žalos (nuostolių) atlyginimą už augalą Bucida buceras, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė augalo tiekimo ir sodinimo darbų sutartį Nr. TKN-B-BNS-20-09-054-IT (20/08-03) (toliau – ir Sutartis). Pagal Sutarties antrąjį punktą šalys susitarė dėl dekoratyvinių augalų įsigijimo, laistymo sistemos įrengimo, augalo įrengimo darbų ir medžiagos bei vienerių metų augalo priežiūros. Sutarties pagrindu 2020 m. spalio 16 d. atsakovė ieškovės objekte, esančiame adresu Šeimyniškių g. 19, Vilniuje (Verslo centras Business Stadium North), pasodino augalą Bucida buceras (toliau – ir augalas) ir buvo atsakinga bei kurį laiką vykdė augalo sutartinę priežiūrą.

3.       Ieškovė 2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 21 d., 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. sausio 6 d. raštais bei pretenzijomis informavo atsakovę, jog esama augalo būklė yra kritinė, augalas netinkamai vegetuoja, nuolat meta lapus. Raštuose ir pretenzijose ieškovė pareikalavo, kad atsakovė nedelsiant vykdytų savo sutartines prievoles tinkamai ir imtųsi reikalingų ir būtinų veiksmų, kad augalo būklė būtų atstatyta, o augalo būklei negerėjant - augalą pakeistų kitu, tinkamos kokybės augalu. 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovė, atsakydama į ieškovės pretenzijas, nurodė, jog ieškovė augalui neužtikrina tinkamai vegetacijai reikalingų sąlygų, t. y. nėra palaikoma reikiama 20 laipsnių Celsijaus temperatūra, nėra užtikrinamas tinkamas 8 valandų apšvietimas. Dėl šių priežasčių augalas negali tinkamai vegetuoti, todėl kyla nurodytos pasekmės, augalas yra apmiręs, nuolat meta lapus. 2020 m. gruodžio 28 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, kad nuo pirmosios pateiktos pretenzijos dėl augalo netinkamos būklės ir vegetavimo jau praėjo 2 mėnesiai, tačiau atsakovės veiksmai, kurių ji ėmėsi, augalo būklės nepagerino. Taigi atsakovė netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtas prievoles.

4.       Siekdama išsiaiškinti augalo žuvimo tikslą, ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos želdinių būklės ekspertą Dr. J. B. ir paprašė pateikti ekspertinę išvadą augalo būklei ir tokios būklės priežastims įvertinti. 2021 m. sausio 13 d. dendrologas Dr. J. B. ieškovei pateikė ekspertinę išvadą, kuri vienareikšmiškai paneigia bet kokius atsakovės teiginius apie netinkamų augalo vystymuisi sudarytų sąlygų pas ieškovę ir tiesiogiai paaiškino bei patvirtino, kad medžio žūtį lėmė šaknų perdžiūvimas augalą transportuojant iš augalo augimo vietos ir (ar) drėgmės stoka smulkiųjų šaknų zonoje po augalo pasodinimo. Be to, dar 2021 m. sausio 7 d. ieškovė, pasitelkusi antstolį M. Dabkų, įvykdė faktinių aplinkybių konstatavimą augalo buvimo vietoje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas visiškai patvirtino dendrologo ekspertinėje išvadoje aprašytą ir vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotą augalo būklę.

5.       2021 m. sausio 14 d. galutinėje pretenzijoje ieškovė dar suteikė atsakovei pakartotinį ir galutinį 3 darbo dienų terminą alternatyviai atsakovės pasirinkimu įvykdyti tokius ieškovės reikalavimus: neatlygintinai pašalinti netinkamos kokybės augalą ir savo lėšomis pakeisti pašalintą nekokybišką augalą kitu, tinkamos kokybės augalu; arba atlyginti ieškovės minimalius nuostolius 13 285,17 EUR sumai. Atsakovės pasodintas negyvas augalas buvo ieškovės darbuotojų nupjautas ir pašalintas 2021 m. sausio 21 d.

6.       Ieškovės teigimu, atsakovė ne tik neužtikrino tinkamos augalo drėkinimo (laistymo) priežiūros, tačiau net ir nesugebėjo, būdama augalų apželdinimo profesionale, įvertinti ir nustatyti, kad atsakovės pagal Sutartį sodinamas augalas dar iki Sutarties vykdymo (sodinimo darbų) pradžios jau buvo negyvas ir, kaip įvertino ekspertas Dr. B., buvo parduotas ieškovei ir sodinamas jau nudžiūvusiomis šaknimis. Taigi, ieškovės tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, yra: 1) ieškovės pagal Sutartį sumokėta kaina už atsakovės parduotą ir pasodintą žuvusį augalą – 12 801,17 EUR pagal atsakovės 2020 m. spalio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija FRP Nr. 0006550 ir 2) ieškovės pagal Sutartį sumokėta kaina už atsakovės pasodinto žuvusio augalo priežiūrą – 484 EUR pagal atsakovės 2020 m. lapkričio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija FRP Nr. 0006596.

7.       Atsakovė UAB „Frezijų puokštė“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovė nurodė, kad 2020 m. spalio 16 d. atsakovė ir ieškovė sudarė atliktų darbų aktą Nr. 20/10-16 (toliau – ir Aktas), kuriuo ieškovė priėmė darbus ir patvirtino, kad pastarajai buvo perduotas tinkamos kokybės augalas bei Sutartyje numatyti darbai yra atlikti tinkamai. Atsakovė prieš sudarydama Sutartį ir atlikusi Sutartyje sulygtus darbus kelis kartus informavo apie augalo priežiūrą žodžiu, raštu ir ieškovei pateikė augalo priežiūros rekomendacijas. Pagal Sutartį nuo Akto sudarymo nuolatinę augalo priežiūrą atlieka ieškovė pagal atsakovės pastabas ir rekomendacijas, o atsakovė atlieka periodinę augalo priežiūrą pirmuosius metus. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos reikalingos augalo nuolatinės priežiūros vykdymui.

9.       Atsakovė vykdydama periodinę augalo priežiūrą nustatė, kad ieškovė neatlieka nuolatinės augalo priežiūros pagal augalo priežiūros rekomendacijas ir tai lemia augalo lapų kritimą. Ieškovė nesilaikė augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų, t. y. augalas turi būti apšviestas iš visų pusių ne mažesne nei 1000 lux apšvieta ir augalui yra reikalinga 18 – 24 ?C temperatūra. Atitinkamai 2020 m. spalio 29 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu Nr. 10/29, nurodydama, kad ieškovė nesilaiko augalo priežiūros rekomendacijų ir neužtikrina tinkamo mikroklimato augalo vystymuisi. Tačiau ieškovė nesilaikė augalo priežiūros rekomendacijų ir nesiėmė jokių veiksmų augalo mikroklimatui pagerinti. Priešingai, ieškovė vienašališkai augalą apsodino kitais augalais, pakeitė laistymo dažnumą ir kiekį per ieškovės (su atsakove nesuderintą) papildomai įrengtą laistymo sistemą, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą. Atsakovės teigimu, ji nedavė sutikimo augalą apsodinti kitais augalais ir keisti augalui teikiamo vandens kiekio.

10.       Atsakovė atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nesilaiko augalo nuolatinės priežiūros reikalavimų bei ieškovės nurodymų/rekomendacijų susijusių su augalo priežiūra ėmėsi papildomų veiksmų siekiant užfiksuoti ieškovo pažeidimus. Ieškovės pažeidimai yra užfiksuoti antstolio atliktuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose -  2020 m. gruodžio 17 d. antstolis D. K. sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/123, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą, o augalo apšvieta pamatavus du kartus yra užfiksuota 141,3 lux ir 246,6 lux. Užfiksuotas ieškovės vykdomos augalo nuolatinės priežiūros pažeidimas susijęs su temperatūra ir apšvietos lygiu; 2020 m. gruodžio 22 d. antstolis D. K. sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/122, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą. Pakartotinai užfiksuotas ieškovės vykdomos augalo nuolatinės priežiūros pažeidimas susijęs su temperatūra.

11.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nurodo, kad susipažinusi su dendrologo Dr. J. B. ekspertize išvada, kreipėsi į kelis specialistus dėl augalo ekspertizės atlikimo. Pirmąją augalo ekspertizę 2021 m. sausio 15 d. atliko botanikė, uždaro grunto augalų specialistė T. J.. Atlikus augalo ekspertizę buvo prieita išvados, kad augalas žuvo dėl nepalankių augimo sąlygų, kurios susidarė, kai vienoje talpoje augančių augalų priežiūrą organizavo mažiausiai dvi organizacijos, kurių darbai ieškovės nebuvo suderinti. Augalui pakenkė ieškovės vienašališki veiksmai, kuriais augalo šaknų kaklelis buvo užpiltas 10 cm storio substrato sluoksniu ir šaknys užlietos dideliu šalto 10-12 °C vandens kiekiu, kuris nenutekėjo, užsilaikė ilgesniam laikui. Užsilaikęs vanduo nesušilo dėl vėsaus 17 °C temperatūros patalpos oro ir per varstomas duris patenkančio pažeme slenkančio šalto oro. Kadangi tiriamas medis yra kilęs iš atogrąžų, kur temperatūra (oro ir substrato) nebūna žemesnė, negu 19 °C, toks šaknų mirkimas šaltame vandenyje nulėmė greitą jo žūtį per 1-5 dienas. Atsakovės teigimu, pirmosios ekspertizės išvada patvirtina, kad ieškovei buvo pristatytas tinkamos kokybės augalas, kuris iki vienašališkų ieškovės veiksmų pradėjo adaptuotis ieškovės aplinkoje. Vis dėlto, augalo žūtį lėmė augalo perlaistymas ir atitinkamos temperatūros pagal atsakovės pateiktas rekomendacijas nesilaikymas.

12.       Antrąją augalo ekspertizę 2021 m. sausio 16 d. atliko dvi ekspertės – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė, akredituota augalų apsaugos konsultantė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėja, dr. S. K. kartu su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docente dr. E. S.-Radzeviče. Atlikus augalo ekspertizę buvo prieita išvados, jog pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo žūtį – žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo. Taigi, atsakovės vertinimu, antrosios ekspertizės išvadoje taip pat yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad atsakovė tinkamai atliko darbus ir pristatė tinkamos kokybės augalą, o augalo žūtį lėmė augalo perlaistymas ir vienašališki ieškovės veiksmai, kuriais augalas buvo apsodintas kiliminiais Soleirolia soleirolii augalais.

13.       Ieškovė, susipažinusi su atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį, teismui pateikė dubliką, kuriame nurodė, 2020 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 20/10-16 niekaip nepatvirtino tinkamos augalo kokybės, tam jis ir nebuvo skirtas. Minėtas atliktų darbų aktas fiksavo išskirtinai pasodintų augalų kiekį ir kainas bei konkrečių atliktų darbų pagal Sutartį kiekius ir kainas.

14.       Papildomai nurodė, kad vadovaujantis Sutarties 4.1.10 p., atsakovė privalėjo augalo priežiūros instrukciją perduoti ieškovei perduodant pasodintą augalą ir visais atvejais iki sodinimo darbų pagal Sutartį pabaigos. Šią sutartinę pareigą atsakovė grubiai pažeidė, kadangi ieškovei atsakovės rekomendacijos dėl augalo buvo pateiktos tik 2020 m. spalio 22 d. t. y. po to, kai augalas jau buvo faktiškai pasodintas (2020 m. spalio 16 d.) ir jokių kitokių augalo laikymo sąlygų ieškovė suteikti/ jas pakeisti neturėjo galimybės.

15.       Ieškovės teigimu, atsakovė dar ikisutartiniuose santykiuose žinojo, kad ieškovės apšvietimo sąlygos yra tokios, kokios buvo pristatytos ir raštu ir vaizdu (fotonuotraukose) bei nebus keičiamos. Tačiau atsakovė, turėdama ieškovės pateiktą informaciją, vis vien pateikė pasiūlymą, sudarė Sutartį ir pasodino augalą aiškiai žinodama augalo sodinimo terpę ir aplinką. Ieškovė pažymėjo, kad ji jokių sutartinių prievolių, susijusių su augalo apšvietimo keitimu niekada nebuvo prisiėmusi, o atsakovė, žinodama egzistuojančias apšvietimo sąlygas ir būdama apželdinimo verslo rinkos dalyvė profesionalė, Sutartį vis vien sudarė.

16.       Dėl augalui reikalingos temperatūros palaikymo atsakovė nurodo, jog patalpoje, kurioje augalas buvo pasodintas, atsakovės pasamdytų antstolių pagalba buvo fiksuota du kartus 17 laipsnių Celsijaus temperatūra. Ieškovė su ieškiniu pateikiamais įrodymais – foto fiksacijomis – patvirtino, kad patalpoje buvo nuolat palaikoma 20 laipsnių Celsijaus temperatūra. Tokią temperatūrą fiksavo taip pat ir antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taigi, net jei ir keletą kartų temperatūra buvo 1 laipsniu Celsijaus mažesnė, nei atsakovės pagal jos rekomendacijas nurodyta 18 laipsnių Celsijaus temperatūra, tai niekaip negalėjo lemti Augalo žuvimo. Tai, jog tokie nereikšmingi temperatūros pokyčiai negalėjo turėti reikšmingesnės įtakos Augalo vegetacijai, patvirtino ir ekspertas J. B..

17.       Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame nurodė, kad su dubliku nesutinka. Nurodė, kad 2020 m. spalio 16 d. atliktų darbų aktas Nr. 20/10-16 yra patvirtintas ieškovės ir atsakovės parašais. Ieškovė tik deklaratyviais nieko neparemtais teiginiais klaidingai aiškina akto reikšmę. Ieškovė turėjo visas galimybes akto nepasirašyti arba jame pažymėti nustatytus trūkumus, bet to nepadarė nei pasirašydama aktą, nei gavusi sąskaitą apmokėjimui. Pretenzijas atsakovei ieškovė pradėjo reikšti tik po to, kai iš atsakovės gaudavo nuolatines pastabas žodžiu dėl netinkamai vykdomos nuolatinės augalo priežiūros. Atsakovės teigimu, ji pristatė ieškovei tinkamos kokybės augalą ir tinkamai atliko kitus Sutartyje numatytus darbus, kad ir patvirtina sudarytas ir šalių pasirašytas aktas ir jo pagrindu išrašytos sąskaitos apmokėjimas.

18.       Atsakovės teigimu, ieškovė buvo tinkamai informuota apie augalo priežiūrą, jam būtinas sudaryti sąlygas, būtiną apšvietimą bei ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos šiam apšvietimui įsirengti. Augalo žūtį išimtinai lėmė ieškovės veiksmai, kuriais buvo šiurkščiai pažeidinėjamos augalo priežiūros rekomendacijos.

19.       Triplike atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė vykdydama periodinę augalo priežiūrą Sutartyje numatytais intervalais ieškovės patalpose negalėjo užtikrinti tinkamo mikroklimato augalui. Šias sąlygas išimtinai turėjo užtikrinti ieškovė ir būtent dėl šios aplinkybės ieškovė yra gavusi augalo priežiūros rekomendacijas bei pastarajai buvo teikiamos nuolatinės pastabos dėl šių rekomendacijų laikymosi. Ieškovės vykdoma nuolatinė priežiūra susideda iš augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų laikymosi, nes atsakovė atvykdama periodiškai negali užtikrinti, kad bus laikomasi temperatūros, laistymo, apšvietimo ir kitų reikalavimų, kurie išimtinai susiję su ieškovės patalpomis. Atitinkamai ieškovė reguliuoja savo patalpų temperatūrą, apšvietimą ir kitus parametrus, kurie ir sudaro augalo mikroklimatą. Tinkamų sąlygų augalui sudarymas ir yra nuolatinė priežiūra, kuri yra ieškovės pareiga. Kadangi augalo nuolatinę priežiūrą turėjo atlikti ieškovė, o periodinę priežiūrą atsakovė, ieškovei nesilaikant pareigos atlikti nuolatinę augalo priežiūrą, buvo apsunkinama arba visiškai ribojamos atsakovės galimybės atlikti augalo periodinę priežiūrą.

20.       Dėl augalo būklės transportavimo metu atsakovė paaiškino, kad augalas buvo vežamas keturias dienas nuo 2020 m. spalio 12 d. iki 2020 m. spalio 16 d. Kadangi augalui yra būtina atitinkama temperatūra bei paruošimas prieš transportavimą – šie veiksmai buvo atlikti, o pati transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta augalo pervežimui. Be to, atsakovė septynis B. B. medžius yra pasodinusi ir AB SEB banko patalpose, esančiose Konstitucijos pr. 24, Vilnius. Palyginimui, B. B. medžiai tokiu pačiu transportu į AB SEB banko patalpas keliavo netgi ilgiau nei pas ieškovę, bet ten pasodinti B. B. medžiai iki šiol sėkmingai auga. Tai tik patvirtina, kad augalo transportavimo metu yra sudaromos tinkamos sąlygos augalui ir po transportavimo jis sėkmingai prigyja kai jam yra sukuriamas tinkamas mikroklimatas. Taigi, ieškovės teiginys, kad augalas buvo pažeistas transportavimo metu, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems įrodymams.

21.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad

22.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomai paaiškino, kad iš augalo tiekėjo buvo gautas gyvas augalas, kuris pasibaigus jo adaptaciniam laikotarpiui buvo prigijęs bei pradėjęs leisti naujus lapelius. Todėl ieškovės teiginys, kad buvo atvežtas negyvas augalas, atmestinas. Pagrindinė augalo žuvimo priežastis – perlaistymas. Nors ieškovės atstovė teigė, kad kapiliarinės laistymo sistemos dalis buvo suderinta su atsakovė, tačiau leidimo duota nebuvo, o jeigu ir būtų, tai būtų daryta raštu, o ne žodžiu. Ieškovė įsirengė laistymo sistemą savo nuožiūra ir nederino su atsakove. Atsakovės žiniomis, apie 2020 m. gruodžio 15 d. (galbūt ir anksčiau) papildomas kapiliarinis laistymas buvo įjungtas, atsakovės darbuotojai atvykę atlikti medžio priežiūros, jį rankiniu būdu išjungė, kadangi vandens matuoklis, buvęs vazone, parodė vandens perteklių. Ieškovės kapiliarinė laistymo sistema buvo pajungta ne prie atsakovės įrengtos automatinio laistymo sistemos, o prieš įrengtą automatinės sistemos valdiklį. Taigi atsakovė negalėjo valdyti ieškovės įrengtos laistymo sistemos. Atsakovė tik vėliau iš ieškovės darbuotojų sužinojo, kad kapiliarinė sistema būdavo įjungiama kiekvieną dieną ir paliekama 30-40 min. Galiausiai, buvo pateiktos specialistų išvados, kuriose buvo konstatuota, kad augalas žuvo dėl perlaistymo. Šaknys buvo atkastos, buvo matomas supuvimas dėl užmirkimo, kuris tęsėsi apie 1 mėn. Augalas nebebuvo aprūpinamas vandeniu bei būtinosiomis medžiagomis, todėl pagrįsta teigti, kad galėjo žūti per 3 sav., būtent dėl deguonies trūkumo, kurio nebegaudavo dėl užmirkusių vandenyje šaknų. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė nebuvo gavusi leidimo, apsodinti augalą, kurį prižiūri atsakovė. Augalas buvo apsodintas gulsčiąją soleirolija, kuri be kita ko, aplink augalą buvo apsodinta ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei kaklelio, kuris būtent nuo substrato buvo pajuodęs. Ieškovė taip ir neatskleidė su kuo konsultavosi dėl šių augalų užsodinimo, kas juos sodino ir pan., dėl ko labai tikėtina ir ką parodo žuvimas, jog apsodino neprofesionaliai ir pakenkė augalui. Be to, kaip patvirtino specialistės, papildoma kapiliarinė laistymo sistema buvo netinkamai išvedžiota, kadangi ji buvo sumontuota pačiame substrate, o ne vazono šonuose, todėl per arti kamieno. Dėl temperatūros atsakovės atstovas papildomai paaiškino, jog atsakovei nėra žinoma, kokioje temperatūroje augalas buvo laikomas, kai atsakovė neatlikinėjo fotofiksacijų ir kai atsakovė nevykdė periodinės augalo priežiūros. Vis dėlto, byloje apklausto specialistės nurodė, kad augalas galėjo prisitaikyti prie žemesnės temperatūros, kadangi komerciniam auginimui augalai yra atsparesni. Tačiau turėjo nebūti kitų kertinių aspektų, tokių kaip perlaistymas ir vandens užsilaikymas vazono dugne.

23.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. T. – B. paaiškino, kad augalo būklė pradėjo blogėti praėjus 6-7 dienoms po augalo pasodinimo. Ieškovės atstovai kiekvieną kartą prašė atsakovės, kad būtų išsaugotas augalas, vykdė atsakovės nurodymus ir rekomendacijas, tačiau augalas galiausiai žuvo. Patalpoje, kurioje buvo pasodintas augalas, buvo palaikoma 20 laipsnių temperatūra, kuri dėl automatinio temperatūros palaikymo negalėjo žemiau nukristi. Liudytoja taip pat pažymėjo, jog su atsakovės sutikimu ir leidimu gruodžio pabaigoje buvo įrengta papildoma kapiliarinė laistymo sistema, užpiltas papildomas substratas ir augalas Bucida buceras užsodintas kiliminiais Soleirolia soleirolii augalais. Be to, tuo metu kai buvo vykdomi šie darbai (t. y. įrengta papildoma kapiliarinė laistymo sistema, užpiltas papildomas substraktas ir užsodintas kiliminiais Soleirolia soleirolii augalais), medis Bucida buceras jau buvo labai prastos būklės. Liudytojos teigimu, taip pat nėra jokios tikimybės, kad vazono apačioje buvo susikaupęs vanduo, kadangi talpoje, kurioje augo medis, buvo įrengtas drenažas, iš kurio vandens perteklius turėdavo nubėgti į kanalizaciją. Taip pat, vazone buvo įrengti aeoraciniai šuliniai, kurie aprūpino augalo šaknis deguonimi.

24.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytojas V. A. paaiškino, kad atsakovė turi 20 metų darbo patirtį sodinant ir prižiūrint medžius, augančius tiek lauke, tiek ir uždarosios patalpose. Vienas naujausių atsakovės darbų, kuriame darbus vykdė pats liudytojas, yra Konstitucijos pr. 24, Vilniuje SEB banko želdinimas Bucida buceras augalais. Ten atsakovės darbuotojų pasodinti ir prižiūrimi minėti augalai gražiai auga ir žaliuoja. Prieš sodinant augalą liudytojas tikrino vazone įrengtą laistymo sistemą. Buvo nustatyta, kad drenavimo sistema pašalina 250 l/3 val., todėl buvo nuspręsta augalą laistyti 1-2 kartus per savaitę išliejant 100-120 litrų vandens. Sodinamo augalo šaknys buvo gyvybingos, gruntas aplink šaknis buvo geras. Augalo adaptacija vyko 4-6 savaičių laikotarpiu. 2020 m. lapkričio mėn. pabaigoje liudytojas pastebėjo, kad atsiranda nauji lapeliai, šviežios šakelės.  Liudytojas taip pat nurodė, jog atsakovės atstovas augalą laistydavo 1-2 kartus per savaitę po 30 min., vanduo būdavo paleidžiamas atvykus į vietą, t. y. per programėlę. 2020 m. gruodžio 7 d. atvykęs atlikti reguliarią augalo priežiūrą, pastebėjo, kad yra įrenginėjama papildoma kapiliarinė laistymo sistema. Apie 2020 m. gruodžio 15 d. (galbūt ir anksčiau) papildomas kapiliarinis laistymas buvo įjungtas. Tuomet liudytojas atvykęs atlikti augalo priežiūrą, jį rankiniu būdu išjungė, kadangi vandens matuoklis, buvęs vazone, parodė vandens perteklių, t. y. buvo iškilęs. Paskutinį kartą laistymo sistemą buvo paleidęs 2020 m. gruodžio 18 d. Be kita, nurodė ieškovės atstovui, kad bent šventinu laikotarpiu nejungtų savo įrengtos papildomos kapiliarinės laistymo sistemos. Ji net buvo užklijuota. Tačiau 2020 m. gruodžio 28 d. atvykęs apžiūrėti augalą, rado nuplėštą izoliacinę juostą bei vėl prilaistytą augalą. Vazono viršuje matėsi susikaupęs vanduo. Liudytojas paaiškino, kad ieškovė nebuvo gavusi leidimo apsodinti augalą papildomais augalais. Medis Bucida buceras buvo apsodintas gulsčiąją soleirolija, kuri aplink augalą buvo apsodinta ne tik tiesiogiai augalo šaknų, bet ir ant pačio kamieno bei kaklelio. Liudytojo teigimu, jeigu užpilamas augalo kaklelis, augalas gali žūti, todėl atliekant augalo priežiūrą, apsodintus aplink medį mažus augalus išrovė nuo augalo pomedžio.

25.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B. (LR AM želdinių būklės ekspertas) nurodė,  jog tirto augalo Bucida buceras lapai buvo sausi, tarp pirštų lengvai sutrupėjo į smulkias dalis. Medžio šakos ir šakelės sausos – lengvai lūžo, o ne linko kaip gyvo medžio, žievė buvo sausa, betarpiškai prigludusi prie kamieno. Tik pačioje kamieno apačioje, t. y. šaknies kalelyje ir kiek aukščiau, žievė buvo dar gyva. Atsižvelgiant į tai, liudytojo J. B. nuomone, tikėtina, kad bent nedidelė dalis medžio šaknų buvo dar gyvos, tačiau pats medis ne tik buvo miręs, bet ir visiškai išdžiūvęs, todėl pačiu geriausiu atveju būtų galima tikėtis tik negausių ataugų iš kelmo miegančiųjų pumpurų, tačiau, turint omenyje, kad kelis mėnesius (pasodintas 2020.10.16) medis visą augimo energiją skyrė džiūstančio kamieno ir lajos gyvybingumo palaikymui, į minėtą ataugimą iš kelmo, didelių vilčių nebuvo. Liudytojas taip pat paaiškino, kad augalo apšvietimo pobūdis buvo tinkamas. Augalą supančioje erdvėje palaikoma apie 20°C vidutinė oro temperatūra, buvo pakankama jam augti, o juo labiau ir išgyventi. Nedideli temperatūros svyravimai, liudytojo vertinimu, augalo išlikimui įtakos taip pat negalėjo turėti, nes ir augalo tėvynėje ar kitose šalyse, kur šis augalas introdukuojamas, yra tiek paros, tiek metiniai temperatūros svyravimai. Liudytojas J. B. vadovaudamasis asmenine patirtimi konstatavo, kad esant vandens pertekliui ir deguonies trūkumui šaknų zonoje, augalui turėjo pamažu (ir tikrai ne per 1-2 mėnesius) atrofuotis ir supūti šaknys, ko pasėkoje pirmiausiai būtų nudžiūvusi medžio viršūnė, vėliau nuo kelmo būtų pradėjęs plisti puvinys, žievės nekrozė ar pan. Bucida buceras puikiai auga paties įvairiausio drėgnumo teritorijose, todėl liudytojo vertinimu, netgi laikinas vandens perteklius praktiškai negalėjo turėti jokios pastebimos įtakos šio medžio gyvybingumui. Apžiūrėjus augalą natūroje, nesimatė jokių požymių, kad augalas būtų perlaistytas, juolab, kad augalo šaknyno zonoje yra įrengtos net kelios ertmės, be to įrengtas ir vandens lygio matuoklis. Liudytojas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jei gyvybingas augalas jau po pasodinimo būtų ilgesnį laiką negavęs drėgmės (arba gavęs jos nepakankamai), jis būtų tiesiog numetęs lapus, nes tai būdinga šiai rūšiai. Nagrinėjamu atveju augalas žuvo su dalimi lapų, vadinasi, beveik pilnai žuvus šaknims, drėgmės patekimas į lają buvo nutrauktas iš karto, o vėlesnis laistymas jau nedavė  jokio teigiamo efekto. Augalo apsodinimas žemaūgiais žoliniais augalais augalo apsirūpinimui drėgme įtakos taip pat tikrai neturėjo. Taigi liudytojo (LR AM želdinių būklės eksperto) teigimu, labiausiai tikėtina medžio žūties priežastis – šaknų apdžiovinimas jį transportuojant iš auginimo vietos ar/ir drėgmės stoka smulkiųjų šaknų zonoje po pasodinimo.

26.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja

27.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė, akredituota augalų apsaugos konsultantė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėja) S. K. nurodė, kad praėjus 54 dienų po augalo pasodinimo buvo įrengta papildoma rankinio valdymo 20 m ilgio laistymo sistema. Pažeidžiant augalo augintojo rekomendacijas, vamzdžiai buvo išvedžioti prie pat kamieno. Taikant dvi laistymo sistemas, augalas papildomai kasdien gaudavo apie 150 litrų vandens vietoj rekomenduojamų 120 litrų per savaitę. Tokiu būdu augalas gaudavo 20 kartų daugiau vandens nei būtina. Liudytojos teigimu, papildomai užpiltas 10 cm substrato sluoksnis ir užsodinti kiliminiai Soleirolia soleirolii augalai dar labiau sukėlė substrato drėgmės padidėjimą. Dėl perteklinio vandens atsirado deguonies trūkumas, sutriko šaknų gyvybinė veikla, sumažėjo vandens bei maisto medžiagų įsisavinimas. Šaknys nustojo funkcionuoti, pradėjo nykti, irti. Dėl to augalas blogai augo ir žuvo. Kai augalas auga dirbtinai sukurtoje aplinkoje, augimui įtaką darantys veiksniai, t. y. drėgmė, temperatūra, apšvietimas, vėdinimas, mityba, yra labai svarbūs. Net ir mažiausi nukrypimai nuo optimalių sąlygų intensyviau veikia augalą, sutrukdydami jo aklimatizacijos, augimo ir vystymosi procesus. Taigi liudytojos teigimu, labiausiai tikėtina medžio žūties priežastis – žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo.

28.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto docentė) E. S. – R. nurodė, kad praėjus 54 dienų po augalo pasodinimo buvo įrengta papildoma rankinio valdymo 20 m ilgio laistymo sistema, kuri pažeidžiant augalo augintojo rekomendacijas buvo išvedžiota prie pat kamieno. Taikant dvi laistymo sistemas, augalas papildomai kasdien gaudavo apie 150 litrų vandens vietoj rekomenduojamų 120 litrų per savaitę. Tokiu būdu augalas gaudavo 20 kartų daugiau vandens nei būtina. Liudytojos teigimu, papildomai užpiltas 10 cm substrato sluoksnis ir užsodinti kiliminiai Soleirolia soleirolii augalai dar labiau sukėlė substrato drėgmės padidėjimą. Be to, buvo parinktas netinkamas durpinis substratas, kadangi jis greitai džiūsta, neįsisavina vandens ir jį atstumia. Todėl asmeniui, kuris neturi patirties su galo auginimu, vizualiai pažiūrėjus į substratą galėjo pasirodyti, kad jis sausas ir jį reikia dar palaistyti, kai tuo tarpu vazono apačioje kaupėsi vanduo ir nespėjo drenuotis, dėl ko augalo šaknys užmirko. Dėl perteklinio vandens atsirado deguonies trūkumas, sutriko šaknų gyvybinė veikla, sumažėjo vandens bei maisto medžiagų įsisavinimas. Šaknys nustojo funkcionuoti, pradėjo nykti, irti. Dėl to augalas blogai augo ir žuvo. Taigi liudytojos teigimu, labiausiai tikėtina medžio žūties priežastis – žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo. Liudytoja teismo posėdžio metu taip pat papildomai paaiškino, kad jeigu būtų pasodintas augalas su žuvusiomis šaknimis, jis nebūtų leidęs naujų lapelių. Be to, liudytojos teigimu, augalas galėjo prisitaikyti prie žemesnės temperatūros, kadangi komerciniam auginimui augalai yra atsparesni. Tačiau turėjo nebūti kitų kertinių aspektų, tokių kaip perlaistymas ir vandens užsilaikymas vazono dugne.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29.       Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Augalo tiekimo ir sodinimo darbų sutartį Nr. TKN-B-BSN-20-09-054-IT (20/08-03) (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo ieškovės vidaus patalpose, adresu Šeimyniškų g. 19, Vilnius, pasodinti augalą „B. B.“ (toliau – augalas) ir įrengti automatinę laistymo sistemą pagal pateiktą specifikaciją. Atitinkamai ieškovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus iš atsakovės ir su pastarąja atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka.

30.       Vadovaujantis sudaryta Sutartimi, 2020 m. spalio 16 d. atsakovė ieškovės objekte, esančiame Šeimyniškių g. 19, Vilnius (Verslo centre Business Stadium north), pasodino augalą Bucida buceras. 2020 m. spalio 16 d. atsakovė ir ieškovė sudarė atliktų darbų aktą Nr. 20/10-16, kuriuo ieškovė priėmė darbus ir patvirtino, kad pastarajai buvo perduotas tinkamos kokybės augalas bei Sutartyje numatyti darbai yra atlikti tinkamai.

31.       Remiantis Sutarties 4.2.6 punktu, ieškovė įsipareigojo atsakingai ir profesionaliai vykdyti augalo priežiūrą po darbų pridavimo, o atsakovė atlikti periodinę augalo priežiūrą pirmuosius metus. Atsakovės atliekama periodinė augalo priežiūra apima augalų priežiūros specialisto darbą vietoje vieną kartą per savaitę pirmus 6 mėnesius ir nuo vieno iki dviejų kartų per mėnesį paskutinius 6 mėnesius, priežiūros konsultacijas ieškovei (įskaitant, bet neapsiribojant pastabas dėl ieškovės atliekamos nuolatinės augalo priežiūros), savalaikį, periodinį augalo tręšimą, periodinį laistymą, augalo lapijos valymą, augalo gydymą (jei tai yra būtina), augalo ravėjimą, retinimą, genėjimą bei formavimą.

32.       2020 m. spalio 28 d., 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. lapkričio 18 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 21 raštais, bei 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. sausio 6 d. raštais ir pretenzijomis ieškovė informavo atsakovę, jog esama augalo būklė yra kritinė, kadangi augalas netinkamai vegetuoja, nuolat meta lapus. Ieškovė minėtais raštais ir pretenzijomis reikalavo, kad atsakovė nedelsiant vykdytų savo sutartines prievoles ir imtųsi būtinų veiksmų, kad augalo būklė būtų atstatyta, o augalo būklei negerėjant – augalą pakeistų kitu, tinkamos kokybės augalu.

33.       2020 m. lapkričio 19 d. atsakymu atsakovė nurodė, jog ieškovė nesilaiko augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų, t. y. augalas turi būti apšviestas iš visų pusių ne mažesne nei 1000 lux apšvieta, augalui yra reikalinga 18 – 24 ?C temperatūra. Dėl šių priežasčių augalas negali tinkamai vegetuoti, todėl augalas yra apmiręs, nuolat meta lapus.

34.       2020 m. gruodžio 17 d. antstolis D. K. sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/123, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą, o augalo apšvieta pamatavus du kartus yra užfiksuota 141,3 lux ir 246,6 lux. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas 2020 m. gruodžio 15 d. 13 val.

35.       2020 m. gruodžio 22 d. antstolis D. K. sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 174/20/122, kuriame konstatavo, kad ant medžio esantis termometras rodė 17 ?C temperatūrą. Augalo apšvieta nebuvo matuojama, kadangi ieškovės vidaus patalpų apšvietimas liko nepakitęs. Faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas 2020 m. gruodžio 21 d. 10 val. Antstolis D. K. konstatuodamas faktines aplinkybes, taip pat nustatė, kad ieškovės vidaus patalpose yra vykdomi remonto darbai bei iš atliktų fotonuotraukų matyti, kad augalas yra apsodintas kitais augalais.

36.       2020 m. gruodžio 29 d. atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Pranešime buvo nurodyta, kad Sutartis dalyje, susijusioje su atsakovės teikiama augalo periodine priežiūra, yra vienašališkai nutraukiama dėl ieškovės kaltės po trisdešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo ieškovei dienos. Ieškovės kaltė pasireiškė nuolatinės augalo priežiūros neatlikimu pagal augalo priežiūros rekomendacijas ir atsakovės nurodymus bei ieškovės vienašališkais, su atsakove nesuderintais veiksmais, kurie kenkia augalo būklei.

37.       2021 m. sausio 6 d. atsakymu į 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, ieškovė nurodė, kad pranešime nurodyti ieškovės pažeidimai yra nepagrįsti. Ieškovės teigimu, ji augalą prižiūrėjo tinkamai, nors ir nebuvo tinkamai informuota apie augalo priežiūrą. Augalo šakelės buvo apvytusios pasodinimo metu. Taip pat, ieškovės vienašališki veiksmai, kuriais augalas buvo apsodintas kitais augalais, nepakenkė augalui, nes dėl šių veiksmų atitinkamą pasiūlymą buvo pateikusi pati atsakovė.

38.       2021 m. sausio 12 d. atsakovė, nesutikdama su ieškovė pozicija, išdėstyta 2021 m. sausio 6 d. atsakyme, pateikė paaiškinimus, kad ieškovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie augalo priežiūrą; informacija apie augalo priežiūrą buvo pateikta iki Sutarties sudarymo; informacija apie augalo priežiūrą ieškovė gavo ne tik iš atsakovės, bet ir iš „Botanic international“ grupės atstovo W. S., kuris dalyvavo derybose dėl tinkamo augalo pasirinkimo ir įsigijimo; atsakovės pasiūlymas apsodinti augalą kitais augalais kategoriškai skiriasi nuo ieškovės vienašališkai atlikto apsodinimo.

39.       2021 m. sausio 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su galutine pretenzija suteikiant paskutinį terminą prievolei įvykdyti, kuriame ieškovė reikalavo iš atsakovės atlikti vieną iš nurodytų veiksmų, t. y. neatlygintinai pašalinti netinkamos kokybės augalą ir savo lėšomis pakeisti nekokybišką augalą kitu, tinkamos kokybės augalu; arba atlyginti ieškovės minimalius nuostolius, kuriuos sudaro už netinkamos kokybės augalą atsakovei pagal Sutartį sumokėtos piniginės lėšos, kurios yra lygios 13285,17  EUR sumai.

40.       Lietuvos Respublikos AM želdinių būklės ekspertas J. B. ištyręs augalą Bucida buceras dendrologo ekspertinėje išvadoje konstatavo, jog labiausiai tikėtina medžio žūties priežastis – šaknų apdžiovinimas jį transportuojant iš auginimo vietos ar/ir drėgmės stoka smulkiųjų šaknų zonoje po pasodinimo.

41.       Botanikė ir uždaro grunto augalų specialistė T. J. atlikusi augalo ekspertizę priėjo išvadą, kad augalas, augantis adresu Šeimyniškių g. 19, Vilniuje, žuvo dėl nepalankių augimo sąlygų, kurios susidarė, kai vienoje talpoje augančių augalų priežiūrą organizavo mažiausiai dvi organizacijos, kurių darbai ieškovės nebuvo suderinti. Augalas po pasodinimo buvo tik prisitaikęs augti naujomis sąlygomis – sausesniame negu natūraliose augavietėse aplinkos santykiniame oro drėgnyje, mažesniame šviesos kiekyje – tai rodo atsakovės užfiksuoti pradedantys augti jauni ūgliai su naujais lapais. Augalui pakenkė ieškovės vienašališki veiksmai, kuriais augalo šaknų kaklelis buvo užpiltas 10 cm storio substrato sluoksniu ir šaknys užlietos dideliu šalto 10-12 °C vandens kiekiu, kuris nenutekėjo, užsilaikė ilgesniam laikui. Užsilaikęs vanduo nesušilo dėl vėsaus 17 °C temperatūros patalpos oro ir per varstomas duris patenkančio pažeme slenkančio šalto oro. Kadangi tiriamas medis yra kilęs iš atogrąžų, kur temperatūra (oro ir substrato) nebūna žemesnė, negu 19 °C, toks šaknų mirkimas šaltame vandenyje nulėmė greitą jo žūtį per 1-5 dienas.

42.       VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė, akredituota augalų apsaugos konsultantė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėja, dr. S. K. ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė dr. E. S.-R. atlikusios augalo Bucida buceras vertinimą padarė išvadą, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo žūtį yra žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo.

43.       2021 m. sausio 29 d. Sutarties dalis, susijusi su atsakovės teikiama augalo periodine priežiūra, atsakovės buvo vienašališkai nutraukta.

44.       Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pristatyto, pasodinto ir prižiūrėto augalo Bucida buceras netinkamos kokybės, jo netinkamos priežiūros ir dėl to atsiradusios 13 285,17 EUR dydžio žalos ieškovei. Ieškovė žalos priteisimo iš atsakovės teisinį pagrindą grindė sutartine deliktine atsakomybe, pagal kurią jeigu sutarties prievoles nevykdo ar netinkamai vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymas ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Ieškovės teigimu, augalas žuvo dėl to, jog jis buvo netinkamai prižiūrimas – nepakankamai laistytas ir dėl to išdžiūvęs - ir galimai jau buvo pristatytas su pažeistomis ar iš dalies pažeistomis, nudžiūvusiomis šaknimis. Taip pat, atsakovė Sutartyje nenumatė jokių reikalavimų nei temperatūrai, nei apšvietimui. Atsakovė penkių dienų iki augalo persodinimo darbų laikotarpiu privalėjo apžiūrėti patalpas ir pateikti pastabas, kas gali trukdyti ar netikti augalo sodinimui, tačiau, pasak ieškovės, iš atsakovės negavo jokių pastabų / pastebėjimų dėl paskirtos vietos augalo sodinimui, reikalingo apšvietimo (sąlygų) pakeitimo, dėl netinkamos temperatūros. Taigi ieškovės nuomone, ji apie augalo priežiūrą nebuvo tinkamai informuota. Ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, jog atsakovė netinkamai vykdė augalo priežiūrą, atsakovė nesiėmė laiku veiksmų, kad augalas nežūtų, t. y. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, nustatytus Sutarties 4.1.7 p. prižiūrėti augalą ir vykdyti jo priežiūrą, įskaitant laistymą pagal poreikį ir periodiškai, teikti augalo priežiūros konsultacijas.

45.       Tuo tarpu atsakovė, kaip galima spręsti iš atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų ir atsakovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, nuo pareikšto ieškovės reikalavimo ginasi tuo, kad ne atsakovė, o pati ieškovė neatliko augalo priežiūros. Ieškovė pažeidė augalo priežiūros rekomendacijas, parengtas atsakovės kartu su augalo tiekėju Baltic international, t. y. augalas turėjo būti apšviestas iš visų pusių ne mažesne nei 1000 lux apšvieta; augalui buvo reikalinga 18 – 24 ?C temperatūra, tačiau ieškovė šių reikalavimų nesilaikė. Atsakovės teigimu, augalas žuvo dėl perlaistymo ir dėl nesuderintų ieškovės veiksmų su atsakove. Ieškovė vienašališkai, be atsakovės leidimo ir sutikimo, augalą apsodino kitais augalais, pakeitė laistymo dažnumą ir kiekį per ieškovės (su atsakove nesuderintą) papildomai įrengtą kapiliarinę laistymo sistemą, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą ir žūtį. Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

46.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

47.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

48.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog dėl augalo įsigijimo ieškovė 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi tiesiogiai į „Botanic international“ grupės atstovą W. S., kuris ne tik padėjo išsirinkti augalą, bet ir informavo apie jo priežiūrą. Ieškovei išsirinkus augalą, tolimesnė komunikacija vyko su atsakove kaip oficialiu „Botanic international“ grupės atstovu. 2020 m. liepos 29 d. „Botanic international“ grupės atstovas W. S. el. laišku informavo ieškovę, kad jis yra garantuotas, jog ieškovei vykdant nuolatinę augalo priežiūrą bus reikalingas papildomas specialiai augalui skirtas apšvietimas. Atitinkamai buvo paminėta, kad dėl tinkamo apšvietimo yra galimybė kreiptis į tris Europoje veikiančius tiekėjus. 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovė el. laišku ( t. y. tada, kai augalas dar nebuvo iškeliavęs iš augintojo šiltnamių) priminė ieškovei dėl apšvietimo svarbos augalui. Minėtame el. laiške buvo pakartota „Botanic international“ grupės pateiktos informacijos dalis, kad augalui bus reikalinga ne mažesnė nei 1000 lux apšvieta iš visų pusių ir tai yra viena iš būtinų teigiamos augalo vegetacijos sąlygų. Atitinkamai šią sąlygą atsakovė net siūlė įtraukti į Sutartį, tačiau kaip matyti iš pirkimų vadovės 2020 m. rugsėjo 28 d. el. laiško, į atsakovės pasiūlymą atsakyta nebuvo ir ši sąlyga į Sutartį įtraukta nebuvo.

49.       Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas ir liudytojas V. A., atsakovė prieš sudarydama Sutartį ir atlikusi Sutartyje sulygtus darbus kelis kartus informavo ieškovę apie augalo priežiūrą žodžiu, raštu ir ieškovei pakartotinai pateikė augalo priežiūros rekomendacijas. Be kita ko, po augalo pasodinimo, atsakovei vykdant periodinę augalo priežiūrą ieškovė kiekvieno vizito metu buvo informuojama apie augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų – apšvietimo ir temperatūros, nesilaikymą.  Atitinkamai, 2020 m. spalio 29 d. (t. y. praėjus 13 dienų po augalo pasodinimo) atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu Nr. 10/29, nurodydama, kad esamas mikroklimatas neatitinka optimalių augalo vystymosi sąlygų, t. y. per žema temperatūra, netinkamas apšvietimas. Pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė savo iniciatyva kreipėsi į atsakovę, kad ji padėtų surasti tiekėją, galintį įrengti augalui tinkamą apšvietimą. Netrukus po kreipimosi atsakovė užmezgė derybas su potencialiu tiekėju ir 2020 m. lapkričio 16 d. el. laišku persiuntė ieškovei tiekėjo kontaktus, kuris galėtų greitai ir operatyviai pasirūpinti tinkamu augalo apšvietimu. Tačiau ieškovė jokių tolimesnių veiksmų nesiėmė ir augalui reikalingas apšvietimas taip ir nebuvo įrengtas. Kaip patvirtina bylos medžiaga, nustatytas apšvietos lygis ieškovės patalpose, kuriame buvo pasodintas ir augo augalas, nesiekė nei pusės reikalaujamo apšvietos lygio, t. y. įjungus visą pastato, kuriame yra augalas, apšvietimą, tebuvo pasiekta 451 lux dydžio apšvieta, kai augalo rekomendacijose, kaip minėta, numatyta ne mažesnė nei 1000 lux dydžio apšvieta. Atitinkamai, apšvietimo ir temperatūros reikalavimų nesilaikymas buvo užfiksuotas ir antstoliui konstatavus faktines aplinkybes (t. y. 2020 m. gruodžio 17 d. antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/20/123, 2020 m. gruodžio 22 d. antstolio D. K. s faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Nr. 174/20/122).  Be kita ko, pats augalo gamintojas 2021 m. sausio 4 d. el. laišku kreipėsi į ieškovę, kuriame dar kartą buvo aiškiai nurodyta, kad augalo fotosintezei reikalingas 1000 lux apšvietimas.

50.       Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, ji buvo tinkamai informuota apie augalo priežiūrą, jam būtinas sudaryti sąlygas, būtiną apšvietimą ir temperatūrą bei buvo sudarytos visos sąlygos tinkamam apšvietimui įsirengti.

51.       Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis Sutarties 4.2.6 punktu, ieškovė įsipareigojo atsakingai ir profesionaliai vykdyti augalo priežiūrą po darbų pridavimo, o atsakovė atlikti periodinę augalo priežiūrą pirmuosius metus. Atsakovės atliekama periodinė augalo priežiūra apėmė augalų priežiūros specialisto darbą vietoje vieną kartą per savaitę pirmus 6 mėnesius ir nuo vieno iki dviejų kartų per mėnesį paskutinius 6 mėnesius, priežiūros konsultacijas ieškovei (įskaitant, bet neapsiribojant pastabas dėl ieškovės atliekamos nuolatinės augalo priežiūros), savalaikį, periodinį augalo tręšimą, periodinį laistymą, augalo lapijos valymą, augalo gydymą (jei tai yra būtina), augalo ravėjimą, retinimą, genėjimą bei formavimą.

52.       Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, atsakovė vykdydama periodinę augalo priežiūrą Sutartyje numatytais intervalais ieškovės patalpose negali užtikrinti tinkamo mikroklimato augalui. Šias sąlygas išimtinai turi užtikrinti ieškovė ir būtent dėl šios aplinkybės ieškovei buvo pateiktos Augalo priežiūros rekomendacijos, bei pastarajai buvo teikiamos nuolatinės pastabos dėl šių rekomendacijų laikymosi. Taigi ieškovės vykdoma nuolatinė priežiūra susideda iš augalo priežiūros rekomendacijose nurodytų reikalavimų laikymosi, kadangi atsakovė atvykdama pas ieškovę vykdyti periodinę augalo priežiūrą, negali užtikrinti, kad bus laikomasi temperatūros, apšvietimo ir kitų reikalavimų, kurie išimtinai susiję su ieškovės patalpomis. Atitinkamai pati ieškovė reguliuoja savo patalpų temperatūrą, apšvietimą ir kitus parametrus, kurie ir sudaro augalo mikroklimatą. Tinkamų sąlygų augalui sudarymas ir yra nuolatinė priežiūra, kuri yra būtent ieškovės pareiga. Ieškovei nesilaikant pareigos atlikti nuolatinę augalo priežiūrą yra apsunkinama arba visiškai ribojama atsakovės galimybė atlikti augalo periodinę priežiūrą, o juk, kaip buvo minėta, augalo (Bucida buceras) priežiūra yra bendras atsakovės ir ieškovės projektas, kuris įgyvendinamas abiem šalims dedant pastangas. Taigi ieškovės teiginiai, jog pirmuosius metus ieškovė apskritai nevykdė jokios augalo priežiūros, kadangi pagal Sutartį pirmus metus visi augalo priežiūros aspektai priklausė atsakovei, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

53.       Kita vertus, kaip teismo posėdžio metu paaiškino byloje apklaustos liudytojos (specialistės) T. J., jog net jei augalui nėra užtikrinamas bent minimalus 1000 lux apšvietimas, augalas augs, tiesiog ne taip greitai, ar nebus toks žalias. Geriausias to pavyzdys yra SEB banke, kuriame taip pat nėra visiškai idealaus apšvietimo, tačiau atsakovės atstovui ten tinkamai vykdant augalų (Bucida buceras) priežiūrą jie auga puikiai. Be to, augalas, anot specialisčių, galėjo prisitaikyti ir prie žemesnės temperatūros, kadangi komerciniam auginimui augalai yra atsparesni. Tačiau neturėjo būti jokių kitų kertinių veiksnių, tokių kaip perlaistymas ir vandens užsilaikymas vazono dugne, lemiančių augalo būklės pablogėjimą.  

54.       Minėta, atsakovė savo nesutikimą su ieškovės pareikštu ieškiniu motyvuoja tuo, kad augalas žuvo dėl perlaistymo ir dėl nesuderintų ieškovės veiksmų su atsakove. Atsakovės teigimu, ieškovė vienašališkai, be atsakovės leidimo ir sutikimo, augalą apsodino papildomais augalais, pakeitė laistymo dažnumą ir kiekį per ieškovės (su atsakove nesuderintą) papildomai įrengtą kapiliarinę laistymo sistemą, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą ir žūtį. Minėtiems teiginiams pagrįsti atsakovė į bylą pateikė botanikės, uždaro grunto specialistės T. J. medžio būklės įvertinimą, bei VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertės, akredituotos augalų apsaugos konsultantės, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentės, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėjos dr. S. K. ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentės dr. E. S.-R. dekoratyviojo augalo Bucida buceras būklės vertinimą.

55.       Botanikė ir uždaro grunto augalų specialistė T. J. atlikusi augalo ekspertizę priėjo išvadą, kad augalas, augantis adresu Šeimyniškių g. 19, Vilniuje, žuvo dėl nepalankių augimo sąlygų, kurios susidarė, kai vienoje talpoje augančių augalų priežiūrą organizavo mažiausiai dvi organizacijos, kurių darbai ieškovės nebuvo suderinti. Augalas po pasodinimo buvo tik prisitaikęs augti naujomis sąlygomis – sausesniame negu natūraliose augavietėse aplinkos santykiniame oro drėgnyje, mažesniame šviesos kiekyje – tai rodo atsakovės užfiksuoti pradedantys augti jauni ūgliai su naujais lapais. Augalui pakenkė ieškovės vienašališki veiksmai, kuriais augalo šaknų kaklelis buvo užpiltas 10 cm storio substrato sluoksniu ir šaknys užlietos dideliu šalto 10-12 °C vandens kiekiu, kuris nenutekėjo, užsilaikė ilgesniam laikui. Užsilaikęs vanduo nesušilo dėl vėsaus 17 °C temperatūros patalpos oro ir per varstomas duris patenkančio pažeme slenkančio šalto oro. Kadangi tiriamas medis yra kilęs iš atogrąžų, kur temperatūra (oro ir substrato) nebūna žemesnė, negu 19 °C, toks šaknų mirkimas šaltame vandenyje nulėmė greitą jo žūtį per 1-5 dienas.

56.       VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė, akredituota augalų apsaugos konsultantė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėja, dr. S. K. ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė dr. E. S.-R. atlikusios augalo Bucida buceras vertinimą padarė išvadą, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi augalo žūtį yra žuvusios šaknys dėl per didelės substrakto drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo. Remiantis augintojo rekomendacijomis, automatinė laistymo sistema, skirta augalui, buvo įrengta apie 70 cm atstumu nuo medžio kamieno. Prieš pasodinimą substratas buvo intensyviai sulaistytas. Nustatytas laistymo režimas – 120 litrų vandens per savaitę. Augintojo rekomendacijos užtikrina optimalų augalo aprūpinimą vandeniu. Vandens lygiui stebėti sumontuotas vandens lygio indikatorius, šaknų aeracijai - 3 šulinukai, perteklinis vanduo nukreipiamas per 15 cm keramzito sluoksnį į drenažinę angą įrengtą po augalu. Praėjus 54 dienų po augalo pasodinimo buvo įrengta papildoma rankinio valdymo 20 m ilgio laistymo sistema. Pažeidžiant augalo augintojo rekomendacijas, vamzdžiai buvo išvedžioti prie pat kamieno. Taikant dvi laistymo sistemas, augalas papildomai kasdien gaudavo apie 150 litrų vandens vietoj rekomenduojamų 120 litrų per savaitę. Tokiu būdu augalas gaudavo 20 kartų daugiau vandens nei būtina. Papildomai užpiltas 10 cm substrato sluoksnis ir užsodinti kiliminiai Soleirolia soleirolii augalai dar labiau sukėlė substrato drėgmės padidėjimą. Dėl perteklinio vandens augalo rizosferos sluoksnyje atsirado deguonies trūkumas, sutriko šaknų gyvybinė veikla (kvėpavimo bei mitybos procesai), sumažėjo vandens bei maisto medžiagų įsisavinimas. Šaknys nustojo funkcionuoti, pradėjo nykti, irti. Dėl to augalas blogai augo ir žuvo. Kai augalas auga dirbtinai sukurtoje aplinkoje, augimui įtaką darantys veiksniai - drėgmė, temperatūra, apšvietimas, vėdinimas, mityba - yra labai svarbūs. Net ir mažiausi nukrypimai nuo optimalių sąlygų intensyviau veikia augalą, sutrukdydami jo aklimatizacijos, augimo ir vystymosi procesus.

57.       Taigi tiek specialistės T. J., tiek ir specialisčių S. K. ir E. S.-R. atliktų ekspertizių išvadose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad atsakovė tinkamai atliko darbus ir pristatė tinkamos kokybės augalą, o augalo žūtį lėmė augalo perlaistymas ir vienašališki ieškovės veiksmai, kuriais augalas buvo apsodintas kiliminiais Soleirolia soleirolii augalais.

58.       Pažymėtina, jog rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

59.       Byloje ginčo dėl to, jog ieškovė augalą apsodino kitais augalais (t. y. gulsčiąją soleirolija) nėra. Ieškovės teigimu, tai negalėjo pakenkti augalui, kadangi atitinkamą pasiūlymą dėl augalo apsodinimo kitais augalais buvo pateikusi pati atsakovė. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos atsakovės teiginius.

60.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei pasiūlymą apsodinti augalą kitais papildomais augalais. Prie nurodyto pasiūlymo buvo pateiktas augalų plano išdėstymas, kuriame „B“ raide buvo pažymėta pats augas B. B.. Aplink jį yra palikta nemažai vietos, t. y. siūloma nieko nesodinti, siekiant apsaugoti augalo kaklelį. Toliau raide „S“ pažymėta – Stromantė, o „PI“ – Pilėja. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino liudytojas V. A., šie atsakovės pasiūlyti augalai nebūtų sodinti tiesiai ant augalo B. B. šaknų, o šių augalų šaknynas ir laistymas būtų nuo augalo buvęs atskirtas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju augalas be atsakovės sutikimo ir leidimo buvo apsodintas papildomais augalais (gulsčiąją soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei šaknies kaklelio (tai aiškiai matėsi, kadangi kaklelis apačioje būtent nuo substrato buvo pajuodęs). Šaknies kaklelis – vieta, kur baigiasi šaknys ir prasideda stiebas. Remiantis byloje apklaustų specialistų pateiktais paaiškinimais, jeigu užpilamas augalo šaknies kaklelis – augalas ir jo šaknys negauna oro, todėl gali žūti. Taip pat, kaip nurodė specialistės, buvo pasirinktas netinkamas durpinis substratas, kadangi substratas greitai išdžiūsta, nebeįsisavina vandens ir jį atstumia. Todėl asmeniui, kuris neturi patirties su augalų auginimu, vizualiai pažiūrėjus į substratą ar kad ir įkišus pirštą į substratą, gali pasirodyti, jog jis sausas ir reikia dar palaistyti, kai tuo tarpu vazono apačioje vanduo kaupiasi ir nespėja drenuotis, dėl ko augalo šaknys užmirksta ir galiausiai žūva.

61.       Byloje taip pat nustatyta, jog 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovės atstovas pastebėjo, kad talpoje, kurioje pasodintas augalas ir kuriame jau buvo pačios atsakovės įrengta automatinė laistymo sistema, papildomai buvo įrengta kapiliarinė laistymo sistema ant pačių augalo šaknų, kuri valdoma rankiniu būdu (2020 m. gruodžio 17 d. antstolio D. K. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Byloje apklaustos specialistės taip pat patvirtino, kad papildoma kapiliarinė laistymo sistema buvo netinkamai išvedžiota, kadangi ji buvo sumontuota pačiame substrate, o ne vazono šonuose, todėl per arti kamieno. Be to, jau buvo išvedžiota pačios atsakovės automatinė laistymo sistema, todėl papildomos kapiliarinės sistemos net nereikėjo.

62.       Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad augalo apsodinimas kitais papildomais augalais buvo atliktas netinkamai (t. y. papildomi augalai (gulsčioji soleirolija) buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei kaklelio. Tai reiškia, kad augalas gaudavo ne tik jam skirto vandens iš atsakovės įrengtos automatinės laistymo sistemos, bet ir papildomo vandens iš ieškovės įrengtos papildomos (kapiliarinės) laistymo sistemos, kuri buvo skirta papildomiems augalams laistyti. Atitinkamai, tai galėjo lemti augalo perlaistymą.

63.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino, jog ieškovė konsultavosi su atsakove dėl galimybės įsirengti papildomą laistymo sistemą ją prijungiant prie atsakovės jau įrengtos laistymo sistemos, tokiu būdu atsakovė galėtų kontroliuoti išliejamo vandens kiekį. Tačiau pasak atstovės atstovo, tai nebuvo leidimas ieškovei įrengti papildomą laistymo sistemą. Jeigu būtų duotas toks leidimas, tai būtų daryta raštu, o ne žodžiu, kadangi bet kokia intervencija į augalo šaknyną gali pakenkti augalo Bucida buceras augimui. Taigi apie augalo apsodinimą, t. y. kokiais augalais, kokį substratą naudoti, bei apie papildomos kapiliarinės laistymo sistemos, kuri buvo valdoma atskirai nuo atsakovės automatinės laistymo sistemos, įrengimą su atsakove nebuvo derinta. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė.

64.       Teismas taip pat visiškai nesutinka ir su ieškovės atstovės argumentu, jog talpoje, kurioje augo medis, buvo įrengtas drenažas, iš kurio vandens perteklius turėdavo nubėgti į kanalizaciją, todėl nėra jokios tikimybės, kad vazono apačioje būtų susikaupęs vanduo. Visų pirma, minėtą ieškovės atstovės poziciją paneigia tai, jog kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas V. A., prieš sodindamas augalą jis tikrino vazone įrengtą laistymo sistemą ir nustatė, kad drenavimo sistema pašalina 250 l/ 3 val., todėl buvo nuspręsta augalą laistyti 1-2 per savaitę išliejant 100-120 litrų vandens. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino specialistės, atsakovės laistymas buvo tinkamas ir unikalus, kadangi vanduo lėtai gerdamasis per žemę sušildavo ir nešaldydavo augalo šaknų. Taigi atsakovė atsižvelgdama į augalo poreikius ir laistymui naudojamo vandens temperatūrą, sumontavo automatinę augalo laistymo sistemą, kad substratas nuo vieno laistymo iki kito išdžiūtų ir taip nesudarytų šlapiai šalta aplinka palei augalo šaknis, o vandens kiekis vazone buvo stebimas įrengtu vandenmačiu. Tuo tarpu atsakovės atstovo 2020 m. lapkričio 20 d. fiksuotoje nuotraukoje matyti substrato aukštis talpoje po augalo pasodinimo. 2020 m. gruodžio 9 d. nuotraukoje matyti, jog substrato paviršiuje yra išdėliotos kapiliarinio laistymo žarnos, o  2020 m. gruodžio 14 d. nuotraukoje matyti, jog į viršų iškilęs vandenmačio strypas rodo didelį vandens kiekį talpos dugne. Bylos duomenimis, 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovės darbuotojai buvo paskutinį kartą paleidę savo automatinę laistymo sistemą. Taip pat nurodė ieškovės atstovams, kad bent šventiniu laikotarpiu nejungtų papildomos kapiliarinės laistymo sistemos, ji net buvo užklijuota. Tačiau kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. A., 2020 m. gruodžio 28 d. atvykęs atlikti augalo priežiūrą, rado nuplėštą izoliacinę juostą bei prilaistytą augalą, vazono viršuje matėsi susikaupęs vanduo, vandenmačio plūdė buvo rasta iškilus net 5 kartus. 

65.       Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikta atsakovės atstovo 2020 m. gruodžio 31 d. fiksuota nuotrauka patvirtina, jog patalpos temperatūra, kurioje augo augalas buvo tik 15 laipsnių, o atsakovės atstovas atvykęs apžiūrėti augalo 2021 m. sausio 2 d. vėl rado augalą prilaistytą, todėl apskritai išjungė vandens teikimą augalui. 2021 m. sausio 2 d. atsakovės darbuotoja el. laišku kreipėsi į augalo augintoją, nurodydama, kad išjungė vandens tiekimą augalui Bucida buceras bei nurodė, kad su ieškove yra itin sunku kontaktuoti augalo sąlygų pagerinimo klausimais. 2021 m. sausio 6 d. el. laišku atsakovės atstovė kreipėsi į ieškovės pirkimų vadovę, kuriame nurodė, kad vėl rado prilaistytą augalą. Taigi akivaizdu, jog ieškovei savo iniciatyva įsirengus papildomą kapiliarinę laistymo sistemą buvo išleidžiamas itin didelis vandens kiekis, kuris užsilaikydavo vazono apačioje, nespėdavo drenuotis, kas tikėtina lėmė augalo šaknų užmirkimą. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino specialistės, atsakovės laistymas buvo tinkamas ir unikalus, kadangi vanduo lėtai gerdamasis per žemę sušildavo ir nešaldydavo augalo šaknų, o ieškovės įrengtas papildomas laistymas buvo greitas ir intensyvus, dėl ko dideliu ir šaltu vandens kiekiu užpildavo augalo šaknis.

66.       Galiausiai, kaip jau aukščiau šiame teismo sprendime buvo minėta, buvo pateiktos botanikės, uždaro grunto specialistės T. J., VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertės, akredituotos augalų apsaugos konsultantės, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentės, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo gėlininkystės sektoriaus vedėjos dr. S. K. ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentės dr. E. S.-R. išvados, kuriose buvo konstatuota, kad augalas žuvo dėl perlaistymo. Šaknys buvo atkastos, buvo matomas supuvimas dėl užmirkimo, kuris tęsėsi apie 1 mėn. Augalas nebebuvo aprūpinamas vandeniu bei būtinosiomis medžiagomis, todėl pagrįsta teigti, kad galėjo žūti per 3 savaites, būtent dėl deguonies trūkumo, kurio nebegaudavo dėl užmirkusių vandenyje šaknų ir nors LR AM želdinių būklės ekspertas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad augalas negalėjo būti perlaistytas, nes jis įpratęs augti tokioje terpėje, kurioje yra pastovūs potvyniai, o augalo šaknys būna užmirkusios, tačiau teismas išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą negali sutikti su tokia eksperto J. B. nuomone. Kaip teisingai pastebėjo botanikė ir uždaro grunto specialistės T. J., tokie užliejimai vyksta atogrąžose, kur vandens temperatūra yra 18-20 laipsniu, vanduo pratekantis, todėl turintis deguonies ir jis drenuojasi gilyn į žemę, nėra vandeniui nepralaidaus dugno. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju augalas buvo laistomas šaltu 10-12 laipsniu vandentiekio vandeniu, kuris kaupėsi talpos dugne, iš jos neištekėjo. Specialistės teigimu, jautrūs šakniaplaukiai dėl žemės temperatūros ir oro stygiaus užduso ir žuvo labai greitai. Dėl to augalas negalėjo paimti vandens iš substrato. Dėl sauso patalpos oro ir karščio saulėtomis dienomis (patalpoje yra stoglangiai, per kuriuos saulė tiesiogiai apšviečia langą), per lapus intensyviai išgarino vandenį, todėl lapų, šakų ir kamieno džiūvimo procesas vyko labai greitai.  Kad procesas vyko labai greitai, specialistės vertinimu, rodė ant augalo likę lapai – jie nespėjo pakeisti spalvos ir nubyrėti.  Be to, pastebėtina, jog tiek uždaro grunto specialistė T. J., tiek VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė dr. S. K., tiek ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė dr. E. S.-R. vienareikšmiškai patvirtino, jog jeigu talpą, kurioje pasodintas augalas būtų laistę tik UAB „Frezijų puokštė“ darbuotojai, augalas tikrai nebūtų žuvęs. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog talpoje, kurioje augo medis, buvo įrengtas drenažas, iš kurio vandens perteklius turėdavo nubėgti į kanalizaciją, todėl nėra jokios tikimybės, kad vazono apačioje būtų susikaupęs vanduo, bei tai, jog atsakovė neįrodė, kad būtent dėl ieškovės įrengtos papildomos kapiliarinės laistymo sistemos įvyko perlaistymas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

67.       Dėl LR AM želdinių būklės eksperto J. B. ekspertinėje išvadoje padarytos išvados, jog labiausiai tikėtina medžio žūties priežastis – šaknų apdžiovinimas jį transportuojant iš auginimo vietos ar/ir drėgmės stoka smulkiųjų šaknų zonoje po pasodinimo, teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, jog kaip teismo posėdžio metu nurodė pats ekspertas J. B., jis neturi patirties dirbant su uždaro grunto bei atogrąžų augalais. Antra, jis nebuvo atkasęs augalo šaknų, o augalo perdžiūvimo ir perlaistymo požymiai neatkasus augalo šaknų yra vienodi, todėl neapžiūrėjus augalo šaknų, neįmanoma nustatyti augalo žuvimo priežasties. Galiausiai, kaip patvirtina bylos medžiaga, dėl kelionės ir sauso patalpos oro augalas patyrė stresą ir numetė dalį lapų. Palaipsniui jis adaptavosi naujoje aplinkoje ir 2020 m. gruodžio 9 d. darytoje nuotraukoje matyti, kaip augo nauji ūgliai su gražiais, tai rūšiai būdingais lapais. Kad augalas buvo prigijęs patvirtino ir pati ieškovė 2020-12-21 pretenzijoje nurodydama, kad “2020-12-18 užsakovas (ieškovas) apžiūrėjęs augalą konstatavo, kad didžioji dalis augalo lapų yra nubyrėję, taip pat visi naujai išsprogę lapeliai džiūsta ir krenta, kas kelia didelį užsakovo (ieškovo) susirūpinimą augalo būkle“. Tiek uždaro grunto specialistės T. J., tiek VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertės dr. S. K., tiek ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentės dr. E. S.-R. teigimu, jeigu augalo šaknys būtų buvusios jau negyvos, vargu ar tokioje agresyvioje aplinkoje, kai aplinkos santykinis oro drėgnis žymiai mažesnis, negu natūraliose augavietėse, būtų auginęs lapus. O jeigu taip, tai lapai būtų buvę išmarginti tamsiai rudomis arba juodomis netaisyklingomis dėmėmis. Toks lapų dėmėtumas būdingas augalams, kurių šaknys labai pažeistos. Taigi priešingai nei teigia LR AM želdinių būklės ekspertas J. B., kurio išvadomis remiasi ieškovė, iš augalo tiekėjo buvo gautas gyvas augalas, kuris pasibaigus jo adaptaciniam laikotarpiui, buvo prigijęs bei pradėjęs leisti naujus lapelius. Todėl teiginys, kad buvo atvežtas negyvas augalas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

68.       Dėl augalo gabenimo sąlygų teismas taip pat pastebi, jog augalo transportavimą į Lietuvą vykdė išimtai tik augalo augintojas, kuris veiklą vykdo daugiau nei 20 metų. Augalas buvo gabenamas specialiame transporte, kadangi tai buvo temperatūrinio režimo reikalaujantis krovinys. Gabenant augalą jam buvo sumažinta temperatūra, tokiu būdu augalas yra primigdomas, siekiant išvengti augalo „stresavimo“ kelionės metu dėl pasikeitusios aplinkos. Ta aplinkybė, jog augalas skirtas ieškovei buvo gabenamas 16 laipsnių temperatūroje, o augalai, skirti SEB bankui buvo gabenami 18 laipsnių temperatūroje, negalėjo lemti augalo žuvimo, kadangi, kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino specialistės, nedideli temperatūros svyravimai augalo išlikimui įtakos negalėjo padaryti ir augalui negalėjo pakenkti žemesnė nei įprasta temperatūra, kadangi augalas buvo primigdytas, vadinasi, jis pilnai nefunkcionavo, neaugo. Remiantis byloje pateiktu CMR važtaraščiu, matyti, jog augalas buvo paruoštas išvežimui 2020 m. spalio 12 d., o 2020 m. spalio 16 d. atsakovės projektų vadovas jau buvo pasirašęs, kad augalas gautas. Šiuo atkreiptinas dėmesys, jog augalas turi būti laistomas vieną kartą per savaitę, todėl nepalaisčius augalo keturias paras kelionės metu, augalo šaknynas negalėjo būti tiek pažeistas, jog augalas sunyktų per porą mėnesių. Taigi LR AM želdinių būklės eksperto J. B. išvada, jog medžio žūties priežastis – šaknų apdžiovinimas jį transportuojant iš auginimo vietos, teismo vertinimu, yra abejotina ir mažai tikėtina.

69.       Tuo tarpu, kaip patvirtina bylos medžiaga, tiek uždaro grunto specialistė T. J., tiek VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertė dr. S. K., tiek ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentė dr. E. S.-R. turi patirties ne tik su uždaro grunto, atogrąžų platumų augalais, bet ir oranžerijose augina būtent augalą B. B.. Be to, minėtos specialistės atlikdamos augalo žūties analizę, buvo ne tik atkasusios augalo šaknis, bet ir jas tyrė laboratorijoje, dėl ko buvo nustatyta, jog augalas žuvo dėl fiziologinių priežasčių, o būtent – perlaistymo. Teismo vertinimu, šių specialisčių išvados yra išsamesnės bei pagrįstesnės, todėl teismas būtent jomis ir vadovaujasi.

70.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, be kita ko, kėlė klausimus, kodėl atsakovė neinformavo ieškovės, jog negalima augalo apsodinti kitais papildomais augalais, ar įrengti papildomos laistymo sistemos, todėl ieškovės atstovės teigimu, būtent pati atsakovė yra kalta dėl augalo netinkamos priežiūros. Pažymėtina, kad ieškovė su atsakovė buvo sudariusi Augalo priežiūros sutartį, kurioje atsakovė ne tik įsipareigojo vykdyti augalo priežiūrą, bet ir suteikti augalui vienerių metų garantiją, augalo priežiūros laikotarpiu. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovei vykdant augalo priežiūrą, kuri neapsiriboja vien augalo laistymu, ji neprivalėjo informuoti ieškovės, jog negalima intervencija į augalo šaknyną be atsakovės, kaip priežiūrą vykdančios įmonės, žinios. Dar daugiau, Augalo tiekimo ir sodinimo darbų sutarties 4.1.10. punkte yra aiškiai įtvirtina, kad atsakovė apmokys ieškovės atstovą vykdyti teisingą augalo priežiūrą prieš vieną mėnesį iki atsakovei nustojant vykdyti augalo priežiūrą. Augalo priežiūros instrukcija turi būti pateikiama ieškovei raštu ir pateikiama perduodant ieškovei pasodintą augalą, t. y. iki augalo priežiūros darbų pabaigos. Vadinasi, atsakovė vykdydama augalo priežiūrą ir pagrįstai tikėdamasi, kad priežiūrą vykdo tik ji ir nebus atliekami jokie su atsakove nesuderinti veiksmai, vienerius metus, tiek, kiek buvo sulygta sutartyje, jog priežiūra bus vykdoma, neprivalėjo ieškovei pateikti informacijos, ką ir kaip galima sodinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, jog būtent pati atsakovė yra kalta dėl augalo netinkamos priežiūros, taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

71.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pagrindinė priežastis sukėlusi augalo Bucida buceras žūtį – žuvusios šaknys dėl per didelės substrato drėgmės ir per ilgai užsitęsusio užmirkimo. Augalas pasibaigus jo adaptaciniam laikotarpiui pradėjo leisti naujus lapelius, tačiau ieškovės vienašališki, su atsakove nesuderinti veiksmai, susiję su augalo augimo sąlygų keitimu, t. y. augalo apsodinimas papildomais augalais (gulsčiąją soleirolija), kurie buvo pasodinti ne tik tiesiogiai ant augalo šaknų, bet ir pačio kamieno bei šaknies kaklelio, bei papildomos kapiliarinės laistymo sistemos įrengimas, lėmė tai, jog augalas gaudavo ne tik jam skirto vandens iš atsakovės įrengtos automatinės laistymo sistemos, bet ir papildomo vandens iš ieškovės įrengtos papildomos (kapiliarinės) laistymo sistemos, kuri buvo skirta papildomiems augalams laistyti. Atitinkamai, vanduo kaupėsi talpos dugne, iš jos neištekėjo, o jautrūs šakniaplaukiai dėl žemės temperatūros ir oro stygiaus užduso ir  labai greitai žuvo, dėl ko augalas negalėjo paimti vandens iš substrato. Dėl sauso patalpos oro ir karščio saulėtomis dienomis per lapus intensyviai išgarino vandenį, todėl lapų, šakų ir kamieno džiūvimo procesas vyko labai greitai, kas lėmė augalo būklės pablogėjimą ir žūtį.

72.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

73.       Taigi aukščiau nurodyti argumentai ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, kadangi ieškovė nepagrindė savo teisės reikalauti iš atsakovės 13 285,17 EUR  dydžio žalos (nuostolių) atlyginimo

74.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

75.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nuo momento, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora (advokatu), priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

76.       Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

77.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės iš viso 21 134,23 EUR išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) apmokėti.

78.       Atsakovė pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. sausio 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVC21-012 4 150,30 EUR sumai, 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVC21-074 4 785,55 EUR sumai, 2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVC21-124 3 388,00 EUR sumai, 2021 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVC21-200 3 006,85 EUR sumai, 2021 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVC21-323 2456,00 EUR sumai, 2021 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVC21-506 2 964,50 EUR sumai ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AVC21-455 3 896,20 EUR sumai. Atsakovė byloje (triplike) taip pat pateikė duomenis apie 171,28 EUR dydžio patirtas išlaidas už vertimo paslaugas.

79.       Spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

80.       Teismas pažymi, kad įvertinęs objektyvius kriterijus, teismas turi teisę mažinti priteistinų išlaidų sumą, nesivadovaudamas advokato honoraro dydžiu, nustatytu teisinių paslaugų sutartyje. Rekomendacijose įvardyti ne tik maksimalūs priteistini užmokesčio už tam tikras paslaugas dydžiai, tačiau ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas konkrečioje byloje pagrįstų išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo, laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

81.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyti maksimalūs dydžiai už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Minėtų Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju, kadangi atsakovės atstovo PVM sąskaitos – faktūros už teisines paslaugas buvo išrašomos ne tą patį mėnesį, būtina paminėti kelių ketvirčių vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius.

82.       Taigi, 2020 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 454,80 EUR, 2020 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 542,20 EUR, o 2021 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis – 1 517,40 EUR.

83.       2021 m. sausio 7 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC21-012 detalizuojama taip: kliento pateiktų dokumentų analizė, tolimesnių veiksmų aptarimas (3 val.), susirašinėjimas su klientu, situacijos išsiaiškinimas (0:30 val.), pranešimo dėl želdinių priežiūros sutarties nutraukimo parengimas ir pateikimas (8 val.) ir pranešimo dėl želdinių priežiūros sutarties nutraukimo koregavimas pagal kliento informaciją ir pastebėjimus (2 val.), iš viso – 13:30 val. Už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 0,1 koeficientas (1454,8 EUR x 0,1). Vadinasi, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 1 963,98 EUR (13:30 val. x 145,48 EUR). Atsakovės atstovo skaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 4 150,30 EUR.

84.       2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC21-074 detalizuojama taip: esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas su klientu (0:15 val.), susipažinimas su užsakovo atsakymu, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas su klientu (1 val.), papildomų kliento pateiktų dokumentų vertinimas, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas (1 val.), papildomo atsakymo užsakovui parengimas ir pateikimas (4 val.), 2021 m. sausio 14 d. galutinės Hanner pretenzijos analize, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas su klientu (0:30 val.), esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas su klientu (0:30 val.), parengtų ekspertinių išvadų įvertinimas ir aptarimas (3 val.) ir pranešimo Hanner parengimas dėl augalo žūties priežasties ir atliktų ekspertizių (4 val.), iš viso – 14:30 val. Vadinasi, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 2 109,46 EUR (14:30 val. x 145,48 EUR). Atsakovės atstovo skaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 4 785,55 EUR.

85.       2021 m. kovo 5 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC21-124 detalizuojama taip: susipažinimas su ieškovo ieškiniu, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas (4 val.), atsiliepimo į ieškinį rengimas (14 val.). Vadinasi, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 3 637,00 EUR (1 454,80 EUR x 2,5). Atsakovės atstovo skaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 3 388,00 EUR.

86.       2021 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC21-200 detalizuojama taip: dubliko analizė, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas (2 val.) ir tripliko parengimas ir pateikimas teismui (10 val.). Vadinasi, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 2 313,30 EUR (1 542,20 EUR x 1,5). Atsakovės atstovo skaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 3 006,85 EUR.

87.       2021 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC21-323 detalizuojama taip: pasiruošimas susitikimui, susitikimas su klientu, esamos situacijos ir tolimesnių veiksmų aptarimas (2 val.), pasiruošimas bylos nagrinėjimui, kliento atstovavimas 2021 m. birželio 2 d. teismo posėdyje (11 val.) ir projekto valdymas ir koordinavimas (1:30 val.), iš viso – 14:30 val. Vadinasi, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 2 236,19 EUR (14:30 val. x 154,22 EUR). Atsakovės atstovo skaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 2456,00 EUR.

88.       2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC21-455 detalizuojama taip: bylos plano rengimas (12 val.) ir pasiruošimas bylos nagrinėjimui, kliento atstovavimas 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje (11 val.), iš viso – 23 val. Vadinasi, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 3 490,02 EUR (23 val. x 151,74 EUR). Atsakovės atstovo skaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 3 896,20 EUR.

89.       2021 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. AVC21-506 detalizuojama taip: paskutinio posėdžio garso įrašo perklausymas, bylos plano ir baigiamosios kalbos papildymas (8 val.) ir pasiruošimas bylos nagrinėjimui, kliento atstovavimas 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje (9 val.), iš viso – 17 val. Vadinasi, remiantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais už išvardintas teisines paslaugas, suma galėtų sudaryti 2 579,58 EUR (17 val. x 151,74 EUR). Atsakovės atstovo skaičiavimu, minėtos išlaidos sudarė 2 964,50 EUR.

90.       Atsakovė prie tripliko taip pat pridėjo dokumentus, kurie pagrindžia atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su dokumentų vertimu, t. y. 2021 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KNS Nr. 0023500, kurios suma – 171,82 EUR.

91.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (iš viso 24 818,68 EUR) viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Atsižvelgiant į išdėstytą, į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovės atstovo procesinius veiksmus ir jų kiekį, apimtį, taip pat vadovaujantis Rekomendacijoje nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina. Taigi, teismui netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 8 000 EUR teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

92.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10,48 EUR, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės yra priteistina 10,48 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frezijų puokštė“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Frezijų puokštė“, juridinio asmens kodas 141923526, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“, juridinio asmens kodas 302516997, 8 000 EUR (aštuonis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teikonta“, juridinio asmens kodas 302516997, 10,48 EUR (dešimt eurų ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Marina Vladimircevienė