Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-736-560/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42402-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.6.; 3.3.2.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių L. T. ir D. T. ieškinį atsakovei L. G. dėl patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovės L. T. ir D. T. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2016-02-26 patalpų nuomos sutartį Nr. 2016-02-26 negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją, grąžinti ieškovėms sumokėtą 3 040,00 Eur užstatą, atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas 2 113,40 Eur, priteisti iš atsakovės L. G. 6 000,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimo išlaidas. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovei priklausantį turtą pareikštų reikalavimų ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-23 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: ieškovių L. T. ir D. T. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė areštą atsakovei L. G. nuosavybės teise priklausančiam 11 453,00 Eur sumai nekilnojamajam turtui ir/ar kilnojamajam turtui, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, nutarė areštuoti atsakovės turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškove, valstybe. Įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei kartu pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad prievolė turtinė, reikalavimo suma didelė, prievolė nėra užtikrinta kitomis priemonėmis. Teismas darė išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovė L. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo būti tenkinamas nesant rizikos, kad atsakovė neįvykdys ar vengs įvykdyti ieškovėms galimai palankų teismo sprendimą.
- Atsakovė pateikia Nekilnojamojo turto, hipotekos bei turto arešto aktų registrų išrašus, iš kurių matyti, kad, pirma, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji – komercinės paskirties patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 78 400,00 Eur; antra, atsakovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: 1) 19/1226 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė sudaro 3 269,98 Eur, 2) negyvenamoji – prekybos patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, sudaro 62 400,00 Eur, 3) negyvenamoji patalpa – grožio salonas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė, sudaro 61 689,00 Eur, 4) negyvenamoji – prekybos patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė sudaro 49 200,00 Eur. Įvertinus aplinkybę, jog sutuoktiniai nėra susitarę dėl nukrypimo nuo jų bendro turto lygių dalių, yra pagrindas teigti, kad atsakovei priklausančios bendro turto dalies dydis, vertinant jį pinigine išraiška, yra lygus 88 279,49 Eur. Taigi, atsakovei tiek asmeninės, tiek bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, kurio bendra vidutinė rinkos vertė siekia net 166 679,49 Eur, t. y. tokią sumą, kuri už ieškiniu pareikštą reikalavimą yra didesnė beveik 15 kartų; trečia, atsakovė laiku vykdo savo turtines prievoles, jokie priverstino išieškojimo veiksmai atsakovės atžvilgiu nėra vykdomi, atsakovė neturi didelių skolinių įsipareigojimų, kuriuos reikėtų užtikrinti jai priklausančio turto įkeitimu, aukščiau nurodytas turtas nėra įkeistas, areštuotas ir/ar kitaip suvaržytas. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovių pareikšto ieškinio suma atsakovei nėra didelė.
- Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų galimą atsakovės vengimą vykdyti teismo sprendimą, jeigu jis būtų priimtas ieškovių naudai.
- Teismas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrino ne tik materialinius ieškinio reikalavimus, bet ir procesinį reikalavimą priteisti iš atsakovės 300,00 Eur ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ribas, kas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
- Ieškovės L. T. ir D. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tai, jog apeliantei nuosavybės teise priklauso nurodyti nekilnojamojo turto objektai, savaime nereiškia, kad jos finansinė padėtis yra labai gera ir ieškovių reikalaujama suma apeliantei yra nedidelė. Didesnę dalį turto apeliantė valdo kartu su sutuoktiniu ar kitais fiziniais asmenimis. Apeliantė nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas bei turimus kitus finansinius įsipareigojimus, kad būtų galima visapusiškai įvertinti jos finansinius pajėgumus. Nesant duomenų, kad apeliantė turi ir/ar gauna pastovias pajamas ir kad neturi finansinių įsipareigojimų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nėra rizikos dėl galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo pasunkėjimo. Tai, jog apeliantės nurodytas turtas nėra įkeistas, areštuotas ir/ar kitaip suvaržytas, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė neturi kitų finansinių įsipareigojimų.
- Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, jam pakanka įsitikinti tuo, kad tokia grėsmė yra galima. Teismų praktikoje aplinkybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, paprastai preziumuojama tais atvejais, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo. Šiuo atveju teismas tinkamai įvertino, kad 11 453,00 Eur suma apeliantei yra didelė.
- Teismas pagrįstai įtraukė į arešto masto sumą ir jau patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
- Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro, hipotekos registro bei turto arešto aktų registro išrašus. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas atsakovei nežinant, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neturėjo objektyvios galimybės pateikti nurodytus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tad šiuos naujus įrodymus priima.
- Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
- Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neapgrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, nes nagrinėjamu atveju neegzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais sutinka.
- Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors savaime didelė reikalavimo suma nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas. Paminėta prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Taigi, apeliantai, paduodami atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį (CPK 12, 178, 314, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise spręsti, ar prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui, sprendė jas taikyti, remdamasis didelės reikalavimo sumos prezumpcija kitų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reikšmingų aplinkybių kontekste, todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga bei šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar atsakovė, paduodama atskirąjį skundą, paneigė minėtą prezumpciją.
- Atsakovė nurodo, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus – Nekilnojamojo turto registro, hipotekos registro bei turto arešto aktų registro išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovės nuosavybės teise turimo turto vertė reikšmingai viršija ieškovių reikalavimo vertę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis, teismas galėtų pagrįstai spręsti, kad atsakovė siekia ar sieks vengti įvykdyti galimai palankų ieškovėms teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė, pateikusi duomenis, įrodančius jos gerą turtinę padėtį, paneigė didelės reikalavimo sumos prezumpciją. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamą nutartį bei priimti naują procesinį sprendimą – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
- Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas iš esmės atsakovės naudai, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, yra tenkinamas, iš ieškovių atsakovės naudai lygiomis dalimis priteisiant 263,73 Eur, t. y. po 131,87 Eur iš kiekvienos, o ieškovių – atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Atsakovės L. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutartis vykdoma skubiai.
Iš ieškovių L. T. ir D. T. atsakovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis priteisti 263,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 131,87 Eur iš kiekvienos.
Teisėjas Dainius Rinkevičius