Civilinė byla Nr.e2-739-343/2020

Proceso Nr. 2-56-3-00648-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 22 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

            sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės B UAB „Inter Forma“ atstovei advokatei A. G., trečiojo asmens A. Z. atstovui advokatui K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B UAB „Inter Forma“ ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovui M. T., trečiasis asmuo A. Z. ir

n u s t a t ė :.

I.                      Ieškinio esmė

1.       Ieškovė B UAB „Inter Forma“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo M. T. 103050,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Inter Forma“, administratoriumi paskyrė Šiaulių administratorių biuras, UAB. Įmonės vadovu buvo atsakovas M. T. (laikotarpis 2018 02 13- 2019 04 04).

3.       Bankroto administratorius nustatė, kad įmonė bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo metu nuosavybės teise valdė 127 771 Eur balansinės vertės turtą. Bendrovės vadovas dalį turto perdavė administratorei, neperduoto turto liko už 103 050,13 Eur. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti.

3.1.                      Atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, nevykdė pareigų, t.y. neišsaugojo bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto, jo neperdavė administratorei, todėl tokie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais.

3.2.                      Žala skaičiuojama pagal neperduoto turto vertę. Kadangi bendrovė neteko turto, kurio vertė 103050,13 Eur, darytina išvada, kad jai padaryti tiesioginiai 103050,13 Eur nuostoliai, kurie priteistini iš atsakovo.

3.3.                      Tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra. Akivaizdu, jog jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t.y. turtas būtų perduotas administratorei.

3.4.                      Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama.

4.       2020 01 08 ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako dalies reikalavimų, t.y. ji atsisako 249,97 Eur dydžio ieškinio reikalavimo, nes atsakovas perdavė 249,97 Eur vertės turtą.

5.       Atsakovas M. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6.       Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepime į ieškinį sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pirma, bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą natūra. Atitinkamai nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju direktoriaus, kaltės ir pareigų nevykdymo ir nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai įmonės finansiniuose dokumentuose. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą su įmonės turtu elgtis atsakingai ir rūpestingai, t.y. nenurodo jokių konkrečių šių pareigų pažeidimo. Atsakovas ieškovės teigimu, jai nurodė, kad prekių sandėlyje buvęs turtas jam galimai nebuvo perduotas prieš tai buvusio vadovo trečiojo asmens A. Z., kuris įmonės vadovu buvo laikotarpiu 2013 09 09 - 2018 02 12. Tačiau neįtikėtina, kad atsakovas net 14 mėnesių A. Z. nereiškė jokių pretenzijų dėl neperduoto turto. Atsakovas 2018 04 30 sudarytame balanse už 2017 metus patvirtino, kad 2017 12 31 bendrovė turėjo turto už 140774 Eur sumą, grynasis pelnas buvo 8398 Eur. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui 2018 metais pardavus įmonę ir pasitraukus iš vadovo pareigų, atsakovui nebuvo perduoti CK 6.404 straipsnyje išvardinti dokumentai. Todėl būtent atsakovas kaip įmonės vadovas turi pareigą perduoti įmonės administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, negali šios pareigos perkelti kitiems asmenims. Toks aplaidus pareigų nevykdymas, kai neperimamas įmonės turtas, turtu nesirūpinama, neieškoma galimai prarasto turto, nesudaromi buhalterinės apskaitos dokumentai yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, kurie užtraukia jam civilinę atsakomybę.

7.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė, akcentavo, jog prašo priteisti žalą, kuri yra neperduoto administratorei turto vertė, ant turto sąrašų yra atsakovo parašai, apie bylą atsakovas žino.

8.       Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje ieškinio patenkinimo/nepatenkinimo klausimą paliko spręsti teismui, akcentavo, jog trečiasis asmuo nesutinka, kad neperdavė atsakovui įmonės turto, nors ant sandėlio prekių sąrašo yra atsakovo prierašas, kad trečiasis asmuo jam turto neperdavė, trečiasis asmuo įmonės direktoriumi buvo iki 2018 02 19, o bankroto byla iškelta 2019 04 04; net 14 mėnesių atsakovas turto nepasigedo; jis sudarė 2019 metais balansą, kuriame nurodo įmonės turtą 127 000 Eur sumai, įmonė dirbo pelningai.

Teismas

konstatuoja

II.                      Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai.

          Ieškinys patenkintinas.

9.       Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Inter forma“, administratoriumi paskyrė Šiaulių administratorių biurą, UAB. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 15 d. Iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 1 1 straipsnio 3 dalies 11 punktas). 

10.       Iki šiol administratoriui nėra perduotas nutarties iškelti bankroto bylą įmonei įsiteisėjimo dienai įmonės turėtas visas turtas. 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo UAB „Inter forma“ valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. Pagal Įmonės įstatų nuostatas, reglamentuojančias įmonės valdymo organų struktūrą ir kompetenciją, teismo nutartyje nurodytą pareigą ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 1 d. privalėjo įvykdyti vienasmenis įmonės valdymo organas – direktorius M. T., kuris įmonės direktoriaus pareigas ėjo iki pat bankroto bylos iškėlimo.

11.       Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato DK (Darbo kodeksas), ABĮ (Akcinių bendrovių įstatymas), CK (Civilinis kodeksas), kiti įstatymai, bendrovės Įstatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala. Remiantis DK 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Tai yra, žala darbo teisėje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dėl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 12 str., 178 str.), o nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas.

12.       Administratorius nurodo, jog atsakovas, buvęs įmonės direktorius, viso įmonės turto neperdavė. Priešingi įrodymai nepateikti. 

13.       Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei taikyti: 1) atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė pareigos išsaugoti įmonės turtą ir jo neperdavė administratoriui. Atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina 2019 04 16 balansas, kuriame nurodyta, jog įmonė turi turto už 127771 Eur. Administratorės tvirtinimu, atsakovas neperdavė trumpalaikio turto, kuris yra prekių sandėlyje – 86697,18 Eur ir Armoth prekių sandėlyje – 16102,98 Eur, viso už  102800,16 Eur, kuriuos ir prašo priteisti. Turto egzistavimą patvirtina prekių sandėlio sąrašas ir Armoth prekių sandėlio sąrašas. 2) Dėl atsakovo pareigų nevykdymo įmonei padaryta žala bendrai 102800,16 Eur sumai, kuri nustatyta pagal neišsaugoto ir neperduoto administratoriui turto vertę pagal balansą ir prekių sandėliuose sąrašus. 3) Atsakovo neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovui tinkamai įvykdžius pareigas ir administratoriui perdavus turtą, žala nebūtų patirta. 4) Esant teisės aktų nustatytai atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, atsakomybei už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atsakovo veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertinami, kaip kalti atsakovo veiksmai. 5) Įmonės patirta žala nustatyta atsakovo atleidimo iš darbo dieną. 6) Atsižvelgiant į tai, kad už bendrovės veiklos organizavimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakingas atsakovas, įmonės patirta žala yra susijusi su jo darbo veikla. 

14.       Apibendrindamas, teismas pabrėžia, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Nors, iškėlus įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius, be kita ko, bendrovės valdymo organai privalo perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Jei bendrovės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad joje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo juridinio asmens valdymo organai perduoti administratoriui. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio vadovo - kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), šis turi atlyginti bendrovei dėl to atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87 str., 6.245 str. – 6.249 str., 6.263 str.), todėl iš atsakovo M. T. ieškovei B UAB „Inter forma“ priteisiama balanse ir prekių sandėlių sąrašuose nurodyto neperduoto įmonės turto vertė 102800,16 Eur. 

15.       Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 102800,16 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 08 12 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.  

III.                      Laikinosios apsaugos priemonės

Laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.

IV.                      Bylinėjimosi išlaidos

16.       Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 1746 Eur žyminis mokestis, mokėtinas paduodant ieškinį ir 16,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 1762,65 Eur CPK (Civilinio proceso kodeksas) 80, 96 straipsnių pagrindu. 

          Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

           ieškinį patenkinti.

           Priteisti iš atsakovo M. T. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B UAB „Inter forma“ (juridinio asmens kodas 300544040) 102800,16 Eur (šimto dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų 16 euro centų) žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 102800 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. rugpjūčio 12 d. (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

           Priteisti iš atsakovo M. T. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1762,65Eur (tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 65 euro centų) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.      

               Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Teisėja                                                                                                                    Rūta Palubinskaitė