Teismingumo byla Nr. T-62/2016

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00227-2016-4

  Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5                           

(S)

NUTARTIS

2016 m. birželio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lazdijų rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui ir Lazdijų rajono savivaldybei dėl kelio servituto nustatymo,

n u s t a t ė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti daiktines teises – kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) J. S. priklausiančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1993 m. kovo 19 d. valdybos potvarkio Nr. 109-V ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 4SK-(14.4.110.)-321 pagrindu, plotas 0,0818 ha, aprašymas: paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti kaimo keliu.

Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas jai priklausančiame žemės sklype turi būti panaikintas išnykus servituto būtinumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4.135 straipsnis). Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių panaikinti neteisėtai įregistruotą servitutą, nes ši institucija privalėjo tą padaryti pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, 32 straipsnio 3 dalį, tačiau neveikė taip, kaip privalėjo, ir servituto nepanaikino.

Lazdijų rajono apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, ieškinyje nurodytų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas šioje byloje, pobūdis iš esmės reiškia ieškovės ginčą su valstybinio administravimo subjektu, turinčiu teisę panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą, tačiau atsisakančiu tą daryti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tokius atsakovo veiksmus ieškinyje įvardija kaip neteisėtus. Tačiau tokie ginčai neturėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus nagrinėja administraciniai teismai. Teismas pažymėjo ir tai, kad CK 4.135 straipsnis numato, kad išnykus servituto būtinumui servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu, ir tik jiems nesusitarus, sprendimą priima teismas. Todėl teismui nekiltų abejonių, kad ginčas dėl servituto panaikinimo būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas būtų privatūs asmenys. Tačiau šiuo atveju servitutas ieškovės žemės sklype nustatytas ne konkrečiam viešpataujančiam daiktui, su kurio savininku ieškovė turėtų ir galėtų susitarti, o neapibrėžtam naudotojų ratui. Todėl ieškovė dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo turi tartis su valstybinio administravimo subjektu, turinčiu teisę tokį servitutą panaikinti. Ieškovei nepavykus susitarti dėl servituto panaikinimo, ginčą spręsti turi teismas, tačiau pats ginčas kyla iš valstybinio administravimo subjekto veiksmų, kuriuos vertinti yra administracinių teismų prerogatyva. Teismas pabrėžė, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Tai reiškia, kad administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimas yra reglamentuojamas viešosios teisės normomis nepaisant to, kad pagrindas jam panaikinti yra numatytas Civiliniame kodekse. Kaip teisingai atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė Lazdijų rajono savivaldybė, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra perėmusi funkcijas, susijusias su žemės tvarkymu, tame tarpe ir servitutų nustatymu bei panaikinimu, todėl ji turi teisę panaikinti administraciniu aktu nustatytus servitutus Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Šiai institucijai atsisakant tą padaryti tarnaujančio daikto savininko ginčas kyla ne su konkretaus viešpataujančio daikto savininku, kurio nagrinėjamu atveju iš viso nėra, o su valstybinio administravimo subjektu, sprendžiančiu tokio servituto būtinumo klausimą. Todėl kilus ginčui tarp privataus asmens ir valstybinio administravimo subjekto dėl pastarojo priimamų sprendimų ar atsisakymo juos priimti, teismui kilo abejonių, ar tokį ginčą bendrosios kompetencijos teismas gali išspręsti nepažeisdamas bylų rūšinio teismingumo.

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios praktikos, kad bylos dėl servituto nustatymo teismingumo apsprendžia servituto nustatymo pagrindas: ar ji prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 27 d. nutartis Nr. T/85/2015, priimta byloje K. O. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, 2013 m. spalio 28 d. nutartis Nr. T-120-2013, priimta byloje A. B. v. A. S.; 2007 m. sausio 23 d. nutartis, priimta nagrinėjamoje byloje O. A. ir kt. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt.). Todėl, jei byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas.

Šioje byloje prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrių panaikinti kelio servitutą, kuris buvo nustatytas administraciniu aktu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Taigi šiuo atveju kilęs ginčas dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme. 

                            Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

                            Byla teisminga administraciniam teismui.            

                            Bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui ir Lazdijų rajono savivaldybei dėl kelio servituto nustatymo perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.