Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-816-446/2021
Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00070-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.10; 21.9.11
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. birželio 18 d.
Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,
dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui S. T.,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusios, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
V. P., individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą, leido nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki gegužės 5 d. jos vadovaujamai individualiai įmonei priklausančioje autoparduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose dirbti R. M., kuri sutikdama dirbti pardavėjos pareigose, atliko maisto produktų prekybą - prekiavo rūkytais maisto, konservuotais produktais, prieskoniais ir arbata, autoparduotuvėje dirbo darbo dienomis, pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val. 30 min, darbui pardavėjos pareigose buvo aprūpinta rūkytais maisto ir konservuotais produktais, prieskoniais, arbata, darbo priemonėmis - kasos aparatu bei prijuoste, pagal susitarimą su vadove V. P. už kiekvieną dirbtą darbo dieną gaudavo darbo užmokestį 20 - 25 Eur.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. kalta prisipažino ir paaiškino, kad jos šeimos įmonei priklausanti autoparduotuvė pradėjo veikti nuo 2020 m. lapkričio mėnesio. Ji dirbo viena – prekiavo, rūpinosi prekių tiekimu. Ketino plėsti verslą, prekiauti turgavietėje (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė ieškotis pardavėjos. Ji neturėjo įgūdžių versle, buvo neaišku, ar galės miesto centre prekiauti autoparduotuvėje, be to, R. M. gerai nepažinojo, nežinojo, ar sutars su ja, todėl nuspendė leisti jai padirbti nesudarius darbo sutarties, kad įsitikintų, kad ji gali dirbti, sugeba atlikti pardavėjos darbą, nekyla priešiškumų. Ji supranta, kad pažeidė įstatymus, pergyvena dėl to ir gailis, iš karto po patikrinimo R. M. įdarbino įstatymo nustatyta tvarka. Visos jos šeimos lėšos yra investuotos į naujai pradėtą verslą, pradžia sunki, neduodanti pelno, už darbo įstatymų pažeidimus įmonei taip pat bus paskirta bauda, kurią ji turės padengti, todėl prašo paskirti kuo švelnesnę baudą.
Institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas paaiškino, kad nelegalaus darbo faktas buvo nustatytas atliekant patikrinimą individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pagal gautą valstybinė mokesčių inspekcijos pranešimą. Įmonės savininkė ir vadovė V. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, todėl už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, prašo paskirti baudą. Patvirtino, kad darbo sutartis su R. M. sudaryta iš karto po patikrinimo - 2021 m. gegužės 7 d., pardavėja įdarbinta įstatymų nustatyta tvarka, nuo pat patikrinimo pradžios V. P. su specialistais, atlikusiais patikrinimą, bendravo noriai, pateikė reikalaujamus dokumentus, kaltę pripažino, nuoširdžiai paaiškino pardavėjos įdarbinimo aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. DK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbdaviai, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš 2021 m. gegužės 10 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20) matyti, kad patikrinimo metu 2021 m. gegužės 5 d. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje autoparduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose dirbo R. M.. Ji prekiavo rūkytais maisto gaminiais, konservuotais produktais, prieskoniais, arbata, dirbo su kasos aparatu, dėvėjo prijuostę.
Patikrinimo metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau VDI) (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui R. M. paaiškino (b. l. 21), kad dėl darbo autoparduotuvėje ji susitarė su šios autoparduotuvės savininke V. P.. Autoparduotuvėje (duomenys neskelbtini) ji dirba pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val. iki 17 val. 30 min, gauna atlyginimą – po 20-25 Eur už darbo dieną.
Patikrinimo metu apklausta V. P. (b. l. 23) paaiškino analogiškai R. M., papildomai nurodė, kad R. M. jai priklausančioje autoparduotuvėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2021 m. balandžio 24 d.
Aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad V. P., būdama darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, leido jos individualiai įmonei priklausančioje autoparduotuvėje pardavėja dirbti R. M., nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio prasme leido R. M. nelegaliai dirbti ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusižengusi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).
V. P. padarytas nusižengimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tačiau kartu pažymėtina, kad individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Minėta, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, VDI specialistui nustatinėjant nelegalaus darbo aplinkybes, nuo pat tikrinimo pradžios sąžiningai nurodė nelegalaus darbo pradžią, tuo padėdama atskleisti padarytą nusižengimą. Savo elgesį ji vertina itin kritiškai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už analogiško pažeidimo padarymą nebuvo bausta, administracine tvarka baudžiama pirmą kartą, tai rodo, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė V. P., įsteigta 2020 m. liepos mėnesį, prekybą autoparduotuvėje vykdo nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, kas pagrįstai leidžia manyti, kad įmonės veikla kol kas nėra pelninga, įmonės vadovei trūksta verslo įgūdžių ir patirties. Iš V. P. pateiktų vaikų gimimo liudijimų (b. l. 28), kredito sutarties (b. l. 30-32) matyti, kad jos šeimoje auga du mažamečiai vaikai, būsto įsigijimui šeima yra paėmusi kreditą, todėl pagrįstas V. P. nuogąstavimas, kad pernelyg didėlė bauda gali pasunkinti šeimos materialinę padėtį. Pareigūnams nustačius pažeidimus, ji nebandė išvengti atsakomybės, neneigė savo kaltės. Iš karto po patikrinimo – 2021 m. gegužės 7 d. – įstatymų nustatyta tvarka sudarė darbo sutartį su pardavėja R. M., tokiu būdu V. P. skubiai pašalino teisės aktų padarytus pažeidimus. R. M. įdarbinimą patvirtinančių įrodymų nepatekta teismui, tačiau teismo posėdžio metu tai patvirtino institucijos, atlikusio tyrimą administracinio nusižengimo byloje atstovas, todėl abejoti tuo teismas neturi pagrindo.
Įvertinus visumą nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių aplinkybių, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. P. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę nei minimalią baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismo vertinimu, V. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 500 Eur bauda būtų proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir pažeidėjos asmenybei, pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, nes yra pakankamas pagrindas tikėti, jog V. P. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir nedarys naujų nusižengimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
n u t a r i a:
V. P. pripažinti kalta padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų) eurų baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.
Teisėja Vilma Raščiuvienė