Civilinė byla Nr. e2A-87-790/2024
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00016-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės grąža“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės grąža“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės grąža“ dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saulės grąža“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės AB „Panevėžio energija“ sprendimus nutraukti dėl esminio sutarčių pažeidimo tarp šalių sudarytas 2021 m. birželio 15 d. rangos sutartį Nr. PK-D21-6 (toliau – ir Sutartis 1), 2021 m. birželio 14 d. rangos sutartį Nr. PK-D21-4 (toliau – ir Sutartis 2), 2021 m. birželio 10 d. rangos sutartį Nr. PK-D21-5 (toliau – ir Sutartis 3, visos kartu – Sutartys), įtraukti ieškovę į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl Sutarčių neįvykdymo, priteisti iš atsakovės 5 385,95 Eur skolą už pagal Sutartis atliktus darbus ir 18 091,24 Eur nuostolius.
2. Atsakovė AB „Panevėžio energija“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovei iš ieškovės: 1 500 Eur baudą pagal Sutartį 1 už nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. vėlavimą atlikti darbus (Sutarties 1 11.3 punktas), 6 164,10 Eur baudą už Sutarties 1 nutraukimą dėl ieškovės kaltės (Sutarties 1 11.4 punktas), 45 109 Eur nuostolius, susidariusius dėl ieškovės kaltės atsakovei nutraukus Sutartį 1 (Sutarties 1 11.5 punktas), 600 Eur baudą pagal Sutartį 2 už nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. vėlavimą atlikti darbus (Sutarties 2 11.3 punktas), 2 770,40 Eur baudą už Sutarties 2 nutraukimą dėl ieškovės kaltės (Sutarties 2 11.4 punktas), 2 261 Eur nuostolius, susidariusius dėl ieškovės kaltės atsakovei nutraukus Sutartį 2 (Sutarties 2 11.5 punktas), 1 500 Eur baudą pagal Sutartį 3 už nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. vėlavimą atlikti darbus (Sutarties 3 11.3 punktas), 6 164,10 Eur baudą už Sutarties 3 nutraukimą dėl ieškovės kaltės (Sutarties 3 11.4 punktas), 8 902,64 Eur nuostolius, susidariusius dėl ieškovės kaltės atsakovei nutraukus Sutartį 3 (Sutarties 3 11.5 punktas).
3. Atsakovė paaiškino, kad visi trys saulės fotovoltinių elektrinių projektavimo ir pastatymo Zarasų, Kėdainių ir Rokiškio rajoninėse katilinėse (rangos) darbų viešieji pirkimai buvo vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – ir PĮ), jį lydinčiais poįstatyminiais teisės aktais. Su viešuosius pirkimus laimėjusia ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus pateikusia ieškove buvo sudarytos viešųjų pirkimų sutartys. Sutartims buvo taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara ir už ieškovės pasiūlytą kainą ji turėjo suprojektuoti bei pastatyti saulės elektrines, kurių per metus numatomas pagaminti elektros kiekis turėjo būti ne mažesnis, nei buvo nurodytas ieškovės pasiūlymuose. Esminės Sutarčių sąlygos dėl bendros kainos ir pagaminamų elektros kiekių negalėjo būti keičiamos.
4. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. spalio 29 d. raštais pranešė ieškovei, kad ji atsilieka nuo suderintų grafikų, nes šiuose grafikuose nustatytais terminais nepateikė derinti projektinių sprendinių, todėl ragino ieškovę vykdyti Sutartis. Tačiau ieškovė nesilaikė darbų atlikimo terminų ilgiau kaip 45 dienas. Atsakovei 2021 m. gruodžio 2 d. raštu nurodžius, kad projektavimo darbai neatlikti ir pareikalavus per 3 darbo dienas pateikti Sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus, informaciją (ataskaitas), ieškovė to nepadarė. Be to, ieškovė per 5 darbo dienų terminą, nustatytą atsakovės 2021 m. gruodžio 14 d. raštuose dėl įspėjimo apie Sutarčių nutraukimą, taip pat nepateikė dokumentų, kurie turėjo būti pateikti pagal darbų vykdymo grafikus. Todėl Sutartis su ieškove atsakovė pagrįstai nutraukė, taikydama esminius Sutarčių pažeidimo atvejus, numatytus Sutarčių 8.3.1 punkte, t. y. kai rangovė, nepaisydama užsakovės raginimo, nepradeda darbų sutartu laiku arba dirba taip lėtai, kad baigti darbus Sutartyse nustatytu laiku būtų tikrai neįmanoma (atsilikimas nuo grafiko daugiau kaip 45 dienos kalendorinės dienos), ir Sutarčių 8.3.4 punkte, t. y., kai rangovė nesilaiko kitų Sutartyje nurodytų reikalavimų, nors apie tai buvo oficialiai įspėta ir jai buvo duotas terminas ištaisyti Sutarčių vykdymo trūkumus, dėl kurių negalimas tolimesnis šalių pagal Sutartis prisiimtų įsipareigojimų vykdymas. Sutartys su ieškove buvo nutrauktos ir remiantis Sutarčių 9.2.5 punktu – dėl kitokio pobūdžio neveiksnumo, trukdančio vykdyti Sutartis. Kadangi ieškovė 2021 m. gruodžio 16 d. raštais atsakovei pranešė apie vienašališką Sutarčių nutraukimą – atsisakymą nuo Sutarčių, atsakovė pagrįstai 2021 m. gruodžio 29 d. rašte ieškovei nurodė, jog atsakovė turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė atsisakė vykdyti Sutartis ir dėl to Sutartys yra laikomos nutrauktomis dėl ieškovės kaltės.
5. Atsakovės vertinimu, ieškovės atsisakymas vykdyti Sutartis yra neteisėtas, be to, ieškovė nesilaikė ir įspėjimo terminų apie Sutarčių nutraukimą. Atsakovė mano, kad jos atliktas vienašališkas Sutarčių nutraukimas dėl ieškovės kaltės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškovei taikytina civilinė atsakomybė, t. y. ieškovė turi atlyginti Sutartyse numatytas netesybas ir nuostolius, atsakovės patirtus dėl brangiau įsigytų viešojo pirkimo objektų.
6. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais atsakovės sprendimus nutraukti Sutartis dėl esminių Sutarčių pažeidimų, pripažino negaliojančiais atsakovės sprendimus įtraukti ieškovę į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl Sutarčių nevykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-182-933/2023 Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą pakeitė – ieškovės UAB ,,Saulės grąža“ ieškinį atmetė, atsakovės AB ,,Panevėžio energija“ priešieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo patenkino ir priteisė iš ieškovės atsakovei 3 600 Eur baudą, bylos dalį dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų dėl 15 098,60 Eur baudų ir 56 272,64 Eur nuostolių dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo priteisimo iš ieškovės perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Atsakovė AB „Panevėžio energija“, patikslinusi priešieškinio reikalavimus (inter alia (be kita ko) atsisakiusi priešieškinio reikalavimo dėl 15 098,60 Eur baudų priteisimo), prašė priteisti iš ieškovės UAB „Saulės grąža“ 42 539 Eur nuostolius, susidariusius dėl to, kad dėl ieškovės kaltės nutraukus 2021 m. birželio 15 d. rangos sutartį Nr. PK-D21-6, atsakovė tą patį viešojo pirkimo objektą įsigijo brangiau nei Sutartimi 1, pagal Sutarties 1 11.5 punktą, taip pat 1 526 Eur nuostolius, susidariusius dėl to, kad dėl ieškovės kaltės nutraukus 2021 m. birželio 14 d. rangos sutartį Nr. PK-D21-4, atsakovė tą patį viešojo pirkimo objektą įsigijo brangiau nei Sutartimi 2, pagal Sutarties 2 11.5 punktą, priteisti 7 077,64 Eur nuostolius, susidariusius dėl to, kad dėl ieškovės kaltės nutraukus 2021 m. birželio 10 d. rangos sutartį Nr. PK-D21-5, atsakovė tą patį viešojo pirkimo objektą įsigijo brangiau nei Sutartimi 3, pagal Sutarties 3 11.5 punktą.
8. Atsakovė nurodė, kad reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl Sutarties 1 nutraukimo, mažinamas 2 750 Eur dydžio suma, t. y. techninės priežiūros paslaugų kaina, kurios nebuvo įgytos iš ieškovės pagal nutrauktą Sutartį 1. Patirtų nuostolių dydį pagal Sutartį 1 atsakovė grindė 2023 m. kovo 7 d. galutiniu darbų perdavimo aktu dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo Rokiškio rajoninėje katilinėje darbų pagal 2022 m. kovo 21 d. Sutartį Nr. CPO201033-23817, sąskaita ir mokėjimo dokumentais.
9. Atsakovė sumažino reikalaujamų nuostolių dydį 735 Eur suma pagal Sutartį 2, t. y. techninės priežiūros paslaugų kaina, kuri nebuvo įgyta iš ieškovės pagal šią Sutartį 2. Patirtų nuostolių dydžiui patvirtinti atsakovė pateikė 2023 m. vasario 10 d. galutinį darbų perdavimo aktą dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo Zarasų rajoninėje katilinėje darbų pagal 2022 m. vasario 3 d. Sutartį Nr. CPO20189429-23553, sąskaitą ir mokėjimo dokumentus.
10. Atsakovė nurodė, kad mažina patirtų nuostolių dydį 1 825 Eur suma pagal nutrauktą Sutartį 3, t. y. techninės priežiūros paslaugų kaina, kuri nebuvo įsigyta iš ieškovės Sutarties 3 pagrindu. Patirtų nuostolių dydžiui pagrįsti atsakovė pateikė 2023 m. vasario 7 d. galutinį darbų perdavimo aktą dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo Kėdainių rajoninėje katilinėje darbų pagal 2022 m. vasario 3 d. Sutartį Nr. CPO195576-23817.
11. Atsakovė paaiškino, kad Sutartys nutrauktos dėl ieškovės kaltės. Ieškovės kaltė dėl Sutarčių nutraukimo yra patvirtinta teismo sprendimu. Jei ieškovė nebūtų nutraukusi Sutarčių, atsakovė nebūtų patyrusi nuostolių ir jai nebūtų tekę pirkti iš naujo paslaugos bei sudaryti naujas sutartis. Viešieji pirkimai buvo vykdomi vienodai. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju buvo pateikiami brėžiniai, iš kurių galima buvo numatyti galimas šešėliavimo rizikas. Vien topografinės nuotraukos pateikimas antruoju atveju, nekeičia pačių Techninės specifikacijos sąlygų. Saulės elektrinės statymo vieta nesikeitė. Ekonominė nauda turėtų būti vertinama kaip atsakovės siekis įgyti tokio paties galingumo saulės elektrines.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
12. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu priešieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 4 931,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, 2023 m. lapkričio 13 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovei 1 578,03 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pakartotinai nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiamas ginčas dėl nuostolių dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo atlyginimo. Teismas nustatė, kad nutraukus Sutartis, atsakovė sudarė naujas viešojo pirkimo sutartis (toliau – ir naujosios sutartys) dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo Rokiškio, Zarasų ir Kėdainių rajoninėse katilinėse. Tiek naujosios, tiek senosios sutartys buvo sudarytos viešojo konkurso būdu, t. y. naujosios sutartys buvo sudarytos naudojantis CPO LT katalogu, o pradinės sutartys sudarytos vykdant viešąjį pirkimą per CPO LT. Teismo vertinimu, vien tik tai, kokiu būdu buvo sudarytos sutartys, nelemia skirtingą šių viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių ekonominę naudą.
14. Teismo įsitikinimu, naujosiose sutartyse numatant, kad viešojo pirkimo objektas yra ne tik saulės fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo ir rangos darbai, bet taip pat aptarnavimo ir priežiūros paslaugos, buvo išplėstas viešojo pirkimo objektas ir dalykas. Tokiu atveju pradinių sutarčių ir naujųjų sutarčių vertinimas ekonominiu požiūriu yra skirtingas, kadangi vienu atveju buvo pasirašytos sutartys tik dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo ir perdavimo atsakovei, o antruoju atveju, ne tik dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo ir perdavimo atsakovei, bet ir saulės fotovoltinės elektrinės techninės priežiūros 5 metų laikotarpiui. Naujosiose sutartyse numačius ir techninės priežiūros paslaugas, jų kaina yra didesnė ir jų ekonominė nauda yra kitokia. Naujosiose sutartyse nurodyta, kad jos yra fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros sutartys, o jų kaina yra lygi tiekėjo pasiūlyme nurodytai kainai, ją sudaro darbų kaina ir paslaugų kaina.
15. Tai, kad didėjantis arba mažėjantis šešėlis, kintantis priklausomai nuo metų laiko, turi įtakos pačios saulės energijos pagaminamam kiekiui, teismo vertinimu, patvirtina, kad naujoji saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo ir eksploatavimo darbų Rokiškio rajoninėje katilinėje kaina yra 104 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kai pirmosios sutarties kaina buvo 61 641 Eur be PVM, t. y. pakankamai ženklus kainos išaugimas, lyginant su naujosiomis Kėdainių ir Zarasų rajoninėse katilinėse įrengiamų saulės fotovoltinių elektrinių įrengimo kaina. Naujųjų Zarasų ir Kėdainių rajoninių katilinių saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo ir techninės priežiūros paslaugų kaina skiriasi neženkliai nuo pirmųjų sutarčių kainų, o tai, teismo vertinimu, leidžia nuspręsti, kad Rokiškio rajoninėje katilinėje esančio kamino šešėliavimo rizika vis dėlto turėjo įtakos ne tik sutarties kainai, bet ir pačios sutarties ekonominio naudingumo rodikliui vertinant pagaminamo saulės energijos kiekį.
16. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų dėl kokių priežasčių išaugo Rokiškio katilinėje įrengiamos saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo ir techninės priežiūros darbų kaina, atsižvelgiant į tai, kad pirmoji sutartis nutraukta 2021 m. gruodžio 16 d., o nauja sutartis sudaryta 2022 m. kovo 21 d. Nutraukus Sutartis su ieškove, per CPO LT katalogą buvo atliekami viešieji pirkimai dėl saulės fotovoltinių elektrinių įrengimo Rokiškio, Zarasų bei Kėdainių rajoninėse katilinėse, tačiau sutartis dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo ir techninės priežiūros dėl Rokiškio rajoninės katilinės sudaryta 2022 m. kovo 21 d., o analogiškos sutartys dėl saulės fotovoltinių elektrinių įrengimo ir techninės priežiūros Zarasų ir Kėdainių rajoninėse katilinėse sudarytos 2022 m. vasario 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai atsakovė viešuosius pirkimus atliko tuo pačiu metu, tačiau sutartys buvo sudarytos skirtingu laikotarpiu, nepateikiant įrodymų, dėl kokių priežasčių sutartis dėl saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo Rokiškio katilinėje sudaryta tik 2022 m. kovo 21 d., analizuojant ekonominiu požiūriu, minėtos sutarties sudarymo terminas negali būti vertinamas kaip atitinkantis ekonomiškumo bei naudingumo kriterijus, kadangi ilgesnis sutarties sudarymo terminas turėjo įtakos perkamų darbų kainai.
17. Teismas nurodė, kad atsakovė yra gavusi subsidijas pagal klimato kaitos programos priemonę „Saulės energijos technologijų, šilumos siurblių ir šilumos saugyklų panaudojimo centralizuotais tinklais tiekiamos šilumos energijai gaminti skatinimas, pakeičiant iškastinio kuro naudojimą“. Paraišką šiai subsidijai gauti atsakovė pateikė 2020 m., t. y. prieš sudarant pirmąsias Sutartis su ieškove. Subsidija atsakovei išmokėta 2023 m. birželio mėn. Įrodymų, kad Sutarčių nutraukimas su ieškove turėjo kokios nors įtakos šios subsidijos gavimui, byloje nėra.
18. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė neįrodė būtinųjų ieškovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo, atsakovei sudarius pakeičiančias sutartis, kadangi naujosios sutartys skiriasi savo ekonominiu naudingumu. Atsakovė nepateikė bylos nagrinėjimo metu įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų priežastis, dėl ko naujųjų sutarčių kaina skiriasi nuo pirminių, todėl atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo teismas atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
19. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Panevėžio energija“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Teismo padarytos išvados ir vertinimas neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos. Pakeičiančiosiomis sutartimis buvo perkamos tos pačios, tokio paties galingumo saulės elektrinės, tai yra, ekonominiu požiūriu buvo perkamas tas pats viešojo pirkimo objektas ir buvo siekiama gauti tokią pačią ekonominę naudą. Papildoma ekonominė nauda pagal naująsias sutartis buvo tų elektrinių priežiūros ir aptarnavimo paslaugos, tačiau priežiūros paslaugų, kurios įsigytos pakeičiančiomis sutartimis, atsakovė nereikalavo priteisti priešieškiniu. Atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimus, atsisakydama reikalavimo dėl tos ekonominės naudos, kurios ji nepirko Sutartimis.
19.2. Vien dėl to, kad vykdant viešąjį pirkimą antrą kartą buvo pateikta fotonuotrauka, kurioje matyti Rokiškio rajoninės katilinės teritorijoje esantys pastatai, jokie reikalavimai, kurie buvo ir pirmojo viešojo pirkimo atveju, nebuvo pakeisti ir viešojo pirkimo objektas nepakito. Tiek pirmojo pirkimo atveju, ką nustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-182-933/2023, tiek naujojo viešojo pirkimo atveju visi tiekėjai galėjo ir turėjo įsivertinti galimą šešėliavimo riziką ir visiems jiems buvo sudarytos tokios pačios sąlygos. Atsakovė neturi finansiškai atsakyti už ieškovės, kuri teikdama pasiūlymą neįvertino šešėliavimo rizikos ir tokiu būdu pasiūlymo kainos pagrįstumo, klaidas, teikiant pasiūlymą. Tai, kad ieškovė turi atlyginti daugiau kaip 40 000 Eur skirtumą tarp jos pasiūlymo kainos ir naujojo viešojo pirkimo laimėtojo kainos dėl elektrinės įrengimo Rokiškio rajoninėje katilinėje, yra ieškovės priimtos rizikos, teikiant pasiūlymą pirmajam pirkimui, pasekmė, o ne įrodymas, kad atsakovė tariamai pakeitė pirmojo ir antrojo viešųjų pirkimų sąlygas.
19.3. Kainų skirtumas tarp pirmosios ir ją pakeičiančios sutarties dėl to paties pirkimo objekto nėra įrodinėtinas, nes tai yra laikoma minimaliais nuostoliais, papildomos išlaidos, kurios galėtų kilti iš pakeičiančios sutarties vykdymo, jau turėtų būti įrodinėjamos. Atsakovė priešieškiniu būtent ir reikalavo atlyginti nuostolius, kurie susidarė dėl pirmosios ir naujosios sutarčių kainų skirtumo ir jokių papildomų nuostolių neprašė atlyginti. Tai reiškia, kad šioje byloje atsakovė neprivalėjo įrodyti ar pagrįsti, kodėl ir dėl kokių priežasčių naujosios sutarties kaina buvo didesnė už pirmosios, su ieškove sudarytos, sutarties kainą, nes kainų skirtumas yra laikomas minimaliais atsakovės nuostoliais, kurių įrodinėti atskirai nereikia. Jei skolininkas mano, kad pakeičiančiosios sutarties, kuri sudaryta pagal viešųjų pirkimų procedūras, kaina neatitinka rinkos kainų, tai būtent skolininkas (šios bylos ieškovė), o ne kreditorė (atsakovė), turi pateikti įrodymus, kad pakeičiančios sutarties kaina neatitinka rinkos kainų. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
19.4. Aplinkybės, dėl kurių sutartis dėl elektrinės statybos Rokiškio rajoninėje katilinėje buvo sudaryta vėliau, yra viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatytų terminų laikymasis, atsakovės darbuotojų užimtumas, centrinės perkančiosios organizacijos darbuotojų, atsakingų už CPO LT katalogo ir jo pagrindu vykdomų pirkimų priežiūrą, darbo metodai ir tam skiriamas laikas. Pakeičiančioji sutartis dėl saulės elektrinės įrengimo Rokiškio rajoninėje elektrinėje sudaryta praėjus 3 mėnesiams po to, kai pirmoji sutartis buvo nutraukta ir mėnesiui po to, kai buvo sudarytos kitos pakeičiančios sutartys dėl saulės elektrinių statybos kituose objektuose. Viešųjų pirkimų vykdymo atveju tai yra itin greitas laikas. Antrasis viešasis pirkimas dėl elektrinės įrengimo Rokiškio rajoninėje katilinėje darbų pakeičiančios sutarties sudarymo nevyko nepagrįstai ilgą laiką, nebuvo nulemtas išskirtinai atsakovės neveiklumo, o buvo nulemtas įprastos veiklos praktikos, t. y. tokių pačių sąlygų, kurios daro įtaką ir privatiems verslo subjektams.
19.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovės gauta subsidija nebuvo šio ginčo objektas ir ne dėl jos gavimo ar negavimo AB „Panevėžio energija“ patyrė nuostolius. Šioje byloje subsidijos išmokėjimas nei padidino, nei sumažino atsakovės patiriamus nuostolius dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Saulės grąža“ prašo atsakovės AB „Panevėžio energija“ skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. Apeliaciniu skundu atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai siekia paneigti savo, kaip nuostolių priteisimo siekiančio asmens, įrodinėjimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą paskirstė tinkamai. Atsakovė turi pareigą įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, kurių skunde ji neneigia neįrodžiusi.
20.2. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad naujosios sutartys negali būti laikomos pakeičiančiosiomis, nes atsakovė jas sudarė kitokiomis sąlygomis, nei pirmąsias sutartis. Naujosiose sutartyse, kaip pripažįsta pati atsakovė, ji įtraukė papildomą ekonominę naudą – net 5 metus truksiančias aptarnavimo ir priežiūros paslaugas, kitaip parinko laimėtojus, t. y. sutarčių sudarymui buvo taikomi skirtingi ekonominio naudingumo kriterijai. Už tai ieškovė negali būti atsakinga.
20.3. Skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai nuspręsta, kad naujoji sutartis dėl Rokiškio rajoninės katilinės nebuvo sudaryta protingu terminu, o tai yra savarankiškas dalies reikalavimų atmetimo pagrindas. Dvi iš naujųjų sutarčių atsakovė sudarė vos per 1 mėn., o naująją sutartį dėl Rokiškio rajoninės katilinės, dėl kurios deklaruojami nuostoliai yra didžiausi, atsakovė delsė sudaryti, tai užtruko net 3 mėn. Pats atsakovės veiksmų standartas rodo, kad ir šią naująją sutartį ji galėjo sudaryti per 1 mėn., tai būtų leidę išvengti didelių papildomų išlaidų. Atsakovės delsimas sudaryti naująją sutartį nulėmė, kad tiekėjai pasiūlymus teikė jau dėl pradėto karo Ukrainoje pabrangusiomis kainomis. Tai patvirtina kainų disproporcija tarp naujųjų sutarčių.
20.4. Skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai nuspręsta, kad naujoji sutartis dėl Rokiškio rajoninės katilinės negali būti laikoma pakeičiančiąja ekonominiu požiūriu. Šios sutarties atveju potencialiems tiekėjams buvo pateikti aiškesni ir išsamesni dokumentai (topografinė nuotrauka, iš kurios aiškiai matosi šešėlis, susidarantis nuo šalia stovinčio katilinės kamino) dėl kliūčių, su kuriomis ieškovė susidūrė vykdydama Sutartį 1.
20.5. Sprendimu pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad atsakovė neturi teisės praturtėti siekdama nuostolių atlyginimo. Atsakovė gavo didesnę paramą – 66 141,08 Eur subsidiją, nei patyrė išlaidų (deklaruojamas nuostolių dydis iš viso sudaro 50 962,64 Eur). Todėl patikslinto priešieškinio patenkinimas reikštų dvigubą atsakovės praturtėjimą. Be to, atsakovė pirmą kartą nagrinėjant bylą neįrodė nuostolių faktinio patyrimo, šių aplinkybių aiškintis pakartotinai Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė.
20.6. Atsakovė ir toliau nepagrįstai ignoruoja baudų ir nuostolių santykį, siekia dvigubo praturtėjimo. Atsakovės naudai iš ieškovės jau priteistos baudos, tačiau atsakovė ir toliau palaiko reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.
21. Apeliaciniuose skunduose ieškovė UAB „Saulės grąža“ prašo pakeisti arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo ir 2023 m. lapkričio 13 d. papildomo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei 93 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniai skundai grindžiami tokiais argumentais:
21.1. Teismas sprendime neteisingai ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė byloje iš viso patyrė 15 986,9 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o ne 18 342,19 Eur, t. y. teismas dėl neaiškių priežasčių ignoravo ieškovės pakartotinio bylos nagrinėjimo metu pateiktą prašymą dėl 2 355,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas dėl neaiškių priežasčių neatsižvelgė į civilinėse bylose taikomą principą „pralaimėjęs moka“ ir apribojo ieškovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
21.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies taisykle, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė patikslintu priešieškiniu atsisakė 20 408,60 Eur reikalavimų sumos, tai sudaro kiek daugiau nei 27 proc. pradinio reikalavimo ieškovės naudai. Tai reiškia, kad šią bylos dalį visa apimtimi laimėjo ieškovė. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės patikslintas priešieškinis buvo tenkintas tik 7 proc., t. y. buvo atmesta net 93 proc. patikslintu priešieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų. Todėl nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turėjo būti paskirstytas atsižvelgiant būtent į šią proporciją.
21.3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo aplinkybę, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme (tiek pirmąjį kartą, tiek pakartotinio nagrinėjimo metu) atstovavo advokato padėjėjas. Teismas turėjo peržiūrėti atsakovės pateiktas išlaidas, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, ir nesivadovauti tais maksimaliais dydžiais, kurie yra nurodyti dėl advokato, o ne advokato padėjėjo, suteiktų teisinių paslaugų.
22. Atsiliepimuose į ieškovės UAB „Saulės grąža“ apeliacinius skundus atsakovė AB „Panevėžio energija“ prašo skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie atsikirtimai:
22.1. Teisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad byla buvo iš dviejų dalių (skirtingo pobūdžio reikalavimų), o pagrindinę bylos dalį yra laimėjusi atsakovė. Bylos dalies pagal atsakovės priešieškinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atskirai, pagal šios bylos dalies šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir reikalavimų tenkinimo procentinę dalį nuo sumos ar nuo reikalavimų kiekio.
22.2. Bylos dalį dėl atsakovės sprendimo panaikinimo pagal ieškovės ieškinį laimėjo atsakovė. Todėl ieškovė turėtų atlyginti atsakovei visas jos išlaidas, patirtas dėl šios dalies ginčo nagrinėjimo, t. y. iš viso 10 077,2 Eur. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek, kiek jos buvo patirtos bylą nagrinėjant pagal jos ieškinį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neturėtų būti atlygintos.
22.3. Kita bylos dalis buvo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal atsakovės priešieškinį ieškovei. Už priešieškinio parengimą atsakovė patyrė 1 439,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu atmetus atsakovės priešieškinį, šios išlaidos neatlygintinos. Ieškovė už atsiliepimo į priešieškinį parengimą patyrė iš viso 4 879,38 Eur. Atitinkamai, dėl šio bylinėjimosi išlaidų dydžio atlyginimo pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, ir turėjo pasisakyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamų sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.
Dėl faktinių ginčo aplinkybių
25. AB „Panevėžio energija“ Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis supaprastinto atviro konkurso būdu įvykdė viešuosius pirkimus dėl saulės fotovoltinės elektrinės Rokiškio, Zarasų ir Kėdainių rajoninėse elektrinėse įrengimo darbų pirkimo. Įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, tarp užsakovės AB „Panevėžio energija“ ir rangovės UAB „Saulės grąža“ 2021 m. birželio 15 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. PK-D21-6 dėl saulės fotovoltinės elektrinės Rokiškio rajoninėje elektrinėje įrengimo, 2021 m. birželio 14 d. – rangos sutartis Nr. PK-D21-4 dėl saulės fotovoltinės elektrinės Zarasų rajoninėje elektrinėje įrengimo ir 2021 m. birželio 10 d. – rangos sutartis Nr. PK-D21-5 dėl saulės fotovoltinės elektrinės Kėdainių rajoninėje elektrinėje įrengimo.
26. Užsakovei AB „Panevėžio energija“ 2021 m. gruodžio 14 d. pranešimu įspėjus rangovę UAB „Saulės grąža“ apie Sutarčių vienašališką nutraukimą, pastaroji 2021 m. gruodžio 16 d. pranešimu nurodė atsisakanti (vienašališkai nutraukianti) Sutartis nuo 2021 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgdama į rangovės pranešimą, laikydama, kad tokiu būdu rangovė atsisakė vykdyti Sutartis, užsakovė pripažino Sutartis nutrauktomis dėl rangovės kaltės bei įvertino, kad dėl to rangovė turi sumokėti netesybas.
27. Nutraukusi Sutartis su UAB „Saulės grąža“, AB „Panevėžio energija“, įvykdžiusi viešųjų pirkimų procedūras, 2022 m. vasario 3 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. CPO189429-23553 su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl saulės fotovoltinės elektrinės Zarasų rajoninėje elektrinėje įrengimo, 2022 m. vasario 3 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. CPO195576-23817 su UAB „Ekoenergas“ dėl saulės fotovoltinės elektrinės Kėdainių rajoninėje elektrinėje įrengimo ir 2022 m. kovo 21 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. CPO201033-23817 (toliau – ir Pirkimo sutartys) su UAB „Ekoenergas“ dėl saulės fotovoltinės elektrinės Rokiškio rajoninėje elektrinėje įrengimo.
28. UAB „Saulės grąža“ kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apygardos teismą dėl AB „Panevėžio energija“ sprendimų nutraukti Sutartis dėl esminio jų pažeidimo pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, taip pat skolos ir nuostolių priteisimo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl netesybų ir nuostolių, susidariusių dėl rangovės kaltės užsakovei nutraukus Sutartis, priteisimo.
29. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu pripažino neteisėtais ir negaliojančiais atsakovės AB „Panevėžio energija“ sprendimus nutraukti dėl esminio sutarčių pažeidimo tarp šalių sudarytas Sutartis bei įtraukti ieškovę UAB „Saulės grąža“ į Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-182-933/2023 pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. atmetus ieškovės ieškinį bei iš dalies patenkinus atsakovės priešieškinį, bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų priteisti iš ieškovės nuostolius dėl pakeičiančių sutarčių sudarymo (žr. šios nutarties 27 punktą) buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, priėjo prie išvados, kad atsakovė AB „Panevėžio energija“ neįrodė visų sąlygų, būtinų teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiųjų sutarčių sudarymo, atlyginimą įgyti. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmiau nurodytą skundžiamo sprendimo išvadą, o ieškovė UAB „Saulės grąža“ apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Dėl nuostolių atlyginimo
31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijai, kvalifikuojantys šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 30 punktas).
32. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017 25 punktas).
33. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti. Taigi, nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet to pasiekimo sąlygos gali skirtis. Paprastai sutarties objektų kiekis turi atitikti tą kiekį, kuris buvo neįvykdytas, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, jei kiekis skiriasi mažinančia nuostolius linkme, vien dėl šios aplinkybės nebūtų teisinio pagrindo jos nekvalifikuoti kaip pakeičiančiosios (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
34. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančiosios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė (sutartinės) prievolė (prievolės) (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Bet kuriuo atveju pakeičiančios sutarties sudarymo galimybė ir teisės į nuostolių, atsiradusių dėl šios sutarties sudarymo, atlyginimą apimtis pirmiausia priklauso nuo pradinės (nutrauktos) sutarties įvykdymo apimties. Pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia, išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017 45 punktas).
35. Teisės doktrinoje nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičiančioji sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančiąją sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančiąją sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančiąją sutartį, kartu nedarydama žalos sutarties neįvykdžiusiam kontrahentui (Vogenauer, Ed. S. Commentary on the UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts (PICC). Second ed. Oxford University Press, 2015, p. 1001) (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021 35 punktas).
36. Kasacinis teismas, aiškindamas protingo termino sąlygą, nurodė, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties nutraukimo ir trunka tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Jei objektyviai aplinkybės trukdo sandorį sudaryti iš karto po sutarties nutraukimo, protingas laikas gali būti ir vėlesnis, kai išnyksta trukdžiai sudaryti pakeičiantįjį susitarimą. Vertinant termino trukmę, reikšmingas ir subjektyvusis kriterijus, pvz.: terminas priklauso nuo galimybės surasti kitą kontrahentą, kuris galės sėkmingai įvykdyti prievolę kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis ir kita. CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, nustatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).
37. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, minėta, priėjo prie išvados, kad atsakovė AB „Panevėžio energija“ neįrodė visų sąlygų, būtinų teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiųjų sutarčių sudarymo, atlyginimą įgyti. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas pagrindė tuo, kad pakeičiančiose sutartyse numačius, jog viešojo pirkimo objektas yra ne tik saulės fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo ir rangos darbai, bet taip pat aptarnavimo ir priežiūros paslaugos, buvo išplėstas pirkimo objektas ir dalykas. Dėl to, teismo įsitikinimu, pirminių Sutarčių ir pakeičiančių Pirkimo sutarčių vertinimas ekonominiu požiūriu yra skirtingas, t. y. sutarties kaina yra didesnė ir jos ekonominė nauda didesnė.
38. Pagal pirminių Sutarčių 1.1 punktą, kuriame apibrėžiamas sutarties dalykas, UAB „Saulės grąža“ įsipareigojo atlikti saulės fotovoltinių elektrinių Rokiškio, Zarasų ir Kėdainių rajoninėse elektrinėse įrengimo darbus, apimančius saulės fotovoltinių elektrinių įrengimo projektavimą, reikalingų įrenginių ir medžiagų komplektavimą, statybos–montavimo darbus, bandymus, paleidimą–derinimą ir pridavimą Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka. Naujųjų Pirkimo sutarčių 2.1 punkto pagrindu rangovės įsipareigojo parengti užsakymo metu užsakovės pateiktoje projektavimo (techninėje) užduotyje (specifikacijoje) nurodytų darbų projektą, įskaitant projektavimo (techninėje) užduotyje (specifikacijoje) ir (ar) statybą ir projektavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimuose nurodytų tyrimų atlikimą, užsakovei įgaliojus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų gavimą, statybą leidžiančio dokumento, jei jis privalomas, gavimą (užsakovei įgaliojus) pagal šių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą, jei ji atliekama, projekto pagal ekspertizės pastabas ištaisymą, jei ekspertizė atliekama, pagal parengtą ir su užsakove suderintą projektą atlikti statybos rangos darbus, taip pat teikti paslaugas nurodytas Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sutartyje. Pagal Pirkimo sutarčių 1.1.5 punktą paslaugos – tai rangovės užsakovei teikiamos saulės elektrinės aptarnavimo bei priežiūros paslaugos, nurodytos Techninėje specifikacijoje ir Pirkimo sutartyje.
39. Pirkimo sutarčių dalimi esančios Pirkimo dokumentų B dalies „Saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų techninė specifikacija“ 16.1–16.4 punktuose nustatyta, kad rangovė (tiekėja) penkerius metus nuo galutinio statybos rangos darbų priėmimo perdavimo akto įsipareigoja teikti šias paslaugas: užtikrinti saulės elektrinės, įskaitant joje esančių įrenginių, veikimą ir jos techninę priežiūrą, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atlikti reguliarią saulės elektrinės bei joje esančių įrenginių patikrą bei įvertinti: bendrą įrenginių funkcionalumą, ar saulės elektrinėje neatsirado matomų įrangos pažeidimų, saulės modulių patamsėjimų, korozijos židinių, ar tinkamai funkcionuoja visa saulės elektrinės saugumą užtikrinanti įranga, mechaninį saulės elektrinėje esančios įrangos funkcionalumą, užtikrinti saulės elektrinės modulių plovimą ir saulės elektrinės teritorijos šienavimą (jei aktualu), kad žolė nesiektų saulės modulių, bent kartą per kalendorinius metus, teikti kitas paslaugas, būtinas saulės elektrinės bei joje esančių įrenginių eksploatavimui ir jos priežiūrai.
40. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pirkimo sutarčių objektas bei dalykas iš dalies skiriasi nuo pirminių Sutarčių objekto bei dalyko. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, Pirkimo sutartimis atsakovė įgijo ne tik saulės fotovoltines elektrines ir jų įrengimo darbus, bet ir papildomas jų aptarnavimo paslaugas. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad Pirkimo sutartys negali būti laikomos pakeičiančiosiomis. Šios nutarties 34 punkte išdėstytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pakeičiančioji sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu. Nagrinėjamu atveju Sutartimi 1 ir Sutartimi 3 atsakovė buvo įsigijusi 99 kW galios saulės fotovoltines elektrines, o Sutartimi 2 – 40 kW galios saulės fotovoltinę elektrinę bei jų įrengimo darbus (Sutarčių 1.1 punktas). Pirkimo sutartimis atsakovė įsigijo tokį patį kiekį analogiško galingumo saulės fotovoltinių elektrinių bei jų įrengimo darbus (Pirkimo sutarčių priedo Nr. 1 „Užsakytų darbų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas konkursui“ pirmoji lentelė), t. y. ekonominiu požiūriu šie viešojo pirkimo objektai nepakito. Faktas, kad Pirkimo sutartimis atsakovė įsigijo ir papildomas šių saulės fotovoltinių elektrinių aptarnavimo bei priežiūros paslaugas, įtakos nurodytiems viešojo pirkimo objektams, jų ekonominei vertei neturi. Be to, atsakovė, bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, patikslino priešieškinio reikalavimus ir neprašo kaip nuostolių priteisti priežiūros ir aptarnavimo paslaugų kainos. Taigi, vien ta aplinkybė, kad Pirkimo sutartimis inter alia įsigytos ir saulės fotovoltinių elektrinių aptarnavimo bei priežiūros paslaugos, neleidžia pripažinti, jog Pirkimo sutartys ekonominiu požiūriu negalėjo pakeisti pirminių Sutarčių. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Pirkimo sutartyse nurodyta priežiūros ir aptarnavimo paslaugų kaina sudaro tik labai mažą dalį bendros šių sutarčių kainos (pvz., Pirkimo sutartyje Nr. CPO189429-23553 numatyta projektavimo ir statybos rangos darbų kaina sudarė 29 230 Eur, o aptarnavimo ir priežiūros paslaugų kaina – 735 Eur).
41. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad atsakovė, vykdydama viešuosius pirkimus dėl Pirkimo sutarčių sudarymo, iš dalies pakeitė pasiūlymų vertinimo kriterijus. Vykdydama viešuosius pirkimus dėl pirminių Sutarčių sudarymo, atsakovė ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus rinko pagal pasiūlymo kainą ir iš saulės elektrinių per metus numatomą pagaminti elektros kiekį (žr., pvz., saulės fotovoltinės elektrinės Zarasų RK įrengimo darbų pirkimo sąlygų 6 priedą „Pasiūlymo ekonominio naudingumo nustatymo metodika“). Po Sutarčių nutraukimo siekdama įsigyti saulės fotovoltinių elektrinių įrengimo darbus ir jų aptarnavimo bei priežiūros paslaugas, atsakovė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą rinko pagal pasiūlymo kainą, iš saulės elektrinių per metus numatomą pagaminti elektros kiekį (metinį gamybos įsipareigojimą pagaminti atitinkamą elektros energijos kiekį kWh), saulės modulių gamintojo produkto garantiją metais bei saulės modulių gamintojo modulių efektyvumo garantijos nominalią galią po 25 metų (žr., pvz., Pirkimo sutarties Nr. CPO189429-23553 1 priedą „Užsakytų darbų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas konkursui“). Šios nutarties 33 punkte minėta, kad nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet to pasiekimo sąlygos gali skirtis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei po Sutarčių nutraukimo vykdant naujus viešuosius pirkimus buvo pasiūlyti kokybinėmis savybėmis iš esmės besiskiriantys saulės moduliai, lyginant juos su pirminėse Sutartyse numatytais saulės moduliais. Ši aplinkybė matoma sugretinus Pirkimo sutarčių prieduose „Užsakytų darbų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas konkursui“ nurodytas pasiūlytų saulės modulių techninių savybių reikšmes su pradinių viešųjų pirkimų Techninėse specifikacijose nurodytais minimaliais techniniais reikalavimais saulės fotoelektriniams moduliams. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminis tiek pirminių, tiek pakeičiančių sutarčių tikslas – įrengti saulės fotovoltines elektrines – nepakito, todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad Pirkimo sutartys negalėtų būti kvalifikuotos pakeičiančiosiomis dėl iš dalies pakeistų pasiūlymų vertinimo kriterijų.
42. Kita vertus, pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis bei per protingą terminą, t. y. mažinančiomis nuostolius sąlygomis. Bylos duomenimis, Pirkimo sutartis Nr. CPO189429-23553, kurios kaina buvo 29 230 Eur, ir Pirkimo sutartis Nr. CPO195576-23817, kurios kaina buvo 68 538,64 Eur, buvo sudarytos 2022 m. vasario 3 d. Pagal pirminę rangos sutartį Nr. PK-D21-4, kurią pakeitė Pirkimo sutartis Nr. CPO189429-23553, darbų kaina sudarė 27 704 Eur, o pagal rangos sutartį Nr. PK-D21-5, kurią pakeitė Pirkimo sutartis Nr. CPO195576-23817, darbų kaina sudarė 61 461 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirminių ir naujai sudarytų sutarčių nedidelį kainų skirtumą, nėra pagrindo nuspręsti, kad minėtos naujos Pirkimo sutartys buvo sudarytos neprotingomis sąlygomis. Tačiau palyginus Pirkimo sutarties Nr. CPO201033-23817, kuri buvo sudaryta 2022 m. kovo 21 d., 104 000 Eur kainą, su pirminės rangos sutarties Nr. PK-D21-6 kaina – 61 641 Eur, matomas reikšmingas skirtumas. Toks kainų skirtumas tarp pirminės ir pakeičiančios sutarties, taip pat palyginus jį su kitų Sutarčių ir Pirkimo sutarčių kainų skirtumu, negali būti laikomas protingu. Į bylą atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, paaiškinančių tokį didelį šios kainos skirtumą.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbų kainos pabrangimą galėjo nulemti atsakovės delsimas sudaryti naująją sutartį. Nors atsakovė tvirtino, kad Pirkimo sutarties Nr. CPO201033-23817 vėlesnį sudarymą lėmė atsakovės darbuotojų užimtumas, centrinės perkančiosios organizacijos darbuotojų, atsakingų už CPO LT katalogo ir jo pagrindu vykdomų pirkimų priežiūrą, darbo metodai ir tam skiriamas laikas, tačiau šios aplinkybės iš esmės priklauso nuo minėtų institucijų darbuotojų darbo organizavimo priežasčių, tačiau jos negali būti pripažįstamos objektyviomis vėlesniam šios viešojo pirkimo sutarties sudarymui pateisinti. Pažymėtina, kad Techninė specifikacija Pirkimo sutarčiai Nr. CPO201033-23817 buvo patvirtinta dar 2022 m. sausio 18 d., ši aplinkybė paneigia atsakovės argumentus dėl tariamo centrinės perkančiosios organizacijos darbuotojų užimtumo. Pasiūlymai nurodytos sutarties sudarymui pradėti teikti tik 2022 m. kovo mėn., kai kitų dviejų Pirkimo sutarčių atveju pasiūlymai tiekėjų buvo pateikti dar 2022 m. vasario mėn. pradžioje. Taigi, nepaisant to, kad visos trys pirminės Sutartys buvo nutrauktos vienu metu, atsakovė dėl vienos iš pakeičiančių sutarčių sudarymo viešojo pirkimo procedūras pradėjo vykdyti vienu mėnesiu vėliau. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovės veiksmų standartas, Pirkimo sutartis Nr. CPO189429-23553 ir Nr. CPO195576-23817 sudarius 2022 m. vasario mėn., įrodo, kad ir šią Pirkimo sutartį ji galėjo sudaryti panašiu metu. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad tiek 2022 m. vasario 3 d. Pirkimo sutartis Nr. CPO195576-23817, tiek 2021 m. kovo 21 d. Pirkimo sutartis Nr. CPO201033-23817 buvo sudarytos su ta pačia tiekėja UAB „Ekoenergas“. Manytina, kad ankstesnis Pirkimo sutarties Nr. CPO201033-23817 sudarymas būtų padėjęs išvengti didesnių papildomų išlaidų, kadangi dėl atsakovės delsimo viešasis pirkimas buvo pradėtas ir sutartis buvo sudaryta jau po Rusijos Federacijos įsiveržimo į Ukrainą, kuris sukėlė energetinę krizę bei paskatino infliacijos augimą Europoje (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sutartis Nr. CPO201033-2381 nebuvo sudaryta per protingą terminą ir protingomis sąlygomis.
44. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmiau aptartą Pirkimo sutartį Nr. CPO201033-2381, nurodė, kad kainos pagal šią sutartį padidėjimą inter alia nulėmė Rokiškio rajoninėje katilinėje esanti šešėliavimo rizika. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ši aplinkybė, ją įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste, negalėjo lemti tokio ženklaus kainos padidėjimo. Be to, pirminės rangos sutarties Nr. PK-D21-6 kaina – 61 641 Eur, palyginus su kitų pirminių Sutarčių kainomis, taip pat buvo didžiausia. Manytina, kad būtent atsakovės delsimas sudaryti naująją sutartį nulėmė pasiūlymų kainos išaugimą.
45. Apibendrindama anksčiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas patenkinti atsakovės reikalavimus iš dalies, t. y. pripažinti Pirkimo sutartis Nr. CPO189429-23553 ir Nr. CPO195576-23817 pakeičiančiomis ir tuo pagrindu priteisti atsakovei iš ieškovės 8 603,64 Eur (1 526 Eur pagal Pirkimo sutartį Nr. CPO189429-23553 ir 7 077,64 Eur pagal Pirkimo sutartį Nr. CPO195576-23817) nuostolių atlyginimą. Šis nuostolių atlyginimo dydis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-182-933/2023 priteistomis iš ieškovės netesybomis nemažinamas, nes pastarosios netesybos buvo priteistos pagal pradinių Sutarčių 11.3 punktų nuostatas, numačiusias baudų mokėjimą už vėlavimą vykdyti įsipareigojimus, t. y. už kitokio pobūdžio sutartinių įsipareigojimų pažeidimą (plačiau žr. minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties 114–115, 122 punktus).
Dėl procesinės bylos baigties bei bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pritaikė CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl skundžiamą sprendimą pakeičia ir priteisia iš ieškovės atsakovei 8 603,64 Eur nuostolių atlyginimą.
47. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose.
49. Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-182-933/2023 pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą, t. y. atmetus ieškovės UAB „Saulės grąža“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio energija“ dėl sprendimų vienašališkai nutraukti Sutartis ir įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtais ir iš dalies patenkinus atsakovės priešieškinį – priteisus 3 600 Eur baudą, o kitą bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų priteisti 15 098,60 Eur baudų ir 56 272,64 Eur nuostolių perdavus nagrinėti iš naujo, o šia nutartimi pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priteisus 8 603,64 Eur nuostolių atlyginimą atsakovei, buvo atmesti ieškinio reikalavimai ir patenkinta 16,28 proc. priešieškinio reikalavimų (skaičiuojant nuo pradiniu priešieškiniu reikalautų sumų). Todėl pagal šią proporciją perskirstytinos pirmąjį kartą bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
50. Atsakovė AB „Panevėžio energija“ už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (pretenzijos ieškovei ir atsikirtimo į ieškovės pretenziją parengimą) ikiteisminėje ginčo stadijoje patyrė 1 381,72 Eur, už atsiliepimo į ieškovės UAB „Saulės grąža“ ieškinį bei už tripliko į ieškovės dubliką parengimą patyrė po 1 439,30 Eur, t. y. 2 878,60 Eur, už apeliacinį skundą sumokėjo 1 542 Eur žyminį mokestį bei už apeliacinio skundo parengimą patyrė 3 296,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 520,65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, teisinio atstovavimo paslaugų suteikimo aktus, mokėjimo nurodymus), patvirtinančius nurodytų bylinėjimosi išlaidų faktinį patyrimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovės prašoma priteisti 1 381,72 Eur suma už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ikiteisminėje ginčo stadijoje negali būti pripažinta šioje byloje atsakovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes vien tai, kad šios išlaidos yra procesinio pobūdžio (t. y. susijusios su pažeistos teisės gynimu), nėra pakankamas pagrindas šias išlaidas pripažinti specialia turtinių praradimų kategorija – bylinėjimosi išlaidomis (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024 113 punktą), pastarųjų atsakovei iš ieškovės nepriteisia. Taip pat teisėjų kolegija atsakovei priteisia ½ dalį bylinėjimosi išlaidų, patirtų už pirmąjį kartą pateikto apeliacinio skundo parengimą ir ½ dalį už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, viso 2 419,12 Eur ((1 542 + 3 296,23) / 2), kadangi šiuo apeliaciniu skundu buvo ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, susijusios tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio išnagrinėjimu. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 314,65 Eur ((1 780,5 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)), ši suma mažintina iki maksimaliai rekomenduojamos. Iš viso atsakovei iš ieškovės priteisiama 7 612,37 Eur (2 878,60 + 2 419,12 + 2 314,65) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškinio nagrinėjimu, patirtų pirmąjį kartą bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
51. Bylą nagrinėjant pirmąjį kartą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 1 439,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už priešieškinio parengimą bei sumokėjo už priešieškinį 1 349 Eur žyminį mokestį, kuriuos pagrindė į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaita faktūra, teisinio atstovavimo paslaugų suteikimo aktu ir mokėjimo nurodymais), t. y. iš viso 2 788,30 Eur. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovės priešieškinį parengimą patyrė 2 524,11 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo į pirmąjį kartą pateiktą atsakovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 009,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė į bylą pateiktais duomenimis (PVM sąskaitomis faktūromis su specifikacija ir mokėjimo nurodymais). Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 338,70 Eur ((1 799 Eur (užpraėjusio, t. y. 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)), ši suma mažintina iki maksimaliai rekomenduojamos. Kadangi atsakovės pirmąjį kartą pateiktu apeliaciniu skundu buvo ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, susijusios tiek su ieškinio, tiek su priešieškinio išnagrinėjimu, ieškovei iš atsakovės priteisiama ½ dalis išlaidų, patirtų atsiliepimui į šį skundą parengti, t. y. 1 169,35 Eur (2 338,70 / 2). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį (žr. šios nutarties 49 punktą), atsakovei iš ieškovės priteisiama 453,94 Eur (2 788,30 × 0,1628), o ieškovei iš atsakovės 3 092,16 Eur ((2 524,11 + 1 169,35) × 0,8372). Taigi, iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 8 066,31 Eur (7 612,37 + 453,94), o ieškovei iš atsakovės – 3 092,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąjį kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
52. Lietuvos apeliaciniam teismui perdavus bylos dalį dėl nuostolių pagal atsakovės priešieškinį priteisimo pirmosios instancijos teismas pastarojo netenkino, tačiau šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisus iš ieškovės atsakovei 8 603,64 Eur nuostolių, buvo patenkinta 16,88 proc. priešieškinio reikalavimų (įvertinus atsakovės 2023 m. gegužės 5 d. patikslintu priešieškiniu reikalaujamą priteisti nuostolių atlyginimo dydį – 50 962,64 Eur).
53. Atsakovė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė. Ieškovė pateikė prašymą dėl 2 355,27 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į patikslintą priešieškinį parengimą bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą su suteiktų paslaugų detalizacija bei mokėjimo nurodymą). Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma atitinka Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme patenkintų ir atmestų patikslinto priešieškinio reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 957,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 355,27 × 0,8312), patirtų bylą antrąjį kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 016,45 Eur (8 066,31 – 3 092,16 – 1 957,70) bylinėjimosi išlaidų.
54. Atsakovė pateikė prašymą dėl 989 Eur žyminio mokesčio už antrąjį kartą pateiktą apeliacinį skundą, 3 060,15 Eur už šio apeliacinio skundo bei 1 197,95 Eur atsiliepimo į atsakovės antrąjį kartą pateiktus apeliacinius skundus dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė pateikė prašymą dėl 3 239,78 Eur už atsiliepimo į atsakovės antrąjį kartą pateiktą apeliacinį skundą bei 822,80 Eur už antrąjį kartą pateiktų apeliacinių skundų parengimą. Šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (PVM sąskaita faktūra, sąskaita su suteiktų paslaugų detalizacija, teisinio atstovavimo paslaugų suteikimo aktas ir mokėjimo nurodymai) teismui pateikti.
55. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas (žr. šios nutarties 47 punktą). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeičiamos nepriklausomai nuo ieškovės apeliaciniuose skunduose dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovės atsiliepimuose į šiuos apeliacinius skundus išdėstytų argumentų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir atsakovės išlaidos už atsiliepimų į šiuos skundus parengimą neskirstomos.
56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį – 2 623,66 Eur ((2018,2 Eur (užpraėjusio, t. y. 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 2,5 (koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 punktą)) bei į patenkintų ir atmestų atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų dalį, teisėjų kolegija atsakovei iš ieškovės priteisia 683,50 Eur ((989 Eur + 3 060,15 Eur) x 0,1688), bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovės – 2 180,79 Eur (2 623,66 x 0,8312) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikusi priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo įskaitymą, teisėjų kolegija ieškovei iš atsakovės priteisia 1 497,29 Eur (2 180,79 – 683,50) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir 2023 m. lapkričio 13 d. papildomą sprendimą pakeisti ir jų rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ (juridinio asmens kodas 147248313) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės grąža“ (juridinio asmens kodas 302766036) 8 603,64 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus tris eurus 64 ct) nuostolių atlyginimo.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ (juridinio asmens kodas 147248313) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės grąža“ (juridinio asmens kodas 302766036) 3 016,45 Eur (tris tūkstančius šešiolika eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės grąža“ (juridinio asmens kodas 302766036) iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ (juridinio asmens kodas 147248313) 1 497,29 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė