Administracinė
byla Nr. AS556-639/2010
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės
Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės
bendrovės ,,EVA GRUPĖ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,EVA GRUPĖ“ skundą atsakovams
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei
mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
2010 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas uždaroji
akcinė bendrovė (toliau – ir pareiškėjas, UAB „EVA GRUPĖ“) pateikė
patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo dalį Nr. 14-14-14918 dėl 8
619,45 Lt PVM delspinigių išieškojimo; 2) panaikinti 2010 m. kovo 4 d. 8 619,45
Lt delspinigių sumos nuskaitymą ne ginčo tvarka ir įpareigoti Vilniaus
apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti likusią 7007,95 Lt
delspinigių sumą pareiškėjui; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. atsakymą Nr.
(17.2)-46-12939; 4) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 24 d. atsakymą Nr. (24.6-31-5)-R-5198;
5) iš esmės išnagrinėti skundą ir atleisti pareiškėją nuo likusių 7007,95 Lt
delspinigių sumos arba įpareigoti tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Kartu su skundu pateiktas prašymas
atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo dalies Nr. 14-14-14918 bei Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. atsakymo
Nr. (17.2)-46-12939 panaikinimo. Paaiškino, kad Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 14-14-14918 skundė
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Atsikirtimų nagrinėjimo
skyriui. Vėliau minėtą sprendimą ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. atsakymą Nr. (17.2)-46-12939 skundė
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
bei Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri
pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą ir pasiūlė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį
teismą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo
3 d. nutartimi prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr.
14-14-14918 dalies bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (17.2)-46-12939 panaikinimo nepatenkino.
Teismas atsisakė priimti UAB „EVA GRUPĖ“ patikslintą skundą dalyje, kurioje
prašoma: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 14-14-14918 dalį dėl 8 619,45 Lt PVM
delspinigių išieškojimo; 2) panaikinti 2010 m. kovo 4 d. 8 619,45 Lt
delspinigių sumos nuskaitymą ne ginčo tvarka ir įpareigoti Vilniaus apskrities
valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti likusią 7 007,95 Lt delspinigių sumą
pareiškėjui; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (17.2)-46-12939;
4) iš esmės išnagrinėti skundą ir atleisti pareiškėją nuo likusių 7 007,95 Lt
delspinigių sumos arba įpareigoti tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas priėmė UAB „EVA GRUPĖ“
patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 24
d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-5198 (Administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 37 str. 1, 4
d.).
Teismas konstatavo, jog, vadovaujantis Mokesčių
administravimo įstatymo 146 straipsnio 1 dalimi, skundai dėl mokesčių
administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje,
jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus
sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės,
nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 33
straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip,
skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo
skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą
(neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo
dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo
įvykdymo terminas. Teismas nustatė, kad skundžiamą Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 14-14-14918
pareiškėjas gavo 2010 m. kovo 8 d. Skundą dėl šio sprendimo dalies panaikinimo
pareiškėjas teismui pateikė 2010 m. rugpjūčio 23 d., t. y. praleidęs įstatymo
nustatytą apskundimo terminą. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendime
Nr. 14-14-14918 išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas, ja
nesivadovaudamas, 2010 m. kovo 15 d. minėtą sprendimą
apskundė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Atsikirtimų
nagrinėjimo skyriui. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m.
balandžio 13 d. raštu Nr. (17.2)-46-12939 išaiškino, kad priimti sprendimą dėl
atleidimo nuo delspinigių nėra pagrindo bei atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai,
kad skundai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, nenurodytų Mokesčių
administravimo įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, kuriais mokestiniai
ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka. Prašomą panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (17.2)-46-12939
pareiškėjas gavo 2010 m. balandžio 16 d., taigi Administracinių bylų teisenos
įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo padavimo
terminas taip pat praleistas. Tai, kad pareiškėjas ne tiesiogiai kreipėsi į
teismą, o į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos bei Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, laikytina jo pasirinktu elgesio variantu ir negali būti
pripažįstama objektyvia aplinkybe, dėl kurios nustatytu laiku UAB „EVA GRUPĖ“
negalėjo kreiptis į teismą. Tai rodo, kad pareiškėjas, turėdamas kvalifikuotų
darbuotojų, buvo nepakankamai rūpestingas įgyvendindamas savo teisę į gynybą.
Kitų objektyvių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą,
pareiškėjas nenurodė. Todėl tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą
terminą skundui paduoti nėra įstatyminio pagrindo (ABTĮ 34 str.). Remiantis
tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d.
sprendimo dalies Nr. 14-14-14918 dėl 8 619,45 Lt PVM delspinigių išieškojimo
bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13
d. sprendimo Nr. (17.2)-46-12939 panaikinimo atsisakė priimti, kaip paduotą
praleidus skundo padavimo terminą ir teismui atsisakius šį terminą atnaujinti. Teismas
nurodė, kad pareiškėjo antrasis ir penktasis patikslinto skundo reikalavimai yra
išvestiniai iš pirmojo, todėl, atsisakius priimti skundą dalyje dėl pirmojo
reikalavimo, nenagrinėtini ir minėti antrasis bei penktasis patikslinto skundo
reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad patikslintas skundas dalyje dėl Valstybinės
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010
m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (24.6-31-5)-R-5198 panaikinimo iš esmės atitinka
ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, todėl priimtinas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį dalyje,
kur atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo
Nr. 14-14-14918 dalies panaikinimo ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (17.2)-46-12939 panaikinimo; panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį dalyje,
kur atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje, kurioje prašoma
panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3
d. sprendimo Nr. 14-14-14918 dalį dėl 8 619,45 Lt PVM
delspinigių išieškojimo, ir panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (17.2)-46-12939; išspręsti
klausimą iš esmės ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr.
14-14-14918 dalies, kuria nuspręsta išieškoti iš UAB „EVA GRUPĖ“ 8 619,45 Lt
delspinigių, ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m.
balandžio 13 d. sprendimo Nr. (17.2)-46-12939 panaikinimo paduoti, priimti patikslintą
skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 14-14-14918 dalį dėl 8
619,45 Lt PVM delspinigių išieškojimo, ir panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. (17.2)-46-12939. Atskirasis
skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundo
pateikimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nuo pat skundžiamo
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d.
sprendimo Nr. 14-14-14918 gavimo dienos apeliantas aktyviai gynė savo pažeistas
teises ir teisėtus interesus - norėdamas taikiai išspręsti ginčą su mokesčių
administratoriumi, 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę
mokesčių inspekciją su prašymu atleisti nuo apskaičiuotų delspinigių ir
grąžinti išieškotus į biudžetą delspinigius, paaiškinant, jog mokestinė
nepriemoka atsirado ne dėl apelianto kaltės (pasikeitė PVM įstatymo nuostatų
dėl PVM atskaitos aiškinimas); 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijai atsisakius grąžinti išieškotus delspinigius, pareiškėjas
su prašymu grąžinti delspinigius 2010 m. balandžio 29 d. kreipėsi
į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos bei 2010 m.
birželio 10 d. kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie LR Vyriausybės. Tiek
VMI, tiek Mokestinių ginčų komisija atsisakė nagrinėti apelianto skundus.
2. Pareiškėjo manymu, siekis išspręsti
ginčą su mokesčių administratoriumi ne teismo tvarka, taikiai ir operatyviai
turi būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą skundui
paduoti. Tokios pačios nuomonės buvo ir teismas, 2010 m. rugpjūčio 25 d.
nutartyje padaręs išvadą, kad apeliantas aktyviai siekė apginti savo pažeistas
teises bei pripažino, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių
priežasčių.
3. Skundas dėl 2010 m. gegužės 24 d. rašto
Nr. (24.6-31-5)-R-5198 yra tampriai susijęs su Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 14-14-14918 bei Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr.
(17.2)-46-12939 ir būtų neprotinga bei neteisinga neišnagrinėti klausimų dėl
šių VMI sprendimų teisėtumo kartu.
4. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. (24.6-31-5)-R-5198 buvo
atsisakyta nagrinėti apelianto skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 14-14-14918 ir Vilniaus apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr.
(17.2)-46-12939, t. y. atsisakyta spręsti klausimą dėl išieškotų delspinigių
grąžinimo. Tokiu atveju, teisme išnagrinėjus tik vieną 2010 m. gegužės 24 d.
sprendime Nr. (24.6-31-5)-R-5198 keliamą Valstybinės mokesčių inspekcijos
kompetencijos nagrinėti apelianto skundą klausimą, bet iš esmės neišnagrinėjus
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d.
sprendimo Nr. 14-14-14918 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. (17.2)-46-12939 teisėtumo,
būtų pažeistas ABTĮ nustatytas teisės kreiptis gynybos į teismą principas,
kadangi proceso tikslas būtų ne teisingumo vykdymas, o sprendimas klausimo,
kurio išnagrinėjimas (nesvarbu koks būtų teismo sprendimas) neturėtų įtakos
pažeistoms apelianto teisėms.
5. Skundžiama teismo nutartis neatitinka
2010 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje nustatytai teisės aiškinimo taisyklei. Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartyje klausimas dėl
praleisto termino atnaujinimo analogiškoje situacijoje išspręstas priešingai,
nei jis buvo sprendžiamas 2010 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Mokesčių administravimo įstatymo 146
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo
pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo,
taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų
nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami
Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas padarė
faktinėmis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Vilniaus
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3
d. sprendimo Nr. 14-14-14918 dalies, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. rašto Nr. (17.2)-46-12939 panaikinimo ir panaikinimo
2010 m. kovo 4 d. 8 619,45 Lt delspinigių sumos nuskaitymo ne ginčo tvarka ir
įpareigojimo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekciją grąžinti
likusią 7 007,95 Lt delspinigių sumą pareiškėjui teismui padavė praleidęs
įstatymo nustatytą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 1 d.). Byloje
nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju praleistas skundo padavimo teismui
terminas.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog
pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali
atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios
priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti
aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per
atstovą, ginti savo pažeistas teises, ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Pareiškėjo manymu, siekis išspręsti ginčą
su mokesčių administratoriumi ne teismo tvarka, taikiai ir operatyviai turi
būti laikomas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjo teigimu, skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (24.6-31-5)-R-5198
yra tampriai susijęs su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 14-14-14918 bei Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. atsakymu Nr.
(17.2)-46-12939 ir būtų neprotinga bei neteisinga neišnagrinėti klausimų dėl šių
sprendimų teisėtumo kartu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo
argumentus, byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo
išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės objektyviai netrukdė jam laiku
kreiptis į teismą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu
atveju pareiškėjo keliamam ginčui nėra taikoma Mokesčių administravimo įstatyme
numatyta privaloma ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra
pagrindo teigti, jog skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (24.6-31-5)-R-5198
yra tampriai susijęs su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
2010 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 14-14-14918 bei Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. atsakymu Nr.
(17.2)-46-12939 ir būtų neteisinga neišnagrinėti klausimų dėl šių sprendimų
teisėtumo kartu.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria
pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad pareiškėjas siekė
ginčą išspręsti taikiai, neteisminiu būdu, tik parodo jo pasirinktą savo teisių
gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jo valios. Ši aplinkybė
pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta svarbia termino skundui
paduoti praleidimo priežastimi. Pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, nusprendė
savo teises ginti kitais, ABTĮ nenumatytais, būdais. Dėl šios priežasties nėra
jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą
pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5
straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji
gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų
kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis
teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjas neveikė tokiu
būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą
teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo
prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių
ir skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 14-14-14918 dalį dėl 8
619,45 Lt PVM delspinigių išieškojimo, 2010 m. kovo 4 d. 8 619,45 Lt
delspinigių sumos nuskaitymą ne ginčo tvarka ir įpareigoti Vilniaus apskrities
valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti likusią 7
007,95 Lt delspinigių sumą pareiškėjui, panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. atsakymą Nr. (17.2)-46-12939, pagrįstai
atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė
priimti pareiškėjo skundą dalyje, kurioje prašoma iš esmės išnagrinėti skundą
ir atleisti pareiškėją nuo likusių 7 007,95 Lt delspinigių sumos arba
įpareigoti tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos, motyvuodamas tuo, kad šis skundo
reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo pareiškėjo reikalavimo panaikinti
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 3 d.
sprendimo Nr. 14-14-14918 dalį dėl 8 619,45 Lt PVM delspinigių išieškojimo.
Kaip matyti iš skundžiamo Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 24
d. rašto Nr. (24.6-31-5)-R-5198, šiuo raštu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo
skundą dėl išieškotų delspinigių grąžinimo. Tad pirmosios instancijos teismui
priėmus nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr.
(24.6-31-5)-R-5198 panaikinimo, turėtų būti priimtinas, kaip susijęs su
ketvirtuoju pareiškėjo reikalavimu, ir pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės
išnagrinėti skundą ir atleisti pareiškėją nuo likusių 7 007,95 Lt delspinigių
sumos arba įpareigoti tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos
Respublikos finansų ministerijos.
Esant
tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010
m. rugsėjo 3 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą
dalyje dėl reikalavimo iš esmės išnagrinėti skundą ir atleisti pareiškėją nuo
likusių 7 007,95 Lt delspinigių sumos arba įpareigoti tai padaryti Valstybinę
mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naikintina,
ir ši pareiškėjo skundo dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui priėmimo
klausimui iš naujo spręsti.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo
151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,EVA GRUPĖ“ atskirąjį
skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo
3 d. nutartį pakeisti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo
3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo
iš esmės išnagrinėti skundą ir atleisti pareiškėją nuo likusių 7 007,95 Lt
delspinigių sumos arba įpareigoti tai padaryti Valstybinę mokesčių inspekciją
prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, panaikinti ir skundo šio dalyje
priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.
rugsėjo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
|
|
|
Laimė Baltrūnaitė
|
|
|
Arūnas Sutkevičius
|