Administracinė byla Nr. AS-184-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04161-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:        

I.

Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. 1SS-2209-(10.5.) bei įpareigoti NŽT inicijuoti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas iki nustatyto termino turėjo pateikti skundą su patikslintas reikalavimais, t. y. turėjo papildomai suformuluoti reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 16 d. prašymą bei reikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo / pakeitimo (jei toks buvo priimtas), kuriuo NŽT buvo atsisakiusi tenkinti pareiškėjo prašymą inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas. Teismas dėl antrojo skundo reikalavimo pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nėra kreipęsis į NŽT su prašymu inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti reiškiamas. Toks reikalavimas galimas skundžiant konkretų administracinį aktą, kuriuo pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo projekto patikslinimo buvo atsisakyta patenkinti.

        Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo suformulavo reikalavimą dėl įpareigojimo NŽT išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 16 d. prašymą (patikslinto skundo 4.1 punktas). Pareiškėjas paliko reikalavimą dėl įpareigojimo inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas, nesuformuluodamas reikalavimo dėl administracinio akto, kuriuo (kuriais) tokį prašymą buvo atsisakyta patenkinti (patikslinto skundo 4.2 punktas) panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjui pakartotinai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas iki nustatyto termino turėjo pateikti skundą su patikslintais reikalavimais, atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus argumentus.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 11 d. pateikė skundą, kuriame paliko reikalavimą dėl NŽT 2018 m. spalio 29 d. rašto Nr. 1SS-2209-(10.5.) panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 16 d. prašymą, taip pat suformulavo papildomą reikalavimą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) panaikinimo bei prašė įpareigoti NŽT inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) panaikinimo paduoti. Prašymą atnaujinti terminą grindė tuo, kad: atsakovas įvairių žodinių ir rašytinių interpretacijų pagrindu pareiškėją įvėlė į nesibaigiančių diskusijų ir derybų procesą; atsakovas piktnaudžiavo pareiškėjo geros valios siekiu išspręsti ginčą ne konfliktiniu būdu; pareiškėjas tikėjosi teisėtų lūkesčių realizavimo; išnaudojus visus keliamo ginčo sprendimo būdus, liko tik paskutinis, teisminis ginčo sprendimo būdas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino, priėmė pareiškėjo 2019 m. sausio 11 d. skundą dalyje dėl NŽT 2018 m. spalio 29 d. rašto Nr. 1SS-2209-(10.5.) panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 16 d. prašymą. Teismas skundą dalyje dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) panaikinimo ir įpareigojimo inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas, atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti atnaujinimo aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą, todėl skundas dalyje dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) panaikinimo netenkintinas ir skundas šioje dalyje nepriimamas. Atitinkamai atsisakytinas priimti ir išvestinis reikalavimas – įpareigoti NŽT inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti 2019 m. sausio 11 d. patikslinto skundo dalį, panaikinti ir atnaujinti šios skundo dalies padavimo terminą.

Pareiškėjo teigimu, teismo nutartis yra formali, priimta suabsoliutinant apskundimo teismui terminą. Terminą skundo daliai paduoti praleido, nes Žemės sklypo kadastrinius matavimus bandė derinti su atsakovu taikiai, derybų keliu, tačiau nesėkmingai, ypač iki Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-10581-295/2013 priėmimo, kuriuo panaikinta atsakovo atstovo provokacinė, absurdiška versija. Šio teismo nutarimo pagrindu atsakovas 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2017 m. sausio 3 d. sprendimais užbaigė kadastrinių matavimų suderinimą, bet vėliau nurodytus sprendimus atšaukė. Atsakovas piktnaudžiavo pareiškėjo geranoriškumu, dėl ko buvo pažeistas pareiškėjo teisėtų lūkesčių principas. Nurodytos aplinkybės yra svarbios priežastys, pateisinančios skundo padavimo teismui termino praleidimą.

Pareiškėjas pažymi, kad neatnaujinus skundo padavimo termino dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) panaikinimo, nepagrįstai atsisakyta priimti ir reikalavimą įpareigoti NŽT inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas. Pareiškėjo teigimu, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra išvestinis, jis yra savarankiška skundo dalis.

Atsakovas NŽT, atstovaujamas NŽT Vilniaus skyriaus, atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas nurodo, kad atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atskirojo skundo motyvai paremti abstrakčiais pamąstymais. Skundo dalies padavimo teismui terminas pareiškėjo praleistas dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio, nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo individuali S. B. įmonė „Matininkas“ atsiliepime prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti pareiškėjo skundą ir jį tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad atskirajame skunde yra nurodytos objektyvios, tikrovę atitinkančios aplinkybės. Atsakovas, tinkamai neatlikdamas jo kompetencijai priskirtų pareigų, neinicijuoja klaidingų kraštinių ilgių šiaurinėje Žemės sklypo pusėje patikslinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte. Atsakovo teiginiai dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų neatitikimo žemės reformos žemėtvarkos projektui nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalis, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dalyje dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti skundą šioje dalyje bei išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas.

Pareiškėjas prašo atnaujinti skundo teismui padavimo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) panaikinimo terminą.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą.

ABTĮ

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Pareiškėjas neginčija, kad praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ką patvirtina jo pirmosios instancijos teismui 2019 m. sausio 11 d. pateiktas prašymas dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo (b. l. 54).

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje AS552-642/2013).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusioms pareiškėjui kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos pareiškėjo teisės.

Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, šiuo atveju galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio būdus, kad skundą paduotų teismui nustatytu terminu. Bandymas išspręsti ginčą taikiai pagrįstai nelaikytas svarbia termino praleidimo priežastimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Taip pat pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Taigi pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą, kadangi jos priklausė išimtinai nuo pareiškėjo valios ir atspindi pareiškėjo pasirinkto elgesio modelį.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, vadovaujantis nuo 1991 metų vietovėje esamais, šį sklypą ženklinančiais gelžbetoniniais riboženkliais, kurie žymi šio sklypo ir gretutinių žemės sklypų bendras ribas. Pareiškėjo teigimu, šis reikalavimas teismo nepagrįstai įvertintas kaip išvestinis.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje teisingai pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS756-868/2011).

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) patvirtina, kad pareiškėjas prašė NŽT inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą, tačiau nurodytu sprendimu buvo atsisakyta prašymą patenkinti. Pareiškėjo NŽT 2018 m. spalio 16 d. pateikto prašymo duomenimis pareiškėjas į NŽT kreipėsi prašydamas: atlikti patikrą ir leisti užbaigti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7937-0002:500, tiksliuosius kadastrinių matavimų darbus; įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių parengti naują išvadą; suderinti parengtas kadastrines bylas ir leisti jas įregistruoti VĮ Registrų centras. Taigi, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) buvo išspręstas pareiškėjo prašymas dėl Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą įpareigoti NŽT inicijuoti Žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimą laikė savarankišku reikalavimu ir, neatnaujinęs skundo dalies dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 49.SJN-721-(14.49.105) padavimo termino, šią skundo dalį atsisakė priimti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo patikslinto skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo ginčijama nutarties dalis paliktina nepakeista. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atskiruoju skundu ginčijamą 2019 m. sausio 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

        Teisėjai         Stasys Gagys

                Romanas Klišauskas

                Gintaras Kryževičius