Civilinė byla Nr. e2S-573-614/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35424-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.;
(S)
3.3.2.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nill Nill“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo M. K. atskirasis skundas ir panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 12 100 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, o šio turto esant nepakankamai – areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas bei turtines teises. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovo nekilnojamasis turtas yra arba įkeistas ir/arba areštuotas, todėl išieškojimas būtų apsunkintas, be to, šiuo metu prieš atsakovą yra inicijuota ir daugiau turtinio pobūdžio bylų dėl didelių sumų priteisimo, vienoje jų pritaikytas atsakovo turto areštas 20 000 Eur sumai. Todėl yra grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir ieškovės naudai 12 100 Eur sumai areštavo atsakovui M. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo turto, areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir/ar pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, taip pat leidžiant atsakovui mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškove pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
- Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį. Nurodė, kad jam reikalavimo suma, palyginus su jo turimo turto verte, nėra didelė. Atsakovui priklauso žemės sklypas su priklausiniais ir namas, esantys (duomenys neskelbtini), ir vien tik namo vertė siekia 138 438 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 80 000 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 118 000 Eur; be to, atsakovas 2017 m. rugsėjo 11 d. įsigijo dar vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovo gaunamos pajamos taip pat yra ženkliai didesnės nei ieškinio suma: 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas gavo 275 780,06 Eur pajamų, o 2016 m. atsakovo pajamos viršijo 700 000 Eur, 2015 m. – 500 000 Eur. Be to, atsakovas savo profesinę civilinę atsakomybę yra apdraudęs privalomuoju draudimu, draudimo apsauga galioja 100 000 Eur sumai, todėl galimai patenkinus ieškovės ieškinį, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Pagal naujausius Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), jokių areštų uždėta nėra. Atsakovas nesielgia nesąžiningai ir nesiekia turto perleisti, paslėpti, priešingai – gausina savo turimą turtą – 2017 m. rugsėjo 11 d. įsigijo dar vieną žemės sklypą, o 2017 m. rugsėjo 12 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. – du automobilius Porsche.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo M. K. turto areštas ir atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
- Teismas pripažino, kad atsakovo gaunamos pajamos, turimi piniginių lėšų likučiai sąskaitose, nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jo vertė įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, atsakovo veiksmai (nekilnojamojo, kilnojamojo turto įsigijimas) liudija, kad atsakovas nesiekia turto paslėpti, perleisti, todėl teismas sprendė, kad byloje paneigta grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Be to, atsakovas yra apdraudęs ir savo profesinę civilinę atsakomybę 100 000 Eur sumai, todėl, atsižvelgdamas į ieškiniu keliamus reikalavimus – 12 100 Eur, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimų įgyvendinimas būtų užtikrintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atskirajame skunde ieškovė UAB „NILL NILL“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Atsakovas į bylą pateikė banko sąskaitų išrašus, tačiau didelės apyvartos buvimas jose savaime negali būti tapatinamas su gera finansine būkle. Atsakovo nurodomi sąskaitų likučiai nepatvirtina, jog sąskaitose esančios lėšos priklauso būtent atsakovui. Tai gali būti deponuotos lėšos, šios lėšos taip pat gali priklausyti kitiems advokatams, dirbantiems advokato M. K. kontoroje.
- Atsakovas yra pateikęs duomenis tik apie pajamas, tačiau byloje nėra jokios informacijos apie atsakovo turimus įsipareigojimus, kurie gali ir viršyti turimo turto vertę.
- Šiuo metu prieš atsakovą yra inicijuota ir daugiau turtinio pobūdžio bylų, atsakovo turtui yra taikomas areštas.
- Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas M. K. teismo prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
- Pirmosios instancijos teismas, vienu iš motyvu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikė aplinkybę kad atsakovas savo profesinę atsakomybę yra apdraudęs 100 000 Eur sumai ir ieškovė šio teismo motyvo neginčija, taigi ieškovė sutinka, kad draudimo apsauga visiškai užtikrins galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
- Ieškovė nurodo, kad beveik visas atsakovo turtas yra įkeistas arba areštuotas. Tačiau šių argumentų pagrindimui ieškovė su atskiruoju skundu nepateikia jokių įrodymų.
- Atsakovas advokato veiklą vykdo savarankiškai, o ne įsteigtos advokatų profesinės bendrijos pagrindu, todėl visos lėšos, gautos už atsakovo teiktas paslaugas yra atsakovo gautos lėšos, ne trečiųjų ieškovės neįvardintų advokatų, o atsakovo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
- Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
- Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovo M. K. atskirasis skundas ir panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra teisėta ir pagrįsta.
- Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
- Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje yra paneigta grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, kadangi atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jo turtinė padėtis yra gera. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
- Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo sąskaitose piniginių lėšų likučiai 2017 m. rugsėjo 16- 19 d. bendrai sudarė apie 130 000 Eur, 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas gavo 275 780,06 Eur pajamų, tuo tarpu 2016 m, atsakovo pajamos viršijo 700 000 Eur, 2015 m. - 500 000 Eur. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo sąskaitose esančios lėšos gali priklausyti kitiems asmenims, tačiau tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad banko sąskaita, kurios išrašai yra byloje, yra atidaryta jo vardu kaip asmeninė jo banko sąskaita. Pažymėtina, kad aplinkybių, patvirtinančių sąlygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti kitai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus. Todėl byloje nesant įrodymų, jog šiose sąskaitose yra trečiųjų asmenų lėšos, tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
- Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui priklauso keli nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypas su priklausiniais ir namas, esantys (duomenys neskelbtini). Vien gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 138 438 Eur. Taip pat atsakovui priklauso ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra didesnė nei 80 000 Eur. Įvertinus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto ir pajamų, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju būtų pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas ketintų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti ar padaryti neįmanomą galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Nors dalis atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto yra apsunkinta hipoteka, o dalis - ir areštuota, tačiau tai savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados apie ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, nes pats turto įkeitimo faktas nepaneigia atsakovo turimo turto vertės ir jo nesumažina.
- Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.). Taigi vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, jog priešinga šalis vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė, prašydama areštuoti atsakovo turtą, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto atsakovo atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Todėl ieškovei neįrodžius atsakovo nesąžiningumo (nesant objektyvių duomenų, jog atsakovas ketina perleisti, apsunkinti turimą turtą ar pan.), ieškovės argumentas tik dėl reikalavimo sumos dydžio neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, šiuo atveju neįrodyta (CPK 185 str.).
- Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovo atžvilgiu yra iškelta daug civilinių bylų, taip pat savaime nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog dalis teisminių ginčų, kuriuose atsakovas yra M. K., yra iškelta pačios ieškovės UAB „Nill Nill“ ir jos vadovo P. P., o ne kitų atsakovo kreditorių, todėl ir spręsti, kad atsakovas sistemingai ar piktybiškai vengia įsipareigojimų savo kreditoriams vykdymo, pagrindo nėra (CPK 179 str. 3 d.).
- Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas spendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė