Baudžiamoji byla Nr. 2A-7-1-1073/2018
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.15.2.5.1;
1.1.8.10.5;
1.1.8.10.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Eligijaus Gladučio, Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gyčiui Ivanauskui,
nuteistajam A. A. (vaizdo konferencijos būdu),
jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,
teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo A. A. pareiškimą atnaujintą baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nuteistojo pareiškimą tenkinti, ir prokuroro, prašiusio nuteistojo pareiškimą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
1. Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendžiu A. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis: A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi nuteistojo A. A. kasacinis skundas atmestas.
2. A. A. nuteistas už tai, kad, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe kartu su R. B., R. R. (byla nutraukta 2006 m. gegužės 16 d. suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai), R. Č., E. B. (byla nutraukta jiems mirus) ir D. S. (atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu), 1996 m. gegužės 14 d. Telšiuose A. A. organizavus jų bendrą susitikimą, kurio metu jie aptarė apiplėšimo planą, pasiskirstė vaidmenimis ir sutarė plėšimo tikslu įsibrauti į patalpas, panaudoti šaunamąjį ginklą, peilį ir pagrobti Kirgizijos piliečių turtą, 1996 m. gegužės 15 d., apie 4.30 val., R. Č., R. B., D. S., E. B. ir R. R., pastarajam rodant kelią, tyrimo metu nenustatytu „Audi“ automobiliu nuvyko į sodininkų bendriją „Putinas“, esančią Telšių rajono Siraičių kaime; R. R. parodžius A. S. sodo namelį ir pasilikus saugoti automobilio, E. B. saugant lauko duris, R. Č., R. B. ir D. S. per antro aukšto langą įsibrovė į sodo namelį, kur, grasindami panaudoti smurtą, t. y. nukreipdami į nukentėjusiuosius šaunamąjį ginklą – tyrimo metu nenustatyto kalibro ir modelio revolverį, peilius ir kuoką, užpuolė Kirgizijos piliečius J. F., S. M. ir G. I.. Grumtynių metu R. Č., R. B. ir D. S. bendrais suderintais veiksmais sudavė nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas daugybinius smūgius rankomis, peiliais, kuoka ir taip padarė J. F. ir G. I. nežymius sveikatos sutrikdymus, o S. M. sunkų sveikatos sutrikdymą; po to pagrobė iš G. I. ir J. F. po 10 000 JAV dolerių iš kiekvieno, šiuos pinigus tarpusavyje pasidalijo, tokiu būdu A. A. pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 20 000 JAV dolerių.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pagal nuteistojo A. A. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atnaujinta baudžiamoji byla, kurioje priimtas Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. nuosprendis, ir ši byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
4. Pareiškimu nuteistasis A. A. prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir ištaisius BK 63 straipsnio taikymo pažeidimus sumažinti jam Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę iki penkiolikos metų laisvės atėmimo.
4.1. Pareiškėjas nurodo, jog teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Pareiškime cituojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5, 10 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 101 straipsniu bei 14 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 4 straipsnio ištrauka, kurioje nurodyta, kad jeigu nusikalstama veika, padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikuojama pagal naująjį BK, skiriamos naujajame BK numatytos bausmės ir taikomos jų skyrimo taisyklės. Jeigu už pakartotines nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., bausmė skiriama pagal naujojo BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles, galutinė bausmė negali būti griežtesnė už senojo BK straipsnio, numatančio atsakomybę už pakartotines veikas, sankcijoje numatytą maksimalią bausmę. Pareiškėjo teigimu, senasis BK numatė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę penkiolikai metų, todėl taikant naujojo BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas jam negalėjo būti paskirta griežtesnė nei penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
4.2. Pareiškime taip pat nurodoma, kad, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų padarymo laiką, jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.
5. Nuteistojo A. A. pareiškimas atmestinas.
Dėl bausmių bendrinimo
6. Nuteistojo A. A. pareiškime aiškiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, nurodant BK 63 straipsnio 9 dalies pažeidimą (BPK 451 straipsnio 3 punktas), grindžiamas tuo, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį BK už kelias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė negalėjo viršyti penkiolikos metų laisvės atėmimo, tačiau teismas, bendrindamas bausmes, paskyrė jam laisvės atėmimą šešiolikai metų.
6.1. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
6.2. Pastebėtina, kad dalinis bausmių sudėjimas yra savitas bausmių apėmimas; dalis, kartais ir nemaža, gali išnykti asmeniui skiriamoje galutinėje bausmėje. Taip pat akcentuotina, kad įstatyme nėra ir negali būti suformuluoti racionalūs, teisingi, tinkami kiekvienai situacijai šio bausmių sudėjimo būdo taikymo kriterijai. Pripažindamas šią situaciją bei ją detalizuodamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282/2005, 2K-P-193/2007) deklaruoja bendrą bausmių bendrinimo principą – teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo užtikrinti, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip pat, kaip tai būtų daroma ne keliais, o vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Šis principas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra detalizuojamas taikant trijų dėmenų taisyklę: bausmės turi būti pridedamos prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų; iš dalies turi būti pridedamos už kitas veikas paskirtos švelnesnės bausmės; galutinė subendrinta bausmė turi būti griežtesnė už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, kolegija konstatuoja, kad bausmių bendrinimo atveju maksimalią subendrintos bausmės trukmę nustato baudžiamojo įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos, už kurią paskirta griežčiausia bausmė ir prie kurios yra pridedamos likusios bausmės, padarymo metu.
6.3. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, panaikinus Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 10 d. išteisinamąjį nuosprendį, A. A. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams už 1996 m. gegužės 14–15 d. padarytą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme ir A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų. Minėtos nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, galiojusio 1961 m. BK 42 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (kurie atitinka 2000 m. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus) subendrinta bausmė negali viršyti penkiolikos metų laisvės atėmimo (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija). Ši nuostata turėtų reikšmės tik tuo atveju, jei visos nusikalstamos veikos, už kurias paskirtos bausmės bendrintinos nurodytu pagrindu, būtų padarytos galiojant nurodytai nuostatai arba bausmė už nusikalstamą veiką, padarytą nurodytos redakcijos galiojimo metu, būtų griežčiausia ir prie jos būtų pridedamos kitos bausmės. Iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžio turinio matyti, kad A. A., be kitų nusikaltimų, padarytų galiojant 1995 m. birželio 8 d. įstatymo redakcijai, nuteistas dar ir už tokias nusikalstamas veikas kaip dalyvavimas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 straipsnio 2 dalis), turto prievartavimai (BK 181 straipsnio 1, 2 dalys) ir kt., kurios buvo padarytos po 1997 m. vasario 7 d., t. y. po to, kai įsigaliojo 1961 m. BK 42 straipsnio pakeitimas, numatęs, kad subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo (1997 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. VIII-94 redakcija). 2000 m. BK 63 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad tuo atveju, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis nusikaltimų, už kuriuos skirta griežčiausia bausmė, buvo padaryti galiojant 1997 m. sausio 23 d. ir vėlesnėms įstatymo redakcijoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtą laisvės atėmimo septyneriems metams bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinusi su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausme ir A. A. paskyrusi galutinę subendriną bausmę – laisvės atėmimą šešiolikai metų, tinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.
7. Nėra pagrindo spręsti ir apie netinkamai parinktą bausmių bendrinimo būdą. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad veikos padarytos panašiu metu, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.
7.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas).
7.2. Teismų praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015, 2K-329-976/2017). Nagrinėjamu atveju A. A. nuteistas skirtingais nuosprendžiais už skirtingas veikas, taigi nėra teisinio pagrindo daryti išvadą dėl nusikalstamų veikų idealiosios sutapties. Vien tai, kad veikos padarytos panašiu metu, nepatvirtina šių veikų idealios sutapties. Iš minėtų nuosprendžių turinio matyti, kad nuteistojo A. A. padarytos nusikalstamos veikos ir už jas paskirtos bausmės neatitinka ir kitų BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų bausmių apėmimo taikymo pagrindų (2, 3 punktai). Taigi bendrinant Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 4 d. nuosprendžiais A. A. paskirtas bausmes baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nebuvo padaryta.
8. Byloje taip pat yra gautas nuteistojo prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendis, nes sumažinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę iki penkiolikos metų laisvės atėmimo, pareiškėjo įsitikinimu, iš esmės keistųsi vėlesnėje byloje skirtina bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės mažinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo atmetamas, jo prašyme atnaujinti kitą baudžiamąją bylą išdėstyti argumentai netenka teisinės reikšmės ir nebus nagrinėjami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. A. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.
Teisėjai Artūras Ridikas
Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
Artūras Pažarskis
Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė