Baudžiamoji byla Nr. 1-84-880/2011
(Proceso Nr. 95-1-374-10)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9;
(S)
Širvintų rajono apylinkės teismas
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 7 d.
Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,
sekretoriaujant Bronei Matiukienei,
dalyvaujant kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Irinai Kizinai,
prokurorei Palmirai Pečiulienei,
nukentėjusiųjų nepilnamečių S. S., E. S., D. S. ir K. S. atstovei pagal įstatymą J. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, išsituokęs, darbingas, nedirbantis, neregistruotas Širvintų darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2008-02-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
J. S. vengė išlaikyti vaiką, o būtent:
J. S. žinodamas apie pareigą pagal įsiteisėjusį Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 2-598-522/2007 mokėti išlaikymą dukrai S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), sūnui E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir sūnui D. S., (duomenys neskelbtini), po 1800 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. kiekvienam vaikui ir nuo 2007 m. gruodžio 1 d. po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės ir pagal 2009 m. sausio 26 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį mokėti lėšas sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2008 m. gruodžio 8 d. po 300 Lt periodinėmis įmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šių pareigų nevykdė, vengė išlaikyti vaikus ir teikti jiems kitą būtiną turtinę (materialią) paramą, nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. vasario 20 d. ir nuo 2008 m. kovo 8 d. iki 2011 m. vasario 1 d. niekur nedirbo, darbo neieškojo, o nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. kovo 7 d. dirbo UAB „Lisenas“, gaudavo pajamas, tačiau vengė pareigos išlaikyti vaikus.
Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nutraukus jo ir J. S. santuoką vaikai liko gyventi kartu su motina, teismas priteisė mokėti alimentus vaikų S. S., E. S. ir D. S. išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt kiekvienam, o sūnaus K. S. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį. J. S. nuo 2007 m. nėra niekur oficialiai dirbęs, vieną kartą Darbo birža siuntė jį mokytis, kad įgytų specialybę, tačiau jis atsisakė. Jis žino, kad dėl alimentų išieškojimo žmona kreipėsi į antstolius bei Vaikų išlaikymo fondą iš kurio gauna išlaikymą vaikams. Jis J. S. pinigų vaikų išlaikymui nėra davęs nei karto. Vaikus kartais aplanko, tačiau dovanų jiems nenuveža. Buvo nuvažiavęs malkų paskaldyti, buvo vaikus atsivežęs pas savo motiną ir tuo metu jais rūpinosi. Pats J. S. gyvena iš atsitiktinių darbų ar padedant kaimynams. Darbo biržoje nesiregistruoja. Koks šiuo metu yra alimentų įsiskolinimas nežino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nepilnamečių S. S., D. S., E. S. ir K. S. įstatyminė atstovė J. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad teismo priteisto išlaikymo vaikams J. S. nemokėjo (b.l. 21-22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja antstolė Dalia Kaniauskienė parodė, kad išieškojimas iš J. S. buvo vykdomas pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-598-522/2007 ir Nr. 2-61-779/2009. J. S. turto ir piniginių lėšų neturi, duomenų, kad būtų registruotas darbo biržoje ar dirbtų, nepateikė, su antstole dėl išieškojimo nebendradarbiavo.
Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo matyti, kad iš J. S. nepilnamečiams vaikams S. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. kiekvienam vaikui po 1800 Lt ir išlaikymas nuo 2007 m. gruodžio 1 d. po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (b.l. 25).
Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutarties matyti, kad iš J. S. sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistas išlaikymas po 300 Lt kas mėnesį nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki vaiko pilnametystės (b.l. 101).
Vaikų išlaikymo fondo administracija nurodė, kad fondo sprendimais Nr. 1.35-1690, Nr. 1.35-1691 ir Nr. 1.35-1692, atsižvelgiant į tai, kad J. S. vaikams neteikia išlaikymo, nuspręsta nuo 2008 m. balandžio 17 d. E. S., S. S. ir D. S. mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b.l. 3-12).
Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos rašto Nr. (4.2) D2-32272 matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-11378, kuriuo nuspręsta nuo 2009 m. liepos 30 d. K. S. kiekvieną mėnesį mokėti po 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Nuo 2009 m. liepos iki 2011 m. rugsėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija išmokėjo K. S. 5082,58 Lt.
Iš UAB „Lisenas“ pateiktos informacijos matyti, kad J. S. nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2008 m. kovo 7 d. dirbo krovėjo pareigose. Vykdomojo rašto Nr. 2-598-522/2007 UAB „Lisenas“ nebuvo gavęs, todėl jis nebuvo vykdomas (b.l. 68). Daugiau duomenų apie J. S. įsidarbinimus nėra (b.l. 63-64).
BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Byloje nustatyta, kad J. S. beveik visą laikotarpį po teismo sprendimų, kuriais buvo priteistas išlaikymas vaikams, nedirbo. Pats kaltinamasis nurodė, kad gyvena iš atsitiktinių darbų, padedamas kaimynų, šiuo metu dirba nelegaliai ir išlaiko tik save, savo draugę ir jos vaiką. Išlaikymo vaikams niekada neteikė. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad J. S. vengė išlaikyti savo vaikus, nesistengia legaliai įsidarbinti ir gauti pajamas, nors yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kaltinamojo, liudytojos, nukentėjusiųjų atstovės parodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.
Nusikaltimas padarytas tyčia, nes J. S. suprato, jog turi išlaikyti keturis vaikus, žinojo pareigą teikti išlaikymą vaikams, galėjo tą pareigą bent dalinai vykdyti ir jos sąmoningai nevykdė.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas J. S. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje skiria vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu įsidarbinti arba būti užsiregistravus darbo biržoje. Šis įpareigojimas skiriamas atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant užtikrinti jų išlaikymą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nuteisti vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu įsidarbinti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.
Teisėjas Linas Zinkevičius