Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1544-520-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1544-520/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėja Dalia Višinskienė

                                                           Civilinė byla Nr. 2S-1544-520/2010

                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4. (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Marijonas Greičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. J. ir P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo TIMEX S. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo TIMEX S. A. ieškinį atsakovams V. J., P. M.,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas TIMEX S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam solidariai iš atsakovų V. J. ir P. M. priteisti 16825,02 Lt skolą, 6035,81 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovams priklausantį ieškinio vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nepakakus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad iš atsakovų priteistinų sumų mokėjimo terminai jau seniai yra suėję, tačiau nepaisydami raginimų, atsakovai vengia atsiskaityti su juo. Iš turto arešto registro duomenų matyti, kad atsakovo V. J. turtui jau yra taikyti areštai pagal kitų kreditorių reikalavimus, o tai patvirtina, kad atsakovas V. J. vengia atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi atsakovui P. M. nuosavybės teise priklauso dalis buto, kuris yra įkeistas, kito registruotino turto atsakovas P. M. neturi, darytina išvada, jog ieškinio suma atsakovui P. M. yra didelė. Ieškinio suma taip pat yra didelė ir atsakovui V. J., nes visas šiam atsakovui priklausantis registruotinas turtas yra įkeistas. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovams, kadangi yra grėsmė, jog sužinoję apie galimą ieškinio užtikrinimą, atsakovai gali skubiai imtis priemonių būsimo teismo sprendimo vykdymui išvengti ar apsunkinti, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pasidarytų nebetikslingas.

 

 Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams V. J. ir P. M. priklausantį 22860,83 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, surasti ir aprašyti atsakovų turtą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas, įvertinęs ieškinio sumą, tai, jog atsakovai vengia vykdyti prievolę, padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos abiems atsakovams, nes prievolė yra solidari. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovams, kadangi sprendė, jog pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padaryti negalimą.

 

Atsakovai V. J. ir P. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad šiuo metu Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-05-13 nutartimi atsakovo V. J. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos. Teismas nurodė areštuotino turto eiliškumą – kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, tačiau areštavus jų pinigines lėšas nepagrįstai yra apsunkinami ir sutrikdomi jų atsiskaitymai su trečiaisiais asmenimis, kelia grėsmę sutartiniams įsipareigojimams bankui vykdyti. Atsakovas P. M. turi 50000 Lt įsiskolinimą Tauragės kredito unijai ir 91000 Lt AB DnB NORD bankui, kiekvieną mėnesį grąžina apie 2000 Lt, todėl areštavus jo pinigines lėšas bankų sąskaitose yra apsunkinamas paskolos grąžinimas, bankas gali nutraukti paskolos sutartį ir pareikalauti paskolą grąžinti prieš terminą. Be to, jis turi šeimą, kurioje auga nepilnametė dukra, daugiau jokių ieškinių teisme jam nėra pareikšta. Atsakovas V. J. turi 50000 Lt įsiskolinimą AB „Hansabankas“, du nepilnamečius vaikus, jam taip pat nėra pareikštų ieškinių. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, todėl nutartis turi būti panaikinta.

 

Ieškovas TIMEX S. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis ekonomiškumo principu,  nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į didelę reikalavimo sumą, į tai, kad atsakovai vengia vykdyti prievolę, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Jis pateikė teismui rašytinius įrodymus apie hipoteka įkeistą atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismo priimta nutartis atitinka suformuotą teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant didelei reikalavimo sumai, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neviršija reikalavimų dydžio. Nėra pagrindo panaikinti nutarties dėl atskirojo skundo argumentų, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bankai gali nutraukti su jais sudarytas sutartis. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, priešingai, jis naudojasi įstatymo jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis.

 

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

 

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal ieškovo TIMEX S. A. ieškinį dėl skolos priteisimo, pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, kad ieškovo TIMEX S. A. prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovų V. J. ir P. M. turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 16825,02 Lt skolos, 6035,81 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagal ieškovo TIMEX S. A. ieškinį atsakovams V. J. ir P. M.. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams V. J. ir P. M. priklausantį 22860,83 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti ieškovui.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jie turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams – atsakovas P. M. turi 50000 Lt įsiskolinimą Tauragės kredito unijai ir 91000 Lt AB DnB NORD bankui, atsakovas V. J. turi 50000 Lt įsiskolinimą AB „Hansabankas“, todėl areštavus pinigines lėšas sutriks atsiskaitymai su šiais kreditoriais, dėl ko sutartys gali būti nutrauktos prieš terminą ir pareikalauta skolą grąžinti prieš terminą, taip pat tuo, kad atsakovai turi nepilnamečių vaikų, t. y. tuo, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apsunkino ir sutrikdė atsakovų atsiskaitymą su kitais kreditoriais. Šie apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi ieškovas, pareiškęs ieškinį, taip pat yra atsakovų kreditorius, todėl turi teisę užtikrinti tinkamą savo reikalavimų patenkinimą. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantai su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, tačiau iš su atskiruoju skundu pateiktų kredito, paskolų sutarčių, paskolų grąžinimų grafikų matyti, kad atsakovai turi didelių įsiskolinimų kitiems kreditoriams, atsakovai neįrodinėja savo geros turtinės padėties. Pažymėtina, jog gera skolininkų turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimų piniginių lėšų dydį nėra didelė. Tačiau atsakovai, turėdami teisę ir galimybę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismui, su atskiruoju skundu nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jie turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Tai reiškia, kad atsakovai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų turtinė padėtis yra tokia, kuri garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir kad ta atsakovų turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovų kreipimosi į teismą, išliks nepakitusi iki byloje bus priimtas teismo sprendimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę ir apimtį, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymu. Nors apeliantai nurodo, kad šiuo metu V. J. taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos, todėl ieškovo pateiktame Turto arešto aktų registro duomenys yra pasikeitę, tačiau, kaip matyti iš viešų registrų duomenų, yra areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas AB „Ūkio bankas“ prašymu, todėl nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atskirųjų skundų argumentus, kad teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo, proporcingumo principus, kadangi, kaip nurodė ir patys apeliantai, pirmosios instancijos teismas nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, t. y. visų pirma nurodė areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiamų tikslų, nesuvaržo daugiau atsakovų teisių nei būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovų atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje įvykdymas, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininkų teisių daugiau nei būtina ieškiniui užtikrinti, būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovus yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi atsakovams neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas. Be to, įstatymas atsakovams suteikia teisę pareikšti teismui pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita (CPK 146 str.), pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, jei atsakovai mano, kad tokie nuostoliai atsiras, bei pateikti teismui galimus nuostolius pagrindžiančius įrodymus (CPK 147 str. 1 d.). Tuo atveju, jei būtų areštuotos atsakovų piniginės lėšos, kurios yra atsakovų darbo užmokestis ir iš kurių atsakovai teikia išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, atsakovai gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu iš areštuotų piniginių lėšų leisti teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir tenkinti savo būtinus poreikius.

Vertinant bylos medžiagą ir ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvu, jog ieškovas piktnaudžiavo ar piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi ieškovui teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones suteikia įstatymas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos, šios aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

 

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

        

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

 

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovų V. J. ir P. M. po 4,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia Višinskienė

 

Teisėjai                                                                                                    Dalia Kačinskienė

 

                                                                                                                Marijonas Greičius