Civilinė byla Nr. 2S-1544-520/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė
Dalia Višinskienė (pranešėja),
kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Marijonas
Greičius,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
atsakovų V. J. ir P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo TIMEX S. A. prašymas
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo
pagal ieškovo TIMEX S. A. ieškinį atsakovams V. J., P.
M.,
n u s t a t ė:
Ieškovas TIMEX S. A. kreipėsi
į teismą su ieškiniu ir prašė jam solidariai iš atsakovų V. J. ir P. M. priteisti 16825,02 Lt skolą, 6035,81
Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė
taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovams priklausantį
ieškinio vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nepakakus, pinigines lėšas ir turtines teises,
esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad iš atsakovų
priteistinų sumų mokėjimo terminai jau seniai yra suėję, tačiau nepaisydami
raginimų, atsakovai vengia atsiskaityti su juo. Iš turto arešto registro
duomenų matyti, kad atsakovo V. J. turtui jau yra taikyti areštai pagal kitų kreditorių reikalavimus, o
tai patvirtina, kad atsakovas V. J. vengia atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi atsakovui P. M. nuosavybės teise priklauso dalis
buto, kuris yra įkeistas, kito registruotino turto atsakovas P. M. neturi, darytina išvada, jog ieškinio
suma atsakovui P. M. yra
didelė. Ieškinio suma taip pat yra didelė ir atsakovui V. J., nes visas šiam atsakovui
priklausantis registruotinas turtas yra įkeistas. Šios aplinkybės sudaro
pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto
areštą, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos
priemones nepranešus atsakovams, kadangi yra grėsmė, jog sužinoję apie galimą
ieškinio užtikrinimą, atsakovai gali skubiai imtis priemonių būsimo teismo
sprendimo vykdymui išvengti ar apsunkinti, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas pasidarytų nebetikslingas.
Vilniaus miesto 1-asis
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos
priemonių taikymo tenkino, t. y. ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo
atsakovams V. J. ir P. M. priklausantį 22860,83
Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai
– pinigines lėšas, leido iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu,
surasti ir aprašyti atsakovų turtą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui.
Teismas, įvertinęs ieškinio sumą, tai, jog atsakovai vengia vykdyti prievolę, padarė
išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti ar tapti negalimas. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos
priemonės taikomos abiems atsakovams, nes prievolė yra solidari. Teismas taikė
laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovams, kadangi sprendė, jog
pranešimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą
padaryti negalimą.
Atsakovai V. J. ir P. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį
dėl laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo. Nurodo, kad šiuo metu Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-05-13
nutartimi atsakovo V. J. turtui
taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos. Teismas nurodė
areštuotino turto eiliškumą – kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar
esant nepakankamai – pinigines lėšas, tačiau areštavus jų pinigines lėšas
nepagrįstai yra apsunkinami ir sutrikdomi jų atsiskaitymai su trečiaisiais
asmenimis, kelia grėsmę sutartiniams įsipareigojimams bankui vykdyti. Atsakovas
P. M. turi 50000 Lt įsiskolinimą Tauragės
kredito unijai ir 91000 Lt AB DnB NORD bankui, kiekvieną mėnesį grąžina apie
2000 Lt, todėl areštavus jo pinigines lėšas bankų sąskaitose yra apsunkinamas
paskolos grąžinimas, bankas gali nutraukti paskolos sutartį ir pareikalauti
paskolą grąžinti prieš terminą. Be to, jis turi šeimą, kurioje auga nepilnametė
dukra, daugiau jokių ieškinių teisme jam nėra pareikšta. Atsakovas V. J. turi 50000 Lt įsiskolinimą AB
„Hansabankas“, du nepilnamečius vaikus, jam taip pat nėra pareikštų ieškinių.
Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o teismas neįsigilino į faktines
aplinkybes, todėl nutartis turi būti panaikinta.
Ieškovas TIMEX S. A.
atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti
nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis
ekonomiškumo principu, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo,
atsižvelgdamas į didelę reikalavimo sumą, į tai, kad atsakovai vengia vykdyti
prievolę, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Jis pateikė teismui rašytinius
įrodymus apie hipoteka įkeistą atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą.
Teismo priimta nutartis atitinka suformuotą teismų praktiką dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo, esant didelei reikalavimo sumai, taikytų laikinųjų
apsaugos priemonių mastas neviršija reikalavimų dydžio. Nėra pagrindo
panaikinti nutarties dėl atskirojo skundo argumentų, jog dėl taikytų laikinųjų
apsaugos priemonių bankai gali nutraukti su jais sudarytas sutartis. Apeliantai
nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos
priemones jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, priešingai, jis naudojasi
įstatymo jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas
aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į
atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas, iškėlęs civilinę bylą pagal ieškovo TIMEX S. A. ieškinį dėl skolos priteisimo,
pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, kad ieškovo TIMEX S. A. prašyme
nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą
atsakovų V. J. ir P. M. turtui taikyti
laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos
dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 16825,02 Lt skolos, 6035,81 Lt delspinigių, 5 proc.
dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo pagal ieškovo TIMEX S. A. ieškinį
atsakovams V. J. ir P. M.. Pirmosios
instancijos teismas tenkino
ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo
reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovams V. J. ir P. M. priklausantį 22860,83 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo
nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti
ieškovui.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų
suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų
nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti
nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis
civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau
užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo
teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos
tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo,
bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri
buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones,
turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių
proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones
taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo
teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jie turi įsiskolinimų
kitiems kreditoriams – atsakovas P. M. turi 50000 Lt įsiskolinimą Tauragės kredito unijai ir 91000 Lt AB DnB
NORD bankui, atsakovas V. J. turi 50000 Lt įsiskolinimą AB „Hansabankas“, todėl areštavus pinigines
lėšas sutriks atsiskaitymai su šiais kreditoriais, dėl ko sutartys gali būti
nutrauktos prieš terminą ir pareikalauta skolą grąžinti prieš terminą, taip pat
tuo, kad atsakovai turi nepilnamečių vaikų, t. y. tuo, jog pirmosios
instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai
apsunkino ir sutrikdė atsakovų atsiskaitymą su kitais kreditoriais. Šie
apeliantų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo
nutarties, kadangi ieškovas, pareiškęs ieškinį, taip pat yra atsakovų
kreditorius, todėl turi teisę užtikrinti tinkamą savo reikalavimų patenkinimą. CPK
306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantai su skundu turi pateikti
įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar
nepagrįstumą, tačiau iš su atskiruoju skundu pateiktų kredito, paskolų
sutarčių, paskolų grąžinimų grafikų matyti, kad atsakovai turi didelių
įsiskolinimų kitiems kreditoriams, atsakovai neįrodinėja savo geros turtinės
padėties. Pažymėtina, jog gera skolininkų turtinė padėtis gali būti viena iš
reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti
teismo sprendimą. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu
įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto
vertę, gaunamas pajamas, turimų piniginių lėšų dydį nėra didelė. Tačiau
atsakovai, turėdami teisę ir galimybę pateikti tokius įrodymus apeliacinės
instancijos teismui, su atskiruoju skundu nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių,
kad jie turi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Tai reiškia, kad atsakovai
teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų turtinė padėtis yra
tokia, kuri garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir kad ta atsakovų turtinė
padėtis, kuri buvo iki ieškovų kreipimosi į teismą, išliks nepakitusi iki
byloje bus priimtas teismo sprendimas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir
teisėtai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto
ieškinio esmę ir apimtį, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai
palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymu. Nors apeliantai nurodo, kad šiuo
metu V. J. taikytos
laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos, todėl ieškovo pateiktame Turto
arešto aktų registro duomenys yra pasikeitę, tačiau, kaip matyti iš viešų
registrų duomenų, yra areštuotas atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas
AB „Ūkio bankas“ prašymu, todėl nėra paneigta pirmosios instancijos teismo
išvada, jog yra grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo,
galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar
pasidaryti neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta
atskirųjų skundų argumentus, kad teismas neatsižvelgė į ekonomiškumo,
proporcingumo principus, kadangi, kaip nurodė ir patys apeliantai, pirmosios
instancijos teismas nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumą, t.
y. visų pirma nurodė areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant –
pinigines lėšas, leido iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios
instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka laikinųjų
apsaugos priemonių institutu siekiamų tikslų, nesuvaržo daugiau atsakovų teisių
nei būtina tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar
apribojimais atsakovų atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra
taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą
ieškinį konkrečioje byloje įvykdymas, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos
laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininkų teisių daugiau nei būtina
ieškiniui užtikrinti, būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Pažymėtina, kad pagal CPK 146
str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas
panaikinti, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją
sąskaitą arba už atsakovus yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi
atsakovams neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją
sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas. Be to, įstatymas atsakovams
suteikia teisę pareikšti teismui pagrįstą prašymą pakeisti vieną laikinąją
apsaugos priemone kita (CPK 146 str.), pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų
dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, jei atsakovai
mano, kad tokie nuostoliai atsiras, bei pateikti teismui galimus nuostolius
pagrindžiančius įrodymus (CPK 147
str. 1 d.). Tuo atveju, jei būtų areštuotos atsakovų piniginės lėšos, kurios
yra atsakovų darbo užmokestis ir iš kurių atsakovai teikia išlaikymą savo
nepilnamečiams vaikams, atsakovai gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą
su prašymu iš areštuotų piniginių lėšų leisti teikti išlaikymą nepilnamečiams
vaikams ir tenkinti savo būtinus poreikius.
Vertinant bylos medžiagą ir ieškovo
prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, nėra
pagrindo sutikti su atskirojo skundo motyvu, jog ieškovas piktnaudžiavo ar
piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi ieškovui teisę prašyti taikyti
laikinąsias apsaugos priemones suteikia įstatymas. Taikant laikinąsias apsaugos
priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir
atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos, šios aplinkybės bus nustatytos ir
įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, t. y. ieškinio pagrįstumo klausimas
nenagrinėtinas sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad
atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones,
todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas
turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų
į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija
(juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT
247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovų V. J. ir P.
M. po 4,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės
instancijos teisme.
Kolegijos
pirmininkė Dalia Višinskienė
Teisėjai
Dalia Kačinskienė
Marijonas Greičius