Civilinė byla Nr. e2-720-464/2023

Teisminio proceso numeris 2-56-3-01061-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.18.2.10; 3.1.18.6; 3.3.1.17

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Verslo, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės butų savininkų bendrijos „Ateitis“ ieškinį atsakovei Verslo, uždarajai akcinei bendrovei dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Varinės sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Panprojektas“, uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialas Projektų centras, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė butų savininkų bendrija (toliau – ir BSB) „Ateitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Verslo, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) 113 389,86 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.   

2.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė iš atsakovės Verslo, UAB ieškovei BSB ,,Ateitis“ 3 257,44 Eur nuostolių atlyginimą; (2) priteisė iš ieškovės atsakovei 10 339 Eur, trečiajam asmeniui UAB ,,Iremas“ filialui Projektų centras 8 367 Eur, o trečiajam asmeniui UAB ,,Varinės sistemos“ 977,59 Eur bylinėjimosi išlaidas; (3) kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.     

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslindamas jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiajam asmeniui UAB „Iremas“ filialui Projektų centrui ir nurodydamas, kad priteistinos 7 318,92 Eur bylinėjimosi išlaidos; priteisė iš ieškovės atsakovei 1 400 Eur, trečiajam asmeniu UAB ,,Varinės sistemos“ 840 Eur, trečiajam asmeniui UAB ,,Iremas“ filialui Projektų centrui 2 338,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

4.       Ieškovė 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų mokėjimą kitoms bylos šalims 5 mėn. arba išdėstyti jų mokėjimą dalimis. Ieškovė pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iki kol įsiteisės teismo procesinis dokumentas, kuriuo bus išspręstas jos prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės BSB ,,Ateitis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir sustabdė Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iki įsiteisės teismo procesinis dokumentas, kuriuo bus išspręstas prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo.    

6.       Nurodė, kad iki ieškovės prašymo iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų sumų mokėjimą jai atidėti arba išdėstyti nagrinėjimo yra tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti jų išieškojimo veiksmus pagal pradėtus vykdyti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį.

III. Atskirojo skundo argumentai   

7.       Atsakovė Verslo, UAB atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:     

7.1.       Teismo nutartis be motyvų. Vien tai, kad buvo gautas ieškovės prašymas atidėti ir (ar) išdėstyti teismo sprendimą nėra savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

7.2.       Pagal galiojančią teismų praktiką sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo prašymus negali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).

7.3.       Vykdymo veiksmai nėra pradėti, todėl ir pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos rūšies laikinąsias apsaugos priemones nebuvo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo nutraukti apeliacinį procesą     

8.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 16 d. gautas apeliantės Verslo, UAB prašymas nutraukti pagal jos atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės BSB ,,Ateitis“ prašymas dėl teismo sprendimo dalies įvykdymo atidėjimo arba išdėstymo pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. birželio 28 d. nutartimis. Kadangi abu prašymai yra atmesti, jų įvykdymui užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja. Apeliantės vertinimu, tai reiškia, kad neliko apeliacijos objekto, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, jai grąžintas sumokėtas už atskirąjį skundą žyminis mokestis bei kompensuotos kitos dėl šio proceso patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9.       Apeliantės prašymas stokoja teisinio pagrįstumo ir negali būti tenkinamas. Nepaisant fakto, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą, kuriam užtikrinti pirmiau buvo taikęs CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, nutartyje, kuria toks procesinis klausimas buvo išspręstas, nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, įsiteisėjus nutarčiai atmesti atitinkamą ieškovės prašymą.

10.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismo sprendimas, kuriuo byloje pareikšti reikalavimai yra atmetami, įsiteisėja, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, nes jomis taikomi suvaržymai netenka savo paskirties. Dėl to CPK 150 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos byloje, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

11.       Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti procesiniu sprendimu, kuriuo atmeta ieškinį (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismo sprendimu, kuriuo atmetami ieškinio reikalavimai, šis klausimas neišsprendžiamas, įsiteisėjus sprendimui dalyvaujantys byloje asmenys įgyja teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pačios savaime galioti nenustoja – dėl to turi būti priimtas teismo procesinis sprendimas. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat jau ne kartą yra pasisakęs, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei išnyko šių priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017).      

12.       Kadangi nei Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prašymą atidėti sprendimo įvykdymą arba jį išdėstyti, nei šio teismo 2023 m. birželio 28 d. papildoma nutartimi, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas nebuvo išspręstas, nėra ir pagrindo išvadai, kad apeliacijos objektas yra išnykęs. Apeliantė taip pat nėra pateikusi prašymo dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrindo nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neįžvelgia.  

Dėl laikinosios apsaugos priemonėms taikymo, kai prašoma sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo   

13.       Apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdytas įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų iš jos išieškojimas, atskirajame skunde teigia, kad, pirma, teismo nutartis yra nemotyvuota, antra, tokios nutarties priėmimas prieštarauja teismų analogiškose situacijose formuojamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikai.

14.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų ir vien ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą šiai nutarčiai panaikinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pasisako, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018).

15.       Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje nors ir lakoniškai, bet visgi yra nurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas priima atitinkamą procesinį sprendimą. Jeigu bylos šalies teismo nurodyti motyvai neįtikina arba ši šalis mano, kad jų nepakanka teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ji turi teisę skųsti nutartį apeliacine tvarka. Tokia savo teise apeliantė ir pasinaudojo.

16.       Kita vertus, sutiktina su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad procesinį laikinųjų apaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai. Atskirajame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys į formuojamą teismų praktiką dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo bei laikinųjų apsaugos priemonių instituto santykio. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad, sprendžiant prašymus atidėti teismo sprendimo vykdymą arba išdėstyti įvykdymą, nėra ir negali būti keliami jokie materialiniai teisiniai reikalavimai, nes prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, bet tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Ir nors teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba gali būti užtikrinami ne tik ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai, bet, išimtiniais atvejais, taip pat ir procesiniai reikalavimai (pavyzdžiui, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), tačiau ir tokiu atveju negalima teigti, jog bet kokio procesinio prašymo pateikimas teismui yra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių pagalba stabdyti išieškojimą vykdymo procese. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą ir yra priverstinio vykdymo tikslas. Šis tikslas negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, nes net ir patenkinus tokį prašymą skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi. Dėl to sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 42–44 punktai, 2021m.gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1293-407/2021, 26 punktas).

17.       Taigi, atsižvelgus į aptartą išaiškinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai. Kitaip nei sprendė teismas, vien ta aplinkybė, kad yra paduotas CPK 284 straipsnyje numatytas prašymas, nėra savaime pakankama laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.  

18.       Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šiuo atveju tokią pačią procesinę baigtį lemtų ir CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose yra aptartas teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, atmetus ieškinį (pagal analogiją – atmetus ieškovės prašymą), klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

19.       Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, apeliantė yra sumokėjusi 55 Eur žyminį mokestį ir 350 Eur už teisinę pagalbą, rengiant atskirąjį skundą. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su apeliantės 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. birželio 21 d. prašymais dėl trūkumų pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 28 d. papildoma nutartimi išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad apeliantės prašymo dalis dėl 55 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir 350 Eur teisinių išlaidų už atskirojo skundo parengimą toje bylos proceso stadijoje negali būti išnagrinėta, nes dar nėra išnagrinėtas atskirasis skundas ir neaiški apeliacinės bylos baigtis.

20.       Atsižvelgiant į tai, kad procesas pagal ieškovės 2023 m. gegužės 16 d. prašymą atidėti arba išdėstyti sprendimo dalies vykdymą jau yra pasibaigęs įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. ir 2023 m. birželio 28 d. nutartimis, bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių apeliaciniame procese dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo, paskirstymo šalims klausimas turi būti išspręstas šia apeliacinio teismo nutartimi.

21.       Atskirąjį skundą patenkinus, taikytinos CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatos, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

22.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atskirojo skundo parengimą sudaro 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.15 punktas).

23.       Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atskirojo skundo parengimą galėtų būti 760,12 Eur (1 900,30 Eur x 0,4). Kadangi apeliantės prašoma priteisti šių bylinėjimosi išlaidų suma (350 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, ji apeliantei priteisiama iš ieškovės, kurios prašymo pagrindu ir buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

24.       Taip pat iš ieškovės apeliantei priteisiamas ir už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 ir 7 dalys, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 7 dalis ir 93 straipsnio 3 dalis).

25.       Taigi, iš viso apeliantei iš ieškovės priteisiama 405 Eur (350 Eur + 55 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės  – atmesti ieškovės butų savininkų bendrijos ,,Ateitis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.   

Priteisti atsakovei Verslo, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 302627983, iš ieškovės butų savininkų bendrijos ,,Ateitis“, juridinio asmens kodas 235346850, 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė