Civilinė byla Nr. 2S-379-212/2017
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00546-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.10

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Č. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui E. S., Panevėžio lopšeliui-darželiui „Pasaka“,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Pareiškėja I. Č. 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė antstoliui E. S. vykdymui dokumentą VR-420, išduotą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014. Antstolis E. S. 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S-16-181-21685 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, motyvuodamas tuo, kad I. Č. nepateikė BĮ Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ pažymos ar kito dokumento, kuriuo būtų galima nustatyti kokia suma susijusi su darbo santykiais buvo išmokėta jai ir kokios sumos buvo išmokėtos VMI bei VSDFV.
- Pareiškėja antstolio veiksmus apskundė, prašydama panaikinti 2016 m. gruodžio 20 d. antstolio E. S. patvarkymą Nr. S-16-181-21685 ir įpareigoti antstolį E. S. priimti vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. VR-420 civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014. Nurodė, kad ji prašė išieškoti dalį vykdomajame rašte nesumokėtų sumų, o ne išieškoti su darbo santykiais susijusią mokesčių permoką. Antstolis nepagrįstai sprendė mokestinius klausimus, nors ji prašė įvykdyti vykdomąjį raštą. Ginčijamas patvarkymas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, neįvardytos akivaizdžios kliūtys priimti vykdyti vykdomąjį raštą. Antstolis nereikalavo pateikti pažymas iš Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“, antstolis turėjo teisę tokius dokumentus gauti pats iš skolininko.
- Antstolis E. S. 2017 m. sausio 19 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir bylą perdavė teismui. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė iš BĮ Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“ pažymos ar kito dokumento, kuriuo būtų galima nustatyti, kokia suma susijusi su darbo teisiniais santykiais buvo išmokėta jai ir kokios sumos buvo išmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Antstolis neturi teisės skaičiuoti ir vertinti ar darbdavys tinkamai apskaičiavo mokesčius susijusius su darbo teisiniais santykiais. Dokumentus, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir kitus reikiamus dokumentus turėjo ir turi pateikti išieškotoja, antstoliui pateikiant prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjos I. Č. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
- Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies - nustatė, kad 1989 m. gegužės 3 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 42 tarp I. Č. ir Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ nutraukta 2013 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalies pagrindu; priteisė I. Č. iš Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ 7‘326,10 Eur (25‘295,55 Lt) (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (104,88 Lt) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę, už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014 m. liepos 18 d. iki visos priteistos sumos – 7‘326,10 Eur (25‘295,55 Lt) - visiško išmokėjimo, 289,62 Eur (1‘000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą bei 407,01 Eur (1‘405,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
- Panevėžio apygardos teismas 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
- Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo dalį dėl darbo sutarties nutraukimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą - ieškinį patenkino. Pripažino I. Č. atleidimą iš darbo 2013 m. spalio 22 d. Panevėžio lopšelis-darželis direktorės įsakymu Nr. P-61 neteisėtu ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukiama nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016 m. vasario 8 d.); pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo dalis dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 2013-10-23 įsakymo panaikinimo, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo paliko nepakeistą ir šią sprendimo dalį išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies - priteisti iš Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ 3‘810,80 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių); 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką; 289,62 Eur neturtinės žalos; vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016 m. vasario 8 d. nuo 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos iki visiško įvykdymo ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidas I. Č..
- Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi ištaisė Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytas datas iš „2016 m. vasario 8 d“ į „2016 m. vasario 15 d“. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi išaiškino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria I. Č. priteista 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką ir nurodė, kad priteistą sumą (7‘621,61 Eur) sudaro: 1‘755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5‘865,84 Eur už priverstinę pravaikštą.
- Nurodė, kad pareiškėja kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti pridėjo sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2015 m. sausio 9 d., iš kurių matyti, kad suinteresuotas asmuo Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ pareiškėjai iš viso yra sumokėjęs 10‘386,26 Eur, tačiau antstoliui kilus abejonėms, ar darbdavys tinkamai apskaičiavo mokesčius, susijusius su darbo teisiniais santykiais, atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė pažymos ar kito dokumento iš suinteresuoto asmens Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“, iš kurio būtų galima nustatyti kokia suma susijusi su darbo teisiniais santykiais buvo išmokėta jai ir kokios sumos buvo išmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kadangi antstolis neturi teisės apskaičiuoti mokesčių, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Esant pareiškėjos pateiktiems įrodymams, kad prievolė galimai yra įvykdyta, antstolis neturėjo nei pareigos, nei teisės pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad pareiškėja (išieškotoja) ir pateikė vykdomąjį raštą vykdyti. 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. liepos 22 d., 2014 m. liepos 30 d., 2015 m. sausio 6 d., 2015 m. sausio 9 d. mokėjimai patvirtina, kad 2015 m. sausio 9 d. pareiškėjai buvo išmokėta 10‘386,26 Eur (atskaičius mokesčius). Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą.
- Pažymėjo, kad vykdomojo dokumento priėmimo stadijoje nėra numatyta trūkumų šalinimo tvarka, t. y. antstolis negali priimti patvarkymo, įpareigojančio išieškotoją pateikti trūkstamus dokumentus, ir šiam (išieškotojui) pateikus, priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, turėjo ir turi pateikti visus dokumentus, susijusius su mokesčių apskaičiavimu, ir kitus dokumentus, jeigu įsiskaito tarpusavio priešpriešinius reikalavimus (pvz., tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ar pan.). Antstolio patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą pareiškėjai neatėmė ir neatima teisės vėl kreiptis į antstolį (į tą patį ar kitą) su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti vykdomąjį dokumentą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
- Atskiruoju skundu pareiškėja I. Č. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
- Nurodo, jog teismas netinkamai taikė CPK 18, 650, 651 straipsnius bei Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatas, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir naikintiną nutartį. Remiantis CPK 650 straipsniu ir Instrukcijų 21 punkto nuostatomis, išieškotojai nėra numatytos pareigos kartu su teikiamu vykdomuoju Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. VR-420 antstoliui pateikti dokumentus, susijusius su mokesčių apskaičiavimu, pažymą ar kitokį dokumentą, gautą iš skolininko – Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“, iš kurio antstoliui būtų galima nustatyti kokia suma susijusi su darbo teisiniais santykiais apeliantei buvo išmokėta ir kokios sumos buvo išmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Priėmęs vykdomąjį raštą, antstolis privalo išsireikalauti teismo sprendimo įvykdymo įrodymus iš skolininko, juos įvertinti, o nustatęs skolininko nepriemoką išieškotojui, išreikalauti neišmokėtas sumas išieškotojo naudai. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir ignoravo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį, kuriame išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės dėl skolininko apeliantei sumokėtos sumos.
- Nesutinka su teismo argumentų, kad skolininkės pateikti mokėjimų išrašai patvirtina, kad 2015 m. sausio 9 d. pareiškėjai buvo išmokėta 10‘386,26 Eur (atskaičius mokesčius), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad buvo kita akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolio pagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida. Antstoliui nebuvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, jis yra galiojantis ir jį antstolis turėjo priimti. Antstolis savo patvarkyme nenustatė ir nenagrinėjo pilnai dėl skolininkės pilno atsiskaitymo, nepasisakė dėl apskaičiavimų.
- Antstolis savo patvarkyme neįvardijo ir nenurodė dėl kokių akivaizdžių kliūčių atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pirminiu patvarkymu antstolis nurodė, kad akivaizdi kliūtis – dokumentų nepateikimas, o vėlesniame patvarkyme jau nurodo, kad skolininkė yra visiškai atsiskaičiusi. Šių aplinkybių teismas nevertino, todėl nutartis naikintina.
- Prieštaringos ir nenuoseklios ginčijamų patvarkymų išvados dėl antstolio prievolės nustatyti ir įvertinti skolininko atliktų mokėjimų pagal vykdomąjį dokumentą teisingumą. Antstolis nurodydamas, kad neturi teisės apskaičiuoti mokesčių susijusių su darbo teisiniais santykiais ir neturi teisės vertinti ar teisingai buvo apskaičiuotas Gyventojų pajamų mokestis prieštarauja savo 2017-01-19 patvarkymui atsisakyti tenkinti skundą, kuriame nurodo, jog privalo susipažinti su visų dokumentų turiniu ir jais vadovautis priimant vykdomąjį dokumentą. Jeigu antstolis neturėtų teisės apskaičiuoti mokesčių susijusių su darbo teisiniais santykiais, tai jis negalėtų vertinti ir skolininko antstoliui pateikto mokesčių atsiskaitymo apskaičiavimo, kuriame nurodomi išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai, kaip numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punkte. Tik antstoliui patikrinus ar skolininkas tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius, atsiranda teisinis pagrindas priimti arba atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdymui.
- Nesant aiškių ir pilnų duomenų apie atsiskaitymo būklę, pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad pateikti duomenys galimai įrodo pilną skolininko atsiskaitymą su išieškotoja. Kadangi tokios išvados nebuvo net antstolio patvarkyme atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdymui, teismas be pagrindo išėjo už skundo ribų ir sprendė ne antstolio patvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą, bet atsiskaitymo būklės klausimą, tai pažeisdamas CPK 338, 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Antstolis neišreikalavęs visų reikiamų dokumentų ir kitų įrodymų, negalėjo vertinti vykdymo proceso šalių atsiskaitymo būklės ir daryti išvadas dėl jų baigtinumo.
- Teigia, kad antstolio patvarkyme, skolininko atsiliepime ir teismo nutartyje neteisingai nurodomos aplinkybės dėl atsiskaitymų su skolininke būklė. Pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-15 nutartį jai priteista 11‘432,41 Eur. Skirtumas ir nepriemoka sudarytų 522,01 Eur sumą, kurios negavo. Teikdama vykdomąjį dokumentą prašė išieškoti dalį vykdomajame rašte nesumokėtų sumų, o ne išieškoti su darbo santykiais susijusių mokesčių permokos. Atmesdamas prašymą antstolis neteisingai nustatė faktines aplinkybes, išėjo už prašymų ribų, nepagrįstai sprendė mokestinius klausimus.
- Teismas neteisingai aiškino CPK 634 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai nenustatė teisės normų pažeidimo. Teismo posėdžio dieną buvo papildomai pateikti rašytiniai paaiškinimai, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Nei teismas, nei antstolis neįsigilino į ginčo esmę.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ prašo atskirąjį skundą netenkinti. Nurodo, kad vykdomasis raštas pareiškėjai buvo išduotas nepagrįstai, nes visos sumos jau yra sumokėtos. Pareiškėja nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jai nesumokėtos priteistos sumos ar neteisingai paskaičiuoti atitinkami mokesčiai, antstolis teisėtai atsisakė vykdyti jam pateiktą vykdomąjį raštą. Atskirajame skunde nepateikti argumentai dėl ko nutartis yra neteisėta, išdėstoma tik teoriniai samprotavimai. Apeliantė dėl atskaitytų mokesčių turėtų kreiptis į VMI ir Sodrą, kurios yra kompetentingos nustatyti ar teisingai buvo paskaičiuoti mokesčiai. Su apeliante ne tik yra atsiskaityta, tačiau ir permokėta 752,11 Eur suma. Byloje yra visi duomenys bei paaiškinimai teismo sprendimo įvykdymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, I. Č. skundas tenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
- Išieškotojo galimybę pasinaudoti priverstinio vykdymo priemonėmis įstatymų leidėjas sieja su Civilinio proceso kodekse nustatytų vykdymo proceso sąlygų buvimu. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
- Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. VR-420 civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014 dėl 3‘810,80 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių), 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką; 289,62 Eur neturtinės žalos; vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016 m. vasario 15 d. nuo 7‘621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos iki visiško įvykdymo ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisimo I. Č. iš savivaldybės biudžetinės įstaigos Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“.
- Pareiškėja I. Č. 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė antstoliui E. S. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, kuriame nurodė išieškoti 377,51 Eur ir po 30,38 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Prie prašymo pareiškėja pridėjo paaiškinimus apie priskaičiuotų ir išmokėtų išmokų sumas. Antstolis E. S. 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymu atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja nepateikė iš BĮ Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ pažymos ar kito dokumento, kuriuo būtų galima nustatyti kokia suma susijusi su darbo teisiniais santykiais buvo išmokėta jai ir kokios sumos buvo išmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
- Įstatymas reglamentuoja, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis). CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Be jų, šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nenustatęs minėto straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju, antstolis atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį raštą tuo pagrindu, jog nėra pateikta papildomų dokumentų susijusių su mokesčių sumokėjimu.
- Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja pateikdama vykdyti vykdomąjį raštą, nepateikė duomenų iš skolininkės, BĮ Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“, apie išmokėtas pinigų sumas ir sumokėtus mokesčius, nesudaro pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
- Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis).
- Sprendimo vykdymo instrukcijos 21 straipsnyje numatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimo, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau, jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai. Šiuo atveju antstolis skolininko pervestą sumą išmoka išieškotojui, kartu pateikdamas skolininko atsiųsto apskaičiavimo kopiją. Apskaičiavimo originalas paliekamas vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolis E. S. be teisinio pagrindo nurodė išieškotojai pateikti dokumentus apie jai išmokėtas pinigų sumas ir sumokėtus mokesčius. Gavęs vykdomąjį raštą antstolis siunčia raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, o skolininkas turi pateikti duomenis apie išieškotojai išmokėtas pinigų sumas bei įvairių mokesčių sumokėjimą.
- Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –pareiškėjos I. Č. skundas tenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjos I. Č. skundą patenkinti.
Panaikinti antstolio E. S. 2016 m. gruodžio 20 d. patvarkymą Nr. S-16-181-21685 dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Įpareigoti antstolį E. S. priimti vykdymui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. VR-420 civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014.
Teisėja Zina Mickevičiūtė