Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-431-654/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00133-2019-8

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.11.10

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. B. apeliacinį skundą dėl 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1.       E. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. balandžio 7 d., apie 7.38val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,13 prom. girtumas (po paklaidos 1,11 prom.). Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.

1.1.       Apylinkės teismas įvertino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog E. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir padarė administracinį nusižengimą. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi J. C. parodymais, kuriuose liudytojas nurodė, kad automobilį vairavo E. B.. Liudytojų D. D., K. L. parodymus teismas vertino kaip norą padėti E. B. išvengti administracinės atsakomybės ir jais nesivadovavo. Paties E. B. parodymai teismui kėlė abejones dėl jų tikrumo ir nuoširdumo. Teismas padarė išvadą, kad E. B. vairavo automobilį neblaivus ir savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą. Konstatavo, kad Vilniaus apskrities VPK Trakų r. policijos komisariato nutarimas yra teisingas ir jo naikinti nėra pagrindo.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu E. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1.       Skunde nurodė, kad priimdamas nutartį teismas vadovavosi išimtinai vieno asmens pateiktais paaiškinimais. Kitų asmenų parodymų teismas nevertino, kadangi visi šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti kitų byloje apklaustų asmenų paaiškinimus, netenkino prašymų išreikalauti bylai svarbius įrodymus, neišsamiai įvertino reikšmingus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

2.2.       Apelianto vertinimu, vien aplinkybė, kad E. B. yra pažįstamas su liudytoja D. D., o liudytoja K. L. yra jo sesuo, nėra pagrindas netikėti šių asmenų parodymais. Vien tai, kad parodymai duoti pažįstamų asmenų, negali būti priežastis nevertinti jų paaiškinimų. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, nėra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. K. L. patvirtino, jog ji vairavo automobilį. Automobilyje nebuvo užvedimo raktelių ir dokumentų, nes juos pasiėmė K. L.. Apeliantas miegojo automobilio priekinėje keleivio vietoje, tačiau teismas nevertino šių aplinkybių.

2.3.       Skunde apylinkės teismui apeliantas prašė kviesti liudyti J. P., kuris stovėjo prie parduotuvės, kurios automobilių aikštelėje buvo užfiksuotas tariamas pažeidimas ir matė visas aplinkybes. Teismas šio asmens liudyti nebuvo iškvietęs. Apeliantas prašė policijos komisariato pateikti pareigūnų mobiliuoju telefonu darytą vaizdo įrašą, iš kurio matytųsi, kad transporto priemonė, kurioje buvo apeliantas, nejudėjo, nebuvo užvesta, jis neturėjo užvedimo raktelių ir automobilio dokumentų. Įrašas nebuvo pateiktas. Nei nutarimą surašiusi institucija, nei teismas tinkamai neįgyvendino šioms institucijoms įstatymu nustatytų pareigų ir nesiėmė visų galimų priemonių ir veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai.

2.4.       Teismas turėjo vertinti situaciją ir per protingumo principą. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad apeliantas buvo rastas miegantis automobilio priekinėje keleivio vietoje. Apelianto elgesys persėdant į keleivio vietą neatitinka elementarios logikos, nes jei jau E. B. tikėjosi, kad bus tikrinamas policijos pareigūnų ir siekęs nuslėpti vairavimo faktą, jis tiesiog galėjo išeiti iš automobilio ir nueiti pas šalia gyvenančią D. D..

2.5.       Liudytojo J. C. paaiškinimai neteisingi, nes jis negalėjo matyti, kaip E. B. persėdo iš vairuotojo pusės į keleivio vietą, nes jo parduotuvės stovėjimo aikštelėje nebuvo. Liudytojas buvo kitoje aikštelėje, iš kurios E. B. automobilis negalėjo būti gerai matomas.

3.       Atsiliepimu į E. B. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir objektyvus. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

E. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

4.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde E. B. nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Taip pat teigia, kad neįvertinus jo prašymų, byloje nebuvo surinkti reikšmingi įrodymai ir priimtas neteisingas sprendimas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai netenkino E. B. skundo ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai rėmėsi liudytojo J. C. parodymais, o pažeidėjo ir liudytojų D. D. ir K. L. paaiškinimais nesivadovavo. Nors E. B. neigia vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau jo kaltė įrodyta 2019 m. balandžio 7 d. J. C. pranešimu (b. l. 10), 2019 m. balandžio 7 d. garso įrašu, kai J. C. skambina Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC), J. C. teisme duotais parodymais. Liudytojo J. C. parodymai buvo nuoseklūs ir išsamūs, nekito viso bylos nagrinėjimo metu, visiškai atitiko BPC garso įraše užfiksuotas aplinkybes. Iš J. C. paaiškinimų ir garso įrašo buvo nustatyta, kad liudytojas tikrai matė, kai po konflikto kelyje E. B. būdamas neblaivus (nes nuo jo sklido alkoholio kvapas) sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo į parduotuvės „Norfa“ aikštelę. Šiais įrodymais buvo tiksliai nustatyta, kad automobilį vairavo būtent E. B.. Apylinkės teismas nustatė, kad J. C. neturi jokios priežasties apkalbėti E. B., nes jo nepažįsta, taigi netikėti liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo. Perklausius pokalbio įrašus girdėti, kad liudytojas matė E. B. už automobilio vairo, kai šis nuvažiavo, vėliau sustojo parduotuvės aikštelėje. Liudytojas, stebėdamas aikštelėje stovintį pažeidėjo automobilį, pasirinko poziciją, iš kurios aiškiai matė, kaip E. B. persėdo į keleivio vietą, o už kelių minučių atvykus policijos pareigūnams apsimetė miegančiu. Visos šios aplinkybės žinomos iš garso įrašo, nes J. C. telefoninio pokalbio metu aktyviai bendravo su pareigūnais ir iki jiems atvykstant realiu laiku pasakojo įvykio aplinkybes.

6.       Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik J. C. parodymais, o kitų liudytojų parodymais nesivadovavo ir juos vertino kaip norą padėti E. B. išvengti atsakomybės. Kaip minėta, liudytojo J. C. parodymai buvo nuoseklūs ir juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojos D. D. parodymai byloje nėra labai svarbūs, nes jais, iš esmės, neatskleidžiamos jokios su įvykiu susijusios aplinkybės. Savo paaiškinimuose ji nurodė, kad E. B. iš jos namų išvažiavo su seserimi, automobilį vairavo jo sesuo. Šie parodymai negali patvirtinti aplinkybės, kad automobilį vairavo E. B. sesuo, nes liudytoja matė tik jų išvažiavimo momentą. Liudytoja nematė, kas po konflikto kelyje sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo į „Norfos“ aikštelę, o tą matė liudytojas J. C.. Liudytojos K. L. parodymai kelia abejonių jų patikimumu ir loginiu pagrįstumu. Liudytoja nepaaiškino, kodėl užgeso jos vairuojamas automobilis, nors E. B. vairuojamas automobilis buvo su automatine pavarų dėže, kuri neleidžia automobiliui užgesti be priežasties. Neaišku, kodėl liudytoja staiga sustojo „Norfa“ aikštelėje ir išėjo pas D. D. sutaikyti jos su broliu, nors jie buvo neseniai iš jos išvažiavę, o nuo parduotuvės „Norfa“ iki D. D. namų buvo apie vienas kilometras (posėdžio metu taip nurodė E. B.). Žinodamas, kad automobilį vairavo jo sesuo, jis jai nepranešė bei nepakvietė sugrįžti, kad ji padėtų policijai išsiaiškinti, kas vairavo automobilį. Įvykio metu pareigūnų paklaustas, kas vairavo automobilį, E. B. apie savo seserį nieko nesakė ir melavo apie pas vaiką išėjusį draugą. Versiją, kad automobilį vairavo sesuo, E. B. nurodė tik bylą nagrinėjant teisme. Be to, liudytojos K. L. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nes J. C. nurodė matęs, kad E. B. vairavo automobilį. Šie neatitikimai kėlia abejones, todėl liudytojos parodymai buvo vertinami kaip siekis padėti E. B. išvengti atsakomybės.

7.       Skunde nurodyta, kad nagrinėjant bylą nebuvo patenkinti prašymai ir todėl nebuvo surinkti ir išnagrinėti visi reikšmingi įrodymai. Apelianto prašymas apklausti J. P., kuris stovėjo prie parduotuvės ir matė įvykį, nepagrįstas. Asmens liudijimas apie įvykius parduotuvės aikštelėje neturi įrodomosios vertės, nes šie parodymai neatskleistų jokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aikštelėje buvusio asmens liudijimas nei patvirtintų, nei paneigtų aplinkybę dėl E. B. vairavimo esant neblaiviam. Vairavo faktas vyko anksčiau, kai J. C. paliudijo matęs po konflikto kelyje nuvažiuojantį E. B., o automobilio aikštelėje E. B. tik sėdėjo automobilyje. Liudytojas nematęs konkretaus įvykio, negalėtų pateikti reikšmingų aplinkybių kaltei pagrįsti ar paneigti. Liudytojo prašymas dėl policijos pareigūnų filmuoto įrašo pateikimo taip pat nėra reikšmingas. 2019 m. birželio 3 d. Institucijos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vaizdo įrašas tarnybiniame automobilyje nėra išlikęs ir negali būti pateiktas. Nepaisant to, šis įrašas neturėtų jokios įrodomosios reikšmės, nes pareigūnai į parduotuvės aikštelę atvyko jau po įvykio, kai E. B. automobilis jau stovėjo. Šiuo įrašu E. B. vairavimo faktas negalėtų būti paneigtas, nes paties įvykio (automobilio vairavimo po konflikto) pareigūnai neužfiksavo.

8.       Skunde akcentuojama, kad atvykus pareigūnams E. B. miegojo mašinoje keleivio vietoje, automobilis nejudėjo, nebuvo užvestas, jis neturėjo automobilio raktelių ir dokumentų, ir tai reiškia, kad jis automobilio nevairavo. Šie skundo argumentai nepagrįsti, nes pats automobilio vairavimo faktas buvo nustatytas anksčiau. E. B. automobilį vairavo išvažiuodamas po konflikto su kitais vairuotojais ir nėra traukiamas atsakomybėn už tai, kad automobilį vairavo parduotuvės aikštelėje. Tai, jog pažeidėjas sėdėjo keleivio vietoje, nejudančiame automobilyje, neturėdamas automobilio raktelių ir dokumentų, nepaneigia automobilio vairavimo fakto, kuris įvyko prieš tai. Kaip minėta, liudytojas matė E. B. vairuojantį automobilį, o aikštelėje jis tik sustojo ir baigė daryti pažeidimą, faktinė veikos padarymo vieta buvo kita ir vėlesnis sustojimas parduotuvės aikštelėje, perėjimas į keleivio vietą pažeidėjo ankstesnių neteisėtų veiksmų nepanaikina.

9.       Skunde keliama versija, kad tikėdamasis, kad bus tikrinamas policijos, E. B. galėjo iš automobilio nueiti pas šalia gyvenančią D. D., tačiau to nepadarė ir tai patvirtina, kad jis automobilio nevairavo. Skunde dėstoma įvykių loginė grandinė yra paremta prielaidomis bei retrospektyviu vertinimu. Teorinis tikėtino elgesio modelis po įvykio nepaneigia, kad E. B. nevairavo transporto priemonės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

E. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                 Alenas Piesliakas