Civilinė byla Nr. 2-1381-790/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00154-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų A. K., V. S., R. J., E. V., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T., G. F. (G. F.) ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, kuria kredito unijai Taupkasė iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1596-555/2018 pagal pareiškėjo Lietuvos banko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei kredito unijai Taupkasė, tretieji asmenys – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, A. K., V. S., P. K., R. J., D. I., Ž. V., E. V., S. Š., J. T., J. V., P. T., G. F., Z. V..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas, priežiūros institucija, Lietuvos bankas (toliau – ir pareiškėjas, priežiūros institucija) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei kredito unijai Taupkasė (toliau – ir atsakovė, kredito unija) bankroto bylą. Pareiškėjas nustatė, kad atsakovės veikla ir finansinė būklė nesuderinamos su saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymusi, todėl yra grėsmė, jog dėl kredito unijos veiklos ir finansinės būklės bus pažeisti indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesai. Dėl šios priežasties Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 241-432 (toliau – ir sprendimas Nr. 241-432) paskelbė kredito unijai veiklos apribojimą (moratoriumą), laikinuoju administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verslo administravimo centras“. Laikinasis administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu (toliau – KUĮ), pateikė 2018 m. vasario 5 d. išvadą, iš kurios pareiškėjas nustatė, kad atsakovė dėl patirtų nuostolių ir prastos finansinės būklės pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus – nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų. Lietuvos banko valdyba 2018 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 03-23 (toliau – ir nutarimas Nr. 03-23) pripažino atsakovę nemokia, visam laikui atšaukė kredito unijos licenciją, nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
2. Atsakovė kredito unija Taupkasė, atstovaujama laikinojo administratoriaus, su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo sutiko ir prašė iškelti kredito unijai bankroto bylą. Atsakovė nurodė, kad pagal 2018 m. vasario 15 d. atsakovės finansinius duomenis atsakovė turi turto už 20 588,75 tūkst. Eur. Kredito unijos įsipareigojimai sudarė 18 751,36 tūkst. Eur. Kredito unijos praėjusių metų nuostoliai sudarė 1 614,07 tūkst. Eur, o einamųjų metų patirti nuostoliai sudaro 21,56 tūkst. Eur. Nuostolių apskaičiavimo skirtumas, lyginant balansinę apyskaitą su kapitalo pakankamumo rodiklių ataskaita, susidaro dėl tantjemų, kurias grąžinti paskolų komiteto nariai turi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017. Tantjemas turinčių grąžinti asmenų galimybės įvykdyti finansinius įsipareigojimus yra nepakankamos, todėl perskaičiuotas kredito unijos kapitalas buvo sumažintas gautina (neapmokėta) tantjemų suma. Be to, kredito unija 3 atvejais nevykdo didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo, tą patvirtina didžiausios paskolos vienam skolininkui ataskaitos. Kredito unija nevykdo veiklos riziką ribojančių normatyvų – kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui, o tai reiškia, kad yra pažeidžiami licencijos išdavimo reikalavimai. Esant šioms aplinkybėms, atsakovė turi būti pripažinta nemokia.
3. Tretieji asmenys V. S., Z. V., R. J., Ž. V., E. V., S. Š., J. T., J. V., P. T., G. F. ir A. K. prašė leisti susipažinti su atsakovės laikinojo administratoriaus 2018 m. vasario 5 d. išvada ir išreikalauti dokumentus, kurių pagrindu buvo parengta ši išvada; atsakovės finansinei būklei nustatyti skirti ekspertizę; atmesti prašymą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tretieji asmenys byloje įrodinėjo, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie kredito unijos finansinę situaciją yra klaidingi. Pagal jų turimus duomenis kredito unija vykdo kapitalo pakankamumo, didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvus. Nustatyta kredito unijos finansinė situacija neatitinka realios. Trečiųjų asmenų nuomone, atsakovė po licencijos atšaukimo apskritai nebeturi finansų įstaigos statuso, todėl jos nemokumui nustatyti turi būti taikomas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), pagal kurį atsakovė nėra nemoki.
4. Trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pareiškėjo pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo sutiko.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi kredito unijai Taupkasė iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
6. Teismas, įvertinęs KUĮ 2 straipsnio 4 dalį, 8 straipsnio 5 dalį, 73 straipsnį, padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės mokumas turėtų būti vertinamas pagal ĮBĮ apibrėžtą nemokumo sąvoką. KUĮ nėra nustatyta išimčių, kad esant tam tikriems atvejams kredito unijos nemokumas galėtų būti vertinamas ĮBĮ nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko valdybos 2018 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 03-23 2 punktas, kuriuo visam laikui yra atšaukta atsakovei išduota kredito unijos licencija, įsigalioja Kauno apygardos teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šiuo metu nėra įsiteisėjusi nutarimo dalis, kuria visam laikui atsakovei yra atšaukta licencija.
7. Teismas, įvertinęs Lietuvos banko 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 241-232, kuriuo buvo paskelbtas atsakovei veiklos apribojimas (moratoriumas), laikinojo administratoriaus išvadą, kuria remiantis Lietuvos bankas 2018 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 03-23 pripažino atsakovę nemokia ir visam laikui atšaukė kredito unijos licenciją, atsakovės 2018 m. vasario 28 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, 2018 m. vasario 15 d. atsakovės kreditorių sąrašą Nr. 1 ir Nr. 2, skolininkų sąrašą Nr. 1 ir Nr. 2, ilgalaikio turto sąrašą, 2018 m. sausio 31 d. kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo rodiklio ir didžiausios paskolos vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) ataskaitas, Lietuvos banko 2018 m. vasario 14 d. išvadą dėl atsakovės nemokumo ir su ja pateiktas 2018 m. sausio 1 d. atsakovės kapitalo pakankamumo, didžiausios paskolos vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų), kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo rodiklio ataskaitas, sprendė, kad atsakovė nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, todėl jai keltina bankroto byla (KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad kredito unijos priežiūros institucijos išvados dėl atsakovės nemokumo yra teisingos ir yra pagrindas pagal specialų teisinį reglamentavimą kelti jai bankroto bylą.
8. Teismas taip pat nurodė, kad tretieji asmenys (atsakovės pajininkai) kelia abejones dėl atsakovės finansinės būklės vertinimo, teigdami, kad laikinojo administratoriaus išvadoje nurodyti rodikliai ir atsakovės vadovo nurodyti rodikliai yra skirtingi. Trečiųjų asmenų nuomone, tokie skirtumai galėjo atsirasti dėl to, kad, skaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklį, pareiškėjo nurodymu iš skaičiavimų galėjo būti nepagrįstai eliminuota 722,59 tūkst. Eur atsakovės gautina suma, kurią atsakovei pagal taikos sutartyse patvirtintą grafiką iki 2020 m. liepos mėnesio privalo grąžinti buvę paskolų komiteto nariai, taip pat nepagrįstai neįtraukus 758 944 Eur pajamų, netinkamai apskaičius programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas. Teismas nesutiko su trečiaisiais asmenimis, kad šios aplinkybės nebuvo vertintos tiek prieš priimant sprendimą Nr. 241-232, tiek prieš priimant nutarimą Nr. 03-23, nes nebuvo pateikta tai patvirtinančių duomenų. Teismas sutiko su pareiškėjo atsiliepime į trečiųjų asmenų atskirąjį skundą nurodytais argumentais (DOK-10457), kad tantjemos yra riboto likvidumo turtas, todėl su jų kilme sietina kredito unijos kapitalo sudėtinė dalis neatitinka priežiūros tikslu skaičiuotino kapitalo reikalavimų. Be to, kredito unijos perskaičiuoto kapitalo dydis buvo sumažintas ne 722,6 tūkst. Eur, kaip teigia tretieji asmenys, o 592,52 tūkst. Eur, nes tretieji asmenys nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 22 d. už tantjemas gavusius asmenis į kredito unijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 130,08 tūkst. Eur. Byloje nėra ginčo, kad į dalį iš 722,6 tūkst. Eur sumos, t. y. į 108,34 tūkst. Eur, kurią turi grąžinti kredito unijai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau – VMI), atsakovė įgytų teisę tik po to, kai tantjemas gavę asmenys visiškai atsisakytų su kredito unija pagal sudarytas taikos sutartis. Teismas taip pat pažymėjo, kad sprendime Nr. 241-232 konstatuota ir ta aplinkybė, jog kredito unija nepagrįstai į apskaitą įtrauktų pajamų suma (ne mažiau kaip 758,94 tūkst. Eur) padidino nuosavą ir perskaičiuotą kapitalą. Šis sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, o iš jame nurodytų aplinkybių matyti, kad pati atsakovė pripažino suklydusi, į 2017 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolio) ataskaitą įtraukdama 500 tūkst. Eur pajamų už parduotą programinę įrangą. 2018 m. gruodžio 28 d. Priežiūros tarnyboje vykusio posėdžio metu kredito unija nurodė, kad neįtraukus 350 tūkst. Eur gautinų sumų ir kredito unijos pagrindinį (I lygio) kapitalą sumažinus likutine nematerialiojo turto verte normatyvas nebūtų vykdomas.
9. Kadangi kredito unijos kartu su atsiliepimu pateikti duomenys sudaro banko paslaptį, teismas pripažino juos nevieša bylos medžiaga ir neleido su jais susipažinti bei kopijuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 10 straipsnis). Konfidencialia informacija Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi yra pripažinęs ir pareiškėjo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktą 2018 m. vasario 14 d. išvadą dėl atsakovės nemokumo ir jos priedus. Teismas netenkino trečiųjų asmenų prašymo susipažinti su priežiūros tikslu gauta informacija bei tokios informacijos išreikalavimo. Teismas akcentavo, kad jei būtų leista su tokiais dokumentais susipažinti tretiesiems asmenimis, atitinkamai ir visi atsakovės kreditoriai įgytų teisę susipažinti su nevieša bylos dalimi. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad teismo nutartimi patvirtinti bankrutuojančio skolininko kreditoriai tampa byloje dalyvaujančiais trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Tai, teismo nuomone, lemtų priežiūros tikslais gautos banko valdomos konfidencialios informacijos įstatyminės apsaugos praradimą.
10. Teismas netenkino trečiųjų asmenų prašymo atsakovės finansinei būklei nustatyti skirti ekspertizę. Tokia teismo išvada paremta, pirma, tuo, kad tretieji asmenys ekspertize siekia nustatyti atsakovės finansinę būklę ir pagal ĮBĮ nustatytą nemokumo apibrėžimą, tačiau šiuo atveju, ar atsakovė yra nemoki, sprendžiama pagal KUĮ nustatytas sąlygas, antra, kad nėra pagrindo spręsti dėl specialių žinių poreikio, nes teismui nekyla abejonės dėl kredito unijos priežiūros institucijos išvados pagrįstumo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atskirajame skunde tretieji asmenys A. K., V. S., R. J., E. V., S. Š. (S. Š.), J. T., J. V., P. T., G. F. (G. F.) ir Z. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties dalis, kuriomis atsakovei iškelta bankroto byla ir atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti dokumentai pripažinti nevieša medžiaga, ir priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, kredito unijos finansinei būklei nustatyti skirti ekspertizę (kad būtų atsakyta, ar atsakovė yra moki pagal ĮBĮ nustatytą nemokumo apibrėžimą ir ar atsakovė yra moki vertinant KUĮ nustatytą nemokumo apibrėžimą); taip pat tretieji asmenys prašo leisti susipažinti su atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktais dokumentais, iš pareiškėjo ir (ar) atsakovės išreikalauti ir leisti susipažinti su pirminiais dokumentais, kuriais vadovaujantis yra parengta 2018 m. vasario 5 d. išvada apie atsakovės finansinę būklę ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Atsakovės reali finansinė padėtis yra ne tokia, kokia yra nurodyta nutarime Nr. 03-23. Šiame nutarime Lietuvos banko išvada grindžiama tik kredito unijos laikinojo administratoriaus 2018 m. vasario 5 d. išvadoje pateiktais duomenimis. Tą patvirtina apeliantų turimi 2017 m. gruodžio 28 d. kredito unijos finansiniai dokumentai. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d., kai buvo paskelbtas moratoriumas, kredito unija nevykdo veiklos, todėl jos finansiniai duomenys galėjo pasikeisti tik nežymiai. Iki šiol nebuvo pateikti paaiškinimai, kodėl yra toks skirtumas tarp pareiškėjo pateiktų ir kredito unijos turėtų duomenų ir kapitalo pakankamumo rodiklių reikšmių.
2. Pareiškėjas neteisėtai į atsakovės gautinas pajamas neįtraukė reikšmingo dydžio sumų, dėl ko buvo apskaičiuoti realios atsakovės finansinės būklės neatitinkantys veikos rezultatai ir, atitinkamai, veiklos riziką ribojančių normatyvų rodikliai, kuriais grindžiama skundžiama nutartis.
1. Skaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklį iš skaičiavimų galėjo būti nepagrįstai eliminuota 722,59 tūkst. Eur kredito unijos gautina suma, kurią jai pagal taikos sutartyse patvirtintą grafiką iki 2020 m. liepos mėn. privalo grąžinti buvę paskolų komiteto nariai. Dalį šios sumos, t. y. 108 338,00 Eur, privalo sumokėti VMI kaip pajamų mokesčio permoką. Lietuvos bankas nevertino fakto, kad 2018 m. sausio 22 d. atsakovei pagal grafiką buvo grąžinta 130,08 tūkst. Eur, todėl perskaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklius 130,08 tūkst. Eur suma turėjo būti sumažintas praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis. Neegzistuoja aplinkybės, kurios leistų manyti, kad likusi 592,51 tūkst. Eur suma nebus gauta, todėl nėra jokio pagrindo šią sumą išbraukti iš balanso gautinų sumų eilutės.
2. Lietuvos banko 2017 m. gruodžio 28 d. priežiūros tarnybos direktoriaus sprendime buvo nurodyta, kad atsakovė nepagrįstai įtraukė į apskaitą 758 944 Eur pajamų, neva netinkamai apskaitydama programinės įrangos sukūrimo ir pardavimo pajamas, tačiau tai prieštarauja apskaitos taisyklėms. 2018 m. sausio 25 d. Lenkijos įmonė BIGCREDIT SP. Z.O.O. (toliau – BIGCREDIT) į advokatės depozitinę sąskaitą atsakovės naudai sumokėjo 350 000 Eur sumą, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo šios sumos nepripažinti atsakovės pajamomis.
3. Teismas vadovavosi tik Lietuvos banko pateiktais įrodymais, neanalizavo trečiųjų asmenų pateiktų finansinių dokumentų, nesiaiškino, kokiu būdu atsirado tokie dideli skirtumai, nors tai yra viena iš esminių nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šiuo atveju teismas privalėjo ginti viešąjį interesą ir objektyviai išsiaiškinti, kurios šalies pateikti finansiniai duomenys yra teisingi.
4. Atsakovė, kaip kredito įstaiga, savo veiklos licencijos realiai neteko nuo nutarimo Nr. 03-23 atšaukti veiklos licenciją priėmimo dienos, nes nutarimas yra neatšaukiamas dėl jokių priežasčių (KUĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atšaukus atsakovei licenciją, ji neteko kredito unijos statuso ir, atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl jos pabaigos turi būti taikomos ĮBĮ, o ne KUĮ nuostatos. Pagal ĮBĮ įtvirtintą nemokumo apibrėžimą atsakovė neatitinka nemokios įmonės kriterijų ir neegzistuoja pagrindas jai iškelti bankroto bylą.
5. Teismas, pripažindamas atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus dokumentus nevieša medžiaga, pažeidė trečiųjų asmenų teisę į teisingą teismą ir užkirto galimybę naudotis CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis. Tretieji asmenys byloje turi aiškų, pagrįstą ir apibrėžtą procesinį statusą, todėl leidimas būtent jiems susipažinti su nevieša bylos medžiaga nedarytų įtakos kitų, byloje nedalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms.
6. Ekspertizė šioje byloje yra būtina, nes byloje yra kilęs ginčas dėl itin skirtingų pareiškėjo ir trečiųjų asmenų pateiktų atsakovės finansinių dokumentų vertinimo. Neturint specialių finansų apskaitos, bankininkystės ir buhalterijos žinių nėra įmanoma pagal surinktus pirminius duomenis nustatyti tikrąją atsakovės finansinę padėtį ir mokumo būseną.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Lietuvos bankas prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
1. Atsakovė kredito unijos licenciją pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu turėjo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės nemokumo klausimas turi būti sprendžiamas pagal KUĮ.
2. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visus (tiek Lietuvos banko, tiek trečiųjų asmenų) bankroto byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė atitinka KUĮ numatytas nemokumo sąlygas, todėl jai keltina bankroto byla.
3. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs įrodymus, pagrindžiančius kredito unijos nemokumą, taip pat papildomus paaiškinimus dėl finansinės būklės apskaičiavimo aplinkybių. Tokie įrodymai ir argumentai bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, todėl nėra poreikio skirti ekspertizę.
4. Laikinojo administratoriaus išvada ir kartu su ja Lietuvos bankui pateiktos ataskaitos yra gautos priežiūros tikslu, o tokia informacija negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu padaroma prieinama. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas leisti susipažinti su priežiūros tikslu gauta informacija, yra teisėta ir pagrįsta.
14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo trečiųjų asmenų atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
1. Tretieji asmenys savo motyvus dėl atsakovės mokumo grindžia jų pačių į bylą pateikta balansine sąskaitų suvestine ir A. K. sudaryta kapitalo pakankamumo skaičiavimo lentele, tačiau šiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo remtis, kadangi jie neatitinka sąsajumo su įrodinėjama byla reikalavimo.
2. Atsakovė yra nemoki ir ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Nepaisant to, atsakovė mano, kad teismas, vertindamas atsakovės nemokumą pagal KUĮ nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
3. Lietuvos banko sprendimas dėl licencijos atšaukimo buvo sąlyginis ir tiesiogiai susietas su teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą iškėlimu.
4. Į skundo argumentus dėl 722,59 tūkst. Eur atsakovės gautinų sumų, kurias pagal taikos sutartis atsakovei privalo grąžinti tantjemas gavę asmenys, ir 758,94 tūkst. Eur pajamų, gautinų programinės įrangos pagrindu, yra visapusiškai atsikirtęs pareiškėjas 2018 m. balandžio 4 d. atsiliepime į trečiųjų asmenų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1596- 259/2018. Atskiruoju skundu tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kurie paneigtų nurodytame Lietuvos banko atsiliepime pateiktų argumentų.
5. Byloje esant pakankamai duomenų apie atsakovės nemokumą, ekspertizės skyrimas iš esmės tiems patiems klausimams spręsti, į kuriuos jau yra atsakyta byloje esančiais įrodymais, prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.
6. Kadangi trečiųjų asmenų argumentai yra paneigti byloje esančiais įrodymais, nepripažintais konfidencialia ir nevieša bylos medžiaga, konfidencialios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai. Tokio pobūdžio informacijos atskleidimas galėjo lemti tik įstatymų pažeidimus ir neigiamus su tuo susijusius padarinius.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo trečiųjų asmenų atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
1. Atsakovės bankroto bylos iškėlimo pagrindus įtvirtina specialusis ĮBĮ atžvilgiu įstatymas – KUĮ. Atsakovės bankroto byla yra inicijuota būtent dėl netinkamos KUĮ reglamentuojamos atsakovės vykdytos veiklos, o kredito unijos licencijos atšaukimas yra sudėtinė kredito unijos bankroto bylos iškėlimo procedūros dalis. Todėl įvykus šiam etapui kaip vienam iš bankroto bylos iškėlimo proceso dalių bei atsakovės bankroto bylos iškėlimo procesą reglamentuojant KUĮ, atsakovės bankroto bylos iškėlimui šiuo atveju nėra ir negali būti taikomas ĮBĮ.
2. Kredito unija pripažįstama nemokia Lietuvos banko išvados apie kredito unijos nemokumą pagrindu. Lietuvos banko valdyba atsakovės moratoriumo metu pripažino atsakovę nemokia ir atšaukė jos licenciją ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl egzistuoja KUĮ nustatytos sąlygos atsakovės bankroto bylai iškelti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Byla nagrinėjama atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindus. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas kredito unijai Taupkasė iškėlė bankroto bylą. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, t. y. kad egzistuoja KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga bankroto bylai iškelti, savo nesutikimą grindžia keliomis argumentų grupėmis. Apeliantai visų pirma akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl į bylą pateiktų skirtingų atsakovės finansinių dokumentų ir kad teismas taikė teisės aktų nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos. Apeliantai nesutinka, kad kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos vienam skolininkui normatyvų. Apeliantai taip pat kelia klausimą dėl teismo sprendimo neleisti jiems susipažinti su dalimi į bylą pateiktų dokumentų ir neišreikalauti kitus jų prašomų dokumentų, neskirti ekspertizės pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenų visuma, sprendžia, kad apeliantų argumentai ir jiems pagrįsti pateikti duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pažeistos teisės į teisminę gynybą

18. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas dalį bylos medžiagos, itin svarbios klausimui dėl bankroto bylos kredito unijai išspręsti, buvo pripažinęs nevieša ir neleido apeliantams su ja susipažinti ir jos kopijuoti. Apeliantai tiek atskirajame skunde, tiek rašytiniuose paaiškinimuose kėlė klausimą dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša pagrįstumo. Apeliantai mano, kad, nepagrįstai neleidus jiems susipažinti su visa bylos medžiaga, buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybą, taip pat rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principai.
19. Bylos medžiagos viešumas yra vienas iš svarbiausių proceso principų, susijusių su visuomenės (viešojo) intereso apsauga, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus apeliantų atskirojo skundo argumentus, 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje pakartotinai svarstė klausimą, ar yra CPK 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos bylos viešumo ribojimo sąlygos, t. y. ar egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktą išvadą ir jos priedus bei atsakovės kartu su atsiliepimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus dokumentus laikyti nevieša bylos medžiaga, su kuria susipažinti ir kopijuoti gali tik pareiškėjas ir atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad tokia bylos medžiaga yra nevieša, vadovavosi tuo, kad dokumentai sudaro banko paslaptį ir yra konfidenciali informacija pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė klausimą dėl bylos medžiagos viešumo.
20. KUĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unijų priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai taikomas Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) 43 straipsnis. LBĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacijai, kurią Lietuvos bankas gauna finansų rinkos priežiūros tikslais, apsaugoti taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos. Pagal LBĮ 19 straipsnio 2 dalį banko paslaptis – tai bet kokia nevieša su Europos centrinių bankų sistema susijusi informacija ir kita Lietuvos banko veikloje naudojama informacija, kuri pagal savo svarbą nesudaro valstybės ir tarnybos paslapties, tačiau kurios neteisėtas atskleidimas arba praradimas gali turėti neigiamų padarinių Lietuvos banko funkcionavimui ir jo vykdomai veiklai, pakenkti teisėtiems kitų asmenų interesams. Remiantis LBĮ 19 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant bylas teismuose, banko paslaptį sudarančios informacijos apsaugai taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, užtikrinančios komercinės paslapties apsaugą. Pagal LBĮ 43 straipsnio 2 dalį informacija, gauta finansų rinkos priežiūros tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. LBĮ 43 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis. Be to, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad banko paslaptimi laikoma bankui žinoma informacija apie: 1) tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai; 2) lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas; 3) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių pirmiau nurodytų įstatymų nuostatos dėl priežiūros tikslais gautos informacijos apsaugos turi būti taikomos sistemiškai ir atsižvelgiant į tokia apsauga siekiamus tikslus. Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, gauna iš prižiūrimų rinkos dalyvių taip pat ir informaciją, kuri susijusi su kredito įstaigų klientais ir kuri sudaro banko paslaptį (BĮ 55 straipsnio 1 dalis). Todėl priežiūros tikslais gautos informacijos apsaugos paskirtis yra visų pirma orientuota į tai, kad priežiūros institucijai kontroliuojant bankų ar kitų kredito įstaigų veiklą būtų išsaugoti duomenys, susiję su kredito įstaigų klientais.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais motyvais ir tuo, kad dalyje pareiškėjo ir atsakovės pateiktų ir prašomų pripažinti nevieša bylos medžiaga dokumentų yra informacijos, kuri yra laikoma banko paslaptimi LBĮ 19 straipsnio ir BĮ 55 straipsnio prasme, nes joje yra duomenų apie kredito unijos klientus, tokią bylos medžiagą pripažino nevieša. Tačiau kitą pirmosios instancijos teismo pripažintos nevieša bylos medžiagos dalį, t. y. tą dalį, kuriuose nėra duomenų apie konkrečius asmenis, pareiškėjui ir atsakovei šios informacijos atskleidimo nesiejant su galinčiais atsirasti neigiamais padariniais, apeliacinės instancijos teismas pripažino vieša bylos medžiaga (plačiau žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, priimtą šioje byloje). Remiantis analogiškais motyvais Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi buvo išspręstas ir į bylą pareiškėjo pateiktos laikinojo administratoriaus 2018 m. vasario 5 d. išvados ir jos priedų viešumo klausimas.
22. Taigi, apeliacinės instancijos teismas jau iki šios nutarties priėmimo ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės pažeidimą, suteikė byloje dalyvaujantiems asmenims teisę susipažinti su ta bylos medžiagos dalimi, su kuria susipažinimas buvo nepagrįstai apribotas. Į bylą buvo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai ir dokumentai. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nebuvo pateikta argumentų, kad išviešintos bylos medžiagos dalies nepakanka pateikti atsikirtimus dėl pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių. Esant tokiai pasikeitusiai situacijai, apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl teisės į teisminę gynybą, rungtyniškumo bei šalių lygiateisiškumo principų pažeidimo tampa nebeaktualūs.

Dėl rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų prijungimo

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis).
24. Į bylą tretieji asmenys V. S., R. J., E. V., S. Š., J. T., J. V., P. T., G. F. ir Z. V. pateikė rašytinus paaiškinimus su priedais, kurie buvo prijungti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi. Kadangi pareiškėjas, atsakovė ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimus į nurodytus trečiųjų asmenų paaiškinimus, šie atsiliepimai prijungiami prie bylos.
25. Po to, kai buvo išspręstas klausimas dėl bylos viešumo ribojimo ir dalis dokumentų pripažinta vieša bylos medžiaga, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 ir 27 d. nutartimis ir 2018 m. rugpjūčio 30 d. teisėjo rezoliucija buvo nustatyti konkretūs terminai rašytiniams paaiškinimams į bylą pateikti. Tretieji asmenys (apeliantai) rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais teikiamus dokumentus rašytinuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsi turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 3 d. 12 val., pareiškėjas – iki 2018 m. rugpjūčio 5 d., teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2018 m. rugsėjo 6 d. 9 val.
26. Trečiasis asmuo P. T. pateikė 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. rašytinius paaiškinimus su priedais, o pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 5 d. paaiškinimus dėl trečiojo asmens 2018 m rugpjūčio 24 ir rugsėjo 3 d. rašytinių paaiškinimų. Trečiasis asmuo P. T., praleisdamas nustatytą terminą, taip pat pateikė 2018 m. rugsėjo 4 d. lydraštį dėl priedų prie 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašytinių paaiškinimų ir 2018 m. rugsėjo 5 d. papildomus rašytinius paaiškinimus.
27. Apeliacinės instancijos teismas prijungia prie bylos dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus rašytinius paaiškinimus, pateiktus iki nutarties 25 punkte nustatytų terminų, t. y. trečiojo asmens P. T. 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. rašytinius paaiškinimus bei pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. rašytinius paaiškinimus.
28. Kartu su prijungtais prie bylos rašytiniais paaiškinimais byloje dalyvaujantys asmenys pateikė ir naujus įrodymus. CPK 314 straipsnis nustato ribojimus pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika dėl CPK 314 straipsnio taikymo, tuo, kad sprendžiamas klausimas, susijęs su viešuoju interesu, todėl teismas privalo būti aktyvus, rinkti įrodymus, taip pat tuo, jog dalies naujai į bylą pateiktų įrodymų yra susiję su kitaip nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išspręstu klausimu dėl bylos viešumo apimties, prijungia prie bylos kartu su trečiojo asmens P. T. 2018 m. rugpjūčio 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. rašytiniais paaiškinimais bei pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus įrodymus.
30. Apeliacinės instancijos neprijungia prie bylos medžiagos ir nevertina nagrinėjant bylą trečiojo asmens P. T. 2018 m. rugsėjo 4 d. pateiktų įrodymų prie 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašytinių paaiškinimų ir 2018 m. rugsėjo 6 d. papildomų rašytinių paaiškinimų dėl laikinojo administratoriaus 2018 m. vasario 5 d. išvadoje nurodytų klaidingų teiginių. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas tuo, kad terminai rašytiniams paaiškinimams ir dokumentams paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti buvo nustatyti tokie, kad tiek tretieji asmenys, tiek pareiškėjas turėtų pakankamai laiko pateikti savo poziciją. Be to, nustatydamas terminus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atskirasis skundas dėl bankroto bylos iškėlimo pagal įstatymą Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas itin operatyviai (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis). P. T. pasibaigus nustatytam terminui pateiktų rašytinių paaiškinimų ir dokumentų prijungimas prie bylos lemtų tai, kad bylos nagrinėjimas dar kartą turėtų būtų atidėtas, siekiant suteikti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepti. Tačiau tai neatitiktų įstatyme įtvirtinto reikalavimo bylą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti operatyviai.

Dėl taikytinų teisės aktų

31. Pirmosios instancijos teismas atsakovę pripažino nemokia pagal KUĮ. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka. Apeliantai nurodo, kad atsakovė, kaip kredito įstaiga, savo veiklos licencijos realiai neteko nuo nutarimo Nr. 03-23 atšaukti veiklos licenciją priėmimo dienos, nes pagal įstatymą toks nutarimas yra neatšaukiamas dėl jokių priežasčių (KUĮ 60 straipsnio 3 dalis). Apeliantai yra įsitikinę, kad atšaukus atsakovei licenciją, ji neteko kredito unijos statuso, todėl sprendžiant dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo turi būti taikomos ĮBĮ, o ne KUĮ nuostatos.
32. ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ĮBĮ taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Kaip tik toks specialusis įstatymas, nustatantis kredito unijų bankroto proceso ypatumus, yra KUĮ. Šio įstatymo 73 straipsnyje nustatyta, kad kredito unijų bankroto procedūras reglamentuoja KUĮ, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, ĮBĮ, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip. Taigi, KUĮ yra lex specialis ĮBĮ atžvilgiu, sąlygos, kurioms esant kredito unija gali būti pripažinta nemokia, yra nustatytos KUĮ 74 straipsnyje ir jos skiriasi nuo nemokumo sąlygų, nustatytų ĮBĮ. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, spręsdamas kredito unijos nemokumo klausimą pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi KUĮ nuostatomis.
33. Atsakant į apeliantų argumentą, ar kredito unija neteko kredito unijos statuso nuo nutarimo Nr. 03-23 priėmimo dienos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, jog nutarimo 2 punktas, kuriame nustatyta visam laikui atšaukti atsakovei išduotą licenciją, įsigalioja ir laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia Kauno apygardos teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos kredito unijai Taupkasė iškėlimo ir paskyrus bankroto administratorių. Šis nutarimo 4 punktas suponuoja tai, kad sprendimas dėl KUĮ 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytos poveikio priemonės atsakovei taikymo buvo sąlyginis – jo įsigaliojimas buvo susietas su bankroto bylos atsakovei iškėlimu ir administratoriaus paskyrimu. KUĮ 60 straipsnio 3 dalis tik nustato, kad teismas negali panaikinti skundžiamo sprendimo, kuriuo kredito unijai buvo pritaikyta KUĮ 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta poveikio priemonė, tačiau šioje įstatymo normoje nėra nustatytas poveikio priemonės įsigaliojimo terminas, taip pat nenustatyta, kad licencijos galiojimo atšaukimas negali būti susietas su tam tikra sąlyga. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad tuo atveju, jei atsakovei bankroto byla nebūtų iškelta, nutarimo Nr. 03-23 2 punktas neįsigaliotų, atitinkamai kredito unijai licencija nebūtų atšaukta. Tai reiškia, kad apeliantai visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovė klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo metu neturėjo kredito unijos statuso, atitinkamai nėra pagrindo ir sutikti su apeliantais, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei turėtų būti sprendžiamas pagal ĮBĮ.

Dėl įstatyme nustatytų pagrindų kredito unijai iškelti bankroto bylą

34. KUĮ 74 straipsnis reglamentuoja sąlygas pripažinti kredito uniją nemokia. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito unija gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kredito unija dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai būtų pagrindas atšaukti licenciją; 2) kredito unijos turtas yra arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus; 3) kredito unija negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų. Kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą (KUĮ 74 straipsnio 2 dalis).
35. Taigi, tam, kad kredito unijai galėtų būti iškelta bankroto byla, būtinas bent vienos iš KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos egzistavimas ir priežiūros institucijos išvada apie kredito unijos nemokumą. Nesant šių aplinkybių visumos (bent vienos iš sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia ir priežiūros institucijos išvados apie kredito unijos nemokumą), bankroto byla kredito unijai negalėtų būti iškelta.

Dėl pareiškėjo nurodytų pagrindų atsakovei iškelti bankroto bylą

36. Pareiškėjas Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kartu su pareiškimu pateikė 2018 m. vasario 14 d. Nr. S 2018(21.18-2102)-12-814 išvadą dėl atsakovės nemokumo. Tai reiškia, kad egzistuoja KUĮ 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta aplinkybė, o bankroto bylos atsakovei iškėlimas priklauso nuo KUĮ 74 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų (ne)egzistavimo.
37. Išvadoje pareiškėja nurodė, kad egzistuoja KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga atsakovę pripažinti nemokia – kredito unija dėl patirtų nuostolių ir blogos finansinės būklės pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai yra pagrindas atšaukti licenciją. Pareiškėja teigia, kad atsakovė nevykdo kapitalo pakankamumo, didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų. Grįsdamas aplinkybę, kad atsakovė nevykdo nurodytų kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų, pareiškėjas pažymi, jog 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės kredito pakankamumo rodiklis buvo 5,97 proc., kai buvo reikalaujamas ne mažesnis nei 13 proc., o kredito unijos vienam skolininkui suteiktos paskolos 3 atvejais viršijo 25 proc. jos perskaičiuoto kapitalo. 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiams ir jų skaičiavimo tvarkai, atsakovės 2018 m. sausio 31 d. kapitalo pakankamumo rodiklis yra 0,37 proc., kai reikalaujamas – ne mažesnis kaip 5,25 proc., ir ne dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo atsakovė ir toliau 3 atvejais nevykdė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo. Tą, pareiškėjos įsitikinimu, patvirtina atsakovės laikinojo administratoriaus pateiktos finansinės ir priežiūrai skirtos ataskaitos, sudarytos 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. duomenimis.
38. KUĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kredito unijoms yra nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai: 1) kapitalo pakankamumo, 2) likvidumo, 3) didžiausios atviros pozicijos užsienio valiuta, 4) didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui, 5) kiti priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyti normatyvai. Taigi, pareiškėjas išvadoje dėl kredito unijos nemokumo rėmėsi šio straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytais kredito unijoms taikomais kredito unijų veiklos riziką ribojančiais normatyvais, kurių, pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė nevykdo.
39. Iki 2018 m. sausio 1 d. galiojo kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, patvirtinti Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 105, nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos banko valdybos 2017 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai. Kadangi išvadoje apie atsakovės nemokumą pareiškėjas rėmėsi tiek 2017 m. gruodžio 31 d., tiek 2018 m. sausio 31 d. duomenimis, toliau nutartyje pateikiamas nurodytomis datomis galiojęs teisinis reglamentavimas, susijęs su aktualiais šioje byloje kredito unijų veiklos riziką ribojančiais normatyvais.
40. Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 105, 3 punkte buvo nustatyta, kad kapitalo pakankamumo normatyvas – kredito unijos perskaičiuoto kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykis – turi būti ne mažesnis negu 13 proc. Nurodyto nutarimo 4 punkte nustatyta, kad didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių: 25 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo arba 144 800 Eur.
41. Lietuvos banko valdybos 2017 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 03-106 buvo patvirtinti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kurie įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad kapitalo pakankamumo normatyvas – kredito unijos perskaičiuoto kapitalo ir kredito rizikos, rinkos rizikos, atsiskaitymų rizikos, sandorio šalies kredito rizikos ir operacinės rizikos kapitalo poreikių sumos santykis – kredito unijoms, išskyrus tas, kurios nori gauti sutikimą vykdyti pertvarkymą pagal KUĮ 71 straipsnį, turi būti ne mažesnis kaip 10,5 proc. Didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas – paskolos suma vienam skolininkui neturi viršyti 25 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Kredito unijoms, įsteigtoms iki 2018 m. sausio 1 d., taikomas pereinamasis laikotarpis, todėl nutarimo Nr. 03-106 2.1.1. punkte nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. kredito unijų kapitalo pakankamumo rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 5,25 procento. Didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvas ? kredito unijų, kurios yra centrinių kredito unijų narės, tačiau kurių kapitalo pakankamumo rodiklis nėra pasiekęs 10,5 proc., paskolos suma vienam skolininkui iki 2027 m. gruodžio 31 d. neturi viršyti mažesniojo iš šių dydžių: 25 proc. kredito unijos perskaičiuoto kapitalo arba 150 000 Eur.
42. Nagrinėjamoje byloje taip pat aktualus KUĮ Nr. I-796 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2567, kurio 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus, kurie įsigyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (2017 m. sausio 1 d.), įmokėti pajiniai įnašai neįtraukiami į kredito unijos pajinį kapitalą skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus. Jeigu dėl šios priežasties kredito unija 2018 m. sausio 1 d. nevykdo reikalavimo dėl mažiausio kredito unijos kapitalo ir (ar) veiklos riziką ribojančių normatyvų, kredito unija privalo per 10 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos banko teisės aktuose nustatytais dydžiais ir terminais padidinti kapitalą tiek, kad šioje dalyje nurodyti kredito unijai taikomi reikalavimai būtų vykdomi.
43. Pareiškėjas teigdamas, kad atsakovė nevykdo kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvų, tokią savo išvadą pagrindė konkrečiais 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. duomenimis apie atsakovės finansinę padėtį. Apeliantai, teigdami, kad neegzistuoja sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia, privalėjo pateikti svarius argumentus, įgalinančius suabejoti finansiniais duomenimis, kuriais rėmėsi pareiškėjas, kaip priežiūros institucija, pateikdama išvadą apie atsakovės nemokumą. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, t. y. kad atsakovė nurodytus normatyvus vykdo, į bylą nebuvo pateikta. Toliau šioje nutartyje bus pateikti motyvai dėl konkrečių apeliantų nurodytų argumentų nepagrįstumo.

Dėl apeliantų argumentų, susijusių su kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymu

1. Dėl apeliantų turimuose ir pareiškėjo į bylą pateiktuose finansiniuose dokumentuose esančių duomenų neatitikimo

44. Apeliantai atskirajame skunde priežiūros institucijos išvados dėl atsakovės nemokumo nepagrįstumą visų pirma įrodinėja tuo, kad, jų turimais duomenimis, 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovės finansinė padėtis buvo gera, o nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. vasario 13 d. atsakovės veikla buvo apribota, todėl atsakovės finansinė padėtis priežiūros institucijos išvados apie atsakovės nemokumą surašymo dieną negalėjo skirtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis argumentas nepaneigia priežiūros institucijos išvados apie kredito unijos nemokumą.
45. Iš byloje esančio sprendimo Nr. 241-232 „Dėl Taupkasės, kredito unijos, veiklos apribojimo (moratoriumo)“ turinio matyti, kad jame buvo konstatuota, jog kredito unija jau ne pirmą kartą neužtikrina Lietuvos bankui pateiktų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų teisingumo. Sprendime yra aiškiai nurodyta, kad kredito unijos finansinė būklė veiklos apribojimo dieną yra neaiški, taip pat kad tikslinga paskirti laikinąjį administratorių, siekiant papildomai išnagrinėti ir įvertinti tikrąją kredito unijos finansinę būklę. Tai reiškia, kad po veiklos apribojimo laikinasis administratorius atliko tikrinimą, kokia yra tikroji kredito unijos finansinė padėtis, ir pateikė dėl to išvadą. Todėl tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. vasario 13 d. atsakovė nevykdė veiklos, savaime nereiškia, jog veiklos apribojimo metu sudaryti kredito unijos finansinę padėtį atspindintys dokumentai turi sutapti su apeliantų į bylą teiktais kredito unijos finansiniais dokumentais, sudarytais iki kredito unijos veiklos apribojimo.

2. Dėl kapitalo padidinimo gautinomis sumomis

46. Apeliantai, įrodinėdami priežiūros institucijos išvados apie atsakovės nemokumą neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodo, kad skaičiuojant kredito unijos kapitalo pakankamumą buvo nepagrįstai eliminuota 722,59 tūkst. Eur suma, kurią atsakovei (išskyrus 108 338 Eur, kuriuos privalo sumokėti VMI kaip pajamų mokesčio permoką) pagal taikos sutartyse patvirtintą grafiką iki 2020 m. liepos mėnesio privalo grąžinti buvę paskolų komiteto nariai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantų argumentai yra nepagrįsti, iš tantjemas gavusių asmenų atgautinos sumos buvo pagrįstai neįtrauktos apskaičiuojant kredito unijos kapitalo pakankamumo rodiklį.
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017 pripažino kredito unijos 2015 m. kovo 30 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl 2014 m. pelno paskirstymo negaliojančiu. Šiuo nutarimu, be kita ko, buvo nuspręsta paskolų komiteto nariams ir pirmininkui išmokėti 722,6 tūkst. Eur tantjemų (3 t., b. l. 27-33). Kredito unija su tantjemas gavusiais asmenimis sudarė taikos sutartis, pagal kurias per tris metus taikos sutartyje nustatytais dydžiais ir terminais turėjo atgauti neteisėtai išmokėtus 722,6 tūkst. Eur (4 t., b. l. 93-94). Nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 22 d. tretieji asmenys už tantjemas gavusius asmenis į kredito unijos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 130,08 tūkst. Eur (4 t., b. l. 17, 18, 20, 21, 22, 23), į šią aplinkybę, priešingai nei nurodo apeliantai, apskaičiuojant kredito unijos perskaičiuotą kapitalą buvo atsižvelgta. Kredito unijos perskaičiuotas kapitalo dydis 2018 m. sausio 31 d. buvo sumažintas 592,52 tūkst. Eur (722,6 tūkst. Eur – 130,08 tūkst. Eur). Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. vasario 5 d. administratoriaus išvados 21 lapas, kuriame nurodyta, kad unijos skaičiuotino kapitalo suma 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 31 d. padidėjo per sausio mėnesį grąžinta 130,08 tūkst. Eur skola už tantjemas.
48. Nors apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad skola už tantjemas buvo iš dalies grąžinta ir vėlesniais laikotarpiais – 2018 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, tačiau šie duomenys neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Kaip jau buvo nurodyta, būtina sąlyga kredito unijai iškelti bankroto bylą yra priežiūros institucijos išvada. Šiuo atveju priežiūros institucijos išvadoje dėl nemokumo yra remiamasi kredito unijos finansiniais rodikliais, buvusiais 2018 m. sausio 31 d. Apeliantai, siekdami paneigti išvadoje apie atsakovės nemokumą nurodytas aplinkybes, turi įrodyti, kad buvo padaryta klaida apskaičiuojant veiklos riziką ribojančius normatyvus. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu skolų už tantjemas sumokėjimas tokios klaidos nepatvirtina, nes tokių skolų grąžinimas negalėjo ir neturėjo būti įtrauktas į 2018 m. sausio 31 d. duomenimis sudarytas kredito unijos ataskaitas.
49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teigė, jog kredito unijos perskaičiuotas kapitalas negali būti didinamas kredito unijai nesumokėta, o tik per tris metus turima atgauti tantjemų suma. Pareiškėjas akcentavo, kad kapitalui, atitinkančiam priežiūros institucijos reikalavimus, keliami aukštesni (griežtesni) reikalavimai, nei apskaitos standartuose reglamentuotam kapitalui. Kapitalas, atitinkantis priežiūros institucijų reikalavimus, yra tik toks, kuris bet kuriuo metu gali būti iš karto (laisvai) panaudojamas finansų įstaigos nuostoliams padengti. Tokią pareiškėjo poziciją palaikė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Apeliantai, nesutikdami su tokia išvada, tinkamai nepagrindė, kad nurodytos gautinos sumos atitinka priežiūros institucijos keliamus kapitalo reikalavimus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos visiškai pritaria pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl negalimumo didinti kredito unijos kapitalą ateityje turimomis susigrąžini sumomis už nepagrįstai išmokėtas tantjemas. Kredito unija, savo veikloje susidurdama su įvairiomis rizikomis, gali patirti nenumatytų nuostolių. Sukauptas kredito unijos kapitalas visų pirma ir yra skirtas nenumatytiems ateities nuostoliams padengti, kad su jais susidūrusi finansų įstaiga pajėgtų toliau tęsti savo veiklą. Kredito unijos kapitalą padidinus apeliantų nurodomomis sumomis, kredito unija netaptų pajėgesne susitvarkyti su netikėtais nuostoliais. Akivaizdu, kad staiga atsiradę, nenumatyti nuostoliai ateityje gautinomis sumomis negalėtų būti padengti. Taigi, tokių sumų įtraukimu tik būtų dirbtinai pagerinamas kredito unijos finansinis pajėgumas. Veiklos riziką ribojantys normatyvai, tarp kurių yra ir aptariamas kapitalo pakankamumo normatyvas, yra saugikliai, kurie padeda užtikrinti saugią ir patikimą finansų įstaigų veiklą, todėl jų tinkamas vykdymas yra ypatingai svarbus.
50. Apeliantų nurodomame 2017 m. rugsėjo 28 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (6.18)D2-2740 yra pateikta nuomonė dėl finansinės apskaitos įrašų, tačiau šis raštas nepatvirtina, kad skaičiuojant finansų įstaigos kapitalo pakankamumo rodiklį turi būti įtraukta iš paskolų komiteto narių gautina suma (1 t., b. l. 157). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat pažymi, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 241-164 „Dėl Taupkasės, kredito unijos, inspektavimo rezultatų“ rezoliucinės dalies 4.1 punkte kredito unija buvo įpareigota apskaičiuojant veiklos riziką ribojančius normatyvus, mažinti perskaičiuotą kapitalą tokia atkurto praėjusių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolio) suma, kuri lygi ataskaitinę datą kredito unijos balanse nurodytai grynajai gautinų sumų vertei, t. y. 722,6 tūkst. Eur (2 t., b. l. 15-25). Kredito unija šį Lietuvos banko nurodymą įvykdė, nes tolesniuose Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimuose šis pažeidimas jau nebebuvo fiksuojamas. Tai reiškia, kad atsakovė ir jos buvę valdymo organai dar iki moratoriumo atsakovei paskelbimo pripažino, kad perskaičiuotas kredito unijos kapitalas šia suma turi būti sumažintas. Visos šios pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliantų skundo argumentu, kad skaičiuojant kredito unijos kapitalo pakankamumą turėjo būti įtraukta visa suma, kurią turi grąžinti nepagrįstai tantjemas gavę asmenys.

3. Dėl specialiųjų atidėjinių

51. Specialieji atidėjiniai (atidėjimai) – turto ir nebalansinių pretenzijų vertės sumažėjimo dydis, atitinkantis tikėtinų nuostolių galimybę (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 39 dalis). Nagrinėjamu atveju 2018 m. sausio 31 d. kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo ataskaitoje buvo nurodyta, kad bendra unijos paskolų vertė (21 142,18 tūkst. Eur) turi būti mažinama 871,85 tūkst. Eur suma.
52. Apeliantas P. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nesutinka su 2018 m. sausio 31 d. kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo ataskaitoje nurodyta specialiųjų atidėjinių suma, teigia, kad ji yra nepagrįstai didelė.
53. Pareiškėjas pateikė dėl suformuotų atidėjinių išsamius paaiškinimus. Pirma, pareiškėjas pažymėjo, kad 2017 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. R17-11/24-2 kredito unija nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. pasirašyto darbų perdavimo–priėmimo akto pagrindu pirkėjui Lenkijoje veikiančiam juridiniam asmeniui BIGCREDIT buvo perduoti programinio kodo diegimo ir duomenų perkėlimo darbai ir kredito unija pagal vykdomą sutartį įgijo teisę gauti užmokestį už atliktus darbus, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. gauti 350 tūkst. Eur. Pirkėjas per sandorio sąlygose nurodytą ir šalių patvirtintą terminą savo prievolės sumokėti 350 tūkst. Eur neįvykdė, ši suma nėra sumokėta iki šiol. Remdamasis UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktais nurodytos bendrovės finansiniais duomenimis, laikinasis administratorius sprendė, kad šis juridinis asmuo nėra pajėgus įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus (laikinojo administratoriaus išvados 12 lapas). Pareiškėjas kartu su paaiškinimais pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, patvirtinančius BIGCREDIT prastą finansinę būklę. Kadangi BIGCREDIT finansinė padėtis yra prasta, laikinasis administratorius pagrįstai šiam turtui suformavo specialiuosius atidėjinius. Antra, pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. balansinės ataskaitos eilutėje „Kitas turtas“ yra nurodyta iš UAB „BC Finance“ (33,5 tūkst. Eur), kurios įsipareigojimų vykdymas pradelstas daugiau kaip 120 dienų, gautina suma. Vadovaudamasis Paskolų vertinimo taisyklių 10.1.4 papunkčiu, laikinasis administratorius priskyrė šią sumą prie labai didelės rizikos grupės ir jai taip pat suformavo specialiuosius atidėjinius. Trečia, 2017 m. gruodžio 31 d. paskolų portfelyje keturių paskolų, suteiktų UAB „BC Finance“, likutis buvo 56,2 tūkst. Eur. Pagal Paskolų vertinimo taisyklių 12 punktą, visų vieno skolininko paskolų grupė turi būti vienoda, todėl visos UAB „BC Finanse“ suteiktos paskolos buvo priskirtos prie labai didelės rizikos grupės paskolų. Dvi iš paskolų buvo neapdraustos jokios užtikrinimo priemonėmis, dvi – BIGCREDIT laidavimu, tačiau laiduotojas taip pat priskirtas prie labai didelės rizikos grupės. Dėl šios priežasties ir šiai sumai buvo suformuoti specialieji atidėjiniai.
54. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti argumentai ir duomenys, kurie leistų suabejoti 2018 m. sausio 31 d. kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo ataskaitoje nurodyta specialiųjų atidėjinių suma ir (ar) pareiškėjo pateiktais paaiškinimais dėl jų. Apelianto P. T. nurodoma aplinkybė, kad 2016 m. ginčytina atidėjinių suma, dėl kurios pareiškėjas ir kredito unija nesusitarė, sudarė tik 89 tūkst. Eur, laiko prasme yra pernelyg nutolusi, todėl specialiųjų atidėjinių sumos 2018 m. sausio 31 d. nepagrįstumo nepatvirtina.

4. Dėl nematerialiojo turto vertės

55. Tiek 2017 m. gruodžio 31 d., tiek 2018 m. sausio 31 d. kredito unijos balansinėse ataskaitose nurodyta, kad kredito unijos nematerialų turtą sudaro 216,54 tūkst. Eur. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad laikinajam administratoriui sudarant 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. finansines ataskaitas kredito unijos nematerialiojo turto vertę sudarė 25 tūkst. Eur CRM kodo įsigijimo savikaina ir 191 tūkst. Eur programai sukurti priskirtos sąnaudos, patirtos 2017 m. Pareiškėjas taip pat pateikė detalius paaiškinimus dėl šio turto priskyrimo prie nematerialiojo turto pagrįstumo, paaiškinimuose pateiktas aplinkybes patvirtina kredito unijos 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. balansinės ataskaitos, kredito unijos buhalterinės pažymos dėl ilgalaikio nematerialaus turto ir dėl nematerialaus trumpalaikio turto, skirto perparduoti, 2017 m. rugsėjo 15 d, kredito unijos savos gamybos nematerialaus trumpalaikio turto pajamavimo aktas Nr. NT-17/09/01, kredito unijos 2017 m. rugsėjo12 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. V(P)17-09/12-1, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (6.18)D2-3316. Iš apelianto P. T. pateikto konsultantės J. T. 2017 m. spalio 30 d. atsakymo dėl nematerialiojo turto pripažinimo apskaitoje (4 t., b. l. 90-92) matyti, kad faktinė situacija, susijusi su programine įranga, nebuvo detaliai aprašyta, todėl jame pateiktas atsakymas neįrodo, kad kredito unijos 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. finansinėse ataskaitose nematerialiojo turto suma yra neteisinga. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog kredito unijos finansinėse ataskaitose nurodyta nematerialaus turto vertė yra neteisinga.

5. Dėl atsakovės patirtų nuostolių

56. Apeliantas P. T. taip pat teigia, kad laikinasis administratorius neteisingai apskaičiavo kredito unijos praėjusių metų nuostolius ir savo poziciją grindžia pajininkų 2017 m. gruodžio 28 d. turėtų duomenų palyginimu su 2018 m. sausio 31 d. laikinojo administratoriaus pateiktais duomenimis.
57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo pozicija šiuo klausimu. Apelianto pateikta informacija apie kredito unijos finansinę būklę 2017 m. gruodžio 28 d. yra fragmentiška ir neparodo kredito unijos finansinės būklės visumos. Be to, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, 2017 m. gruodžio 28 d. kredito unijos finansinė būklė buvo neaiški. Iš laikinojo administratoriaus pateiktų 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. finansinių ataskaitų matyti, kad 2017 m. kredito unija patyrė 675,81 tūkst. Eur nuostolį, praėjusių metų nepaskirstytasis nuostolis sudarė 345,75 tūkst. Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. kredito unijos nuostoliai sudarė 1021,56 tūkst. Eur. 2018 m. sausio 31 d. balansinėje ataskaitoje kredito unijos nuostoliai sudarė 1043,12 Eur, nes prie 2017 m. pabaigoje buvusių nuostolių buvo pridėti einamųjų metų nuostoliai, kurie yra lygūs 21,56 tūkst. Eur. 2018 m. sausio 31 d. kapitalo poreikio ir kapitalo pakankamumo ataskaitos duomenimis kredito unijos nuostoliai sudarė 1635,63 tūkst. Eur, t. y. 1021,56 tūkst. Eur + 592,51 tūkst. Eur, kuriais buvo sumažintas perskaičiuotas kapitalas ir kurie yra susiję su grąžintinomis tantjemomis, + 21,56 tūkst. Eur einamųjų metų nuostoliai. Apeliantų nurodyti argumentai neteikia pagrindo abejoti laikinojo administratoriaus ataskaitose nurodytomis nuostolių sumomis.

6. Dėl kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos vienam skolininkui normatyvų

58. Priežiūros institucijos išvadoje nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės kredito pakankamumo rodiklis buvo 5,97 proc., o reikalaujamas – ne mažesnis nei 13 proc., o kredito unijos vienam skolininkui suteiktos paskolos 3 atvejais viršijo 25 proc. jos perskaičiuoto kapitalo; 2018 m. sausio 1 d. pasikeitus veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžiams ir jų skaičiavimo tvarkai, atsakovės 2018 m. sausio 31 d. kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 0,37 proc., o reikalaujamas – ne mažesnis kaip 5,25 proc., atsakovė ir toliau 3 atvejais nevykdė didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo. Šias aplinkybes patvirtina prie išvados pridėtos 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. kapitalo pakankamumo ir didžiausios paskolos vienam skolininkui ataskaitos, jose nurodyti duomenys kitais įrodymais nebuvo paneigti.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė kapitalo pakankamumo normatyvo nevykdė jau ir 2017 m. gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties negalima sutikti su apelianto P. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytu argumentu, kad 2018 m. sausio 31 d. kredito unija nevykdė kapitalo pakankamumo normatyvo dėl to, kad 2018 m. sausio 1 d. skaičiuojant mažiausią kredito unijos kapitalą ir veiklos riziką ribojančius normatyvus nebebuvo įtraukiami iki 2017 m. sausio 1 d. už kredito unijų papildomus pajus įmokėti pajiniai įnašai. Be to, apelianto nurodomoje KUĮ Nr. I-796 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2567 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis yra skirtas kredito unijoms padidinti savo kapitalą tiek, kad būtų vykdomas 10,5 proc. kapitalo pakankamumo normatyvas, o ne 5,25 proc. kapitalo pakankamumo rodiklis. Šis 5,25 proc. kapitalo pakankamumo reikalavimas turi būti vykdomas nuo 2018 m. sausio 1 d. be jokių išlygų (žr. šios nutarties 41-42 punktus). Tačiau šio kapitalo pakankamumo reikalavimo atsakovė 2018 m. sausio 31 d. nevykdė, nes jos kapitalo pakankamumo rodiklis buvo tik 0,37.
60. Apeliantas P. T. teisus teigdamas, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. kredito unija didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo nevykdė daugiau nei 3 atvejais, nes tą patvirtina 2018 m. sausio 31 d. didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių pozicijų (paskolų) ataskaita. Tačiau šiomis aplinkybėmis nebuvo remiamasi išvadoje apie atsakovės nemokumą, nes normatyvas kitais atvejais buvo nevykdomas dėl teisinio reguliavimo pokyčių. Kaip jau minėta, priežiūros institucijos išvadoje teigiant, kad atsakovė ir 2018 m. sausio 31 d. nevykdo didžiausios paskolos vienam skolininkui normatyvo, buvo remiasi tik tais normatyvo nesilaikymo atvejais, kurie buvo nustatyti 2017 m. gruodžio 31 d.

7. Dėl kitų argumentų

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl visų aplinkybių, kurių pagrįstumu apeliantai abejojo, pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kurių teisingumu abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, apeliantai, teigdami, kad neegzistuoja sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia, privalėjo pateikti svarių argumentų, įgalinančių suabejoti finansiniais duomenimis, kuriais rėmėsi priežiūros institucija, pateikdama išvadą apie atsakovės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių argumentų ir juos pagrindžiančių duomenų į bylą nebuvo pateikta. Todėl darydamas tolesnes išvadas apeliacinės instancijos teismas laiko, kad priežiūros institucijos išvadoje ir kartu su ja pateiktose ataskaitose nurodyti duomenys yra teisingi.
62. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų argumentų yra nesusiję su kredito unijos normatyvų vykdymu arba yra susiję su aplinkybėmis, įvykusiomis po skundžiamos nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertino kaip teisiškai reikšmingų nagrinėjamam klausimui.

Dėl ekspertizės skyrimo ir pirminių dokumentų išreikalavimo

63. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje nėra būtina skirti ekspertizę.               Apeliantų nuomone, byloje yra būtina nustatyti atsakovės tikrąją finansinę padėtį.
64. CPK nustato, kad viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada. Ekspertizė teismo skiriama siekiant nagrinėjant bylą išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, technikos ar amato žinių (CPK 212 straipsnis). Kadangi nutartyje buvo padaryta išvada, kad dėl atsakovės nemokumo turi būti sprendžiama pagal KUĮ nuostatas, klausimas, ar atsakovė yra nemoki pagal ĮBĮ nustatytą nemokumo apibrėžimą, kurį prašo užduoti apeliantai, nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Be to, pirmiau šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad byloje esančių įrodymų visuma nekelia abejonių dėl kredito unijos nemokumo. Ekspertizės byloje skyrimas, kai byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti priežiūros institucijos išvados apie atsakovės nemokumą pagrįstumu, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ekspertizės skyrimo tikslingumo, netenkina apeliantų prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo.
65. Apeliantai atskirajame skunde taip pat prašė iš Lietuvos banko ir (ar) atsakovės išreikalauti ir leisti susipažinti su pirminiais dokumentais, kuriais vadovaujantis yra parengta 2018 m. vasario 5 d. išvada apie atsakovės finansinę būklę ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Šio prašymo apeliacinės instancijos teismas netenkina. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima nuspręsti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą.

Dėl sąlygų kredito uniją pripažinti nemokia egzistavimo

66. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina kad atsakovė nevykdo didžiausios paskolos sumos vienam skolininkui ir kapitalo pakankamo normatyvų, t. y. pažeidžia licencijai išduoti taikomus reikalavimus. Apeliantų nurodyti argumentai ir pateikti duomenys neleidžia abejoti finansiniais dokumentais, kuriais pareiškėjas rėmėsi pateikdamas išvadą apie atsakovės nemokumą.
67. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kredito unija nesilaikė ir kitų veiklos sąlygų, nuolat pažeidinėjo teisės aktus. Šias aplinkybes patvirtina priežiūros institucijos priimti sprendimai, pvz. Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. Nr. 241-164 sprendimas (2 t., b. l. 15-25). Tai reiškia, kad atsakovė ne pirmą kartą pažeidžia saugią ir patikimą kredito unijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
68. Byloje egzistuojant KUĮ 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms sąlygoms kredito uniją pripažinti nemokia, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti atsakovei bankroto bylą yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį iškelti kredito unijai Taupkasė bankroto bylą palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Marius Bajoras