Administracinė byla Nr. I-10313-643/2014
Proceso Nr. 3-61-3-04639-2014-2
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8., 73.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, spręsdama pareiškėjos L. D. skundo priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. spalio 22 d. gautas pareiškėjos L. D. skundas, kuriuo prašoma įpareigoti VšĮ Panevėžio miesto odontologijos polikliniką sugrąžinti 1551 Lt ir priteisti 1500 Lt patirtą moralinę žalą.
Skundą atsisakytina priimti.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 2 str. 16 d.), ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių – administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 5 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-801/2012 pažymėjo, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Kaip matyti iš pareiškėjos L. D. skundo jos, kaip pacientės, netenkina VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Ginčas kyla dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamų VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos darbuotojų (gydytojų) veiksmų (neveikimo), teikiant pareiškėjai sveikatos priežiūros paslaugas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad paslaugų (inter alia asmens sveikatos priežiūros paslaugų) teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu, todėl ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-600/2013).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius dėl sveikatos paslaugų suteikimo reglamentuoja CK normos ir sveikatos apsaugos įstatymai, todėl ginčas dėl poliklinikos medicininių paslaugų teikimo, tarp jų ir žalos atlyginimo, spręstinas šių teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčas šiuo klausimu gali būti keliamas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, jog toks išaiškinimas numatytas ir LVAT bei Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje dėl šio pobūdžio bylų teismingumo.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-499 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. kovo 1 d.) 24 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje numatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Taigi, kilusiam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, dėl ko pareiškėjos skundas dar negali būti nagrinėjimas ne tik administraciniame, bet ir bendros kompetencijos teisme.
Remiantis išdėstytais motyvais ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu skundą atsiakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 37 str. 2 d. 1 p., 149 straipsniu, teisėja,
n u t a r i a:
Atsisakyti priimti pareiškėjos L. D. skundą.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė