Civilinė byla Nr. e2-678-524/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08744-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.3.1; 2.6.20.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

sekretoriaujant Nometai Merkevičienei,

dalyvaujant ieškovės Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co. Ltd. atstovui advokatui A. K. (A. K.),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AD REM LEZ“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co. Ltd. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AD REM LEZ“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co. Ltd. ieškiniu (I t., e. b. l. 19–21), pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „AD REM LEZ“ 41 920,52 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra verpalų (toliau – ir Prekės) platintoja. Jūrinio vežėjo Maersk Line A/S (toliau – ir Vežėja) 2018 m. spalio 3 d. išduotas konosamentas Nr. 577951221 (toliau – ir Konosamentas) patvirtina, kad ieškovė išsiuntė atsakovei 796 pakuotes, 19 900 kg svorio ir 46 100 USD vertės, Prekių. Dėl teisės į Prekes įgyvendinimo ieškovė perdavė atsakovei Konosamento rinkinį. Pateikusi Konosamentą Vežėjai, atsakovė priėmė Prekes, įgydama į jas nuosavybės teisę. Nepaisant nevienkartinių ieškovės prašymų ir raginimų, įgijusi Prekių nuosavybės teisę, atsakovė už jas su ieškove iki šiol neatsiskaitė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.101 straipsnio 8 dalimi ir 1.106 straipsnio 1 dalimi, konosamentas yra prekinis vertybinis popierius, suteikiantis nuosavybės teisę į prekes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad krovinių vežimo jūra dokumentas (konosamentas) patvirtina sutarties sudarymo faktą ir jo turėtojo nuosavybės teisę į konosamente nurodytą krovinį ir suteikia teisę jo turėtojui disponuoti jūra vežamu kroviniu. Taigi, konosamentas ne tik patvirtina krovinio pervežimo sutarties sudarymo faktą ir jo turėtojo nuosavybės teisę į konosamente nurodytus daiktus (krovinį), bet ir būdamas apyvartinis dokumentas suteikia jo turėtojui teisę disponuoti kelyje esančiu kroviniu. Konosamentas, būdamas prekinis vertybinis popierius, legitimuoja šio vertybinio popieriaus turėtoją esant prekių savininku ir turinčiu teisę gauti pristatytas prekes. Konosamentai gali būti vardiniai, orderiniai ir pareikštiniai, o iš to išplaukia, kad turinčiu teisę gauti prekes asmeniu, kai konosamentas vardinis, yra asmuo, nurodytas konosamente. Kai atsakovė įgyvendino savo teisę Konosamento pagrindu gauti Prekes, ji perėmė iš ieškovės nuosavybės teisę, vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktais ir 4.48 straipsnio 1 dalimi. Taigi buvo sudarytas ir įgyvendintas atlygintinis dvišalis sandoris. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja teisės aktams, o CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

3.       Atsakovė UAB „AD REM LEZ“ atsiliepimu ieškinį (I t., e. b. l. 54–60) prašo Dikenstone Industry&Trade Xinyi Co. Ltd ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepime nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovė pagal A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. susitarimą dėl tranzito procedūros Nr. 111918/1 (toliau – ir Susitarimas dėl tranzito procedūros) įsipareigojo priimti krovinį (MSKU1350971), įforminti muitinės deklaraciją ir išsiųsti krovinį kliento nurodytu adresu – Minskas, Baltarusija. Atsakovė krovinį pagal Susitarimą dėl tranzito procedūros priėmė, įformino muitinės deklaraciją ir išsiuntė toliau nurodytu adresu. Tai patvirtina PVM sąskaita faktūra, mokėjimo atsakovei įvykdymą patvirtinantis 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašas, el. susirašinėjimas, CMR važtaraštis ir muitinės išorinio tranzito deklaracija. Taigi, atsakovė pagal A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. ekspedijavimo užsakymą savo pareigą įvykdė tinkamai, jo kontrahentas atsakovei jokių pretenzijų neturėjo, tai reiškia, jog prievolė baigėsi tinkamu jos įvykdymu. Tuo tarpu ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodo, kad ieškovė ir Maersk Line A/S sudarė krovinio 796 pakuočių medvilnės verpalų pervežimo sutartį su ieškove. Pretenzijoje teigiama, kad atsakovė priėmė krovinį, pateikusi Maersk Line A/S 3 originalius konosamentus, tokiu būdu įgyvendino savo nuosavybės teisę į krovinį, tačiau už jį nėra atsiskaičiusi. Tačiau būtent Vežėja išdavė Konosamento originalus, kuriuos, gavusi iš ieškovės, atsakovė pateikė Vežėjai. Atsakovė nėra sudariusi sutarties su Vežėja ir byloje nėra pateikta krovinio vežimo jūra sutartis, t. y. nėra žinoma, kas sudarė sutartį su Vežėja.

5.       Atsiliepime taip pat teigiama, kad konosamentas yra prekinis vertybinis popierius, suteikiantis nuosavybės teisę į prekes ir patvirtina sutarties sudarymo faktą. Konosamentą pildo, nurodydamas jame visą reikalingą informaciją apie krovinio gavėją, informuojamąją šalį, prekių kiekį, rūšį, būklę ir kitą privalomą informaciją, jūros vežėjas. Jūros vežėjas atitinkamai visą informaciją nurodo pagal krovinio siuntėjo, sudariusio su jūros vežėju krovinio vežimo sutartį, pateiktą informaciją. Šiuo atveju nėra aišku, pagal kieno teikiamą informaciją Vežėja pildė Konosamentą, vėliau išduotą atsakovei. Krovinio vežimo jūra sutartis, kaip ir bet kuri kita krovinio vežimo sutartis, reguliuoja tik teisinius santykius tarp krovinio siuntėjo, vežėjo ir gavėjo ir apima tik krovinio pervežimą ir frachto mokėjimą. Tai matyti ir iš CK 6.808 straipsnio 1 dalies. Taigi, krovinio vežimo sutartis apima tik mokėjimus už konkrečiai tinkamai atliktą krovinio vežimą iš vienos vietos į kitą, bet ne mokėjimus ir pareigą atsiskaityti už pervežtą krovinį, kaip prekę.

6.       Atsiliepime taip pat nurodoma, kad jokie mokėjimai už prekes krovinio vežimo sutartimi nereguliuojami ir konosamentas yra vežėjo arba vežėjo atstovo krovinio siuntėjui išduotas dokumentas, įrodantis, kad jame nurodytos rūšies, kiekio ir būklės prekės, pakrautos į konkretų laivą (arba esančios vežėjo žinioje), bus vežamos į paskirties uostą (nurodant tokio vežimo sąlygas) ir perduotos konosamente nurodytam arba konosamentą pateikusiam asmeniui. Iš CK 1.106 straipsnio numatytos konosamento sąvokos eina šio dokumento atliekamos funkcijos: įrodo, kad vežėjas gavo konosamente nurodytas prekes; įrodo, kad yra sudaryta prekių vežimo jūra sutartis; įrodo, kad yra nuosavybės teisę į konosamente nurodytas prekes patvirtinantis dokumentas. Atsakovas nurodo,  kad pačiame Konosamente, skiltyje ,,SIUNTĖJO PERDUOTI DUOMENYS“ matyti, kad krovinys yra FREIGHT PREPAID, liet. IŠ ANKSTO APMOKĖTAS KROVINYS (ieškovės teikiamame į bylą Konosameto vertime netinkamai iš anglų kalbos išversta sąvoka ,,freight prepaid“; „freight prepaid“ sąvoka vartojama transporto srityje ir paprastai naudojama konosamente pažymėti, kad prekių siuntimo išlaidos jau yra sumokėtos jas siunčiančios šalies ir negrąžinamos). Taigi, atsakovė ne tik kad neturėjo mokėti už į Klaipėdos uostą konteineryje MSKU1350971 pristatytas prekes, tačiau, atsiimdama pristatytą į uostą krovinį, apskritai neturėjo pateikti jokių mokėjimų, kadangi frachtą apmokėjęs jau buvo siuntėjas. Deja, ieškovė tokių duomenų dėl jau apmokėto frachto į bylą taip pat neteikia. Atsiskaitymus už prekes atitinkamai numato ir reguliuoja pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Iš CK 6.808 straipsnio ir 6.305 straipsnio normų matyti, kad pareiga mokėti už prekes atsiranda pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu konosamento paskirtis yra visai kita – jis nėra laikomas dokumentu, kurio pagrindu konosamento turėtojas privalo sumokėti sutartą prekių kainą jas atsiimdamas iš uosto. Apskritai tarptautinėje praktikoje konosamentas pateikiamas bet kuriam asmeniui jau gavus mokėjimą už prekes arba pirkėjui pateikus banko garantiją, arba bankui išrašius akredityvą. Pats savaime konosamentas, kaip dokumentas, vertinant jį pirkimo–pardavimo teisinių santykių kontekste, nėra laikomas dokumentu, įpareigojančiu mokėti prekių kainą.

7.       Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ieškovė apskritai net neįrodinėja tarp jos ir atsakovės buvusių pirkimo–pardavimo santykių realumo. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikia Prekių sąskaitą. Ši Prekių sąskaita plukdytų į Klaipėdos uostą prekių nelydėjo ir atsakovė nėra jos nei gavusi, nei mačiusi iki ieškinio pareiškimo dienos. Nėra aišku, iš kur byloje ieškovė teikia Prekių sąskaitą, kurioje kaip siuntėja nurodyta ieškovė, o atsakovė įrašyta skiltyje ,,to messers“ (angl. k.). Nėra aišku, ką anglų kalba reiškia sąvoka ,,to messers“, kadangi anglų kalbos žodynai tokios sąvokos apskritai nepateikia, o ir ieškovė pateiktame šios sąskaitos vertime nenurodo vertimo skilties, kurioje įrašyti atsakovės rekvizitai. Matyti, jog ši Prekių sąskaita susideda iš 5 puslapių (2/5), kurių ieškovė byloje neteikia. Kyla klausimas, iš kur ieškovė apskritai gavo tokį ,,dokumentą“, jei atsakovė jokių prekių savo žinion nepirko ir pati tokios sąskaitos apmokėti negavo.

8.       Atsiliepime taip pat teigiama, kad  krovinio vežimas ir krovinio pirkimas–pardavimas kiekvienos sutarties atveju sukuria skirtingas jos šalims teises ir pareigas, šios sutartys nėra tapačios. Sudarius krovinio vežimo sutarį susiklosto krovinio vežimo teisiniai santykiai, kai vežėjas turi pareigą tinkamai ir saugiai nugabenti krovinį į sutartyje nurodytą vietą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o tai tinkamai atlikęs turi teisę gauti užmokestį už atliktą vežimą, o ne sumokėti kainą už priimtas vežti prekes, o sudarius pirkimo–pardavimo sutartį susiklosto teisiniai santykiai, kuriais viena šalis perduoda daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, už tai kita gaunanti daiktą sutarties šalis turi pareigą susimokėti. Taigi, vežimo sutarties pagrindu nei krovinio vežėjas, nei krovinio gavėjas neturi pareigos mokėti už vežamas prekes jų sutartos įgijimo kainos, o pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu jos šalims nekyla pareiga tinkamai pervežti prekes iš vienos vietos į kitą ir už tai reikalauti atsiskaitymo už suteiktą paslaugą. Be to, ieškovė byloje neįrodinėja ir neteikia krovinio pirkimo–pardavimo sutarties ir fakto, kad tarp jos ir atsakovės egzistavo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kai atsakovė, kaip pirkėja, būtų turėjusi prievolę mokėti už prekes šalių sulygtą kainą. Atsakovės ir jos kontrahento sudarytame Susitarime dėl tranzito procedūros atsakovei tokios sąlygos ir prievolės kaip atsiskaityti už priimtas prekes nėra, o kitokių pirkimo–pardavimo santykius reguliuojančių sutarčių atsakovė nėra sudariusi ir kitaip neįrodinėja net pati ieškovė. Byloje esantis Konosamentas įrodo tik vežimo sutarties sudarymo faktą ir konosamentą turinčio asmens teisę gauti krovinį ir juo disponuoti, t. y. įgalina konosamento turėtoją atsiimti prekes jų pristatymo vietoje, perduoti prekes kitam asmeniui vykdant vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

9.       Ieškovė Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co. Ltd. dubliku (I t., e. b. l. 69–71) nurodo, jog konosamentas taip pat yra ir prekinis vertybinis popierius, suteikiantis nuosavybės teisę į prekes. Jis ne tik patvirtina sutarties sudarymo faktą ir jo turėtojo nuosavybės teisę į konosamente nurodytus daiktus (krovinį), bet ir būdamas apyvartinis dokumentas suteikia jo turėtojui teisę disponuoti kelyje esančiu kroviniu. Iš atsakovės pateiktų duomenų žinoma, kad A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. sudarė sandorį dėl Prekių perleidimo DKU Export tuo metu, kai jos dar nebuvo pristatytos į Klaipėdą, t. y. tuomet, kai Prekės buvo gabenamos jūra, o Konosamentas nebuvo indosuotas tretiesiems asmenims, t. y. teisę į jas tuo momentu turėjo tik atsakovė. Be to, iš pateiktų dokumentų taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu Prekes galėjo įsigyti A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A., jei pagal neindosuotą Konosamentą Prekių nuosavybės teisę tretiesiems asmenims galėjo perleisti tik atsakovė. Nors iš atsakovės pateiktų paaiškinimų žinoma, kad sutartiniai pavedimo santykiai ją tariamai siejo tik su A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A., tačiau taip pat žinoma, kad atsakovė veikė ir DKU Export pavedimu, išsiųsdama Prekes Globalcustom LLC, tai patvirtina byloje pateiktas CMR važtaraštis. Ieškovė Prekes įsigijo už 43 000 USD, tai patvirtina Prekių gamintojo raštas, o atsakovės nurodyti asmenys jomis disponavo perleisdami vienas kitam ne tik už mažesnę kainą nei reali jų vertė, bet ir už mažesnę nei įsigijimo – 16 517,32 USD arba 15 470 EUR (A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. pardavimas DKU Export) ir 14 039,72 USD (DKU Export pardavimas Globalcustom LLC) atitinkamai. Atsakovė tiesiog siekia suklaidinti dėl faktiškai susiklosčiusių aplinkybių ir išvengti atsiskaitymo prievolės.

10.       Atsakovė UAB „AD REM LEZ“ (I t., e. b. l. 92–99) tripliku nurodo, kad ieškovė interpretuodama CK normas siekia manipuliuoti sąvokomis, kuriose numatytas konosamentas ir šio dokumento suteikiama teisė į prekių perleidimą, ir įtikinti teismą, kad visa tai yra lygu pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams ir iš to plaukiančioms pareigoms – atsiskaityti už prekes. Tam, kad atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti už prekes, ieškovas turi įrodyti, kad su atsakove susitarė dėl prekių pirkimo–pardavimo ir kad yra tokius santykius įrodanti sutartis, kurioje yra susitarta dėl visų esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų. Deja, tokių įrodymų ieškovė byloje neteikia. Atsakovė neturi jokios iš sutarties kylančios pareigos atsiskaityti už prekes, savo sutartinius įsipareigojimus kontrahentui A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. įvykdė tinkamai ir dėl šių priežasčių ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

11.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Ieškovės atstovas paaiškino, kad jokių rašytinių susitarimų dėl krovinio pirkimo–pardavimo nebuvo, šios sąlygos buvo derinamos žodžiu. Ieškovės atstovas paaiškino, kad reikalavimas yra grindžiamas vardiniu konosamentu, atsakovė krovinį priėmė ir už jį neatsiskaitė, ekspedijavimo sutartis ieškovei nebuvo žinoma. Neaišku, kaip krovinys atsidūrė pas turkus, jis buvo parduotas už mažesnę kainą, nei ieškovė įsigijo šį krovinį.  Neatsiskaityta su ieškove dėl neskaidrių atsakovės santykių. Ieškovė užsakė pervežimo paslaugą, užsakovė yra pati ieškovė, o krovinio gavėja yra atsakovė, nes ji yra konosamento turėtoja. Krovinys nebuvo draustas. Kaip krovinio vertė buvo nurodyta suma, už kurią pati ieškovė įsigijo krovinį, pridėjus pelno maržą. Per agentus Kinijoje buvo nurodyta atsakovė žodinio susitarimo pagrindu. Jokių rašytinių susitarimų nėra. D. L. buvo grandyje asmenų, kurie tarėsi, jis prisistatė kaip asmuo, suinteresuotas kroviniu. Įgijęs teises į krovinį asmuo turi atsiskaityti, nes konosamentas yra prilyginamas pirkimo–pardavimo sutarčiai.

12.       Ieškovės atstovas prašo priimti dalinį sprendimą dėl ieškinio pagrindo, t. y. nurodyti, kad atsakovas turi pareigą atsiskaityti.

13.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė teikė ekspedijavimo paslaugas Turkijos įmonei, kuriai atstovavo D. L. Su ieškove buvo vykdomi 5 ar 6 vežimai, D. L. atstovavo skirtingoms įmonėms. Atsakovė pagal ekspedijavimo sutartį krovinį priėmė ir jį išsiuntė. Atsakovė konosamente buvo nurodyta anksčiau nei D. L. sudarė sutartį su Turkijos įmone. Dėl kainos su atsakove niekas nesitarė, ieškovo nurodomos sąskaitos atsakovė nėra gavusi. Konosamentą išrašė vežėjas jūra Maersk pagal ieškovo nurodytus duomenis. Atsakovė kaip ekspeditorė yra apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, tačiau ši byla neapima draudimo rizikos. Tarp šalių jokio dvišalio atlygintino sandorio neįvyko, nes pagal konosamentą prekė yra konteineris, o ne verpalai. Maersk pervežti priėmė užplombuotą konteinerį, kurį atsakovė išsiuntė į Baltarusiją. Su ieškovu kontaktavo Turkijos įmonė.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       2018 m. spalio 3 d. išduotas konosamentas Nr. 577951221 (toliau – ir Konosamentas) dėl 796 pakuočių, 19 900 kg svorio ir 46 100 USD vertės, prekių.

15.       Ieškovės pateiktame Konosamente kaip siuntėja yra nurodyta ieškovė, o krovinio gavėjo skiltyje nurodyta atsakovė, jos adresas bei logistikos vadybininkas D. L., nurodant jo kontaktus skype (duomenys neskelbtini).

16.       Byloje iš Konosamento teksto bei liudytojo A.V. parodymų nustatyta, kad Konosomento informacija apie krovinį ir jo gavėjus yra nurodyta ieškovės.

17.       Byloje įrodyta, kad už šį pervežimą sumokėjo ieškovė. Konosamente skiltyje ,,SIUNTĖJO PERDUOTI DUOMENYS“ nurodyta, kad už pervežimą iš anksto sumokėta, t. y. šią pareigą prisiėmė ieškovė.

18.       Ieškovė 2018 m. spalio 2d. išrašė sąskaitą atsakovei 46 100 JAV dolerių sumai už verpalus (t. 1, b. l. 5).

19.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ši sąskaita prie Konosamento nebuvo pridėta ir atsakovė nėra jos nėra gavusi iki ieškinio pareiškimo dienos.

20.       2018 m. lapkričio 19 d. atsakovė pagal A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. susitarimą dėl tranzito procedūros Nr. 111918/1 įsipareigojo priimti krovinį (MSKU1350971), įforminti muitinės deklaraciją ir išsiųsti krovinį kliento nurodytu adresu – Minskas, Baltarusija. Atsakovė krovinį pagal Susitarimą dėl tranzito procedūros priėmė, įformino muitinės deklaraciją ir išsiuntė toliau nurodytu adresu. Tai patvirtina PVM sąskaita faktūra, mokėjimo atsakovei įvykdymą patvirtinantis 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašas, el. susirašinėjimas, CMR važtaraštis ir muitinės išorinio tranzito deklaracija (atsiliepimo į ieškinį 2 priede ZIP laikmenos dokumentai).

21.        Ieškovė 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodo, kad ieškovas ir Maersk Line A/S sudarė krovinio – 796 pakuočių medvilnės verpalų pervežimo sutartį su ieškove. Pretenzijoje teigiama, kad atsakovė priėmė krovinį, pateikusi Maersk Line A/S 3 originalius konosamentus, tokiu būdu įgyvendino savo nuosavybės teisę į krovinį, tačiau už jį nėra atsiskaičiusi.

22.       Ieškovė  nurodo, kad Konosamentas patvirtina atsakovės nuosavybės teisę į prekes ir tuo pagrindu atsakovei kyla prievolė už jas atsiskaityti.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

23.       Ieškovės pateiktas Konosamentas įrodo, jog ieškovės krovinys buvo vežamas jūra ir atsakovė pagal 2018 m. lapkričio 19 d. susitarimą dėl tranzito procedūros Nr. 111918/1 perdavė krovinį A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A., nes Konosamento skiltyje kaip gavėja buvo nurodyta ne tik atsakovė, bet ir D. L., kuris nėra atsakovės atstovas.

24.       Byloje įrodyta, kad atsakovė krovinį pagal susitarimą dėl tranzito procedūros priėmė, įformino muitinės deklaraciją ir išsiuntė A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A.

25.       Santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas. Gabenant krovinius jūros transportu ir pervežimui naudojant originalius jūrinius konosamentus, krovinio nuosavybės teisė priklauso tokio konosamento turėtojui. Konosamento turėtojas turi teisę gauti konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti (CK 1.106 str. 1 d.). 

26.       Konosamentas – tai krovinio vežimo dokumentas, išduodamas krovinius transportuojant jūra. Hagos-Visbi taisyklių 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma vežėjo, kapitono arba vežėjo agento pareiga priėmus krovinį išduoti siuntėjui konosamentą ir nurodoma informacija, kuri turi būti įrašyta konosamente. Konosamentas yra disponavimo kroviniu (reikalavimo teisę į prekes patvirtinantis) dokumentas, kuriame užfiksuojama siuntėjo nurodyta informacija. Konosamentas yra vienašalis dokumentas (t. y. pasirašomas vieno asmens), kuriame nurodoma siuntėjo suteikta informacija apie krovinio savininką, siuntėją, gavėją ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 14 str. krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. Pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 15 p. krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą.

27.       Konosamentas (Bill of Lading), B/L – dokumentas, įrodantis abiejų šalių sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis užsakovo teisę gauti iš krovinio gabenimo kompanijos nurodytą krovinį. Konosamentas patvirtina faktą, kad krovinys (jūros konteineris) yra pakrautas į laivą ir yra gabenamas iki nurodytos paskirties vietos ir uosto, tačiau šioje byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovė turėjo pareigą sumokėti už gautas Klaipėdos uoste prekes, t. y. ieškovės nurodomus verpalus konteineryje. 

28.       CK 1.106 straipsnio 1 dalyje konosamentas apibrėžtas kaip vertybinis popierius, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėjo teisę gauti konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. Taigi, pirma, konosamentas patvirtina vežimo sutarties sudarymo faktą, antra, konosamentą turinčio asmens teisę gauti krovinį ir juo disponuoti, t. y. įgalina konosamento turėtoją atsiimti prekes jų pristatymo vietoje, perduoti prekes kitam asmeniui konosamentą indosuojant ar kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-690/2016, 35 punktas).

29.       Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad konosamentas yra krovinio vežimo jūra sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas, jo turėtojui suteikiama disponavimo teisė turi kitokią reikšmę nei ,,disponavimas“, kaip viena iš nuosavybės teisės sudėtinių dalių (valdymas, naudojimas ir disponavimas). Kol jūra gabenamas krovinys yra tranzite (nuo krovinio pakrovimo ir konosamento išleidimo momento iki krovinio pristatymo į paskirties uostą ir konosamento originalo įteikimo jūros vežėjui), konosamento turėtojas šį dokumentą gali perleisti kitam asmeniui, todėl krovinio vežėjui konosamentą pateikiantis asmuo krovinio pristatymo uoste gali būti visiškai kitas nei pirminis konosamento turėtojas, tačiau jis turės tokias pačias teises – atsiimti krovinį ir juo disponuoti. Taigi, disponavimas krovinio vežimo teisiniuose santykiuose reiškia teisę keisti krovinio vietą, maršrutą ir pan., kol krovinys yra plukdomas iš pakrovimo uosto į krovinio pristatymo uostą. Tačiau konosamento kaip vertybinio popieriaus turėtojas neturi pareigos atsiskaityti su krovinio siuntėju kaip pirkėjas, nes šalia konosamento turi būti įrodyti siuntėjo ir krovinio gavėjo sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai, nes vertybinis popierius yra išduodamas dengiant kokį nors sandorį.

30.       Prekinis vertybinis popierius suteikia nuosavybės teisę į prekes, taip pat teisę gauti prekių (konosamentas)(CK 1.101 str. 8 d.). Todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovė pagal jai išduotą konosamentą turėjo pareigą atsiskaityti ieškovei už gautas prekes, ar tik buvo nurodyta kaip jūrinio konteinerio su prekėmis gavėja Klaipėdos uoste su įsipareigojimu prekes perduoti kitiems subjektams.

31.       Šioje byloje pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovė įrodė, kad gautą pagal konosamentą krovinį ji perdavė vykdydama susitarimus su A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. ir DKU Export pavedimu, išsiųsdama Prekes Globalcustom LLC, tai patvirtina byloje pateiktas CMR važtaraštis. Atsakovė šiame teisiniame santykyje  veikė pagal su savo kontrahentu A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. sudarytą susitarimą dėl tranzito procedūros, pagal kurį krovinį (MSKU1350971) priėmė, įformino muitinės deklaraciją ir išsiuntė krovinį kliento nurodytu adresu – Minskas, Baltarusija.  Atkreiptinas dėmesys, jog konosamente krovinio gavėjo skiltyje šalia atsakovės buvo įrašytas kitas asmuo, nesusijęs su atsakove – logistikos vadybininkas D. L. ir ši informacija iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių ieškovei buvo žinoma, nes ji konosamente nurodyta kaip  krovinio siuntėja.

32.       Ieškovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šis vežimas buvo bandomasis, pirmą kartą vykdomas su atsakove, tačiau atsakovės atstovas 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, pateikdamas kitus konosamentus, įrodė, kad tokie pat vežimai buvo vykdomi 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį, t. y. konosamentų gavėjo skiltyje nurodant atsakovę ir D. L. Paminėti įrodymai įrodo, jog ieškovei atsakovės ekspedijavimo veikla buvo žinoma.

33.       Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji sudarė su atsakove  pirkimo–pardavimo sutartį ir kad atsakovė konosamento pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo prekes jas iškrovus Klaipėdos uoste, t. y. pasibaigus vežimui jūra. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

34.       Ieškovė,analizuodama atsakovės dokumentus dėl krovinio perdavimo iš savo sandėlio, nurodo, kad A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. sudarė sandorį dėl prekių perleidimo DKU Export tuo metu, kai jos dar nebuvo pristatytos į Klaipėdą, t. y. tuomet, kai prekės buvo gabenamos jūra, o konosamentas nebuvo indosuotas tretiesiems asmenims, t. y. teisę į jas tuo momentu turėjo tik atsakovė. Ieškovė nurodo, kad  iš pateiktų dokumentų taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu prekes galėjo įsigyti A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A., jei pagal neindosuotą konosamentą prekių nuosavybės teisę tretiesiems asmenims galėjo perleisti tik atsakovė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaip krovinio gavėja buvo nurodyta ne tik atsakovė, bet ir D. L., kuris buvo nurodomas ir ankstesniuose vežimuose, kai krovinius iš ieškovės gaudavo atsakovė.

35.       Be to, ieškovė nurodo, kad ji prekes įsigijo už 43 000 USD, ką patvirtina prekių gamintojo raštas, o atsakovės nurodyti asmenys jomis disponavo perleisdami vienas kitam ne tik už mažesnę kainą nei reali jų vertė, bet ir už mažesnę kainą nei įsigijimo – 16 517,32 USD arba 15 470 EUR (A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. pardavimas DKU Export) ir 14 039,72 USD (DKU Export pardavimas Globalcustom LLC) atitinkamai. Paminėti įrodymai neįrodo, kad atsakovė buvo šių pirkimo–pardavimo sandorių šalimi.

36.       Tačiau ši krovinio pervežimo ir įsigijimo įrodymų analizė neįrodo, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę ieškovės nurodomi verpalų pirkimo–pardavimo santykiai. Priešingai, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė tik priėmė krovinį vykdydama 2018 m. lapkričio 19 d. susitarimą dėl tranzito procedūros. Šie ieškovės nurodomi atsakovės veiksmai įrodo atsakovės veiklą atsiimant prekes pagal konosamentą iš jūros vežėjo, muitinės procedūrų įforminimą ir prekių išsiuntimą, taip pat D. L. kaip logistikos vadybininko veiklą.

37.       Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) yra esminė sutarties sąlyga, ji laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2012).

38.       Iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad dėl verpalų pirkimo–pardavimo buvo tartasi žodžiu Kinijoje su tam tikrais asmenimis, šis vežimas buvo bandomasis, todėl darytina išvada, kad ieškovas buvo žodiniais teisiniais pirkimo–pardavimo santykiais susijęs su trečiaisiais asmenimis, kurie nėra įvardyti. Šis paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas nustatyti aplinkybei, kad atsakovė pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo įsipareigojusi pirkti ieškovės verpalus už ieškovės nurodytą kainą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šios bylos šalių valia buvo suderinta dėl ieškovės nurodomų prekių ir jos kainos su atsakove. Priešingai, šioje byloje ieškovė nurodo, jog ji tarėsi su neįvardytais asmenimis, o ne su atsakove žodine forma. 

39.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas.

40.       Byloje įrodyta, kad atsakovė nėra krovinio vežimo jūra sutarties šalis, nes konosamente nurodyta, kad už vežimo paslaugas sumokėjo ieškovė. Atsakovė veikė su savo kontrahentu A-Z Lojistik Ithalat Ihracat-Z. A. sudaryto Susitarimo dėl tranzito procedūros pagrindu, pagal kurį krovinį (MSKU1350971) priėmė, įformino muitinės deklaraciją ir išsiuntė krovinį kliento nurodytu adresu – Minskas, Baltarusija. Tam, kad atsakovė galėtų atlikti šias pareigas pagal anksčiau minėtą susitarimą dėl tranzito procedūros, ji turėjo būti įrašyta į konosamentą, kad šis dokumentas jai leistų atsiimti krovinį iš jūros vežėjo ir toliau jį išsiųsti susitarime dėl tranzito procedūros nurodytu adresu. Kitos išvados šioje byloje pagal bylos įrodymus padaryti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42.        Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes). Byloje nustatyta, jog atsakovė patyrė 1400 Eur,  1200 Eur ir 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsakovės procesinių dokumentų – atsiliepimo, tripliko, atskirojo skundo, surašymą, šios išlaidos neviršija paminėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Dikenstone Industry & Trade Xinyi Co. Ltd, juridinio asmens kodas 91320381MA1MXCRH26, (duomenys neskelbtini), 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, UAB ,,AD REM LEZ“, juridinio asmens kodas 300656317. 

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė