Klaipėdos apygardos
administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai
Budvytytei – Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam
asmeniui L. B. , viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn
atsakomybėn patraukto asmens L. B. skundą Klaipėdos
apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2009-04-08 nutarimo panaikinimo ir
nustatė:
Administracinėn
atsakomybėn patrauktas asmuo L. B. 2009-04-17 pateikė
skundą dėl 2009-04-08 Klaipėdos apskrities
vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato
Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A.
B. (toliau – ir Institucija) nutarimo administracinio teisės pažeidimo
byloje Nr. E 957443, kurioje jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 litų
bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo. Nurodo, kad dėl eismo
įvykio jis nekaltas. Paaiškina, kad važiavo neviršydamas leistino greičio,
kelias buvo apledėjęs, o priešais į kelią staiga išbėgus laukiniam gyvūnui –
šernui, bandydamas išvengti susidūrimo su juo, stabdė, tačiau tuo metu pajuto
smūgį į priekinę automobilio dalį ir automobilis tapo nevaldomas, slydo, sukosi,
atsitrenkė į pakelėje sušalusio ledo ir sniego grūstį ir apsivertė ant stogo.
Teigia, kad pareigūnai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė visų su
eismo įvykiu susijusių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą
sprendimą (b.l. 4-5).
Institucija
atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka. Nurodo, kad visi įrodymai
pateikti su L. B. administracinio teisės pažeidimo bylos
medžiaga. Bylą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 42).
Institucijai
apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Institucijos
atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).
Teismo
posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaiko ir
prašo tenkinti iš esmės skunde išdėstytų motyvų pagrindu.
Skundas tenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1
dalies 2 punktas).
Nustatyta, kad
2009-04-02 administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. B. 2009-02-04 18.09 val. Kretingos r. sav., kelio Voveraičiai
– Šukė 5,320 km vairavo automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, pasirinkdamas važiavimo greitį,
neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesustabdė automobilio, nuvažiavo nuo kelio
sankasos ir apsivertė; eismo įvykio metu apgadintas automobilis, žmonės
nenukentėjo. Taip L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto
reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (b.l. 10).
Institucijos
pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos
iš esmės analogiškos aplinkybės, t.y.: 2009-02-04 pareigūnai R.
Z. ir A. T. dirbo viename ekipaže; 18.09 val. jie gavo
pranešimą iš policijos budėtojo apie tai, kad Kretingos r. kelyje Voveraičiai –
Šukė 5,350 km įvyko eismo įvykis; atvykę pamatė Kretingos rajono policijos
komisariato tarnybinį automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį į kelio griovį ir
apsivertusį; nustatė, kad minėtu automobiliu važiavo Kretingos rajono policijos
komisariato pareigūnai - L. B. ir J. R. ; nubraižė eismo
įvykio schemą; L. B. pareigūnams paaiškinęs, kad jis
vairavo automobilį, o eismo įvykis įvyko, nes į kelią išbėgo laukinis gyvūnas
ir trenkėsi į automobilį; vairuotojas L. B. vairavo automobilį
būdamas blaivus (b.l. 16,18,19).
Institucijos
nutarimu 2009-04-08 administracinėje byloje Nr. E 957443 L. B.
, kaip pažeidusiam Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus (šis punktas nustato, kad vairuotojas privalo
važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį,
vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio
ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat
eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto
numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to
reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir taip
pažeidusiam ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskirta administracinė nuobauda - 150
Lt bauda. Skiriant nuobaudą L. B. atsakomybę lengvinančių
ir (ar) sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė. Paskirta nuobauda
atitinka sankcijos už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, vidurkį
(b.l. 6).
Administracinio
teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių
reikalavimus, juos surašė tam įgalioti pareigūnai (ATPK 225 straipsnio 1 dalis,
2 dalies 2 punktas, 2591 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje nėra
pakankamai duomenų, įrodančių, kad L. B. pažeidė Kelių
eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, kad jo veiksmai buvo tiesioginė priežastis
kilti eismo įvykiui, kad jis kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo
padarymo.
Pažymėtina, kad asmens veika
pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens
veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje
dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą,
subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio teisės
pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei,
priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra.
Nors vieno iš minėtų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų
nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. ATPK 284
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas
administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo
išaiškinti: ar buvo padarytas
administracinis teisės pažeidimas, ar
šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn
atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar
padarytas turtinis nuostolis, taip pat
išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nagrinėjamoje
byloje tiriant eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis matyti, kad
pareigūnai pažymėjo ne tik automobilio judėjimo kryptį, bet ir žvėries bėgimo kryptį, taip pat pažymėjo, kad kelias –
apledėjęs žvyrkelis, jame leistinas greitis 70 km/h, paros metas buvo tamsus,
oras apsiniaukęs, abiejose kelio pusėse -
miškas (b.l. 20,21). Iš L. B. ir kartu važiavusios J. R. paaiškinimų
matyti, kad eismo įvykio priežastimi jie nurodė būtent laukinio gyvūno – šerno
išbėgimą iš miško ir trenkimąsi į automobilio priekį (b.l. 14,15).
Aplinkybę, kad
eismo įvykis įvyko iš esmės dėl to, kad L. B. , siekdamas
išvengti susidūrimo su laukiniu gyvūnu – šernu, automobilį stabdė, tačiau jo
suvaldyti nebepavyko, patvirtina ir kartu su juo važiavusi Kretingos rajono
policijos komisariato pareigūnė J. R. . Tiek duodama
paaiškinimus pareigūnams, tiek apklausiama liudytoja teismo posėdžio metu, J. R. paaiškino iš esmės tas pačias eismo įvykio aplinkybes,
t.y.: L. B. automobiliu važiavo lėtai, nes kelias buvo
apledėjęs, slidus, o po susidūrimo su šernu automobilis slysdamas apsisuko ir
atsitrenkęs į sušalusio sniego kelkraščio kraštą apsivertė. Pažymėtina, kad
teismas neturi pagrindo netikėti Institucijos pareigūnės duotais parodymais.
Pagrįstais
laikytini administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo L. B. skundo
argumentai, kad Institucija visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrė
visų su eismo įvykiu susijusių aplinkybių, nes akivaizdu, jog aplinkybės dėl
važiavimo greičio pasirinkimo nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o į
aplinkybę dėl laukinio gyvūno – šerno išbėgimo į kelią, priimant skundžiamą
nutarimą, neatsižvelgta, tik apsiribota formaliu KET 133 punkto formuluotės
nurašymu. Taigi Institucija iš esmės ir nekonkretizavo, ir nesusiejo faktinės
eismo įvykio situacijos su kitomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis – kelio ir
pakelės danga, vietove (iš abiejų kelio pusių yra miškas), eismo įvykio
schemoje, paaiškinimuose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis,
kurie galėjo sukelti klaidingas išvadas dėl asmens kaltės. Faktas, kad nebeliko
gyvūno pėdsakų, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir
liudytojos parodymų, nes kelyje ir šalikėlėje buvo ledo ir suspausto sniego
danga (ledynė), kurioje nepasilieka pėdsakų; kraujo dėmių nebuvimas neįrodo,
kad nebuvo susidūrimo, nes sužalojimų laipsnis ir, atitinkamai, susidūrimo
pėdsakai priklauso nuo greičio, smūgio, judėjimo krypties ir panašiai.
ATPK 257
straipsnyje numatyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį, šiuo atveju - teismo
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Visos
abejonės turi būti vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn,
naudai, nes asmens kaltė prielaidomis negrindžiama.
Institucijos nutarimas
naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123-124
straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296
straipsniu, teismas
nutaria:
Skundą
patenkinti, 2009-04-08 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos
komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A. B. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E
957443 panaikinti ir L.
B. bylą nutraukti.
Nutarimas per
10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos
administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja
Irma Čuchraj